Inkaras

Yra kur Lietuvoje originalių Nordsten dalių? Reikia greičių dėžei ivoriu ir manžeto. Lytagrinės ir kitos panašios lenkų ar lietuvių gamybos ivorės labai netiksliai išlietos, užmovus ant ašies kliba...

106klt čia jau su pvm?

Tai jei teisingai supratau, nesudėtinga tuos balus gauti, užtenka nusipirkti kokį GPS "mirksiuką"?

kaip ta paramos intensyvumas skaiciuojasi procentais, paaiskintut kas nors?

kad viskas gan aiškiai paaiškinta, kurios vietos nesupranti?

O ką reiškia tos "inovacijos"? Jei šituos 10 balų gaučiau tai gal ir surinkčiau tuos reikalingus 50 balų dėl "investicijų į materialųjį turtą"

Kaimynas jau irgi 2-3 metus Dong fengą turi, modelio tiksliai nepamenu bet pas jį mažesnis, gal 25 AG. Dėl minusų kol kas nieko nesakė, nes negedo niekas, tik džiaugiasi, kad labai ekonomiškas

Pardavinėja Litechnija ir Margučiai, kainas ir tie ir tie orientacines rodo:

http://www.marguciai.lt/index.php/lt/products/nauji-traktoriai/dong-feng

http://www.litechnija.lt/index.php/dongfeng/79-traktoriai

Tai kad jei sakot, kad beveik tas pats traktorius kaip Valtra, tai jos dalys turi tikt Hattatui. O Valtros dalių tikrai bus.

Čia galima rasti sąrašą kur bus tiesiami kabeliai:

http://www.placiajuostis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=93&Itemid=46〈=en

 

 

PRIP projekto metu prie šviesolaidinio RAIN tinklo bus prijungta apie 400 žemės ūkio institucijų ir organizacijų, gamybos ir perdirbimo įmonių, kaimo bendruomenių bei stambiausių žemės ūkių ir juose įrengiami šviesolaidiniai įvadai. Nuo šių įvadų ryšio operatoriai galės toliau vystyti savo infrastruktūrą ir įrengti įvadus privatiems namų ūkiams

Esmė, kad kažkam įves gerą internetą nemokamai, o prie tų įvadų privatūs namų ūkiai galės laisvai jungtis kaip ir prie kitų RAIN kabelių - susimokėdami dešimtis tūkstančių litų

Apžiūrėjau ką tik kelias priekabas ir savo, ir nesavo Dvi su vienu kontūru (keturtonės), viena su dviem (devyntonė). Fotografuot naktį, kad matytųsi ką fotografavai, neturiu su kuo bet susirašiau, kas kur eina.

Jei orientuojantis pagal tą rankinio oro išleidimo knopkę, tai paskutinėj foto apačioj išėjimas atsuktas į kamerą:

vieno kontūro - oro padavimas iš traktoriaus (pažymėta "1-4")
dviejų kontūrų - valdymas (geltona jungtis į traktorių, kai oras paduodamas tik nuspaudus stabdžius (pažymėta gal "1-4", o gal "4-4", prastai išlieta sunku suprasti))

Paskutinėj foto apačioj išėjimas dešinėje:
vieno kontūro - išvis nėra to išėjimo (vienam krane išvis lygi vieta, kitam iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad yra, bet pašvietus iš galo pasimatė, kad ten viduj išvien aklinai aliuminis išlietas)

dviejų kontūrų - pastovus oro padavimas (raudona jungtis į traktorių)

Paskutinė foto viršutinė jungtis atsukta į kamerą:
vieno kontūro - į stabdžių kameras (vienam krane pažymėta "21" numeriu, kitam visai jungtys nesužymėtos)
dviejų kontūrų - irgi į stabdžių kameras (pažymėta jei gerai supratau "2" numeriu)

Paskutinėj foto viršutinė dešinė jungtis:
vieno kontūro - į resyverį (vienam krane pažymėta "12" numeriu, kitam kaip rašiau nieks nesužymėta). Kitos dvi vienkontūrio krano jungtys pažymėtos "11" ir "22" numeriais - uždengtos

dviejų kontūrų - uždengta

Paskutinė foto viršutinė kairė jungtis:
dviejų kontūrų - į resyverį (pažymėta 1 numeriu)

Panašu, kad pas tave tikrai bus 2 kontūrų kranas, nes visų pirma viena jungtim per daug, o antra - per paskutinės foto apatinį atsuktą į fotoaparatą išėjimą vieno kontūro jungtis iš traktoriaus pastoviai paduoda orą, o 2 kontūrų kranas tai supranta kaip nuspaustą stabdžių pedalą, todėl ir duoda pastoviai orą į stabdžių kameras.

Na aš irgi nuo saviškės 2PTS4 žiūrėjau, nors kranas nevisai toks, bet jis vieno kontūro ir išėjimų skaičius toks pat ir tose pačiose vietose, tai parašiau kaip pas mane sujungta. Tiesa neieškojau kas ant išėjimų surašyta, reiks nueit patikrint ir parašysiu jei ką rasiu.

