dr.jonas

Nu paroda, kaip paroda Kaip vienas kolega išsireiškė, reikia atvažiuoti prizus pasiimti

Kas link triušių, tai kai pamačiau , galvojau tur būt visus savo veislinius visi veislynai atvežė, fermose tuščia liko

Dėl seminaro tai irgi neorganizuotas, aplamai apie parodą temte reikėjo temti informaciją, visi kaip išprievartauti, nes reikia organizuoti Įdomu koks tikslas buvo keliamas, kai organizavo parodą ???

Tokios parodos turėtų būti šventės triušininkams

1. Tokį renginį reiktų organizuoti kurnors Litexpo ar Žemkėj, kai vyksta žemės ūkio parodos arba susikooperuoti su kuom nors, kad renginys masiškesnis būtų.

2. Renginys turi būti maksimaliai išviešintas, dabar atrodo, kaip masonų ložės sueiga

3. Į renginį įtraukti ir augintojus mėgėjus, manau atsirastų kas nori ir savo gražiausius augintinius atsivežti

4 Vertinimas triušių turėtų vykti garsiai ir aiškiai, pasikvietus ir kaimyninių šalių vertintojus

5. Įvertinus triušius turėtų vykti jų aukcionas (aišku tų kuriuos sutinka šeimininkai parduoti)

6. Jai jau nežinai kokios salės reikės knferencijai įvesti išankstinę registraciją + 30-50% papildomos vietos nenumatytiem svečiam (galima juk už seminarą ir susimokėti, bet norisi tikrai kokybiškos info)

Saunuolis Gedmins,,

gausim pavasari savo krastuose organizuot paroda ,

ir kaip sakei reikia organizavimui palikt ilgesni laika, kad galetu geriau itraukt svarbesnius punktus tokius kaip produkcijos realizavimas ir aukciona galetu padaryt,kaip sakei galetu ir brolius Lenkus,Latvius,bei kitus kaimynus pasikviest tada butu kazkas tokio panasesnio o dabar tie patys seni krienai pilsto is tuscio ikiaura ir viskas

Kaip manot kiek turetu likt nuo triusio kad normaliai jau butu?

kuo daugiau

Jeig remtis ir kuo daugiau vistiek galioja rinkos taisykles pasiula ir paklausa niekur nuo to nedinksim kol pasiula deficitine kaina gali buti gerai aukstesne kai rinka uzpildyta niekur nedinksim kaina teks leist.

sveiki,

kolegos norejau paklausti kaip sekasi eksperimentuot, osiaip turiu minti pamastymui savaitgali nusipirkau toki aparata ultragarsas kuris atbaido peles tarakonus ir kitokius vabzdzius, instrukcija tik anglu kalba tai jei teisingai man isverte tai aparato veikimo principas toks jungiasi i elektra gali kabinti gali tiesiog padeti jis skleidzia ultragasa kurio neatlaiko situ gyvunu klausa ir tai juos atbaido su kitais elektro prietaisais nereaguoja zmogus ju negirdi aplinakai poveikio jokio idomu butu suzinoti ar triusiu klausa tokia pati kaip peliu jei ne tai butu puiki priemone vasara uodams musems erkems atbaidyti ir taip apsisaugoti nuo mikstamatozes ir kitokiu ligu kuriuos sukelia nariuotakojai turbut idomu kaina as isparduotuvej Kaune mokejau 10lt

nu aš iri pagalvojau apie tokį preitaisą, bet kažkaip pabijojau, ba triušis, kaip ir pelė graužikas. Gal didiesiems ir nieko, bet kaip mažiukai reaguotų ??? O instrukcijoj nieko neužsimenama apie naminius gyvūnus ??? juk žmonės ir žiurkėnus ir tuos pačius peliokus laiko ? gal galėtumėt nuskanuoti ir įmesti instrukciją ???

Siaip manyciau turetu pakonsultuot pardavejas jei kompetetingas ne siaip nuo gatves paimtas

Kaip manot kiek turetu likt nuo triusio kad normaliai jau butu?

