Jump to content

Verslo sinergija ūkyje.


AG Paulius

Recommended Posts

Prieš 5 valandų, Virgis. pranešimas:

Šiaip tai klausimas kertasi su dimensijomis, humusas skaičiuojasi mg/kg kaip ir kiti mikro ir makro elementai, paskui perskaičiuojant į proc. O dirvožemio 30cm sluoksnio svoris taip pat priklauso nuo dirvožemio granuliometrines sudėties plius jei atskirai išėmus humusą iš dirvožemio jo svorio ir tūrio santykis būtų ženkliai kitoks nei dirvožemio.

Pats esate pasiklydęs dimensijoje. Tikriausiai nelankėte mokyklos arba sunkokai sekdavosi su uždaviniais kur sąlygoje vieni matavimo vienetai, o atsakyme kiti. Visiškai ne ten bandote ieškoti klaidų kur galėtumet prikibti, bet jūs esate protingas ir visažinis. Aš gal klausimą blogai suprantu, bet ar galima apskaičiuoti humuso kiekį esant 2proc humusingumui, kai laukas yra ariamas? Nepriklausomai nuo arimo gylio, nes užtenka ir 7cm gylio, kad sumaišius žemę esama humuso procentinė dalis pasikeistų. Tai arba aš blogai supratau klausimą arba.... 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 8 minutes , lunacy pranešimas:

Pats esate pasiklydęs dimensijoje. Tikriausiai nelankėte mokyklos arba sunkokai sekdavosi su uždaviniais kur sąlygoje vieni matavimo vienetai, o atsakyme kiti. Visiškai ne ten bandote ieškoti klaidų kur galėtumet prikibti, bet jūs esate protingas ir visažinis. Aš gal klausimą blogai suprantu, bet ar galima apskaičiuoti humuso kiekį esant 2proc humusingumui, kai laukas yra ariamas? Nepriklausomai nuo arimo gylio, nes užtenka ir 7cm gylio, kad sumaišius žemę esama humuso procentinė dalis pasikeistų. Tai arba aš blogai supratau klausimą arba.... 

Jeigu laukas nuolatos ariamas iki 25cm, tai tame sluoksnyje humusas bus vienodas, giliau 25cm jau klausimas, koks humusingumas, bet žiūrint iš dimensijos pusės humusą skaičiuoja pagal masę ir kiek jo išnešama ar įneša pagal kultūras, humuso tūris būtų visiškai kitoje tankio dimensijoje lyginant su pačiu dirvožemiu.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 27 minutes , Virgis. pranešimas:

Jeigu laukas nuolatos ariamas iki 25cm, tai tame sluoksnyje humusas bus vienodas, giliau 25cm jau klausimas, koks humusingumas, bet žiūrint iš dimensijos pusės humusą skaičiuoja pagal masę ir kiek jo išnešama ar įneša pagal kultūras, humuso tūris būtų visiškai kitoje tankio dimensijoje lyginant su pačiu dirvožemiu.

Pilnai sutinku, kad čia trūksta daug kintamųjų, kurie leistų tikslesnį apskaičiavimą arba mes per daug giliai bandome kapstyti. Kažkodėl taip peršasi mintis "Save the world with no till" heh :/. Anyway, norėčiau užbėgti įvykiams už akių ir paklausti, kaip apskaičiuojat reikalingą trašų kiekį įvertindami dabartinį humuso kiekį dirvožemyje. Žinau, kad yra dirvožemio tyrimai, bet kiekvienais metais nemanau, kad galima sau leisti tokį malonumą, o dirvožemio stuktūra tai keičiasi pastoviai.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 10 valandų, Zilvis55 pranešimas:

tu čia tikrini ar mes penktoko lygio matematika mokam ar kaip???

100×100×0.3×0.02

sugebėsi pats susiskaičiuot ar bus kaip ana kartą (kur su lentele)??

Gerbiamieji tikrai aš netikrinu Jūsų kompetencijos skaičiuoti, per klausimus užduodu mintį apie kuria jus turite pagalvoti, ir suprasti kas yra svarbu. Be to tai savotiškas ir žinių dalijimasis. 

