aidukas

6 Bendra Lietuvos ir Lenkijos įmonė uždaroji akcinė bendrovė OLKUSJANA 110624846 Lydos g. 32, JAŠIŪNAI, ŠALČININKŲ R. SAV., LT- 17247

Manau pirmam laikui, taip. Bet įdomumo dėlei domėsiuos, važinėsiu, aiškinsiuos, kad prireikus, ar pasitaikius geresnei progai, jau turėčiau kuo remtis. T.y. įdėjos neatsisakau

Na va, nuo manęs pie 20 km atstumu skerdykla siūlo skerdimo paslaugas už 40 EUr+ pvm

kaip tos patalpos įrengtos? stalai, šaldytuvas, kabliai? dezinfekcija ir tt? Sienos padengtos kažkuo? sienų paviršius irgi plauni? Kam pridavinėsi patalpas? tarnybai? registruosi kaip išpjaustymas? man čia net nepasakė, kuo skiriasi supaprastinta nuo nesupaprastintos tvarkos.

istorija tęsiasi. Nuėjau į teritorinę vet tarnybą, tai nepatikėsit, jie mane atkalbinėjo nuo šito projekto. toks įdomus jausmas. Kaip ir jie turėtų patarti kaip ką daryti, džiaugtis, kad kažkas to imasi, o tokių dalykų kaip patarimų ar dar ko, nesulaukiau. Tik kad: oj čia ir to reikia, ir to reikia. Kam tau, geriau parduok supiėkjams, kas didesnę kainą pasiūlys... Matot, pas mus nieko tokio rajone nėra. Su tėvu galvojam, kad čia būtų gera niša, nes tiek patys turėsime galimybes plėstis dėl galvijų, tiek pradėsim startą apskritai mūsų apylinkėse. Žmonės gal ir neaugina dėl to, kad supirkimo kainos nėra. O kadangi niekas neaugina, nesusidaro tas kiekis per rajoną. Yra skerdyklos pas mus, bet visi kiaules skerdžia. Tai bandysim domėtis, aiškintis ir tik turėdami visą info galima bus jau spręsti, ką daryt:) O skersti savo reikmėms, man atrodo yra ribotas kiekis, kiek gali pasiskersti taip. Plius, gali tik kaimynams parduoti neoficialiai. Gerai, jei per mėnesį vieną gyvulį skersi, bet jei turi ir nori daugiau? kaimynų neužteks:) Tikrai ne avinas:) Plius kiek pralošiama tuo, kad žmonės nori po kg, ar du prikti, miestiečiai neturi šaldyklių kaip mes. Jų logika tokia, kad nuėjau, nupirkau kiek reikai ir viskas Ryt pasidomėsiu, už kiek viena skerdyklą ir kaip skerstų ir ar skerstų išvis. Nes šiaip jie tik kiaules skerdžia ir daro produkciją iš jų. Jei ne šita skerdykla, matyt pas mus mažų mažiausiai 60 km spinduliu nieko nebus. O tu visą procesą darai be vet tarnybos? tiesiog pats ir saviems?

