Gurmanas

Sveiki labai reikia patarimo kaip pagauti pabėgusį triušį?

ne turi ka valgyt ir be triušių

o ūkio gyventojai tik šie nuotraukose įamžinti

Štai ir as prie savo triušių namelio

Sveiki, aš ir prisijungčiau bet tai labai priklauso nuo vietos ir konkrečios datos.

GMO (genetiškai modifikuotų organizmų) padidintos rizikos produktų grupei

priskiriami: rapsai, cukriniai runkeliai, kukurūzai, spirito, alaus, cukraus gamybos

atliekos, koncentruotieji pašarai.

Genetiškai modifikuoti organizmai – grėsmė tausojamajai plėtrai. Didžiausią grėsmę

kelia patentuotos gyvybės formos ir GMO įdiegimas žemės ūkyje. Biotechnologija ir

genetikos revoliucija per labai trumpą laiką pasiekė didelių laimėjimų. Genų inžinerija –

tai vieno ar kelių genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą. Dažniausiai jie ir vadinami

genetiškai modifikuotais organizmais. Perkeltas genas ir toliau veikia taip, tarsi jis

būtų toje pačioje ląstelėje, iš kurios buvo paimtas. Dėl to augalai, mikroorganizmai

ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios iki tol jiems buvo nebūdingos. Genų inžinerija

leidžia peržengti rūšių ribas ir perkelti genus į negiminingus ir evoliuciškai nutolusius

organizmus. Į genetiškai modifikuotus gali būti perkelti tiek virusų ir bakterijų, tiek

gyvūnų genai. To nebuvo per milijonus gyvybės evoliucijos žemėje metų, todėl pasekmės

yra sunkiai prognozuojamos.

Kodėl genetiškai modifikuoti (GM) maisto produktai gali būti pavojingi?

Pirma, intervencijos proceso metu gali mutuoti net tik įterpti genai, bet ir visas

augalo genomas.

Antra, GM augaluose gali atsirasti nežinomų toksinių baltymų, todėl GM maistas

gali sukelti toksikozę arba alergiją. Fantastiniai pasakojimai apie tai, kaip po genetinių

manipuliacijų atsiradę augalai žmonėms atima regėjimą, gali virsti realybe jau šiandien.

Trečia, metodai, kuriais įterpiami svetimi genai, yra neištobulinti ir negarantuoja

transgeninių augalų saugumo.

Egzistuoja du plačiausiai naudojami metodai:

1) ląstelių apšaudymas volframo arba aukso dulkėmis, su kuriais susiejami transgenai.

Šiuo atveju nežinoma, kiek naujų genų ir kuriose genomo vietose įsitvirtina.

2) genų įterpimas plazmidėmis, paimtomis iš vienos dirvožemio bakterijos. Šis

metodas dažniau naudojamas, bet yra pavojingesnis.

Vokiečių mokslininkai įrodė, kad įvairius gyvūnus šeriant GM maistu, šios

plazmidės patenka į įvairių vidaus organų ląsteles: kraują, skrandį, spermą ir t. t., sukelia

fiziologinius pokyčius, mutacijas ir reprodukcinės funkcijos pažeidimus.

Nepaisant to, galingos tarptautinės kompanijos išvystė ir plečia savo veiklą

įvairiausiose srityse. Nors kyla prieštaravimų, tačiau GMO ypač sparčiai plinta žemės

ūkio gamyboje. Pirmieji transgeniniai augalai pasirodė 1982 m., o per paskutinį

penkerių metų laikotarpį pasauliniai genetikų augalų plotai padidėjo daugiau nei 30

kartų. Keturios šalys – Jungtinės Amerikos Valstijos, Argentina, Kanada, Kinija – augina

daugiausia GM augalų.

