Jump to content

Šilauogės


Ekologinis131

Recommended Posts

On 4/19/2018 at 08:52, vk_ pranešimas:

Vakar kitoje šilauogių lysvėje pasikasiau juodų durpių ir pakeičiau jas rūgščiomis rudomis, tai vėl nustūmęs pušų žievių ir pjuvenų mulčią ir pakasęs keliolika centimetrų aptikau įšalą. Mano Lietuvos gale pavasaris ateina pora savaičių vėliau nei didelėje Lietuvos dalyje. Aš dabar dar randu įšalo po durpių maišu, kai jį nuridenu ir kankorėžių krūvoje, kai nuimu viršutinį sluoksnį. Nors atviroje žemėje įšalo jau nebėra turbūt kokių 10 dienų.

Mano naudoti milteliai yra ne hormoniniai augimo stimuliatoriai, o tikros trijų rūšių grybų sporos su pagalbinėmis medžiagomis. Šilauogės gerai auga tik simbiozėje su grybais, joms būtina mikorizė, tai yra grybienos susijungimas su šilauogių šaknimis, apie tai rašiau čia. Pirkdami šilauogės sodinuką, mes gauname šeimą - šilauogę ir grybieną (vazonėlio žemėje), apie tai siūlau perskaityti šią žinutę. Dalis neįprastų reikalavimų šilauogių auginimui kaip tik ir paaiškinami tuo, kad to reikia geram grybienos augimui, gyvenimui. Be grybienos (be mikorizės) šilauogė skurs ir gero augimo nebus.

Prieš 2 metus šilauogėms nupirkau šį preparatą dirvos rūgštinimui su mini laboratorija. Tada pabandžiau padaryti reikiamą dirvos tirpalą ir su pridėtomis testinėmis popieriaus juostelėmis pažiūrėti rūgštingumą. Viską padariau pagal instrukciją, pamerkiu lapelį ir... nieko neišeina suprasti pagal gautą neaiškią spalvą. :o Tad rūgštingumo pamatuoti nepavyko. Dėl elektroninių prietaisų esu ne kartą pagalvojęs,. bet:

1) jie nerodys rūgštingumo tiesiog įbedus į dirvą. Tik įbedus gali rodyti drėgnumą, saulėtumą, temperatūrą, bet ne rūgštingumą. Rūgštingumo matavimui reiks daryti tirpalą ir labai abejotina, kiek patikimi bus rezultatai;

2) pagal atsiliepimus rūgštingumui matuoti reikia gana brangių prietaisų, o pigūs rodo nežinia ką.

Todėl rūgštingumo realiai nematuoju, bet stengiuosi jį palaikyti. Minėtas preparatas dirvos rūgštinimui davė gerą rezultatą, bet jis per brangus. Dabar šilauogių substratui rūgštinti naudoju:

1) natūralias priemones mulčiuodamas (spygliai, pjuvenos, kankorėžiai. pušų žievė);

2) granuliuotą sierą;

3) minimaliai amonio sulfatą.

nzn del tu matuokliu ten, pora pasiemiau ziuresiu ka rodys, reikes pasiimti ta mini labatorija ir sutikrinti parodymus. kai gausiu papasakosiu daugiau ;)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 9 valandų, kestasass pranešimas:

maniskes ir rekyvos durpes, tik tas kad senuku sufasuotos i maisus po 80L. Tik cia ziuriu daugiau medzio plauso, ar cia pats pririnkai tu zieviu ?

senukuose 80l su akcija buvo 2.9€ rekyvoje 250l 5€ 300l 6.5€ cia tos zieves pusu mulcias(pirkau)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

On 2018-04-19 at 13:58, lunacy pranešimas:

Bent jau iš minėto video tai tą dauginimą atlieka liepos mėnesį gal paprasčiausiai nesuspėja augalas įsišaknyt iki lapkričio, gruodžio mėnesio, kad būtų galima augalą laikyt lauko sąlygomis nu čia pabandes nesužinosi visi esame savamoksliai. :D

Dar kol kas man ankstoka galvoti apie tokius ekspermentus, bet pasidomėti įdomu :)

Apie pavasarinį dauginimą sumedėjusiais šilauogių ūgliais:

 

 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

On 2018-04-27 at 16:50, Gerdzia pranešimas:

Sveiki. Kiek domėjausi sodinant šilauoges reikia papuvusių spygliuočių pjuvenų ,tai tarkim kiek jos laiko turi pagulet kad galima butu dėt į sodinimo duobe?