Cia tas normaliai kiekvienam pagal poreikius vienam vienos zmonos uztenka kitam keliu reik,sunkiai apsprendziami norai galioja taisykles pasiulos ir paklausos.

Taip visgi didzioji ukininku dalis karvem uz uodegos tampo,o triusininku mazuma

Skerdykla skerdyklai nelygi ar klausei konkreciai kad gali triusius skerst?ir popieriuka israsyt kad butent tavo triusiai ju skerdykloj paskersti?????????

Kad ne karo metas tai tikrai bet kad nuvezt triusi is tasko a i taska b irgi reikalingos sanitarines salygos automobilis turi buti su saldytuvu ,hyplus juk dirba su maksima patikek tikrai nera lengva nores kokius 3 triusius i anykscius o gal koki 50 km toliau ir suk galva kaip pristatyt.

Tai va tokios tokeles.

Del skerdiklos tai jie pasidarytu visa iranga specialiai triusiams bet triusio kaina butu 4-5 lt su visais popieriais jau. o del parduotuves sutarties cia didziausia beda butu, bet ka daryt nepardavinesi visa laik perekupams gi, perekupai tai iskisa kazkur..

Daug tokiu ,,bet kur garantijos kaip pradesi juos klibint jog butent pas juos triusius skersi jie tau atsakys kad ne maziau nei tiek vienetu turi pas juos skerst nes iranga nepigiai kainuoja ,pasidomek konkreciau pamatysi nes kol konkretumo nera tai ir sako kad galetume nusipirkt iranga ir taip toliau ,bet 4-5 litai uz triusio paskerdima tai labai brang isivaizduok triusius parduodi na po 17lt-5 uzpaskerdima transportas ir visi kiti dat trupiniai ir ziuuuuuurek nieko nebeliko o dar atsiskaitymas po kokiu 2

men triusius sersi savo lesom tris menesius va tai ner jau taip paprast, o jus sakot kad sutarti su maksima sunku pasirasyt ira zmoniu kurie viens du ir sutarti turi

Tiesa sutarti nulekes pasirasyt greit gali o kur paskui jei neivykdysi reikalavimu su baudom pamirsi.

Skerdykla skerdyklai nelygi ar klausei konkreciai kad gali triusius skerst?ir popieriuka israsyt kad butent tavo triusiai ju skerdykloj paskersti?????????

Kad ne karo metas tai tikrai bet kad nuvezt triusi is tasko a i taska b irgi reikalingos sanitarines salygos automobilis turi buti su saldytuvu ,hyplus juk dirba su maksima patikek tikrai nera lengva nores kokius 3 triusius i anykscius o gal koki 50 km toliau ir suk galva kaip pristatyt.

Tai va tokios tokeles.

Todel kad priprate prie remimo o ir kontroles ner ten kur tuos pinigeliu gauna,

Pries dvidesimt metu dirbau pas viena vokieti tai ispudi padare rimta, kaip jie patys gerai priziuri savo selekcija bandos vaziuoja i aukcijonus pardavineja verselius ir uz tai gauna gerus pinigus nekalbant uz primilzius tikrai labairimtai i tai ziuri ,o ne kaip cia n asociaciju visos kazka buria is kavos tirsciu ir naudos apciuopiamos mazai.

I kokias parduotuves neturint skerdyklos ne bent per antra puse kokiai pazystamai pardavejai savom reikmem.

Na isivaizduok jei metinis pajegumas apie 20000/12=1666 triusiai ir isimeta kokia zaraza nuostolis manau nemazas ir kiek dar reiktu ju utilizuot taip pat nusimusa nuo plano augintojas vat ir manau atsiperka vakcinavimas tas 1,15 lito nes ta rizika susirks nesusirks viena siki neuzpuole ,bet paskui uzpuole ir viskas tuom pasakyta.

man tai idomu kodel toks rimtas ukininkas nesinaudoja dirbtiniu apvaisinimu? laikant 500pateliu nemazai ir patinu reik tada.