Man irgi idomu butu ar bent kazkiek kompensuotu uz sviesolaidzio atvedima, nes uz maziau nei kilometro eina rain linija. O 4g tai neaisku ar isvis jis kadanors bus, nes 3g tik vienas operatorius tesiulo ir tai nevisada pagauna ji, o ir siaip telefonu rysys prastas, nes sodyba pagal visu operatoriu zemelapius rysio aprepties paribiuose.. Gal uz 10-15 metu kazkas ir pasikeis su mobiliosiom technologijom, bet iki to laiko nesinori su 800kB/s sedeti

O tu jį tik prie trauktoriaus jungei kitų galų nepajungęs niekur? Jei taip tai tau ir pus pastoviai per visus išėjimus, nes kiek suprantu į kameras pust nustoja tik užsipildžius resyveriui.

Mėginčiau taip: oro padavimas apačioj tas kur 90 laipsniu kampu nuo „rankinio“ atleidimo knopkės, tiesiai virš jo išėjimas į kameras, o šalia išėjimo į kameras (priešingoj pusėj nei rankinio knopkė) išėjimas į resyverį. Jei netiks, tada tuos viršutinius keitinėti kol rasi veikiantį variantą, tik kaip sakiau reik išbandinėti viską pilnai pajungus, o ne atvirais išėjimais.

bent nenaujos Amazonės instrukcijoj rašo, kad 80cm

Na kaip rašiau stabdžius atleidus, slėgis dingsta joje, tai ko gero traktoriaus stabdžių kranas jį išleidžia lauk.

Tiesą sakant nei traktorius, nei priekaba ne mano buvo, tiesiog padirbėt prie jos restauravimo teko. Traktoriaus modelio nebepasakysiu, bet ne senas jis buvo, turėtų būti 800 arba 900 serijos.

Dėl 2pts4 tiksliai nežinau, bet man atrodo būna jos bent 2 rūšių (kaip ir oro išėjimai iš traktorių), o gal kranai vienodi, tik skiriasi veikimas priklausomai nuo to kaip sujungsi šlangas į kraną.

Vienose kaip viktorass rašė oras paduodamas nuolat ir resyveris visada būna pilnas, nuspaudus stabdžius, oro padavimas iš traktoriaus nutraukiamas, tą „pajaučia“ stabdžių kranas ir orą iš priekabos resyverio nukreipia į stabdžių kameras. Atleidus stabdžius iš traktoriaus vėl paduodamas oras, tai pajutęs kranas dapildo priekabos resyverį iki pilnumo, o orą iš kamerų išleidžia lauk.

Kitas variantas su dviem šlangom, kai viena šlanga nuolat paduoda orą į priekabos resyverį (nesvarbu ar stabdžių pedalas nuspaustas ar ne), o į antrą šlangą oras paduodamas tik nuspaudus stabdžius. Į tą paduotą orą iš antros šlangos sureaguoja kranas ir į stabdžių kameras nukreipia orą iš resyverio. Stabdžius atleidus oras iš antros šlangos išleidžiamas, o tai pajautęs kranas išleidžia orą ir iš kamerų.

Mes jungėm vien tik ant tos antros šlangos kur pasiduoda oras tik nuspaudus stabdį (jei nemaišau tai geltona jungtis), nes esant tik vienai stabdžių kamerai, kuriai tereikia paspaust hidraulinių stabdžių cilindriuką, oro kiekio ir jėgos pakanka vien iš traktoriaus, todėl resyveris ir kranas tampa nereikalingi.

Gal teisingai surašiau ir nenusišnekėjau Galvą sopa, tai galėjau ir nugrybauti ar neaiškiai parašyti, bet jei ką, kolegos pataisys ar papildys

Mes kai darėm tai orą jungėm tiesiogiai iš traktoriaus į stabdžių kamerą, nei resyverio nei stabdžių krano nedėjom. Bent jau belarusui gerai veikė tokia sistema. Jei ką, nesunku pasimėgint, pajunk stabdžių kamerą prie traktoriaus ir paspaudinėjęs stabdžius matysi kaip ji elgiasi, grįžta ar ne. Galbūt tavo traktoriaus atveju prireiks ir krano.

Nusiperki pigiausią pagrindinį hidraulinių stabdžių cilindrą su visu bakeliu (Lytagroj berods 56 litus kainuodavo), pritvirtini kur prie rėmo, prieš jį dedi orinių stabdžių pūslę. Štokus sujungi, kad padavus orą į orinių stabdžių pūslę jos štokas išlįsdamas nuspaustų hidraulinių stabdžių cilindrą.