Pjuvenų minusas, kad jos puvimo pradžioje puvimui naudoja azotą, kurį paima iš substrato ir dėl to augalams gali pradėti trūkti azoto. Vėliau baigdamos pūti jos tą azotą grąžina atgal. Todėl pridėjus šviežių pjuvenų rekomenduojama padvigubinti azoto trąšų normą.

O pjuvenų pliusai yra šie:

1) supūdamos pjuvenos veikia kaip organinės trąšos;

2) pjuvenos parūgština substratą;

3) sausas durpes sunku sušlapinti, vanduo pro jas prateka beveik nesusigerdamas, o sumaišius su pjuvenomis pagerėja vandens įgėrimas;

4) pjuvenos pigios;

5) panaudojus pjuvenas mulčiui jos padeda išlaikyti drėgmę ir sumažina temperatūros svyravimus.

Todėl vienas iš variantų naudojant šviežias pjuvenas jas naudoti kiek toliau nuo šilauogių, tai yra apibarstyti tarpus, bet prie pat šilauogių neberti. Arba, jei jos sumaišytos substrate, tai sodinant šilauogę iškasti paruoštame substrate, pavyzdžiui, kibiro dydžio duobę, į kurią suberti durpes be pjuvenų ir pasodinti šilauogę. Kol šilauogės praaugs šias grynas durpes - per tą laiką toliau esančios pjuvenos spės papūti.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

O kuris tavo manimu variantas geriausias ?

1. Maišyt durpes su pjuvenomis šviežiomis ir padaryt kibiro dydžio duobe sodinimui?

2. Ar pilt tik durpes ir mulciuot su pušų žieve ,visokiais spygliais ir kankoreziais?

O kai kalbėjai apie apibarstyma tarpu tai vagoje kur šilauoges turėjai omeny ar tarpą tarp eilių šilauogiu ?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 8 valandų, Gerdzia pranešimas:

O kuris tavo manimu variantas geriausias ?

1. Maišyt durpes su pjuvenomis šviežiomis ir padaryt kibiro dydžio duobe sodinimui?

2. Ar pilt tik durpes ir mulciuot su pušų žieve ,visokiais spygliais ir kankoreziais?

O kai kalbėjai apie apibarstyma tarpu tai vagoje kur šilauoges turėjai omeny ar tarpą tarp eilių šilauogiu ?

Man labiausiai patiktų tarpinis variantas - maišyt durpes su pjuvenomis šviežiomis, padaryt kibiro dydžio duobe sodinimui ir apmulčiuot pušų žieve, visokiais spygliais ir kankoreziais. :) 

Be to (turint daug) didelė pušų žievė taip pat puikiai tinka duobės ar tranšėjos dugne, o smulkią pušų žievę, spyglius ir kankorėžius galima maišyti su substratu kaip pjuvenas.

Aš šiemet tranšėjų dugne dėjau spygliuočių (pušų ir eglių) šakas, toliau dėjau spyglius su kankorėžiais ir toliau maišiau sluoksniais pjuvenas (senas ir šviežias), durpes, spyglius su kankorėžiais. Durpes koncentravau (stengiausi didesnę dalį supilti) viršutiniame sluoksnyje. Dariau pylimėlius laistymui ir už tų pylimėlių aplink mulčiavau spygliais, kankorėžiais, šakelėm. Matosi aukščiau dėtose nuotraukose. Nebūtina tiek visko dėti, galima paprasčiau, tiesiog panaudojau viską, ką turėjau.

