meta

tiesiakiausiu gamyba

Mažiau jūs nervinkitės dėl aviečių. Jos yra labai viskam atsparios, jeigu tai vasarinės veislės. Reikės išnaikinti - prasikeiksite. Tik neįrenginėkite laistymo sistemų - avietė greitai reaguoja, paleidžia šaknis pažeme, neina giliau. Ir tada jau laistysite ir laistysite... P.S. Nesuprantu, kaip jums avietes šernai knisa - mano avietynas prie miško, šiek tiek toliau bulvės, ten tai turiu vargo. Šernai pagal pėdsakus šniūrais eina pro avietyną į bulves, bet nėra net pabandę knisti aviečių. Mistika.

Čia zootechniko žinynas porina ne aš: Orientacinės kombinuotųjų lesalų normos broileriui bei jų vystymasis iki
7 savaičių amžiaus
Amžius savaitėmis Rodikliai g 1 2 3 4 5 6
Sulesama lesalų per parą 18 45 75 100 125 145–150
Kūno masė laikotarpio
pabaigoje
140 350 680 1030 1500 2000
Kūno masės padidėjimas
per parą
20 30 47 50 67 71
Broilerių lesaluose pagrindiniai energijos ir proteinų šaltiniai yra kukurūzai ir
sojų arba saulėgrąžų rupiniai, kurie yra importuojami iš užsienio. Pastaruoju metu
broilerių kombinuotuosiuose lesaluose sėkmingai bandoma pakeisti kukurūzus
kvietrugiais, sojos rupinius – vietiniais ankštiniais baltyminiais lesalais, nesumažinant
broilerių produktyvumo. Kombinuotieji broilerių lesalai, pagaminti iš vietinių žaliavų,
pateikiami 3.1.2.3 lentelėje.
lentelė. Orientaciniai viščiukų broilerių lesalų receptai, naudojant vietines
baltymines žaliavas %
Lesalų receptai
Lesalas 0–4 savaičių 5–7 savaičių
3 4 3 4
Kukurūzai 16,1 17,3 26,0 28,0
Kviečiai 20,0 20,0 13,9 14,0
Miežiai 19,9 20,6 20,8 23,4
Sojos rupiniai – 5,0 – 5,0
Pašarinės pupos 20,0 – 20,0 –
Pašariniai lubinai – 8,0 – 15,0 367
Lesalų receptai
Lesalas 0–4 savaičių 5–7 savaičių
3 4 3 4
Pašarinės mielės 8,9 8,9 8,5 7,0
Žuvų miltai 6,4 4,9 3,5 3,5
Pieno miltai 3,0 2,9 – 1,9
Pašariniai riebalai 3,6 3,3 3,4 3,0
Pašarinė kreida 1,0 1,0 1,0 1,0
Premiksas 1,0 1,0 1,0 1,0
Metioninas 0,13 0,13 0,13 0,13
100 g lesalo yra:
Žaliųjų proteinų % 21,8 22,9 19,0 21,4
Apykaitos energijos kcal 299,0 304,2 302,1 311,1
Ląstelienos % 3,3 4,9 3,4 6,9
Kalcio % 1,0 1,2 0,8 1,2
Fosforo % 0,8 0,7 0,7 0,7
Lizino % 1,2 1,2 1,0 1,1
Metionino+cistino % 0,8 0,7 0,5 0,6
Ne kažkas nusikopino pasižiurėk žinyne berods nuo 236psl.apie vištas čia min. reikalavimai atitinkantis gerą gyvūnu laikimo praktika- vo blin nesitikėjau kad taip gerai išeis pasakyti.

sveiki, matau nera cia pas mus normalios info tai prasom, jai kas mokat rusiskai pilnas info apie graikinius riesutus    http://www.gospodarulrediu.com/index.php?go=page&p=8
Eikite y video skilty, ten istisi seminarai rusu kalba, kaip teorijos taip ir praktikos. Atkreipkite demesy kad ju patirtis moldovoje, ten siltesnis klimatas ir gilesni gruntiniai vandenys.
 
 Letuvoje del vesesnio klimato ir aukstu gruntiniu vandenu lygio nereik tiketis didelio derliaus. Sodinti juos reiktu aukstesnese vietose, ju gilumines saknys siekia iki 15-20m gylio, siekdamos vandeningu sluoksniu.
Pavirsines saknys pleciasi horizontaliai nuo  ~25 cm gylio ir jos uzima 1.5 karto didesny plota nei medzio vainikas, jos maitina medy is humusingo sluoksnio rinkdamos mineralines medziagas.
Jeigu medziai susodinti tankiai ir ju saknys pradeda siekti vienos kitas, tai jos isskirdamos chemines medziagas naikina konkurento medzio saknis, krenta medziu derlingumas, ju imunitetas ligoms.
  Taigi graikinius riesutmedzius reiktu sodinti retai, neuzliejamose dirvose, netinka molynai kur palijus stovi vanduo ir smelynai kur nera bent 30cm humuso sluoksnio.
I hektara galima sodinti iki 60-70 sodinuku. Tada sodas gerai deres iki 40 metu. Veliau prades liestis saknys ir sodo derlingumas kris.
Kuo tankiau susodinti - tuo trumpesnis sodo ilgaamziskumas ir atsparumas ligoms.
 
Zemauges veisles galima sodinti tankiau, bet labai sutankinti nepatartina. derliaus pikas prasideda nuo 15 metu medziui. Sitiek islauke gero derliaus nenoresite po keliu metu jo prarasti.
 Kas del sausru, jie sausru nebijo kadangi pagrindines saknys auga  gilyn iki 15-20 m gylio. Cia lietuvoj pataria jas pries sodinant nukirsti arba y duobes dugna prideti plytu kad greiciau augtu sonines saknys ir greiciau pradetu dereti. Bet atejus sausroms ir nukritus gruntiniams vandenims medziai skurs. Taip pat reikia mulciuoti aplink medzius kad sulaikyti dregme saknims.
  Jai sodinat lygioj vietoj geriau sodinti ant kauburelio nes jai pavasary patvins ir pasals ledas pazeidzia medzio zieve ir medziui galas, geriau siek tiek sukelti sodinant.
 
Jauno sodo tarpueilius galima isnaudot tik reiktu palikti atstuma nuo medelio. Pvz.: jaigu vainikas 1m skersmens saknys bus 1.5m issiplete, jaigu vainikas 2 m. saknys bus 3m plote. Taigi jaigu arsit ir sudraskysit saknis medis kentes. Net jaigu arsit negiliai iki 20 cm. ir tarkim sodinsit grudines kulturas, tai grudai istrauks is zemes dregme ir maistines medziagas, tada medeliai gali isviso nudziuti, nepades nei laistymas.
 Kadangi paaugusio graikinio riesutmedzio saknys naikina visas kitas saknis tai aplink jy niekas neaugs. Tad jai pasodinsite graikiny riesutmedy arti kaimyno tvoros, siam gerai paaugus ir isskleidus saknis kaimynui niekas neaugs. Kai jis neapsikentes nukapos saknis jusu medis prazus.
Tad turekite omeny kad nuo tvoros reiktu palikti gera tarpa bent 4-5 m.