Perskaičiau daug nuomonių ir galiu pasakyti Jūs visi esate teisūs. Kintamūjų yra daug, bet neprašiau gilintis į skirtingus dirvožemius nes nuo jų tankio priklauso ir svoris, o humuso svoris daugmaž būtų vienodas. Jei reiktų tiksliai paskaičiuoti klausimas kiek iš Jūsų sugebėtų paskaičiuoti savo laukuose humuso kiekį  kur vyrauja 3 ir daugiau skirtingų dirvožemių su skirtingais tankiais ir neproporcingais plotais.  

Klausime buvo klausiama kiek m3 bus humuso 30 cm gylije. Lyginsime dirvožemio tūrį m3 tai ir humusą lyginame m3 

 viso dirvos tūryje kuriame yra sakykime 3000 m3 dirvožemio prie 2 proc. humusingumo, turime apie 60 m3 humuso. Kuris formavosi 10 --12 tūks. metų. o mes per 30 metų sudeginome 1 - 2 proc. to humuso ir toliau sėkmingai deginame. Artėjame prie kritinės ribos kada dirva bus biologiškai nebegyva. 

Kodėl, aš klausiu apie humusa, ir jo kiekį dirvožemyje. Todėl kad lietuvos ūkininkai dar labai primityviai žiūri į savo didžiausią turtą žemę. Dirbame taip tarsi savo laukams linkėtume pačio blogiausio. 

Gryždamas iš briuselio mačiau Vokietijos ūkininkų agro kultūrą, nuo pat Belgijos iki Lenkijos sienos sugebėjau pastebėti tik 2 laukus kurie buvo neužsėti ir palikti per žiemą. visi kiti laukai buvo žaliuojantys, žiemkenčiais, rapsais ir tarpiniais pasėliai. Lenkijoje jau buvo daug daugiau apartų ir paliktų laukų bet tendencija tokia kad kuo toliau nuo vokietijos tuo plikų laukų daugiau. Ir galiausiai Lietuvoje.. manau nereikia čia nieko komentuoti išėję į lauką matysite apie ką aš kalbu. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 4 valandų, Virgis. pranešimas:

Jeigu laukas nuolatos ariamas iki 25cm, tai tame sluoksnyje humusas bus vienodas, giliau 25cm jau klausimas, koks humusingumas, bet žiūrint iš dimensijos pusės humusą skaičiuoja pagal masę ir kiek jo išnešama ar įneša pagal kultūras, humuso tūris būtų visiškai kitoje tankio dimensijoje lyginant su pačiu dirvožemiu.

Pagal skirtingą žemės dirbimo technologiją ir judinamą armens sluoksnį, humusą galima praskiesti ir sumažinti jo koncentraciją. Logika ir mokslas sako kad reikia stengtis kuo mažiau judinti dirvą, stengtis nesunaikinti dirvožemio kapiliarų ir visų mikroorganizmų kurie gyvena iki 15 cm gylio. aerobinėmis sąlygomis. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Radau informacijos apie humuso išnešimą ir įnešimą  auginant skirtingus augalus

Iš armens humuso kasmet netenkama auginant:

  • žieminius kviečius 0,8-1,5 t/ha,
  • vasariniai miežiai 0,4-0,8 t/ha,
  • cukrinius runkelius 1,5-2,5 t/ha,
  • bulves 1,0-2,0 t/ha.

Humuso atsargas armenyje papildomo:

  • daugiametės ankštinės žolės – 1,0-2,0 t/ha
  • vienametės žolės 0-0,5 t/ha
  • 7-8 t/ha gero kraikinio mėšlo – apie 1,0 t/ha

Ir jei bus norinčių pasiskaičiuoti dirvožemio humusingumą pagal dirvodarinės uolienos tipa ir granuliometrija, prašau svoriai :)

Dirvožemio tankis išreiškiamas masės tūrinio tankio rodikliais (g/cm³).

  • palaidi – mažiau kaip 1 g/cm³;
  • purūs – 1-1,2 g/cm³;
  • glūdoki – 1,2-1,4 g/cm³;
  • glūdūs – 1,4-1,6 g/cm³;
  • kietoki – 1,6-1,8 g/cm³;
  • kieti – 1,8-2 g/cm³;
  • labai kieti – daugiau kaip 2 g/cm³;
  • įvairaus purumo durpės – nuo 0,08 iki 0,5 g/cm³.
Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 21 minutes , AG Paulius pranešimas:

Gerbiamieji tikrai aš netikrinu Jūsų kompetencijos skaičiuoti, per klausimus užduodu mintį apie kuria jus turite pagalvoti, ir suprasti kas yra svarbu. Be to tai savotiškas ir žinių dalijimasis. 