Visi teisūs. Kad turėti minimalią skerdyklos liniją, reikia skersti 7-10 galvų per dieną. Rangovai skerdyklos davė suprast, kad didieji skerdžia 30 galvų per valandą, tai mano tas našumas yra niekas ir sunkiai jis su manim kalbėjo. Todėl man įdomu, ar pagal supaprastintus reikalavimus negalima vienoj patalpoj, be tų linijų, skersti kaip visada kaime skersdavom. Aišku, svaigint reikės, bet paskerdei, pakabinai su lebiotke, peiliu odą nulupai, į vežimėlius sukrovei ir į kambario dydžio šaldytuvą pakabinai. kelis per dieną rankiniu būdų ir sudorojai, jei reikia. Jei nereikia, tai nesmaugs tos linijos įrengimo kaštai. Aišku, bus darbo nemažai, net jei parduosi galvijus ne supirkėjo kainomis, o brangiau, pabrandinsi ir sugalvosi kaip rinkai pateikti mieste, iš tų pinigų galėsi pasamdyti žmogų ir jam mokėt normalesnį atlyginimą. Pačiam liks kontrolė. Žinoma, augalininkai, pas ką bira 10 t iš hą, tikrai to nedarys ir nelaikys tų gyvulių, o laiko sau per žiemą turės į valias. Bet ne visi taip galim sau leisti. Kooperacija verkiant reikalinga, bet čia vėl gi, žmonių mentalitetas, kad nenori kooperuotis, Bijo, kad apgaus. Antra, mūsų politika tokia, kad duoda kelią didiesiems prekybcentriams centruose statytis. Vilniuje jau yra keletas jautienos parduotuvių, atseit brendinės, aukšo lygio. Žmonės eina, perka. kainos nuo 30 iki 70 eur už kg. Bet jos atsiveža mėsą iš užsienio: Argentinos, Australijos, Amerikos, Kanados. Jiems iš vienos pusės paprasčiau, nes atsivežė ir nesuka galvos dar ir su auginimu. Šių šalių mėsos kokybę manaulabiausiai įtakoja oro sąlygos, kai žolės visus metus turi ir lauke augina. Nors vis daugiau žmonių galvijus uždaro į narvus ir laiko per visą augimą vardan riebalingumo. Tai koks skirtumas, narve laikyti Kanadoje ar Lietuvoje, o racioną pritaikyt ir čia galima. Galvoju, kad netgi tai galėtų būti konkurencinis pranašumas, nes vietinė rinka, vietoje viskas daroma. Manau apie pusę tos atsivežtinės mėsos kainos sudaro transportavimas iš ten į čią. Labai didelį kelią reikia praeiti, kad sukurti Lietuviškos mėsos kokybės gerą įvaizdį Lietuviams, nes jiems įrašė į smegenis, kad tik užsienietiška mėsa kokybiška. O tai naudinga prekybininkams. O žmonės moka tuos didelius pinigus. O kas būtų jei jie mokėtų vietiniams ūkininkams tokias sumas? Manau ir čia galima auginti tokią pat mėsa, ypač jei pirks bent po 30 eur už kg. tada ir ūkininkai užsidirbtų lėšų investicijoms į ūkį, skerdykloms, linijoms ir tt., o tada ratas užsisuktų. Čia ir yra didžiausia problema iš tiesų, kad reikia pervylioti tuos pirkėjus, nes jie gali mokėti tokius pinigus, tai koks jiems skirtumas, kam mokėti. Mano pusėje po truputį pradeda auginti mėsinius galvijus, bet augintojai atsainiai žiūri. Jie orientuojasi tik užauginti ir parduoti supirkėjams. O reikėtų giliau žiūrėt, auginti kokybei, o bus kokybė, bus ir kaina, o bus kaina, bus ir kiekis. Čia visada mano tokia filosofija buvo, o dabar reikia sugalvoti, kaip visą tai įgyvendinti. Kol kas bijau, kad bent jau mano pusėje, teks vienam skintis kelią. Bet keliems jau būtų lengviau tai daryt.

Sveiki, Gal kas esate atsidarę skerdyklą mėsiniams galvijams? Planuoju atsidaryti skerdyklą, nes noriu pats realizuoti mėsą, o tam reikia oficialiai skersti. Bandau domėtis linijomis, bet jau suprantu, kad kainos bus didelės. Todėl noriu susižinot, kaip galima būtų apsieiti be linijų, arba su minimalia įranga, nes na nebus pas mane 30 galvijų per valandą. Aišku, ambicijos didelės, nervų bus daug, bet esu jaunas, turiu dar laisvų metų, bandysiu ieškoti realizacijos, auginti angusus, kad ta mėsa būtų tinkama. Gal dar paslaugas teiksiu, nes po biški ir pas mus pradeda mėsinius augint. Pritaikysiu dar mėsinėms avims. Kažkaip norisi veikti kažką, išnaudoti 7 išsėdėtus metus univeruose. Su ta mintim ir pirkau angusus

