Sodžius

Gal kas žinot. Šiemet priskrido gana daug juodųjų ir giesmininkų strazdų. Ar čia visoje Lietuvoje jų padaugėjo, ar riešutus rudenį teks dalintis dar ir su jais?

Tai, kad strazdai rudenį minta uogomis, o ne riešutais. Jų net snapas tam nepritaikytas  . Nepastebėjau, kad strazdų skaičius ženkliai būtų padidėjęs. Tiesiog pavasarį geriau atkreipiamas dėmesys į  giesmes paukščių, o ir pastarieji labai jau stengiasi.

Pries tai ten kelis metus buvo dirbama zeme. Tai is rudens buvo suarta. Pavasari pradrapokavo,poto sestadieni ryte su freza triju metru praejo,ko pasekoje prasilygino visokios bangos,nes silpnu zemdirbiu pries tai buvo dirbtas laukelis,labai negraziai atrode. Iki pilnos laimes reikejo tik su volais ir lengvu traktorium praeiti,kad viskas issilygintu,akmenys isispaustu,ir neliktu traktoriaus veziu,bet sito nespejau padaryti. Todel planuose dabar kai draugas tik susitvarkys pupsika,kabinsim viena vola,gal dar kokio vandenuko i vola ipilsim kad geriau trombuotu,ir pasivazinesim tarp sodinuku....kad poto su vejapjove butu malonu sienauti.

Akmenis reikia nurinkti, nes juos šaltis iškilos ir vėliau daužysi vėjapjovės peilius.

Tą tai matęs, kalbu apie realesnį kur galima pretenduoti gauti ES paramą steigiant tokį ūkį

 

Beje vienas žmogus prašė pasidomėti, kadangi kuria planus steigti, tad jam tokie klausimai iškilę. Ar galima apsieiti su elektriniu šildymu visus metus, gal kas esate daręs skaičiavimus kokio tai dydžio patalpoms, kiek kainuotų tarkim elektrinis šildymas išvedžiotas vamzdeliais betoninėse grindyse? Ar nelabai net verta galvoti apie tokį variantą. Juk žiemos vis šiltėja, o jei malkinį židinį nelabai yra galimybių statyti..

Kiek esu skaičiavęs, tai pats patogiausias, bet ir brangiausias - elektrinis šildymas. Kad ir šiltėja žiemos, vis tiek šildyti reikės apie septynis mėnesius. Šildydami ir drėgmę patalpoje sumažinsite. Dėl patogumo gal tik mažoje patalpoje el. šildymas pasiteisintų, bet tai nebus pigu. Nepamirškit, kad reikalingas vėdinimas, o tai vėl papildomos šildymo sąnaudos. Šią užduotį padėtų spręsti rekuperatorius, bet jis vėl kažkiek kainuoja. Štai kodėl senesni augintojai pataria auginti didesnį kiekį žvėrelių, nes procentaliai sumažėja įvairios gamybos sąnaudos produkcijos vienetui. Keletą metų tikrai reikės susitaikyti su gan dideliai išlaidų kaštais. Mano galva, el. šildymas gali pasitarnauti tik kaip avarinis variantas, jei sugenda pagrindinis šildymo mechanizmas. Paprastai žmonės važiuodami į darbą įsideda pietums lauknešėlį, o ne į restoraną eina, kitaip uždarbio gali ir nelikti...

Norėjau pasiklausti, ar lazdynam būtina šviesi vieta. Pas mane prie miško yra laisvas plotelis žemės (miškas iš vakarų pusės). Galvoju riešutų pasodinti. Kaip manot, nieko, kad šviesos mažoka. Ir dar prie to pačio, žemė ten rūgštoka, 4-5 ph. Blogai?

Pasidalinsiu patirtim dėl kultūrinių lazdynų auginimo pamiškėje. Lazdynai auga ir dera puikiai. Dirvos ph 5 neturėtų lazdynų išgąsdinti, nes gamtoje auga su eglių priemaiša, o eglės dirvą rūgština. Problema tik ta, kad atsiranda daug pagalbininkų nurinkti derlių. Elniai nuraško pilnai visus riešutus dar nesubrendusius. Sutriuškina su visais kevalais, tik, kai užsikemša burna, retkarčiais išspjauna. Taigi, jei vaikštinėja po mišką taurūs gražuoliai, o norėsite patys nuskinti riešutus, turėsite apsitverti.