O kodel manai kad jis nenaudoja dirbtinio apvaisinimo? o kaip sperma paimsi patinu neturedamas?!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Trumpas stambiausio Ceku triusininko aprasymas kaip augina triusius ir kaip atlieka vakcinavima ... --->

http://www.failai.lt/kh37wu1l6q4v/tr.doc.htm <-- nuoroda atsiuntimui

jei neiskaitote Teksto faile :

radau idomu straipsniuka ukininko patarejuje ,tik cia ne apie triusius o bendrai kaip is sudo vokieciai vaska spauzia susikooperave

Valstybė visokeriopai skatina bioenergetiką

Ten žemdirbystė yra kaimo verslas, kurio istoriškai susiformavusi patirtis kaskart papildoma atsinaujinančių bendruomenių iniciatyvomis. Žingsnis po žingsnio ūkininkai greta žemės ūkio veiklos imasi alternatyvų, steigia mažas įmones, suteikia darbo bei pajamų savo kaimynams. Susikooperavę du vokiečių ūkininkai Valteris Sansas, laikantis 180 karvių pieno ūkį, ir Martinas Štolcas, turintis 75 melžiamas piendaves, galvijų mėšlą perdirba biodujų jėgainėje, o gamybos atliekas išdžiovina ir gretimo kaimo gyventojams parduoda kaip krosnių kurą. Pasak biodujų jėgainę administruojančio M. Štolco, kaimynams perdirbto ir išdžiovinto mėšlo luitus jis parduoda su nuolaida, nes šiltuoju metų laiku biodujų jėgainė skleidžia ne patį maloniausią kvapą.

Kiekvieną dieną jėgainėje perdirbama 30 kub. m skysto mėšlo, kurio dalį (18 kub. m) tiekia V. Sanso pieno ūkis, o 12 kub. m atiteka iš jo paties galvijų fermos. Biodujų jėgainė per dieną pagamina 650 kilovatvalandžių elektros energijos. Vienai kilovatvalandei reikia vieno kubinio metro dujų. Jėgainės šiluma tiekiama į abu kooperatyvo ūkius (šildo namus, džiovina grūdus), o elektra parduodama į bendruosius šalies tinklus.

Prieš trejus metus pastatyta biodujų jėgainė M. Štolcui kainavo 2,5 mln. EUR. Didžiąją dalį išlaidų jis padengė ES paramos lėšomis. Vokietija visokeriopai skatina bioenergetiką. Daugiau nei 82 mln. gyventojų turinčioje šalyje šiuo metu veikia 4,7 tūkst. jėgainių. Daugiausia biodujų pagaminama iš augalų biomasės ir gyvulių mėšlo.

Pagrindiniai biodujų jėgainių Vokietijoje savininkai - stambesni ūkininkai. Vokietijos energetikos sektoriaus planuose numatoma iki 2020 m. biodujų jėgainių skaičių padidinti iki aštuonių tūkstančių, iš atsinaujinančių energijos šaltinių pasigaminti 18 proc. visos šaliai reikalingos energijos, o anglies dioksido emisiją sumažinti 40 proc.

Palyginkite: Lietuvoje, turinčioje apie 3 mln. gyventojų, per metus sunaudojama apie 3,6 mlrd. kub. m gamtinių dujų, iš kurių 187 mln. kub. m tenka vartotojų buitiniams poreikiams. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, biodujų jėgainėse perdirbus 30 proc. šalyje laikomų gyvulių mėšlo, būtų galima pagaminti 25 proc. gyventojų buitinėms reikmėms naudojamų gamtinių dujų. Pastaruoju metu Lietuvoje veikia šešios biodujų jėgainės, gyvulių mėšlas perdirbamas tik vienoje. Praėjusios vasaros „šiltnamio efektas“ bei garsioji rugpjūčio vėtra mūsų šalies agrarinio sektoriaus politikų nepamokė.

Pasak M. Štolco, pagrindinis (60 proc.) biodujų jėgainės „maitinimo“ šaltinis – kukurūzų silosas, 30 proc. sudaro žolės silosas ir 10 proc. – skystas karvių mėšlas.