pas mane iš skirtingų ūkių buvo. Tai iš vieno ūkio 7 veršiavosi, tai iš 5 traukėm. Bet veršiai buvo dideli. Spėju, kad jie ten per didelį bulių parinko. gimė nuo 32 iki 45 kg. Juostele matuojant. Dabar jos veršiuosis po mano buliaus, žiūrėsiu kaip bus. Iš kito ūkio visos 18 ganykloje pačios apsiveršiavo. Tik spėdavau numerius segti. Trečio ūkio dvi telyčios buvo sėklintos rankiniu būdu, tai vienas veršis buvo labai didelis ir betraukiant matyt pažeidėm stuburą, o kita kažkodėl negyvą atsivedė. Žodžiu, visko buvo, vedu statistiką ir žiūrėsiu, kaip bus.

Veršingoms telyčioms ar karvėms išvis neduodu miltų. Tik šienas ir šiek tiek šienainio. Telyčaitė dar neveršinga, 9 mėn. Todėl duodu miltų, kad augtų. Laižalus visiems duodu. šieną stengiuosi gerą turėti, bet mūsų smėliuose ir durpėse su juo irgi ne per daug įsibėgėsi. Ypač kai sausros iš pat pavasario užeina, tai viską momentaliai uždžioviną. O jei lija, tai į durpes neįvažiuosi. Ir nepaleisi ganytis, nes išmala tragiškai, iki pilvų gali sulysti į šlapias durpes.

Sveiki, kolegos bendraveisliai:) na praėjo pirmi auginimo metai grynų angusų. norėčiau su jumis pabendrauti dėl jų šėrimo. O tiksliau dė buliukų šėrimo. Aišku, čia asmeniniai verslo reikalai, bet gal kas ir pasidalins:) gal ne viešai, gal privačiai.:) Su motinomis kaip ir aišku: iš koncentruotų pašarų nieko neduodu. Du kartus per savaitę (35 motinos, bulius, 15 veršelių nuo 2 mėn iki 5 mėn.) duodu 4 rulonus šienainio, ir likusiomis dienomis maždaug apie 10 rulonų šieno. Sustatau į šėryklas ir kas kiek nori, tas tiek ėda plius laižalas. Veršeliams miltų pridedu. Bandžiau aiškintis dėl raciono. Vienas agentas iš pašarų kompanijos sudarė racioną, į kurį įeina: rapso rūpiniai, kukurūzų-cukr. runkelių mišinys, mineralai, druska, kreida, pašrinės mielės, pieno pakaitalas (jaunikliams), na ir miežiai, avižos, kviečiai, žirniai. Pabendravau su kitais mėsinių atstovais, sakė, kad čia išlaikymas to vadybininko, racionas pieniniams buliukams, nes mėsiniams tų tokių priedų nereikia. Patarė daryti miežiai - 40%, avižos - 30%, kviečiai - 20%, žirniai - 10% plius laižalai. Kadangi dar turiu papildomų grūdų, tai pasidariau sau tokį racioną: miežiai 40% avižos 25% kviečiai 20% kukurūzai 10% žirniai/pupos 5% Plius šienainis ir šienas. Tikslas, ne tik svoris, bet ir riebalingumas, todėl norėčiu sulaukti komentarų. Jauniems veršeliams duodu maždaug 2 kg galvai, O devynių mėnesių buliams po 4 kg. Plius telyčaitę irgi kaip buliuką šeriu, kad svorio kergimui pririnktų:) Buliukai su telyčaite per pirmus 4 mėnesius prie karvės priaugo 185-215 kg ganyklose be miltų. su 1,147-1,318 kg priesvoriu. Atjunkiau 6 mėn. Atveš šią savaitę svarstykles, tai sversiu vėl. Taip pat jau turiu gauti įvertinimus šią savaitę, nes motinos sukergtos jau buvo vokietijoje plius bulius iš ten, atrinkti kartu su vertintoju. O šiaip ūkininkavimo tikslas yra telyčaites dar pasilikti sau, dalį buliukų priauglio parduoti kergimui, o dalį mėsai. Kažkaip galvoju įrengti skerdyklėlę oficialią ir bandyti eiti tiesiogiai į rinką.

o kuoliukais suskirstęs esi tik viduj dalindamas ar per visą paerimetrą? turiu omeny, ar nesidarei tvoros su medinaiis kuolais per perimetrą?

gera mintis:) o aptvėręs ganyklą kaip nors? el paleidęs srovę? jei kaip, tai koks elektros šaltinis?

