Pašarų papildai galvijams: sprendimai pieno riebumui ir baltymingumui kelti

Pieno supirkimo kaina ir bendras pieno ūkio pelningumas tiesiogiai priklauso ne tik nuo bendro primelžiamo pieno kiekio, bet ir nuo jo kokybinių rodiklių – riebalų bei baltymų koncentracijos. Šie du komponentai nustato pieno maistinę vertę ir jo tinkamumą tolimesniam pramoniniam perdirbimui, ypač sūrių, varškės bei sviesto gamybai, kur didesnė sausųjų medžiagų išeiga tiesiogiai garantuoja didesnį pelną. Vis dėlto, pasiekti aukštą riebumą ir baltymingumą yra nuolatinis iššūkis, reikalaujantis gilaus karvės virškinimo sistemos ir medžiagų apykaitos procesų supratimo. Kai pagrindinio raciono (žolės siloso, kukurūzų ar šienainio) nebepakanka, kokybiški pašarų papildai galvijams tampa pagrindiniu įrankiu, leidžiančiu tikslingai manipuliuoti pieno sudėtimi ir išlaisvinti visą genetinį bandos potencialą.

Pieno riebumo valdymas: viskas prasideda didžiajame prieskrandyje

Pieno riebalai yra labiausiai kintantis pieno komponentas, kurį lengviausia koreguoti kasdiene mityba. Didžioji dalis pieno riebalų rūgščių sintezuojama iš acto rūgšties, kuri gaminasi didžiajame prieskrandyje mikroorganizmams skaidant ląstelieną (stambiuosius pašarus).

Jei karvės racione trūksta struktūrinių ilgųjų skaidulų arba per daug lengvai virškinamų angliavandenių (grūdų, koncentratų), prieskrandžio pH nukrenta (prasideda subklinikinė acidozė). Tokioje aplinkoje žūsta ląstelieną skaidančios bakterijos, o pieno riebumas drastiškai krenta. Norint to išvengti ir pakelti riebalų procentą, naudojami šie specifiniai pašarų papildai galvijams:

• Apsaugoti riebalai (prieskrandyje neskaidomi riebalai). Tai kalcio muilai arba frakcionuotos riebalų rūgštys (dažniausiai palmės aliejaus pagrindu), kurios „apeina“ prieskrandį neskaidytos ir yra absorbuojamos tiesiogiai plonojoje žarnoje. Ypač efektyvūs yra palmitino rūgšties (C16:0) turintys papildai, kurie tiesiogiai nukreipiami į tešmenį pieno riebalų sintezei, o oleino rūgštis (C18:1) padeda pagerinti bendrą karvės kūno būklės indeksą (BCS).
• Prieskrandžio rūgštingumą reguliuojančios medžiagos. Soda (natrio bikarbonatas), magnio oksidas arba gyvosios mielės padeda palaikyti optimalų prieskrandžio pH (virš 6,2). Stabilus pH užtikrina, kad ląstelieną skaidančios bakterijos efektyviai gamins acto bei sviesto rūgštis, o tai yra natūralus pamatas aukštam pieno riebumui.
• Pašariniai fermentai (enzimai). Šie priedai pagerina net ir prastesnės kokybės stambiųjų pašarų ląstelienos virškinamumą didžiajame prieskrandyje, todėl karvė iš to paties pašaro kiekio geba pasisavinti daugiau energijos ir pagaminti daugiau riebalų pradinių medžiagų.

Pieno baltymingumo kėlimas: amino rūgščių tikslumas

Pieno baltymai (daugiausia kazeinas) yra ekonomiškai brangiausia pieno dalis, tačiau ją padidinti mityba yra gerokai sunkiau nei riebalus. Pieno baltymų sintezei tešmenyje reikalingas pastovus ir preciziškai subalansuotas amino rūgščių srautas iš kraujotakos sistemos. Karvė amino rūgštis gauna iš dviejų šaltinių: mikrobinio proteino (kurį didžiajame prieskrandyje užaugina pačios bakterijos) ir pašaro baltymų, kurie išvengia prieskrandžio skaidymo.