Prie namų buvo atsiradę kitų "padėjėjų". Prieš keletą metų iš auginamų 15 krūmų (15 m. amž.) spėjau tik nuo poros nurinkti derlių. Savaitę negalėjau skinti, nes užpuolė darbai, o vėliau jau neprireikė, nes idealiai nurinko megapelės. Ant šakų liko kaboti tik pažeisti ar tušti riešutai. Su šitais neeikvojo energijos. Miegapelės charakteringai pragraužia riešuto kevalą. Įdomu tai, kad kol riešuto vaisius tvirtai laikosi skrotelėje - neliečia. Po kurio laiko radau gausiai prinešta riešutų (sugraužtų) malkinėje, gervuogyne. Tai ir lenktyniaujam, kas pirmas prisiriešutaus. Pernai malkinėje naminė kiaunė atsivedė vaikų, tai nepastebėjau miegapelių pagalbos, tik rupūžokai paaugę kiauniukai įsisuko į trešnes. Įdomu su ta gamta.

Norėjau pasiklausti, ar lazdynam būtina šviesi vieta. Pas mane prie miško yra laisvas plotelis žemės (miškas iš vakarų pusės). Galvoju riešutų pasodinti. Kaip manot, nieko, kad šviesos mažoka. Ir dar prie to pačio, žemė ten rūgštoka, 4-5 ph. Blogai?

Pas mane auga, dera ir saulės atokaitoje, ir beveik visiškam pavėsyje. Miške lazdynas, jei žemė tinkama visur tarpsta, atsiprašau, bet kaip piktžolė. Skirtumas tas, kad saulėtoje vietoje per sausrą vos spėji laistyti. 

Labas,forumieciai,

 

Atsiprasau,jei panasi tema yra,tiesiog neradau

Turiu toki klausima. Pas mane yra 1.3 ha menkavercio misko daugiausia alksniai rankos storumo ir kelios drebulees storos, bet ir tos nugrauztos bebru.

 

Ar galimas tokio misko plynas kirtimas ir ar galima pretenduoti i parama misko atsodinimui bei prieziurai?

O, buvau pražiopsojęs, kad yra bebrų! Medžiotojus už pakarpos ir, kad pirma išgaudytų bebrus, jei gyvena malioracijos ar sausinimo griovyje. Jei tai natūrali upė ar platesnis upelis - užuojauta. Tuomet jau geriau už ieties ir paskelbti karą vėjo malūnams, nes visas darbas bus velniop.

jaunas iki kokio amziaus laikomas? pas mane buvo iskirstas kazkur apie 1992 ir dabar toks suauges. retinimui irgi reikalingas leidimas?

Jei medelio diametras virš 16 cm, retinimui leidimo reikia. Tik kirviu švaistytis bet kaip negalima, reikia mažiausiai skalsumą 0,6 palikti. Buvo kirsta 1992 metais, reiškia dabar medynui apie 24 m. Ketvirtos grupės miškuose baltalksniam ūkinė branda 30 m. amžiaus, drebulėm - nuo 40 m. Nuo tokio amžiaus galimi plyni kirtimai, jei, pagal šliejimo reikalavimus, netrukdo kaiminystėje naujai iškirstos biržės. Buvo geras pasiūlymas - pasižiūrėti žemės paskirtį. Jei paskirtis ŽŪ - šluojat be problemų ir sėjat runkelius ar dar ką nors. Beje, yra nuostata, kad GRYNIEM blindynam, baltalksnynam, drebulynam kirtimo amžius neribojamas, bet tuo mažai kas naudojasi, nes ekonomiškai neapsimoka. Šiai dienai biokuras pigus, už tokią medieną nieko neliks, jei pats nedarysit darbų. Jei tinkama augavietė, galima tokiame medyne prakirsti koridorius ir sodinti eglę, jei yra daugiau šviesos ir ąžuolą. Po to reikės prižiūrėti, kad pasodintų medelių neužgožtų krūmai, o ir patį medyną pagal šviesos poreikį praretinti. Jei yra kanopinių žvėrių -  kasmet sodinukų viršūnes nutepti repelentais. Jei žvėrių daug, tai su polajiniais želdiniais neverta vargti, elninių patinai ragais nutrins sodinukų žievę ir tikrai rezultato neturėsit. Reikia žinoti, kad polajiniai želdiniai lėčiau auga, kol bus atšviesinti. Eglė ūksmę pakenčia daug geriau nei ąžuolas. Šiaip jau baltalksnis po 6 metų išsikirstų.