Šiandien mes turime per mažai informacijos bei patikimų mokslinių įrodymų,

kurie leistų teigti, kad GMO ir iš jų gaminamas maistas yra visiškai nepavojingas nei

aplinkai, nei žmonėms. Nėra žinoma, kokių pasekmių GMO turės netolimoje ateityje,

ir tuo labiau neįmanoma nuspėti, kokia ateitis laukia žmonijos. Ilgalaikio GM maisto

vartojimo pasekmės yra sunkiai prognozuojamos, nes reikia įvertinti daug riziką

68

keliančių veiksnių, tam reikia daug laiko, milžiniškų lėšų ir kt. Vartojant GM produktus,

gali išsivystyti patogeninių mikroorganizmų atsparumas antibiotikams; GM maiste gali

atsirasti naujų toksinų bei alergenų.

Šiuo metu plačiausiai pasaulyje auginami herbicidams ir kenkėjams atsparūs augalai –

naudingi gamintojams, bet ne vartotojams. Iš vis dabar auginamų GM augalų 70 %

sudaro atsparūs herbicidams, o 20 % – kenkėjams. Plačiausiai auginamos GM sojos,

atsparios herbicidui glifosatui. Tai didžiulis palengvinimas žemdirbiams, tačiau jau yra

ir pavojaus signalų: Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai parodė, kad net 50 % padaugėjo

žmonių, alergiškų sojoms. Naujausiais pranešimais iš Šveicarijos ir Prancūzijos, bitės,

aplankiusios GM rapsų žiedus, neberanda kelio į savo avilius ir žūsta.

Daug diskutuojama apie GM gyvūnų ir augalų, patekusių į natūralią gamtą, galimą

žalą bioįvairovei. Iki šiol žinomas ne vienas pavyzdys, kai introdukuotas augalas bei

gyvūnas neplanuotai ėmė plisti gamtoje ir sukėlė daug problemų. GM augalų žiedadulkės

gali patekti ir apdulkinti giminingus laukinius augalus, augalai ir vabzdžiai gali įgyti

imunitetą pesticidams. GM mikroorganizmai dar pavojingesni nei augalai ir gyvūnai,

nes jie daug sparčiau dauginasi ir mutageniškai kinta.

Ekologiniame ūkyje GMO (genetiškai modifikuotų produktų)

NEGALIMA naudoti.

Jei ūkininkas naudoja prieš tai minėtus pašarus, tada jis turi turėti iš tiekėjo pažymą,

kad pirkti produktai nėra genetiškai modifikuoti arba nenaudoti jų ž. ū. paskirties

gyvūnams šerti.

matau =asis laikot aptvare? koky plota skiriat? kuom seriat? r pasiteisintu zasu laikymas ne palaidai o apverus ar ukiniam pastate?

o su lupyna verdi ar ne?

vyručiai pataupykit tuoj reiks galvas šviestis

Na dėl tu gmo tai jau mokykloje per biologija mokoma kad genai per maistą nėra perduodami, čia jau daugiau tam tikrų rūšių išlikimo klausimas. Tai galit drąsiai kapot genetinę triušieną. kiti reikalai dėl antibiotikų ir kitų chemikalų patekimo i mėsą. O rekomenduojamos išlaukos nereiškia kad ten jau nieko nelieka. Išlauka turėtų garantuoti, kad mėsoje antibiotikų kiekis nebus didesnis nei leidžiamas maksimalus pagal galiojančias taisykles.

sveikas. skiriasi sudetim. baltymu kilme ar pan. cia alvydas turetu tau tuoj paaiskint mano asmenine nuomone tai paprasciausi vie6ieji ryšiai.

šiek tiek apie vmi veiklos pradžioje

http://nauja.vmi.lt/cms/deklaracija-del ... erslo-metu

kergiamos jau kelios dienos po apsitriušiavimo, tada drasiai gali kergt ir maitins ji juos be problemų, tik šėrimas atitinkamas turi būt.

pas mus ir 3,5 šiauliuose čia kaina itartina

turbūt labai neturėjo ką veikt tuo metu

na nebursim čia mes iš kavos tirščių. Faktas tas, kad jeigu su tavim taip buvo pasielgta tyčia siekiant kažkokių asmeninių tikslų, tai yra labai blogai, taip neturėtų būti ir nereikėtų tylėti tokiu atveju. Visada reikėtų paklausti kodėl atliekamas patikrinimas.

man tai įdomu kaip kailius reik paruošt vežant į firmą išdirbt?

