Bitininkystė ir augalininkystė: kaip rasti balansą tarp derliaus apsaugos ir bičių saugumo?

Žemės ūkis yra sudėtinga ekosistema, kurioje skirtingos šakos yra neatsiejamai susijusios. Viena fundamentaliausių jungčių – bitininkystė ir augalininkystė. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai dvi savarankiškos sritys, tikrovė yra kitokia: be bičių apdulkinimo daugelio kultūrų derlius būtų minimalus, o be žydinčių pasėlių bitės neturėtų reikiamo maisto šaltinio. Tačiau šioje sinergijoje egzistuoja didelė įtampa, kurios ašis – cheminė augalų apsauga. Netinkamas pesticidų naudojimas yra viena pagrindinių bičių mirtingumo priežasčių, todėl supratimas, kaip purškimai kenkia šiems vabzdžiams ir kaip to išvengti, yra kritiškai svarbus kiekvienam moderniam ūkininkui.

Bičių svarba augalininkystei: daugiau nei tik medus

Daugeliui bitininkystė asocijuojasi tik su medaus gamyba, tačiau tikroji bičių vertė ekonomikai slypi apdulkinimo paslaugose. Skaičiuojama, kad apie 80 % kultūrinių augalų rūšių yra priklausomi nuo vabzdžių apdulkinimo. Pavyzdžiui, auginant rapsus, grikius ar vaismedžius, bičių kaimynystė gali padidinti derlingumą nuo 20 % iki net 50 %. Bitės ne tik padidina užmezgamų sėklų ar vaisių kiekį, bet ir pagerina jų kokybę, vienodumą bei brendimo greitį.

Todėl augalininkystės ūkių savininkai turėtų būti patys suinteresuoti, kad jų apylinkėse klestėtų bitininkystė. Sveika bičių šeima yra nemokamas, itin efektyvus darbininkas, kurio indėlis į galutinį ūkio pelną dažnai viršija išlaidas trąšoms ar kurui. Be bičių daugelis hibridinių augalų rūšių prarastų savo genetinį potencialą, o ūkininkai patirtų milžiniškus nuostolius dėl prasto sėklų užmezgimo.

Kaip purškimai kenkia bitėms? Nematomi pavojai

Pesticidų poveikis bitėms gali būti tiesioginis ir netiesioginis, o pasekmės varijuoja nuo staigios mirties iki lėto šeimos nykimo. Svarbu suprasti, kad kenkia ne tik patys insekticidai, bet ir jų nešikliai bei kiti pagalbiniai produktai.

1. Ūmus toksiškumas nutinka, kai bitės apipurškiamos tiesiogiai lauke arba kai jos nutupia ant ką tik nupurkštų, dar drėgnų augalų. Bitės žūsta lauke, nespėjusios grįžti į avilį, arba miršta prie pat lakos, taip sukeldamos staigų šeimos susilpnėjimą.
2. Sisteminiai nuodai: kai kurie chemikalai patenka į augalo vidų ir išlieka nektare bei žiedadulkėse ilgą laiką. Bitė, lankydama tokį augalą, nuolat gauna mažas dozes nuodų, kurie kaupiasi organizme.
3. Subletalus poveikis (lėtinis nuodijimas) yra pavojingiausia forma, nes ji nėra pastebima iškart. Mažos insekticidų dozės ne nužudo bitę, o pažeidžia jos nervų sistemą. Bitės praranda orientaciją erdvėje, pamiršta kelią namo arba nebegali pranešti kitoms bitėms apie maisto šaltinius per „bičių šokį“. Šeima pamažu silpsta, kol galiausiai žūsta per žiemą.
4. Sinerginis poveikis: dažnai ūkininkai maišo kelis preparatus (pvz., fungicidus su insekticidais). Nors atskirai šios medžiagos gali būti mažai toksiškos, jų derinys bitės organizme gali tapti mirtinu kokteiliu, kuris dešimteriopai padidina neigiamą poveikį.