Sveiki, Noriu paklausti, ar saugot gyvulius nuo saulės ganyklose? ar statote kokias pavesines, jei tai atviras laukas be jokių medžių?

Sveiki, Gal ne kaip atrodo kurit temą šiuo klausimu, bet turiu bėdą. Kaip Jūs gaudote ar atskiriate galvijus? Kelias savaites jau laikau bandą Angusų. Visa banda draugiška, įeini į aptvarą, tai apsupa tave visos, uostinėja, bet kai ištiesi ranką, tai gražiai pasitraukia ir pan. Pareini su duona, tai kai kurios gali iš kojų išverst tiek tave, tiek kitas karves ir su pirštais gatavos suvalgyt. Bet reikia vieną karvę atskirt ir šiandien bandėme padaryt, ir be šansų. Ragų nėra, ant kaklo neužmesi virvės, o jei užmesi, klausimas, ar išlaikysi... Bandai vieną ar bent kelias kartu išvaryt iš aptvaro, pradeda visos karvės skraidyt. O jos veršingos, kelios jau turi ant dienų veršiuotis. Todėl tas jų skraidymas ne į naudą. Į stakles irgi neįlindo, tai pasibaigė tuo, kad teko remontuot aptvarą. O kaip sakiau, tuoj veršiuosis, jei reikės ką daryt su jom, kaip tada? Ir tarp kitko, kaip jūs suprantat, kad va šianakt veršiuosis? kaip nuspėt? nes va matai, ir žinai, kad turi, o va ir nieko. Taip pat norėjau bulių "pavedžiot". Kai važiavau atrinkinėt, senukas įėjo pas tą bulių į tvartą, užkabino už žiedo virvę ir ištraukė į lauką. Vedžiojo ratais, o tas paskui jį ir ėjo. Sakė, kad buvo ruošiamas parodom, tai pratino vedžiot. Tai va, parėjau kartu su duona, kol sumaitini kepalą, tai išeina rankom paimt tą žiedą, nesidrasko jis, net nejūdina galvos. Bet kai parėjau su virvę, tai jis man špygą susuko ir net duonos nereikėjo... O jo tai irgi nepriremsi prie sienos, ne avis... Baisoka biški. Kai naujas esu šioj sryty, tai nežinau tokių elementarių dalykų.

Sveiki, Aišku, šėrimas yra komercinė paslaptis, nes tai atsiliepia tiek svoriui, tiek tiek mėsos kokybei, tiek reprodukcijai, todėl gal ne visi norės dalintis, bet gal kas galės bendrai pagelbėt:) Taigi... Parsivežiau Angusus. Kiek domėjausi, kiek bandžiau skaityti apie šėrimą, tai viskas labai skaičiais aprašyta ir nelabai aš kol kas gaudausi. Ūkyje turiu šieno, šienainio, avižų, miežių, pupų. Galvijai kol kas iki ganiavos stovi fermoje. Veršingas telyčias dabar šeriu tik šienu ir mineraline druska laižymui, nes greit veršiuosis. O kaip šerti jas apsiveršiavus? Grūdus galėčiau sumalti į miltus, bet kiek žinau, geriau būtų skaldyti arba traiškyti grūdai, tačiau kol kas neturiu galimybės tam. Kokius ir kiek grūdų galėčiu duot? Ką daryt su bulium reproduktorium, kol jis nedirba dabar? Jis stovi atskirai, irgi šieno daviau ir druskos. Šienainio neduosiu, nes jis sugęs kol suės vienas. Buliui vis tiek ir grūdų reikia. Sakė, kad 4 kg per dieną. Bet klausimas, kokių, kiek, su kuo ir kokiom proporcijom? Gal kas gali patarti? Galima ir į PM. Būčiau labai dėkingas už patarimus.