Perskaičiau daug nuomonių ir galiu pasakyti Jūs visi esate teisūs. Kintamūjų yra daug, bet neprašiau gilintis į skirtingus dirvožemius nes nuo jų tankio priklauso ir svoris, o humuso svoris daugmaž būtų vienodas. Jei reiktų tiksliai paskaičiuoti klausimas kiek iš Jūsų sugebėtų paskaičiuoti savo laukuose humuso kiekį  kur vyrauja 3 ir daugiau skirtingų dirvožemių su skirtingais tankiais ir neproporcingais plotais.  

Klausime buvo klausiama kiek m3 bus humuso 30 cm gylije. Lyginsime dirvožemio tūrį m3 tai ir humusą lyginame m3 

 viso dirvos tūryje kuriame yra sakykime 3000 m3 dirvožemio prie 2 proc. humusingumo, turime apie 60 m3 humuso. Kuris formavosi 10 --12 tūks. metų. o mes per 30 metų sudeginome 1 - 2 proc. to humuso ir toliau sėkmingai deginame. Artėjame prie kritinės ribos kada dirva bus biologiškai nebegyva. 

Kodėl, aš klausiu apie humusa, ir jo kiekį dirvožemyje. Todėl kad lietuvos ūkininkai dar labai primityviai žiūri į savo didžiausią turtą žemę. Dirbame taip tarsi savo laukams linkėtume pačio blogiausio. 

Gryždamas iš briuselio mačiau Vokietijos ūkininkų agro kultūrą, nuo pat Belgijos iki Lenkijos sienos sugebėjau pastebėti tik 2 laukus kurie buvo neužsėti ir palikti per žiemą. visi kiti laukai buvo žaliuojantys, žiemkenčiais, rapsais ir tarpiniais pasėliai. Lenkijoje jau buvo daug daugiau apartų ir paliktų laukų bet tendencija tokia kad kuo toliau nuo vokietijos tuo plikų laukų daugiau. Ir galiausiai Lietuvoje.. manau nereikia čia nieko komentuoti išėję į lauką matysite apie ką aš kalbu. 

O tai kaip manai kodėl nuo Lenkijos pradedant daugėja plikų dirvožemių? Aš manau kad pagrindinė priežastis nėra informacijos trūkumas.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 24 minutes , Virgis. pranešimas:

Na tai norėjau sužinoti jūsų nuomonę kodėl nuo Lenkijos pradedant daugėja plikų laukų?

Todėl, kad mažėja suprantančių kaip reikia teisingai ūkininkauti. Įpatingai ten kur didesnė koncentracija gyvulininkų matosi ir ariamos neužimtos žemės plotas didžiausias. Ūkininkas kuris skiria visą dėmesį galvijams negali būti profesionaliu agronomu.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 9 minutes , AG Paulius pranešimas:

Todėl, kad mažėja suprantančių kaip reikia teisingai ūkininkauti. Įpatingai ten kur didesnė koncentracija gyvulininkų matosi ir ariamos neužimtos žemės plotas didžiausias. Ūkininkas kuris skiria visą dėmesį galvijams negali būti profesionaliu agronomu.

man aktuali jusu ponas nuomone del meslo ?? kaip jusu manymu be arimo ji iterpt ?? 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 13 minutes , AG Paulius pranešimas:

Todėl, kad mažėja suprantančių kaip reikia teisingai ūkininkauti. Įpatingai ten kur didesnė koncentracija gyvulininkų matosi ir ariamos neužimtos žemės plotas didžiausias. Ūkininkas kuris skiria visą dėmesį galvijams negali būti profesionaliu agronomu.

Kaip nedideliam ūkiui, sejant su noragine sėjamaja ir plius dar neturint lėkštinio skutiko pavasarį išdirbti žemę sėjai užsėjus tarpiniais pasėliais?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 11 minutes , u.k aurimas pranešimas:

man aktuali jusu ponas nuomone del meslo ?? kaip jusu manymu be arimo ji iterpt ?? 

Mėšlą reikia pirmiausiai perpūdyti, iki kol susimineralizuos organika šiaudai ir šienas, kuris spėju kartu ateina su galvijų mėšlu. 