Bitininkystė ir augalininkystė: teisinis reguliavimas ir ūkininko pareigos

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, galioja griežtos taisyklės, kurios siekia apsaugoti bites, tačiau tam, kad jos veiktų, būtinas sąmoningumas. Bitininkystė yra saugoma įstatymu, kuris įpareigoja ūkininkus:

• Informuoti apie planuojamus purškimus. Prieš purškiant žydinčius augalus profesionaliam naudojimui skirtais augalų apsaugos produktais, būtina prieš dvi kalendorines dienas apie tai pranešti per Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS). Tai leidžia bitininkams, esantiems 2–2,5 km spinduliu, imtis saugumo priemonių.
• Laikytis laiko apribojimų. Griežtai draudžiama purkšti žydinčius augalus dienos metu, kai bitės yra aktyvios. Pagrindinis saugaus purškimo laikas yra nuo 21 val. vakaro iki 4 val. ryto.
• Vengti vėjo. Purškimas esant didesniam nei 3 m/ s vėjui didina riziką, kad chemikalų migla bus nunešta į kaimynines pievas ar miškus, kur bitės renka nektarą, net jei patys pasėliai tuo metu nežydi.

Integruota kenkėjų kontrolė: kelias į saugumą

Atsakingas ūkininkavimas neapsiriboja vien tik draudimų laikymusi. Bitininkystė klestės ten, kur taikoma integruota kenkėjų kontrolė (IKK). Tai metodas, kai cheminės priemonės naudojamos tik kaip paskutinė išeitis.

1. Biologinė kontrolė: skatinkite natūralius kenkėjų priešus – boružes, žygius, paukščius. Sveika agroekosistema pati gali suvaldyti tam tikrą kenkėjų kiekį.
2. Sėjomaina: teisinga sėjomaina mažina specifinių kenkėjų kaupimąsi dirvoje, todėl mažėja poreikis naudoti stiprius insekticidus.
3. Kenkėjų stebėjimas: naudokite feromonines gaudykles ar geltonas gaudykles kenkėjų gausumui nustatyti. Purkškite tik tada, kai pasiekiama ekonominė žalingumo riba, o ne pagal kalendorių.

Vis dėlto nepamirškime, jog nors sistemos ir įstatymai nubrėžia rėmus, geriausius rezultatus pasiekia tie kaimynai, kurie kalbasi. Ūkininkas ir bitininkas turėtų būti partneriai, o ne priešininkai. Kartais bitininkas gali paprašyti atidėti purškimą viena diena, kol bus baigtas medunešis konkrečiame lauke. O pats savo ruožtu turėtų aiškiai pažymėti savo bitynų vietas.

Juk galų gale bitininkystė ir augalininkystė gyvuoja iš abipusės naudos: ūkininkas gauna geresnį derlių, o bitininkas – švarų, kokybišką medų. Tokia partnerystė kuria pridėtinę vertę visai bendruomenei.

Bitininkystė kaip ūkio sėkmės indikatorius

Sveikas bičių būrys kaimynystėje yra geriausias įrodymas, kad ūkyje taikomi tvarūs ir atsakingi žemdirbystės metodai. Modernus vartotojas vis dažniau domisi ne tik derliaus kiekiu, bet ir jo užauginimo būdu. Produkcija, užauginta tausojant gamtą, turi didesnę pridėtinę vertę ir geresnę reputaciją rinkoje.

Jei bitės laukuose jaučiasi saugiai, tai ženklas, kad ir produkcija bus saugi vartotojui. Be to, biologinė įvairovė, kurią skatina bitininkystė, stabilizuoja visą agroekosistemą, mažina erozijos riziką ir padeda išlaikyti dirvožemio sveikatą.

Sinergija tarp bitininkystės ir augalininkystės yra įmanoma tik tada, kai abi pusės gerbia viena kitos darbą. Pesticidai yra įrankis, tačiau netinkamose rankose jie tampa ginklu prieš mūsų pačių sąjungininkus – bites. Laikantis purškimo terminų, informuojant bitininkus, naudojant modernią purškimo techniką ir renkantis saugesnius preparatus, galima pasiekti puikių derliaus rezultatų nepadarant žalos gamtai. Galiausiai, be bičių nebūtų ir mūsų maisto stalo, todėl jų apsauga yra ne tik bitininkų, bet ir kiekvieno žemdirbio moralinė bei įstatyminė pareiga. Tvarus ūkis prasideda nuo pagarbos mažiausiam darbininkui – bitei.

Šaltiniai:

1. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC8396518/
2. https://blythewoodbeecompany.com/blogs/news/bee-agriculture
3. https://bestbees.com/bees-and-agriculture/
4. https://drreddysfoundation.org/the-buzz-of-sustainability-beekeeping-and-agriculture/
5. https://www.researchgate.net/publication/320198888_Beekeeping_and_crop_farming_integration

Nuotraukos asociatyvinės ©Canva.

Vaida