Beje, šiemet taisau senesnes savo pasodinimo klaidas:

IMG_20180430_191641.jpg

Tai atkasinėdamas aplink augančias šilauoges pastebėjau, kad jų šaknys labai mielai užima visas rudas durpes, taip pat mėgsta pušų žieves (randu daug jų šaknų po žievėmis ar net apaugusias žieves iš visų pusių), bet šilauogių šaknys nemėgsta juodų sunkių durpių ir į grynas šviežias pjuvenas per metus irgi nelabai skverbėsi. Be to, šilauogių šaknys pagrinde išsidėsčiusios labai paviršiuje, vos ne aukščiausiuose 10 cm. Gal kažkas pasikeistų ilgiau joms paaugus ar kitaip pasodinus, bet dabar radau, ką pasakoju. Todėl atkasu aplink šilauoges iki jų šaknų ir užpildau rudomis durpėmis truputėlį primaišydamas ten pat lysvėje pagulėjusių pjuvenų ir pušų žievės, kuriuos naudojau mulčiavimui. Iš šitų atkasinėjimų prašosi tokios išvados - 1) aplink šilauogę turi būti daug rudų durpių ir 2) gili duobė bent jau pirmais keliais metais neturi prasmės, geriau jau kasti platesnę ir seklesnę duobę nei gilią ir siaurą.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš valandą, bago pranešimas:

Sveiki, kokią patartumėt sodinti gyvatvorę, šilauogių apsaugai nuo vėjų, durpingoje vietovėje? 

Greitai auga, nereiklios ir labai gerai vėją sulaiko tujos. Pas mus yra tujų gyvatvorė (ne šilauogėms), tai negaliu atsistebėti, kaip jos gerai sulaiko vėją - prieini prie jų, viršuje švilpia vėjas, o už jų puikiausia užuovėja. Tiesa, nežinau, ar tujos auga durpingoje vietovėje, pasigooglink šia tema.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 8 valandų, Gerdzia pranešimas:

O kai kalbėjai apie apibarstyma tarpu tai vagoje kur šilauoges turėjai omeny ar tarpą tarp eilių šilauogiu ?

Pažiūrėk nuotraukas noriuuogu.lt galerijoje.

Jie pasakojo, kad tranšėjos apačioje pila 30 cm pjuvenų sluoksnį, aukščiau durpes (dar 30 cm). Šilauoges sodina į senas padangas, kurias pripildo grynai durpėmis. Tada tarp padangų tarpuose beria pjuvenas (čia nuotraukose tarpuose šiaudai, spėju, kad seniau dėdavo šiaudus, o dabar beria pjuvenas. Aš prieš šiaudus ir už pjuvenas). Toks variantas atrodo keistas, neįprastas, bet turi kelis pliusus:

1) pjuvenos per padangas atskirtos nuo šilauogių, todėl net šviežios pjuvenos nepasisavins azoto, reikalingo šilauogėms. Taip paprasta prižiūrėti;

2) padangos greičiau įšyla, greičiau pavasarį ima augti šilauogės, taip prailgėja vegetacijos laikotarpis, kas duoda didesnį augimą ir derlių.

Galvojau apie šį variantą, bet sau jo nepritaikiau, nes:

1) padangose ne tik greičiau įšyla, bet ir greičiau išdžiūsta, o aš nesiruošiu diegti laistymo sistemos ir išvis planuoju papildomai palaistyti tik retai per sausras, o pagrinde jos man augs be jokio laistymo;

2) kažkiek nesinori tų padangų, visgi jos man labiau asocijuojasi su atliekomis.