Jei norite padidinti pieno baltymingumą, paprastas bendrojo proteino kiekio didinimas pašaruose (pvz., pridedant daugiau rapsų ar sojų išspaudų) nepadės – perteklinis azotas tiesiog bus pašalintas iš organizmo šlapalo pavidalu, papildomai apkraudamas karvės kepenis. Sprendimas yra tiksliniai pašarų papildai galvijams:

• Nuo prieskrandžio mikroorganizmų apsaugotos amino rūgštys. Pieno baltymų sintezei dažniausiai trūksta dviejų ribojančių amino rūgščių – metionino ir lizino. Specialia technologija apsaugoti metionino ir lizino papildai sėkmingai praeina didįjį prieskrandį ir patenka tiesiai į žarnyną. Tyrimai rodo, kad subalansavus šių dviejų amino rūgščių santykį (dažniausiai 3:1), pieno baltymingumas pastebimai šokteli aukštyn, o kartu pagerėja ir embrionų išgyvenamumas ankstyvojo veršingumo metu.
• Energijos papildai (propilenglikolis, saugomi krakmolai). Baltymų sintezė yra itin imli energijai. Jei karvei trūksta energijos (ypač ankstyvosios laktacijos metu, kai pasireiškia neigiamas energijos balansas), mikroorganizmai negali efektyviai panaudoti pašaro azoto. Energetiniai papildai, tokie kaip propilenglikolis ar glicerolis, pagerina bendrą prieskrandžio veiklą, o tai skatina mikrobinio proteino gamybą – pigiausią ir kokybiškiausią baltymų šaltinį karvei.

Mikroelementai ir vitaminai – nematomi katalizatoriai

Nors makrokomponentai (baltymai ir riebalai) reikalauja didelio kiekio maisto medžiagų, jų sintezės procesai tiesiog sustos be mikroskopinių katalizatorių, kurie reguliuoja fermentines reakcijas organizme.

• B grupės vitaminai (biotinas, cholinas, niacinas). Apsaugotas cholinas pagerina riebalų apykaitą kepenyse, padėdamas išvengti ketozės ir suriebėjusių kepenų sindromo, o tai tiesiogiai palaiko aukštą pieno produkciją laktacijos pradžioje. Biotinas savo ruožtu gerina ląstelienos virškinamumą ir stiprina kanopas, o niacinas padeda sušvelninti karščio streso pasekmes vasaros metu.
• Organiniai mikroelementai (chelatai). Cinkas, manganas, selenas ir varis, pateikti chelatų forma, yra žymiai geriau pasisavinami nei neorganiniai sulfatai ar oksidai. Jie stiprina tešmens audinių regeneraciją, mažina somatinių ląstelių skaičių ir sukuria optimalias sąlygas kokybiško pieno sekrecijai be uždegiminių procesų (mastito).

Pašarų papildai galvijams: kaip teisingai pasirinkti ir dozuoti?

Pašarų papildų įtraukimas į racioną negali būti vykdomas „iš akies“ – jis turi būti pagrįstas tiksliais laboratoriniais skaičiavimais ir dabartinio pašaro analize.

1. Prieš pirkdami papildus, tiksliai žinokite savo siloso ar šienainio sausųjų medžiagų, baltymų, krakmolo ir ląstelienos (NDF, ADF) kiekius.
2. Įvertinkite šlapalo kiekį piene. Jei šlapalo kiekis piene yra žemas (mažiau nei 15–20 mg/dl), mikroorganizmams trūksta azoto. Jei per aukštas (virš 30 mg/dl) – baltymų pašare per daug, tačiau trūksta energijos jiems įsisavinti, todėl nukenčia ir pieno baltymingumas.
3. Stebėkite riebalų ir baltymų santykį. Idealus riebalų ir baltymų santykis holšteinų veislės karvėms yra apie 1,15–1,20. Jei šis santykis nukrenta žemiau 1,0, tai rimtas signalas apie didžiojo prieskrandžio acidozės riziką, kuriai spręsti būtini rūgštingumą balansuojantys papildai.

Šiuolaikinėje pieno rinkoje supirkėjai moka ne už vandens kiekį, o už sausąsias pieno medžiagas. Tikslingai parinkti pašarų papildai galvijams leidžia efektyviai ir saugiai valdyti pieno kokybę: apsaugoti riebalai ir rūgštingumą reguliuojančios medžiagos kelia riebumo procentą, o apsaugotos amino rūgštys bei energetiniai priedai stimuliuoja baltymų gamybą tešmenyje.

Investicija į šiuos pažangius priedus ūkininkui atsiperka keliais lygmenimis: per aukštesnę supirkimo kainą už riebalų ir baltymų kilogramą, geresnę karvių reprodukcinę sveikatą ir mažesnį brokavimo procentą bandoje. Protingas raciono balansavimas yra tiesiausias kelias į pelningą, modernų ir tvarų pieno ūkį.

Šaltiniai:

1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK600613/
2. https://www.joniskiogrudai.lt/en/products/cattle/dairy-cows/energy-supplements/supplement-energy/
3. https://extension.umd.edu/resource/understanding-supplements-dairy-cow-diets
4. https://www.vitalac.eu/en/breeding-solutions/dairy-cattle

Nuotraukos asociatyvinės ©Canva.

Vaida