- Už jėgainėje pagamintą elektrą gaunu daugiau negu už pieną, - sakė M. Štolcas. Jo skaičiavimais, biodujų jėgainėje pagaminti elektros kilovatvalandę kainuoja 10 eurocentų. Valstybė du eurocentus primoka už mėšlo panaudojimą, dar du centus – už šilumos panaudojimą, šešis eurocentus – už regeneruojamą energiją.

Vokietijoje viena kilovatvalandė kainuoja 17-20 eurocentų.

Į didžiulius fermentatorius (po 1800 kub. m kiekvienas) ūkininkas M. Štolcas sudeda ne tik kokybišką žolės ar kukurūzų silosą, mėšlą, bet ir kaimiečių suvežtas organines atliekas: piktžoles, nugenėtus krūmokšnius, nušienautą vejos žolę. Kai lankėmės M. Štolco ūkyje, pasamdytos agroserviso tarnybos traktoriai tempė didžiules priekabas, pilnas susmulkintos žolės. Įvažiuodami į kiemą vairuotojai pasverdavo traktorių su pilna priekaba, vėliau tuščiomis vėl užvažiuodavo ant elektroninių svarstyklių. Vokiečiai mėgsta apskaitą.

Nėra tvorų ir užrakinamų šulinių

LPGA delegacijos nariai, lydimi nedideliame Bavarijos miestelyje Kleinheubache įkurtos pašarų gamyklos „Josera“ atstovų, stebėjosi vokiečių žemdirbių verslumo kombinacijomis. Visų pirma, tai šimtametes tradicijas turintis kaimo bendruomeniškumas. Vokietis ūkininkas džiaugiasi kaimyno sėkme, nes tai skatina jo paties verslo plėtrą. Kaime nėra tvorų ir užrakinamų šulinių. Skirtingai nei Lietuvoje, ūkininkų V. Sanso ir M. Štolco kooperatyvas paremtas savitarpio nauda, o ne ES paramos įsisavinimu. Abu ūkininkai pagrindiniu verslu laiko pieno gamybą, papildomų pajamų gauna pardavimui augindami grūdus, veršelius, įrengę biodujų jėgainę. Vokietijoje kooperacija turi gilias (apie 150 metų) tradicijas. Šiuo metu šalyje yra daugiau nei 100 tūkst. pieno tiekėjų, susibūrusių į 200 kooperatyvų, vidutinį ūkį sudaro 42 karvės. Racionalūs ir perspektyvūs laikomi 60-100 karvių ūkiai. Šiuo metu Vokietijos ūkininkams už litrą pieno mokama po 30–35 eurocentų, 10,7 proc. gaunamos apyvartos mokesčio moka valstybė. Pavyzdžiui, V. Sanso ūkio pieno gamybos savikaina siekia 23 eurocentus, iš supirkėjo (Prancūzijos koncerno „Danone“) ūkininkas gauna 35 eurocentus (be apyvartos mokesčio). Anksčiau su M. Štolcu jiedu tiekė žaliavą regiono kooperatinei pieno perdirbimo įmonei, tačiau pastaroji neatlaikė konkurencijos ir bankrutavo.

Abu ūkininkai kruopščiai skaičiuoja ūkio išlaidas. Pavyzdžiui, žemės dirbimo, pašarų ruošimo paslaugas jie perka iš agroserviso kooperatyvo. Tai gerokai pigiau, nei turėti nuosavą žemės ūkio techniką, kuri per metus reikalinga tik keletą dienų ar savaičių.