Labas vakaras, kolegos, Greičiausiai forume mano klausimas bus jau aptarinėtas, bet norėčiau paklausti, pagal kokias schemas auginami mėsiniai galvijai? t.y. laikote tik motinas ir veršelius atjunkytus parduodat, ar laikote jau kelis metus ir penite jautukus iki didžiausio svorio? ką renkatės, auginti veislei ar mėsai? Suprantu, kad kiekvienas renkasi verso modelį, kuris jam yra efektyviausias, bet pats tik balandį parsivešių veršingų angusų bandą ir neįsivaizduoju, kuria linkme pasukt. Kiek suprantu auginti veislei sudėtingiau, nes daugiau reikalavimų yra, procesas kitoks, nei mėsai. Bet jei teisingai suprantu, kaina irgi jau kitokia gaunasi. Gal galėtumėt aprašyt ir patart? Nes nesu per daug patyręs šiuo klausimu, taip pat reikia susipirkti įrangą, laikysiu lauke gyvulius. Taip pat verčiamės ir augalininkyste, todėl su pašarais lengviau. Bet kitas klausimas yra ir dėl ekologijos. Iš esmės ekologiški gyvuliai brangesni parduodant, atseit kaip susiduriu su liaudiškais paaiškinimais, kad mėsiniams nedaug reikia pašaru, žolė yra žolė, jei netręši, tai kaip ir taip jau vos ne ekologiškai viskas ir telieka tik sertifikatą gauti. Bet... yra neekologinė augalininkystė, technika naudojama ta pati, pastatai ir sandėliai irgi bendri, pasėliai irgi. Tai gaunasi, kad reikėtų vos ne skelti tą ūkį, atskirinėt sandėlius ir pan, pasėlius vėl atskirai augint ekologiškai... Ypač jei norėsi penėt bulius, tai jiem grūdų daugiau jau reikia, o neauginant ekologiškai, pirkt reikės. Kažkaip man susipynė viskas ir gal kas gali patart, pakonsultuot? mielai apsilankyčiau ir ūkyje, jei kas pakviestų.

Laba diena, Gal šis klausimas pasirodys juokingas arba susijęs su komercinėm paslaptim, bet kokius leidimus, pažymas, planinius dalykus, įrangą turi turėt mėsinių galvijų laikytojas? Tarkim, gyvulių numeracija. Jeigu nenoriu kaskart kviestis veterinarą, kiek žinau, galiu kažkokius kursus praeit. Arba gaišenų utilizavimas. Irgi turbūt turiu sudaryti sutartį su tam tikra įmone, bet greitai internete, nelabai radau. Tada, jei neklystu, reikia kartą ar du kartus per metus (galit patikslinti?) imti kraujo mėginius ir vežti į vet tarnybą. Turi būti gyvulių judėjimo žurnalai? Kokie dar? reikia ir veterinaro stipraus, gal kas gali pasiūlyti vilniaus apskrity? Taip pat reikia staklių, kad gyvulius įvaryt ir nagas tvarkyt, kraują imt ar tikrint ar apsiveršiavus. Svarstykles būtinai reikia turėt. Kokių dar turite patarimų ir pastebėjimų? suprantu, kad viską pats turiu susirasti, bet reikia bent jau žinoti, ką ieškot:)

manau jei susidaro daug, tai kaip tik geriau:D mūsų smėlynams tikrai netrugdys mėšlas:D

kodėl tankinai? išverčia ar kaip? o kaip giliai įkasinėji kuolus bei kokio aukščio nuo žemės yra? Pirksiu iš vokietijos.

Ar tikrai tiek mėšlo susidarys? planuoju gyvulius laikyti lauke ir pastatyt jiems pavėsinę. O kas susidarys, tai manau turėsiu kur dėt, šalia yra augalininkystės ūkis apie 1000 ha.