Skaičiau straipsnį, kuriame teigė, kad mūsų sąlygomis geram derliui šilauogių svarbūs du faktoriai - didesnė šiluma balandį, kad anksčiau pradėtų augti, ir pakankama drėgmė liepą-rugpjūtį, kad gerai užmegstų žiedinius pumpurus kitam sezonui. Tiesa, kai užpernai visas rugsėjis buvo labai šiltas, tai irgi šilauogėms labai gerai atsiliepė - per jį jos dar labai gerai paaugo ir prikrovė žiedinių pumpurų. Tada aš dar jų nepažindavau, tai žiūriu rugsėjį į daugybę didelių žiedinių pumpurų ir galvoju, kas čia dabar? Pirma mintis, kad panašu į juodųjų serbentų pumpurus, kurie dėl erkučių išsipučia. tada mintis, kad gal reikėtų juos nuskinti. bet galvoju, kad erkutės lygtai šilauogių nepuola. Ir palikau, o pavasarį pražydo daugybė žiedų. :D

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 18 valandų, Gerdzia pranešimas:

O kuris tavo manimu variantas geriausias ?

O kai kalbėjai apie apibarstyma tarpu tai vagoje kur šilauoges turėjai omeny ar tarpą tarp eilių šilauogiu ?

Neatsakiau į ši klausimą - kai pas mane tranšėjų šonai atskirti, tai jokio skirtumo, kas bus tarpueiliuose. Svarbu tik tai, kas tranšėjoje ir jos viršuje tarp augalų.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 2 valandų, Gerdzia pranešimas:

O tokiu atveju sodinant su šviežiomis pjuvenomis reikia dėt azoto trąšų į duobe ar sieros miltelių ?

Sierą aš dedu į substratą, ji veiks pamazu ir rūgštins. O azoto tik pasodinus kaip ir nereikia augalams, bet reikia pjuvenoms, tai aš jo pabarstau paviršiuje už laistymo duobučių ribų, tada augalai negauna trąšų, o pjuvenos gauna. Beje, šilauogems tinka ne bet kokios azoto trąšos, o tik amonio sulfatas.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Pasiskaites šią temą supratau, kad ir aš klaidą padariau. Aš šiek tiek kitaip dariau kankorėžius ir spyglius (biški ir žolių įsimaišė po to aprinkau kiek pavyko) dėjau į duobės dugną ir užpyliau durpėmis. Durpių nemaišiau galvojau pamulčiuot pušų žievėmis. Sodint nebaigiau, nes neužteko durpių.. :D Ir biški netyčia nusiaurinau tranšėja keliais cm..  :(

 

IMG_1431.PNG

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 9 minutes , lunacy pranešimas:

Pasiskaites šią temą supratau, kad ir aš klaidą padariau. Aš šiek tiek kitaip dariau kankorėžius ir spyglius (biški ir žolių įsimaišė po to aprinkau kiek pavyko) dėjau į duobės dugną ir užpyliau durpėmis. Durpių nemaišiau galvojau pamulčiuot pušų žievėmis. Sodint nebaigiau, nes neužteko durpių.. :D Ir biški netyčia nusiaurinau tranšėja keliais cm..  :(

 

IMG_1431.PNG

Iš esmės čia viskas gerai. :)

Spygliai ir kankorėžiai ant dugno puiku ir net tų žolių visai nereikia išrinkti, jos supus ir taps trąša. Durpės puikios, pasodinta gerai. Jei dar apmulciuosi pušų žievėmis, tai bus idealu. Kad tranšėja nusiaurejo ne bėda. Vienintelis dalykas, ką siulyciau pagerinti - tai tranšėjos šonus atskirti bent vejos apvadais, būna visose parduotuvėse tokios plastikinės banguotos juostos, geriau panaudoti kuo platesnę, pvz., 20 arba 25 cm pločio. Dabar dar gali jas įkišti iš šonų, bet lengviausia jas įstatyti dar nebaigus pildyti tranšėjos.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

On 2018-04-25 at 10:11, vk_ pranešimas:

Pasodinus šilauogę su išsiskleidusiais žaliais lapeliais po kurio laiko lapeliai gali paraudonuoti ar pamėlynuoti. Ką tada reikia daryti? Teisingas atsakymas - nieko:

 

snd laistant ir pastebejau kad lapeliai biski raudonuoja, jau maniau kad susirgo kuonors, visi sodinukai kaip ir su lapeliais jau :)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Man vienos rūšies kelis sodinukus prieš 3 savaites atsiuntė pusiau prasiskleidusiais žiedais (nes atvežti iš Vokietijos), tai po to jie irgi nelabai gražiai pamėlynavo-paraudonavo. O vienas toks sodinukas nepasodintas stovėjo šiltesnėje vietoje prie namo, tai tas liko žalias.