Kai mėšlas bus perpūdytas sumažės mėšlo kiekis, jis bus koncentruotesnis ir reikės iškratyti daug mažesnį kiekį. Be to jo paskleidimas bus žymiai tikslesnis ir efektyvesnis. Po iškratymo tereikės minimalaus žemės dirbimo ir mėšlas bus įterptas. 

Spėju, kad jei tokius klausimus užduodate tai mėšlą iš po žiemos arba vasaros vežate ir kratote kaip papuola, gabalais, kuriuos užariate ir ten kur iškrito didesnis gabalas augalai putoja :)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 14 minutes , Virgis. pranešimas:

Kaip nedideliam ūkiui, sejant su noragine sėjamaja ir plius dar neturint lėkštinio skutiko pavasarį išdirbti žemę sėjai?

Na su humoru galiu pasakyti, kad perkant sėjamają pirmiausiai apie tai reikėjo pagalvoti. Nes noraginė sėjamoji tinka tik struktūringoje ir lengvoje žemėje. Žiemos šaltis nėra agronominis įrankis paruošiantis žemė pavasario sėjai su noraginę sėjamąja.

Ir jei vis dar galvojate sėti su noraginę sėjamą visada pagalvokite apiė sėjos kokybė, skirtingo tipo dirvožemiuose. ( Nežinau Jūsų ūkio situacijos, gal ji ir tinka nekritikuoju.)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 20 minutes , Virgis. pranešimas:

Kaip nedideliam ūkiui, sejant su noragine sėjamaja ir plius dar neturint lėkštinio skutiko pavasarį išdirbti žemę sėjai užsėjus tarpiniais pasėliais?

Ar žinote kaip Vokietijos ūkininkai  30- 60 ha ir daugiau valdantys išsprendžia šį klausimą ?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 5 minutes , Virgis. pranešimas:

Aš asmeniškai sėju ne su noragine sėjamaja. Vokietijos ūkininkai, speju, naudojasi agroservisu paslaugomis.

Vokietijoje tarp smulkių yra populiari kooperacija. O dėl dirvožemio išsaugojimo jie renkasi cover cropus ir minimalų žemės dirbimą. Pateikiu pavizdį kaip jie išspredžia prieš tai jūsų komentaruose išreikštas abi problemas. Peržiūrėkite visą Video ir suprasite, kad nei kultivatorių nei plūgų čia nereikia, o iššalvyjusią žemė puikiai išdirbtumėte vienu važiavimu kartu su sėja. beto organika kauptumėte dirvos paviršiuje, ir t.t. 

 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 23 minutes , AG Paulius pranešimas:

Vokietijoje tarp smulkių yra populiari kooperacija. O dėl dirvožemio išsaugojimo jie renkasi cover cropus ir minimalų žemės dirbimą. Pateikiu pavizdį kaip jie išspredžia prieš tai jūsų komentaruose išreikštas abi problemas. Peržiūrėkite visą Video ir suprasite, kad nei kultivatorių nei plūgų čia nereikia, o iššalvyjusią žemė puikiai išdirbtumėte vienu važiavimu kartu su sėja. beto organika kauptumėte dirvos paviršiuje, ir t.t. 

 

Tai nori pasakyti kad vokietijoje nieks nearia?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 2 minutes , AG Paulius pranešimas:

Klausimas o kodėl Jums dabar rūpi sėjomaina jei kalbame apie mažesnes sąnaudas susijusias su darbais smulkiuose ūkiuose ?

Kodėl jūs sakote kad tai mažesnės sąnaudos. Man suarti ir iškultivuoti ir pasėti yra mažesnės sąnaudos, nei min du kartus skųsti, išbarstyti posėlį ir dar su freza sėjamaja sėti. O sėjomaina rūpi, nes kiek matau pas mus, tai dėl sėjomainos skurdumo ūkiuose neina atsisakyti plūgo.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 1 minutę , stapcius pranešimas:

Kurie cover crop augalai dominuoja vokietijos laukuose? :)

Pagrinde kiek mačiau tai garstyčios, ir ridikai. Tačiau spėju, kad gali būti naudojami ir kiti augalai. Pagal logiką jie mėgsta naudoti augalų mišinius pagal skirtingą šaknų sistemą. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...