Žemės Ūkis

Tarpiniai pasėliai: geriausi augalų deriniai dirvos struktūrai gerinti

Tarpiniai pasėliai: geriausi augalų deriniai dirvos struktūrai gerinti

Intensyvėjantis žemės ūkis, dažnas sunkiasvorės technikos naudojimas ir monolitinė sėjomaina ilgainiui sukelia vieną didžiausių šiuolaikinio ūkininkavimo problemų – dirvožemio degradaciją. Suardyta trupininė struktūra, suspausti gilesnieji sluoksniai (vadinasi „pado“ susidarymas), sumažėjęs humuso kiekis ir suprastėjusi vandens infiltracija tiesiogiai mažina pagrindinių augalų derlingumą. Vienas efektyviausių, moksliškai pagrįstų ir tvarių būdų šiai situacijai ištaisyti – tarpiniai pasėliai, auginami tarp pagrindinių augalų nuėmimo ir kitų metų sėjos.

Nors tarpiniai pasėliai atlieka daugybę funkcijų (nuo maisto medžiagų išplovimo stabdymo iki piktžolių slopinimo), būtent dirvos struktūros mechaninis bei biologinis atkūrimas yra jų didžiausia vertė. Tačiau vienas augalas retai gali išspręsti visas dirvožemio problemas. Maksimalus efektas pasiekiamas tik teisingai suderinus skirtingas šaknų sistemas ir antžeminę biomasę auginančius augalų mišinius.

Kaip tarpiniai pasėliai veikia dirvos struktūrą?

Dirvožemio struktūra nėra vien tik smėlio, molio ir dumblo dalelių visuma. Tai sudėtinga porų, mikro ir makroagregatų sistema, kurioje cirkuliuoja oras ir vanduo. Tarpiniai pasėliai veikia dirvą dviejuose pagrindiniuose lygmenyse:

  1. Biologinis purenimas (biodrenažas): augalų šaknys skverbiasi į dirvą atlikdamos natūralų arimo darbą. Giliai einančios liemeninės šaknys pralaužia suspaustą dirvožemio padą, o kuokštinės šaknys sutvirtina viršutinį sluoksnį ir suformuoja smulkią trupininę struktūrą.
  2. Organinės medžiagos ir eksudatai: šaknys išskiria organinius junginius (išskyras arba eksudatus), kuriais maitinasi dirvos mikrobiota ir sliekai. Šie organizmai gamina natūralius klijus (pavyzdžiui, glomaliną), kurie sujungia atskiras dirvos daleles į stabilius agregatus, atsparius vandens ir vėjo erozijai.
Kaip tarpiniai pasėliai veikia dirvos struktūrą?

Esminės augalų grupės mišiniams sudaryti

Norint sudaryti efektyvų mišinį dirvos struktūrai gerinti, būtina derinti skirtingoms biologinėms grupėms priklausančius augalus. Kiekviena grupė atlieka unikalų mechaninį ir cheminį darbą dirvožemyje.

isas šias keturias augalų grupes sudėjau į aiškią lentelę ir kartu atitaisiau terminiją (vietoj „kryžiažiedžių“ ir „ankštinių“ vartojami tikslūs lietuviški šeimų pavadinimai – braskiniai, pupiniai, migliniai).

Augalų šeima / grupėVaidmuoŠaknų tipasPoveikis dirvožemiui
Kryžmažiedžiai (baltosios garstyčios, aliejiniai ir valgomieji ridikai)Gilusis struktūrizavimas ir biologinis arimasGalinga liemeninė šaknisRidikai (ypač Tillage Radish) prasiskverbia iki 1,5–2 m gylio ir suardo kietus dirvos sluoksnius. Žiemą jiems sušalus ir suirus, lieka vertikalūs kanalai vandeniui nutekėti bei šaknims skverbtis.
Ankštiniai (vikiai, žirniai, pupos, dobilai, Aleksandrijos dobilai)Azoto fiksavimas ir humuso formavimasGili arba vidutinė liemeninė šaknis su gumbelinėmis bakterijomisPer simbiozę su Rhizobium bakterijomis fiksuoja azoto dujas. Mažas C:N santykis biomase užtikrina greitą mineralizaciją, skatina mikrobiologinį aktyvumą ir agregatų stabilumą.
Migliniai (varpiniai) (griežtiniai, avižos, sėjamieji rugiai, svidrės)Viršutinio sluoksnio purenimas ir biomasės kaupimasTanki, siūliška kuokštinė šaknų sistemaSukuria milžinišką šaknų plotą 0–30 cm sluoksnyje, suformuoja idealią trupininę struktūrą, saugo dirvą nuo sušokimo po liūčių ir suriša likutinį azotą.
Kitų šeimų augalai (bitinė sprigė / facelija, grikiai)Fosforo atpalaidavimas ir mikorizės skatinimasSubtili, greitai besivystanti šaknų sistemaGrikiai atpalaiduoja sunkiai prieinamus fosforo junginius ir tinka sunkiems moliams. Facelija greitai užsiaugina šaknų masę ir sukuria itin lengvą, porėtą dirvos paviršių.