O prieš du metus pasodinau šilauogę pilnai išsiskleidusiais žaliais lapais (pirkta prekybos centre), tai po pirmų šaltesnių naktų irgi pamėlynavo. Bet vėliau atšilus atsistatė žalia spalva.

Tad viskas čia normalu, vėliau atsistatys žalia spalva.

P.S.: vakar iškasiau dar 3 m tranšėją, čia jau bus paskutinė šiemet. Joje pasodinsiu šilauoges Bonus, Sierra ir Toro.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Ačiū už visus atsakymus labai vk_ :). Bet turiu dar viena :).O kaip geriau rudenį išsikasus grovius iskart sumest šviežias pjuvenas ant dugno ir durpes ant viršaus ir laukt pavasario ir tada sodint ar geriau iškasus griovius rudenį, pjuvenas ir durpes sumest pavasarį prieš sodinant? Klausiu nes privažiavimas prastas kai šlapia pas mane tai noriu rudens pradžioj susivest durpes ir pjuvenas.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Pernai per mokyklines Kalėdų atostogas ledas buvo per silpnas žvejoti, tai sūnus sumanė kasti tranšėjas šilauogėms. Iškasė maždaug dvi po 3 metrus, jau ruošiausi polietilenu atskirti šonus ir imti jas užpildinėti, bet ėmė labai lyti, o po to žiema užėjo, tai taip ir liko duobės iki pavasario. Pavasarį, kai dar žemė buvo įšalusi, ėmė lyti, tirpti sniegas, rezultate duobės prisipildė vandens, kuris, mano supratimu, užsilaikė ir nenubėgo todėl, kad duobės dugne ir šonuose buvo įšalas:

IMG_20180404_171242.thumb.jpg.76be175c523b02654a5068e522abd221.jpg

Vėliau gana negreitai tas vanduo nuslūgo, bet iš duobės šonų nuslinko žemės ir duobės apačioje gavosi bjauri pliurzė. Visa tai pareikalavo papildomo darbo, jas sutvarkant. Todėl mano išmokta patirtis sako, kad geriausia duobę ne tik iškasti, bet iškart ir užpildyti.

Antras dalykas, kad visi  sako, jog būtų labai gerai iš rudens užpildyti pasiruoštas tranšėjas, nes tada su laiku geriau susiguli substratas. Be to, pavyzdžiui, šiemet pas mus laikosi galima sakyti sausra. Aš tranšėjas užpildžiau durpėmis iš maišų, jos sausos, ir tikrai joms reiks nemažai lietaus, kad jos normaliai sušlaptų.

Tad išvada būtų, kad anksčiau pasirengti ir užpildyti tranšėjas yra labai gerai. :)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 3 valandų, vk_ pranešimas:

Pernai per mokyklines Kalėdų atostogas ledas buvo per silpnas žvejoti, tai sūnus sumanė kasti tranšėjas šilauogėms. Iškasė maždaug dvi po 3 metrus, jau ruošiausi polietilenu atskirti šonus ir imti jas užpildinėti, bet ėmė labai lyti, o po to žiema užėjo, tai taip ir liko duobės iki pavasario. Pavasarį, kai dar žemė buvo įšalusi, ėmė lyti, tirpti sniegas, rezultate duobės prisipildė vandens, kuris, mano supratimu, užsilaikė ir nenubėgo todėl, kad duobės dugne ir šonuose buvo įšalas:

IMG_20180404_171242.thumb.jpg.76be175c523b02654a5068e522abd221.jpg

Vėliau gana negreitai tas vanduo nuslūgo, bet iš duobės šonų nuslinko žemės ir duobės apačioje gavosi bjauri pliurzė. Visa tai pareikalavo papildomo darbo, jas sutvarkant. Todėl mano išmokta patirtis sako, kad geriausia duobę ne tik iškasti, bet iškart ir užpildyti.