Dėkoju už nuomonę Tie šabakštynai vidury miško ir toliau nuo ūkio. Nesinorėtų juos ten gabent

Sveiki, kolegos, Turiu didelius klausymus dėl ganyklų. Situacija tokia, balandį atvažiuos mėsiniai galvijai, angusų 27 veršingos telyčios ir bulius. Iš karto juos apgyvendinsiu lauke, pievoje. Ganyklų nespėjau paruošti, nes vėlokai patvirtino man paramą, o be patvirtinimo nesiėmiau nieko daryt. Esu jaunasis ūkininkas, tad žinių nėra daug ir kreipiuosi į jus pagalbos, nes pasimetęs biškį jaučiuosi,cviskas sukrito vienu metu ir vis tiek, teorija mažai ką duoda kol nepradedi daryti... Taigi, turiu du laukus, kuriuose bandysiu ruošti geresnius pašarus ir ganyti. 1. Pirmas laukas yra apie 18 ha įsėtinės žolės, bet jai jau kokie 4 metai ir tiksliai negaliu dbr pasakyti, kas auga. Dirvožemis - smėlis. Apsitversiu pastovia tvora iš kuolų (10-15 cm storio, įkasdamas į 60 cm gylį ir kasdamas kas 5 metrus, tempsiu dvi vielas ir el. ganytoją prijungsiu). Šiame lauke maždaug pusę ar 3/4 ploto noriu pirma nušienauti, o kitoje dalyje paleisti ganyti gyvulius. Kol gyvuliai ės nenušienautą dalį, ataugs nušienautas plotas. Viduje bandysiu ganyti rotuodamas, kad nesugadintų viso lauko ir turėčiau šieno. Dar galvojau pavasarį atnaujinti šią pievą, bet bijau, kad nauja įsėta žolė neįšaugs normaliai ir karvės viską išpešios su šaknimis. Todėl gal geriau rudenį įsėt ir kitiems metams jau būtų žolė įsėta įsitvirtinusi? 2. antras laukas yra apie 25 ha durpyno, sauso. Praeitais metais augo grikiai. Dabar suartas ir šį lauką noriu paruošti šienavimui, bet reikia įsėti žolę. Gal būt šioje pievoje ganysis ir gyvūliai, tik ne šį sezoną. Taip pat neapsieisiu be purškimo, nes ten piktžolių daug. Kaip ir neapsieisiu be daug pinigų sėklai... Taigi, nežinau kaip dabar daryt, kad būtų ir ekonomiškiau, ir patikimiau. Pirma planavau pavasarį sėti durpyne vien žolę, be jokių įsėlių. Tai kiek suprantu, šiais metais aš nelabai ką ten ir nušienausiu, nebent į pabaigą vasaros, ir piktžolių priaugs. Pradėjau skaityt, ūkininkai sėja su įsėliais avižų ir vykių. Tada žalias avižas nušienauja ir susuka į šienainio rulonus. Ir lieka žolė. Kitas variantas pasėti kokius grūdus, išnaikinant piktžoles bent jau tam sezonui, o nukūlus tiesiog pasėti žolę arčiau rudens, kad sudygtų, įsitvirtintų, o kitą pavasarį jau turėčiau pievą. Bet kaip su piktžolėm esant ar nesant įsėliui? O Ir kitais metais daugiametės piktžolės išlys. Kiek domėjausi, pievas galima purkšti MCPA. Atsargai dar turiu kur prišienauti žolės sau, bet ten natūrinės senos durpynų pievos, tai labiau šabakštynai nei žolė. Po ilgos rašliavos norėčiau dar kartą paprašyt patart, ką pasakytumėt dėl pievos atnaujinimo pirmoje pievoje, kur jau ganysis gyvuliai šį sezoną? Verta pavasarį kažką daryt ar jau rudenį įsėt? Ir ką galėtumėt patarti su tuo durpynu? nes kitokių dirvožemių pas mus nėra... Ir dėkoju už patarimus visais klausimais:) neatsisakyčiau ir asmeninio susitikimo ir pasidalinimo patirtimi:)