Pokalbiuose su vokiečių ūkininkais lietuviai patyrė, jog tai, ką mes vadiname sunkmečiu, jiems yra kasdienybė. Skiriasi tik požiūriai. Vokiečių žemdirbiai įvairina veiklą, dalijasi verslo patirtimi. Nors pienininkystė yra „strateginė“ ES žemdirbystės sritis, agrarinio sektoriaus „madas“ diktuojančioje Vokietijoje bioenergetika laikoma prioritetine. Šiuo metu 14 proc., arba 1,7 mln. ha dirbamos žemės naudojama energetiniams augalams (rapsams, kukurūzams ir kt.) auginti. Šiame sektoriuje dirba apie 100 tūkst. žmonių, o jo apyvarta siekia apie 10 mlrd. EUR. Bioenergetikos srityje dirba nemažai Vokietijos mokslininkų, nes kasmet daugėja problemų, kurias ES šalių žemės ūkiui kelia klimato kaita.

Netolimoje ateityje Vokietijoje ketinama auginti iki 4,3 mln. ha energetinių augalų plantacijų, kurios užimtų apie ketvirtadalį visos žemės ūkio reikmėms naudojamos žemės. Tačiau M. Štolcas neskuba veisti žilvičių. Daugelis vokiečių ūkininkų augina energetiniam perdirbimui skirtus kukurūzus, rapsus, rugius, kviečius, bulves, kurių nemaža dalis yra genetiškai modifikuotos rūšys. Be to, kukurūzai yra pranašesnė už kitus augalus kultūra, per metus iš vieno hektaro duodanti 800 EUR pelno.

Palyginkite: Lietuvoje yra apie 500 tūkst. ha nedirbamos žemės, kurioje būtų galima auginti panašius augalus, tinkančius ir pieno ūkyje, ir biodujų jėgainėje. Tačiau mums trūksta elementarių bet kurio žemdirbystės žingsnio savikainos skaičiavimo įgūdžių. Tuomet būtų aiški ir pieno, bioenergijos ar kooperacijos kainos samprata.

Sveiki gal kas seriat turpasz lenkkiska kombikorma kokie atsiliepimai ?????????????????????

Ir kombikorma turetu neuzilgo pabrangti ant kokio 150 litu tona.[/quot

Bent jau Vilniuje lietuviskas (Kauno ir Kretingos) jau pabrango po 0,1 lt uz kg

Unipasz per paskutinius pora mėn jau beveik 0,15lt ant kg užmetė.

Unipasz paskutiniu laiku darosi brangininkas

Ir kombikorma turetu neuzilgo pabrangti ant kokio 150 litu tona.Tik neaisku kaip triusiena seksis pabrangint ji ir taip brangi.

Ei kooperatnikai kur dingot ziu kol vokietijoj buvau tai ir kooperatnikai snapsa gere, man kirba mintis kad daugiau prekybininku cia nei norinciu is gamybos pragyvent, bet sutikim reikia ir prekybininku t.y tiekeju ir ar nereiks koki uaba steigt o ne koopeatyva susimestume kokia fura kormos parsiveztume paplatint kokia fura triusiu

Man teko matyti gyvai ju namukus, tikrai graziai padaryta. Bet kaina didoka, manau paciam gaminant gautusi puse kainos. Internete galima surasti visus michailovo brezinius (jurta, ir t.t.). Jei kam reiktu rasykit i pm padesiu. O pelno 300% nesigauna, su relizacija sunkoka. Kol mazi kiekiai, parduodi savam rate - viskas ok, bet tai ne verslas.

Visam pasaulyje pramoninis auginimas vyksta uzdarose patalpose, o ekotriusio pasiulymas skirtas sodininkams auginti savo reikmem.

Gerbiami naujokai ismokit skaityt tarp eiluciu cia parasyta kad 300 % pelnas tiktai narvu gamintojams ir reklamuotojams kuo daugiau kvaileliu randa tuo tie 300 % pelnas tesiasi kai ta banga entuziazmo atslugs ir jie manau nusimes kaina ir leis gal but su 150-100 pelnu ,kai jau mada praeis iekos naujo verslo kuris butu 100 ir 300 % buvo sebentai,ziviciai,ir avietes ir visa kruva verslu kur pelnas buvo garantuotas tik pirminiame sektoriuje kas ji viesai isreklamavo ir aprupino entuziastus reikiama iranga ar sodinukais daigais ir t.t