Jei medynas menkavertis ta prasme, kad atžėlė krūmynai, galimas rekonstrukcinis kirtimas. Šioje situacijoje galima būtų panaudoti ir ES paramą.

Sėkmės!

supelijusiame siene randama sporu, svarus normalus sienas reikalingas.

Šienas turėtų būti laikomas sausoje, ventiliuojamoje patalpoje, nes gali drėgmę sugerti iš aplinkos, o tada tos zarazos sporos ir atsigauna. Beje, šienas negali būti laikomas toje pačioje patalpoje, kur gyvena šinšilos. O, ar neturi šeimininkas kontakto su katėmis ir šunimis?

Tai realiai reiskia dideli reikalavimai nustatyti . jei reikia is lempos rasyti pelna- tai nekas ateityje gautusi. O kiek supratau daug buvo padavusiu tuos dokumentus

Ką reiškia dideli reikalavimai? Galima ir pajuokauti. O kam dabar lengva? Toks retorinis klausimas - o, ar šinšilas lengva auginti? Beje, paraiškų vertinimo etapas dar nepasibaigęs, todėl viščiukus skaičiuoti dar anksti. Šiaip pinigų lengvai niekas nedalina. Išimtis - sūris pelėkautuose. Gauti paramą dar ne viskas. Jauniesiems ūkininkams 2015 m. rudeninis etapas buvo palankesnis dėl balų surinkimo todėl, kad buvo labai didelis aktyvumas pavasariniame etape. Šie asmenys jau negalėjo dalyvauti rudeniniame etape. Jei kas mąstote kaip jaunieji ūkininkai dalyvauti paramoje:

1. Konsultanto pasirinkimas.

    a) kompetencija,

    suinteresuotumas rezultatu,

    c) ar atlygis mokamas iš karto, ar po to, kai patvirtinama paraiška, ar mišriai.

2. Dėl balų.

 Konkuruojate su visa šauniąja ūkininkų armija. Dauguma prakutusių ūkininkų, turinčių įdirbį paramose, patirties, materialines galimybes, stengiasi padėti savo vaikams gauti šią paramą. Atsiprašau, bet jauniems plikiems žmonėms patiems sukonkuruoti šioje vietoje bus sunku.

Jei prasmukote šiuos slenksčius - puiku! Toliau:

3. Kaip paskirstysit paramos lėšas:

    a) pastatui,

    įrangai,

    c) žvėrelių įsigijimui.

Tai svarbu dėl buhalterijos, ką įtrauksit į sąnaudas ir amortizaciją (atskaitymus), o ko ne. Nuo to priklausys prognozuojamo pelno dydis. Beje, buhalterija turės būti pilna, taip vadinama dvejybinė. Matote, yra dar reikalavimas, kad įkurto ūkio po kelių metų pelnas (ne pajamos) procentaliai didėtų.

4. Kiekvieno punkto terminai.

Štai ir viskas. Tiek trumpai. Jei dar trumpiau - esmė pasakyta ankstesniame komentare. Kiekvieną punktelį galima būtų išplėsti, bet gali jaučio odos neužtekti surašyti.

O kam dabar lengva? Nebent mokytojam. Pastreikavai, žiūrėk, ir pripylė pinigėlių į lovį iš mokesčių mokėtojų.

Su pagarba visiem, net ir mokytojam, ne visi juk vienodi.

Kaip ten su jaunuju ukininku paramomis- kazkaip niekas nesigiria kad gavo pagal 2015 metu programa . Gal dar nedalijo siemet- ar jau daugumai praejo noras auginti

Sveiki,

paramą, labai pasistengus ir per galvą verčiantis buvo galima gauti, bet pagal reikalavimus nesusidėliojo buhalterija į priekį. Dėl pelno reikalavimo. Reikėtų makliavoti pelną buhalteriškai. Man tai buvo nepriimtina.

Galimas variantas, jei paramos pinigus panaudoti pačių šinšilų įsigijimui. Tuomet, jei lydėtų sėkmė auginant ir veisiant šinšilas, ir jei kailiukų kainos stipriai nenukristų per ateinančius keturis metus, tai paramos traukinukas važiuotų.