Sveiki, Esu naujokas ir planuoju auginti mėsinius. Turime sovietinių fermų, bet jos su stulpais ir žemokos (kraikui susikaupus galvijai pakils labai, o ir ventiliacijos nėra). kaip ir galima būtų bandyt restauruot, bet jos ne prie pat laukų ir vis tiek kažką tektų statyt ganyklose pavėsiui ir tt. priedo į tokias fermas sudėtingiau įvažiuoti su turima technika ir ten sukiotis. tai čia didelis klausimas lieka dėl tikslingumo. Peržiūrėjau jūsų montuojamas fermas laukuose, kurios iš tiesų yra įdomios, paprasti ir palyginus nebrangūs. Bet pabandysiu suformuluot klausimą, jei pavyks korektiškai: kaip yra tuo atveju, kai yra kelios bandos ir jas reikia atskirti? tada reikia statyt dar vieną tokią lengvą fermą kitai bandai? nes vienos bandos skaičius kaip ir yra apie 30 galvijų. arba kaip tada, kai vasaromis nuganomos ganyklos ir bandą reikią pastumti toliau? pastatas kaip ir lieka. tokiu atveju nebent pavėsines mažas statyt. Tada kila klausimas, ar statyt vieną didesnę ar keletą maženių. Dėkoju už atsakymus:)

Sveiki, Ruošiuosi pirkti mėsinius galvijus, bet esu pakankamai šviežias. O taip pat matau pakankamai žmonių su patirtimi ir noriai konsultuojančių. Todėl prašau labai nelazdavoti, jeigu ką nors ne taip suprantu:) Man aiškina, kad intensyvios prancūzų veislės yra labiau jautrios ir kaprizingos tiek dėl veršiavimosi, tiek dėl veršiukų jautrumo viskam, nors ir yra galimybė pridėti grūdus, miltus vardan augimo iš savo ūkio. Todėl pagrinde renkuosi iš trijų veislių: pirmenybė angusams, po to herefordai, o tada gal aubrakai. Pagrindiniai kriterijai yra pusiau ekstensyvi veislė, kad būtų mažiau "kaprizingi" ir jautrūs, kadangi galvijai bus kaip papildoma veikla prie augalininkystės. Bent jau kol kas. Šios trys veislės yra pakankamai panašios, bent jau sprendžiant iš negausios info Lt interneto puslapiuose. Bet angusai ir herefordai yra greitai bręstantys ir kaupiantys riebalus, o aubrakai ne taip greitai kaupia. Pagridniniai pliusai sudelioti taip, kad angusai lengviau auginami, mažiau problemų su veršiavimusi, geriausia mėsa pagal skonį, aukšta skerdienos išeiga. Herefordai kažkiek sunkesni už angusus ir irgi atseit lengvai veršiuojasi. Aubrakų pliusas, kad lėčiau kaupia riebalus, bet karvės yra pakankamai agresyvios, o šią veislę labai propoguoja Lazdijų projektas. Visi jie nereiklūs pašarams ir gali žiemoti lauke. Tačiau gal galite man paaiškinti pagrindinius skirtumus tarp šių veislių, atsižvelgiant į jų jautrumą orams, veršiavimąsi, veršiukų augimą, ligas ir priežiūrą? Taip pat jų augimo bei efektyvumą. Dar negaliu išsiaiškint efektyvumo esmės - geriau greičiau bręstantys ir kaupiantys riebalus anksčiau juos realizuojant ar lėčiau kaupiantys riebalus, bet ilgiau laikomi svoriui (aubrakai)? (taip pat neaiškus pardavimo būdas - pagal skerdeną arba gyvą svorį). Juolab ateityje norėtųsi patiems skersti ir bandyti realizuoti, todėl ir mėsos kokybė turi tam tikrą svertą. Dėkoju už patarimus:)