Bėda tie mūsų veislynai, bet dėl vieno nevažiuosi į čekija ar dar kur.

Visi čia turbūt nekoki lupėjai o aš visada mirkinu, bent per naktį išeina kraujas, o jei senesnis triušis tai ir acto įpilu truputį dingsta tada ir kvapas.

na jei tikrai tu jį parsivežei iš veislyno su snargliu tai ne tik gražu bet ir būtina, kad kiti nenusipirktų. o jei jis apsisnargliojo po kelių dienų pas tave jau budamas. tai jau turi tvirtai žinot, kad butent parsivežei su liga iš veislyno o ne pas tave pasigavo, nes tai jaubūtų šmeižtas.

Mokesčiai gąsdinimais neužsiima, o jei pas jus užsiima tai tokius dalykus išgyvendint greit galima. Mokesčiai tikrinti gali tik planinio patikrinimo metu (jie skelbiami iš anksto vmi svetainėje) arba gavus skundą, Taip pat kai gaunama informacija iš finansinius nusikaltimus tiriančių pareigūnų. Kiek suprantu tu ne pats steigiai (ėjai pas notarus, registrų centrą ir pan.) įmone, o viska darė tuo užsiimanti imonė ir tik po to tau įsteigtą tavo įmonę?

Galbūt ta imonė įteigus ne vieną ofšorinę kompaniją, gal jos steigtos imonės figuruoja finansinių nusikaltimų bylose ir pan. todėl ir tikrina kiekvieną jų steigtą imonę. variantų tikrai gali būt daug.

Aš ir turėjau visokių situacijų, bet kai dirbi sąžiningai joks patikrinimas nebaisus. Niekas juk nepuola baust už kiekvieną nepadėtą kablelį. Ir tos biurokratijos nėra baisios. Reikia tik perprasti sistemą ir prisitaikyti prie jos. O tas purtymas tai tikrai įdomus reikalas, bet ten reikia gerai išsianalizuot visa situaciją. Gal ten jūsų pareigūnai kalti, gal konkurentai, gal įmonė kuri ruošė dokumentus. prie to daug prisideda ir patys mūsų "verslininkai" gavę pirmą progą tuo prasideda sukimai plovimai, o paskui verkia kyšio reikia, verslą žlugdo. Dirbkime sąžiningai, bukime pavyzdžiu kitiems, sukurkime sėkmingą verslą.

na dauguma argumentų verti diskusijų. Mokesčiai dažniausiai susiję su pelningumu. skerdyklai reiklavimai nėra jau labai kažkokie ypatingi, o kyšio reikės nebent pats norėsi ką prastumt nedoro. visam normaliam versle 5 proc. pelnas yra labai normalus tik pas mus nieks nepradeda be 200 proc. Aš asmeniškai manau kad, verslo sėkmę daugiausia lemia pačio žmogaus kūrybiškumas, jo gebėjimas kurti bei valdyti. Pelnas priklausys nuo gebėjimo priimti novatoriškus sprendimus įdiegti inovacijas. Man negaila pasidalinti pelnu su valstybe kuri leidžia jį kurti ir plėtoti. Kiekvieno Ūkininko garbės reikalas turi būti higienos normas atitinkanti skerdykla. Tai va manau reikia mažiau verkšlenti, o labai kruopščiai siekti užsibrėžto tikslo, kuris sėkmingam versle tikrai nėra maksimalus pelnas.

Čia žiūrius kaip pliki pešiojasi taip pešiojasi. Nagi vyrai ne maži vaikai. geriau papasakokim kokie planai? kaip tobulinam narvus ateičiai ir pan. gal alvydas jau kokia programa rašyt triušių auginimui pradėjo? bus ir įdomu ir naudinga.

Taip ir buna, visada to laiko maža. Jei ir grūdus augini ir pašarus ruoši, dar prekiauji ir triušius augini, tai aišku kas laiko nėra. jau 200 patelių atskiro etato reikalauja.

Galvojau apie kooperaciją ir sugalvojau, kad vietoj jos išeitų puikus klasteris.