Klausyk Tomeli o prancuzijoj kokia tevine linija uzkabinai nes ten ziurejau galybe ju ir vieni uz kitus geresni ira .Ar tuos pacius hyla?

triusiu genetikos centas cekijoje http://www.kocar-jiri.ic.cz

Triusiu genetikos centas cekijoje http://www.kocar-jiri.ic.cz

Lietuviams – kiniška triušiena

Dr. Daiva Ribikauskienė, Lietuvos veterinarijos akademijos

Gyvulininkystės instituto mokslo darbuotoja Lietuvoje vienam gyventojui per metus tenka tik 80–200 g triušienos, o, pvz., Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje – apie 5 kilogramus. Triušiena yra labai vertinga mėsa, todėl jos poreikis šalyje yra. Jeigu į Lietuvą triušiena įvežama iš Belgijos (manoma, kad į šią šalį atveža iš Kinijos), vartotojui ji reikalinga. Šią rinką turėtų užimti šalies triušių augintojai. Apmaudu, kad jie jos neužpildo. Daugiau triušių išauginama pramoninėse fermose. O veislinė triušininkystė pastaruoju metu susitraukė. Tai nelengvas darbas, reikalaujantis nuoseklumo, investicijų. Tačiau mokslininkai šioje srityje deda pastangas, atlieka tyrimus.

na va triusienos trukst ir apsimoka ja atsivezt ne tik is Lenkijos bet kai kurie iveza ir is kinijos kada sugebesim rinka uzverst lietuviska triusiena ?!

Dar visai neseniai zemaiciai gyresi, kad Vakaru Lietuvoje didziausia triusiu koncentracija, bet kaip matau, laikai keiciasi... Dabar Vilniaus regionas jau tikrai konkuruti gali, gal cia krize paveike, nes didesniu triusininku lyg tik keli, bet mazesniu tai apstu. Ir bors sostine didele, bet triusius vis sunkiau parduoti. Va prekybininkai-turginiai visai isnaglejo - ne tik kad kapeikas moka, bet kiti ir atvezti uzsipraso, nors ir tik po kelis nori imti... Aisku ir kita priezastis yra - galima triusienos laisvai nusipirkti ir po 13 lt uz kilograma .

Smulkiu ir zemaitijoj netruksta, bet kokia koncentacija zmoniu vilniuj ir kaune daugiau kaip puse lietuvos,,,,,,mazai reklamuojates dek i kiekviena laikrasti skelbimus ir kaip mat susirinksi savo klijentura zinoma jei nepardavosi šššš, senus suvalgysi pats skerdienapatieksi išvaizdziai,,,,,,ir t.t. Tokioj zmoniu koncentacijoj jei nesugebat parduot beda slypi pardavejuje,,, Taip prekybininkai greit isnagleja, beje ir jiems reikia uzsidirbt auksine nosyte.

Lietuviams – kiniška triušiena

Dr. Daiva Ribikauskienė, Lietuvos veterinarijos akademijos

Gyvulininkystės instituto mokslo darbuotoja Lietuvoje vienam gyventojui per metus tenka tik 80–200 g triušienos, o, pvz., Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje – apie 5 kilogramus. Triušiena yra labai vertinga mėsa, todėl jos poreikis šalyje yra. Jeigu į Lietuvą triušiena įvežama iš Belgijos (manoma, kad į šią šalį atveža iš Kinijos), vartotojui ji reikalinga. Šią rinką turėtų užimti šalies triušių augintojai. Apmaudu, kad jie jos neužpildo. Daugiau triušių išauginama pramoninėse fermose. O veislinė triušininkystė pastaruoju metu susitraukė. Tai nelengvas darbas, reikalaujantis nuoseklumo, investicijų. Tačiau mokslininkai šioje srityje deda pastangas, atlieka tyrimus.

na va triusienos trukst ir apsimoka ja atsivezt ne tik is Lenkijos bet kai kurie iveza ir is kinijos kada sugebesim rinka uzverst lietuviska triusiena ?!