PS aš tuos štokus sujungiau dar per tokią rankeną, kurią patraukus su ranka irgi nusispaudžia hidraulio cilindras. Ir ta rankena užsifiksuoja, kitaip sakant gaunasi rankinis stabdys. Foto padaryt neišeis, nes nebeturiu priekabos, bet jei neaiškiai parašiau, vėliau galėsiu nupiešt schemą, kad aiškiau būtų.

http://www.skelbiu.lt/skelbimai/noraginis-skutiklis-kockerling-vario-20666434.html   ti kas cia zmogui pasidare... turbut savaitgaliai daro savo ukininkams.....

Tai, kad čia visai kitoks aparatas. Kalba ėjo apie Trio, o čia Vario.

Pirkt kažin ar rasi. Kreipkis į kokią reklamos firmą pagamins kokių tik nori lipdukų

Reiškia, kad sukčiai.

Klausimas nevisai į temą, bet su hidraulika ir apsukomis susijęs, tai paklausiu čia, kad nekurti naujos temos dėl kvailo klausimo

Savaime suprantama, kad hidraulikos siurblio našumas yra tiesiogiai proporcingas variklio apsukoms, t.y. tarkim 60l/min pasiekia prie max variklio sūkių, o dirbant laisvomis apsukomis lieka koks 20l/min. Na ir mes čia susiginčijom dėl spaudimo ar jis irgi taip pat kinta? Aš galvoju, kad jei ir kyla kartu su apsukomis tai nežymiai, nes nors ir nedaug su kokio padargo nepakėlimu teko susidurti, bet jei jau nekelia, tai pagazavimas kaip ir nepadeda (jei kokių kitų bėdų nėra)(kiek suprantu hidraulikos cilindro sukuriama jėga priklauso vien tik nuo „štoko“ storumo ir alyvos spaudimo). Taigi tarkim nurodyta, kad siurblio darbinis spaudimas yra 200bar, tai čia tik prie 2200 aps. toks bus, o prie 700aps. tik 70bar liks ar visgi varikliui dirbant laisvomis apsukomis irgi netoli 200bar turėtų būti?

Matuot neteko niekad, patirtis nedidelė, tai ir kyla kai kam turbūt pasirodys, kad juokingi klausimai.

Tai kad biržoj kaip ir nebekrenta, jau gal nuo gruodžio vidurio laikosi apie 60 baksų, tik va per pastarąsias porą dienų vėl nežymiai papigo.

Orleno skelbiamos kainos po Kalėdų dar neatnaujintos, bet prieš pat kūčias spėjo pakilti 5 centais nuo buvusio žemiausio taško.

Pas mus tai valdymas liko iki galo nebaigtas. Javapjūtė ant nosies buvo, nebesigilinom, koks ten daviklis linijoj stovėjo ir kokiu principu jis veikia (turbūt slėgio), tai jo nebedėjom, padarėm tiesiogiai mygtuku jungiamą kompresorių. Pradėjus šerkšnyti radiatoriui (jis nepaslėptas, matosi) išjungi kompresorių, kai radiatorius sušyla ir nebepakankamai vėsina vėl įjungi. Aišku nelabai patogu, bet ką darysi. Be to kadangi į originalų „pečiuką“ įdėt šito radiatoriaus nėra šansų, o sumontuot visą pečiuko dėžę iš kokio automobilio irgi nėra vietos, tai jokių sklendžių, kad galėtum nusistatyti reikiamą temperatūrą ir apie tai pamiršti, nėra. Ryšium su tuo nori nenori vistiek pačiam reiktų išjunginėti, nes kaip sakiau pradėjus šerkšnoti radiatoriui, darosi per šalta, o tas valdymas nuo (gal) slėgio neaišku, gal išjungtų kompresorių dar pakankamai neatšaldęs radiatoriaus, o gal kaip tik per daug sušaldytų. Turint laiko ir noro būtų galima kažką su temperatūriniais davikliais suburt, kad pasiekus tam tikras temperatūras įjungtų ir išjungtų kompresorių. Bet donore to nebuvo, o ieškot ir burt kažką iš trečiųjų šalių nebuvo laiko. Žinoma kompresoriaus ilgaamžiškumui turbūt tai peilis, bet svarbu kad kol kas viskas veikia

Prie to pačio, gal kas turit patirties su kondicionieriaus montavimu į kombainą?

Prieš kelis metus dėjom. Išėmėm visą sistemą iš lengvojo automobilio šrote (400 litų), sudėjom į kombainą, išmatavom reikalingus šlangų ilgius, HansaFlex'e padarė šlangas (berods apie 200 lt.), sujungėm viską į krūvą, meistras atvažiavo, patikrino sandarumą ir užpildė freonu (berods apie 250 lt.). Sunkiausia buvo sugalvot kaip kabinoj radiatorių įmontuoti.

Vos nepamiršau, prie tų 400 litų dar reikia 80 pridėt, nes kompresorių tvarkyt reikėjo.

O kokiu būdu paskui iš tos krūvos į pečių transportuosi? Šiupeliu ar šakėmis normaliai semiasi ta mišrainė?

Šiaip turėtų būti iki 2020 metų