Geriausi tarpinių pasėlių deriniai pagal dirvožemio tipą ir problematiką

Vienas universalus mišinys netinka visoms situacijoms. Tarpiniai pasėliai turi būti pasirenkami atsižvelgiant į tai, kokią konkrečią problemą siekiama išspręsti.

Geriausi tarpinių pasėlių deriniai pagal dirvožemio tipą ir problematiką

Tarpiniai pasėliai: sėjos laikas ir technologiniai aspektai

Net ir geriausiai suderinti tarpiniai pasėliai neduos laukiamo efekto, jei bus pasėti netinkamu laiku arba neteisingai įterpti.

  1. Sėjos greitis po pagrindinių kultūrų: kiekviena uždelsta diena po kviečių ar rapsų kūlimo mažina tarpinių pasėlių potencialą. Lietuvoje optimalus sėjos langas yra nuo rugpjūčio pradžios iki rugpjūčio 20 d. Vėliau pasėti augalai nesuspėja išvystyti galingos šaknų sistemos.
  2. Sėjos gylis ir kontaktas su dirva: smulkiasėkliai augalai (dobilai, facelijos, garstyčios) turi būti sėjami 1–2 cm gyliu, o stambesnės sėklos (pupos, žirniai, rugiai) – 3–4 cm gyliu. Būtina užtikrinti gerą sėklos kontaktą su dirva, naudojant volus.
  3. Tarpinių pasėlių nutraukimas (naikinimas):
    1. šalnoms jautrūs mišiniai: augalai, kurie žiemą visiškai sušąla (facelija, grikiai, ridikai, vikiai), pavasarį palieka lengvai paruošiamą mulčio sluoksnį;
    2. žiemojantys mišiniai: jei naudoti žieminiai rugiai ar vikiai, pavasarį juos būtina sunaikinti mechaniniu būdu (pjaustant, ritiniu su peiliais) arba diskiniu skutiku likus 2–3 savaitėms iki pagrindinės kultūros sėjos.
Tarpiniai pasėliai: sėjos laikas ir technologiniai aspektai

Dažniausios klaidos taikant tarpinius pasėlius

Norint, kad tarpiniai pasėliai teiktų tik naudą ir nepavirstų papildoma problema ūkio sėjomainoje, svarbu išvengti šių klaidų:

  1. Vienarūšė sėja (monokultūra): pasėjus vien tik baltąsias garstyčias, gaunamas greitas rezultatas, tačiau jų šaknų sistema yra vienpusiška, o didelis C:N santykis vėlesniuose etapuose gali laikinai imobilizuoti azotą dirvoje.
  2. Sėjomainos ligų rizikos nepaisymas: jei ūkio pagrindinė kultūra yra žieminiai rapsai, tarpiniuose pasėliuose reikėtų vengti kryžmažiedžių augalų (garstyčių, ridikų), kad būtų išvengta šaknų gumbo (Plasmodiophora brassicae) plitimo.
  3. Per vėlyvas naikinimas pavasarį: žiemojantys tarpiniai pasėliai, palikti per ilgai pavasarį, gali išdžiovinti gilesnius dirvos sluoksnius, todėl pagrindiniams augalams pritrūks drėgmės dygimui.
  4. Netinkamas normų pasirinkimas mišinyje: jei ridikų ar garstyčių dalis mišinyje viršys 30–40 %, jie užgoš lėčiau augančius ankštinius augalus ir faceliją, paversdami mišinį faktiškai monokultūra.
Dažniausios klaidos taikant tarpinius pasėlius

Ilgalaikė nauda dirvožemio sveikatai

Investicija į tarpinius pasėlius atsiperka ne per vieną mėnesį, tačiau sistemingas jų taikymas 3–5 metų periode iš esmės pakeičia dirvožemio fizikines ir biologines savybes. Pagerėjusi dirvos struktūra leidžia lengviau įdirbti žemę, sumažina degalų sąnaudas technikai, padidina dirvožemio gebėjimą išlaikyti drėgmę sausros metu ir užtikrina sklandų maisto medžiagų judėjimą pasėliuose. Teisingai parinkti tarpiniai pasėliai – tai patikimiausias būdas paversti dirvožemį gyva, savireguliuojančia ir aukštą derlingumą užtikrinančia sistema.

Šaltiniai:

  1. https://www.sare.org/resources/cover-crops/
  2. https://www.usda.gov/about-usda/general-information/initiatives-and-highlighted-programs/peoples-garden/soil-health/cover-crops-and-crop-rotation
  3. https://www.almanac.com/planting-cover-crops-home-garden
  4. https://vlsci.com/blog/cover-crops/
  5. https://www.motherearthnews.com/organic-gardening/cover-crops-improve-soil-zmaz09onzraw/

Nuotraukos asociatyvinės ©Canva.

Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Į viršų