Antras dalykas, kad visi  sako, jog būtų labai gerai iš rudens užpildyti pasiruoštas tranšėjas, nes tada su laiku geriau susiguli substratas. Be to, pavyzdžiui, šiemet pas mus laikosi galima sakyti sausra. Aš tranšėjas užpildžiau durpėmis iš maišų, jos sausos, ir tikrai joms reiks nemažai lietaus, kad jos normaliai sušlaptų.

Tad išvada būtų, kad anksčiau pasirengti ir užpildyti tranšėjas yra labai gerai. :)

Super :) nu ir paskutinį klausimas. Aš planuoju kasti 0.90m pločio ir 0.50m gylio griovius. šviežias pjuvenas 30cm bert į dugną kartu su konkorėžiais, o kiek liko durpes rūgščias. Mulciuot pušų žieve ir spygliais bei konkoreziais, vėliau gal ir pjuvenomis. Taigi kaip tada sakei darysiu įdubimą sodint silauogiai kur bus tik durpes, bet man idomu kada reikia tręšti amonio sulfatu ir sieros milteliais. Mest gal į dugną ant šviežiu pjuvenų ar ant viršaus pasodinus šalia šilauogiu?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 2 valandų, Gerdzia pranešimas:

Aš planuoju kasti 0.90m pločio ir 0.50m gylio griovius. šviežias pjuvenas 30cm bert į dugną kartu su konkorėžiais, o kiek liko durpes rūgščias. Mulciuot pušų žieve ir spygliais bei konkoreziais, vėliau gal ir pjuvenomis. Taigi kaip tada sakei darysiu įdubimą sodint silauogiai kur bus tik durpes, bet man idomu kada reikia tręšti amonio sulfatu ir sieros milteliais. Mest gal į dugną ant šviežiu pjuvenų ar ant viršaus pasodinus šalia šilauogiu?

Galvojau, kad buvau šioje temoje įdėjęs video apie sieros naudojimą, bet turbūt nebuvau įdėjęs. Va vienas iš pasodinimo variantų panaudojant sierą:

 

Va dar video apie sierą:

Kiek aš suprantu, tai siera skiriasi nuo mums įprastų trąšų tuo, kad ji netirpsta vandenyje. Jei kokį amonio sulfatą pabarstei paviršiuje, gavęs vandens jis ištirpo ir nubėgo per visus sluoksnius gilyn, tai siera neištirps ir bus toje vietoje, kurioje ją įterpsi. Ir siera rūgštins tik kai ją perdirbinės mikroorganizmai. Sakoma, kad granuliuota siera ją įterpus veikia vienus-dvejus metus. Todėl aš berdamas sierą į substratą stengiuosi jos įberti keliuose gyliuose po truputį naujai sodinant. O seniau pasodintoms šilauogėms nėra kito varianto kaip tik paberti paviršiuje. Manau, kad mikroorganizmams perdirbus sierą rūgštis persiduos ir giliau.

Jei pas tave bus grynų pjuvenų sluoksnis, tai gal tada amonio sulfatą būtų geriausia išberti tiesiai ant jų. Nežinau, kokiu atveju būtų geriausias rezultatas. Kai kurie deda pjuvenas ir nesuka galvos dėl azoto trąšų. Bet bet kokiu atveju negalima perlenkti su trąšomis, didesni jų kiekiai kenkia grybienai - mikorizei ir daro žalą šilauogėms.

Beje, lietuvių šilauogininkai verslininkai mulčiavimui paprastai naudoja arba pjuvenas, arba natūralias rudas rūgščias durpes. Kaip vienas iš jų sako, vienais metais pamulčiuoja pjuvenomis - tai parūgština, kitais metais pamulčiuoja durpėmis - jos "pamaitina". Kaip suprantu, durpių mulčias duoda sluoksnį, kurį greitai užima šilauogių šaknys.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...