Jump to content
Ekologinis131

Šilauogės

Recommended Posts

On 2018-06-25 at 10:52, vk_ pranešimas:

Praktiška apžvalga kaip galima rūgštinti:

Čia sako, kad siera gali nudeginti šaknis. Manau, kad čia jis suklydo, nes kaip rodo jo matavimai, pati siera išvis nerūgšti, o mikroorganizmams ją perdirbant rūgštis gaminsis po truputį ir taip pat negalės nudeginti.

Prikeliu video apžvalgą apie rūgštinimo būdus ir jų efektyvumą.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Laisčiau actu 9% karts nuo karto. Bet kadangi krūmus laistau šulinio vandeniu kurio pH 7,3 teks rūgštinti. Visokių tų miltelių yra vienus lyg sieros pagrindu mačiau kitų nepamenu

Share this post


Link to post
Share on other sites

Va ta videoapžvalga aukščiau man padėjo suprasti, kad actu praskiestas vanduo beveik nerūgština. Realiai maždaug įpylus acto į labai šarmingą vandenį jis taps tinkamesniu laistymui, bet actu nepavyks padidinti substrato rūgštingumo. Jei reikia parūgštinti patį substratą, tada reikia rimtesnių priemonių ir labai prieinama, pigi ir patogiai naudojama yra būtent citrinos rūgštis. Kiti galimi variantai - pavyzdžiui, akumuliatorių elektrolitas man kelia įtarimų dėl galimų pašalinių priedų, rūgštynių rūgšties nežinau, kur gauti. Amonio sulfatas labai tinkamas kaip trąša, bet, pasirodo, beveik visiškai nerūgština. Labai gera priemonė rūgštinimui, turbūt pati geriausia, idealiausia yra grynos sieros (granuliuotos ar miltelių pavidalu) įterpimas, bet ši priemonė ima po truputį veikti tik tada, kai ją skaido mikroorganizmai. Todėl ji neveiks greitai ir jei subtratui trūksta rūgštingumo, tai tada pirma reikia parūgštini kuo nors kaip citrinos rūgštimi, o jau po to galima tikėtis, kad įterptą sierą po truputį perdirbinės mikroorganizmai ir tokiu būdu bus palaikomas reikalingas rūgštingumas, jis nemažės. Vanduo su citrinos rūgštimi veikia (rūgština) akimirksniu, o sieros granules mikroorganizmai gali skaidyti net ir kokius du metus. Beje, sieros pliusas ne tik tai, kad parūgština, bet ir ji pati labai naudinga šilauogėms kaip mikroelementinė trąša.

Reikia žiūrėti tavo minėtų miltelių rūgštinimui sudėtį. Beje, mano minėtų MKDS miltelių (kuriuos laikau brangiu etalonu) sudėtis nėra tiksliai nurodyta. Jei teisingai pamenu, tai ant kibiriuko parašyta, kad sudėtyje yra sieros ir azoto junginiai ar kažkas panašaus. Toliau bandom spėti, kas ten gali būti. Pirma versija - grynos sieros milteliai, kurie lėtai veiks skaidant mikroorganizmams. Miltelius greičiau skaido, nei granules, tai veiks kažkiek greičiau, bet vistiek gana lėtai. Antra medžiaga, jei ten tikrai yra azoto, tai gali būti amonio sulfatas. Vėlgi puiku, šilauogių augimą labai paskatina amonio sulfatas ir lapai tampa žalesni per kelias dienas. Bet tokias azoto trąšas galima naudoti iki birželio pabaigos, vėliau jos pavojingos, nes perdaug paskatinus augimą vėliau nesumedės ir nušals. Vėlyvą rudenį pasibaigus augimui azotas jau tokio poveikio nepadarys, bet jis, greičiausiai, paprasčiausiai per žiemą išsiplaus ir bus prarastas be jokios naudos. Kas dar gali būti tuose milteliuose, kad greitai rūgštintų? Spėčiau, kad kažkas panašaus į citrinos rūgštį, nes kitaip greitai nebus efekto. Tie MKDS milteliai būtų puikus dalykas, jei ne jų kaina, atskirai perkant minėtas medžiagas jos kainuos daug pigiau nei MKDS kibirėlio kaina. Čia gaunasi panašiai kaip nusipirkti brangių firminių miltelių nukalkinimui, o tada pamatyti, kad jų sudėtis yra 100% citrinos rūgštis. Bet tiesiog perkant citrinos rūgštį kaina būtų kelis kartus mažesnė. Įtariu, kad būtent dėl šios priežasties MKDS ir slepia šių miltelių sudėtį.

Share this post


Link to post
Share on other sites
On 2018-01-14 at 18:51, vigintas pranešimas:

Mulcui naudoju viska ,kas lieka po malku tvarkymo kieme tiesiog verciu salia augalu kokiu 5cm sluoksniu.Pries kelis nmetus pradejau naudoti papildomam rugstinimui citrinos rugsti,rezultatai nustebino,augalai tiesiog suvesejo.Jokiu budu nenaudokit rugstinimui obuoliu ir NEPERTRESKITIMG_1851.thumb.JPG.2ff0ba1aa23ae7c18661fdae6a3d770a.JPG

Dar noriu pridurti, kad didesne substrato rūgštingumo sumažėjimo priežastimi gali būti ne jo laistymas vandeniu iš šulinio, o substrato neatskyrimas nuo dirvos plėvele arba pasodinimas į nepakankamai rūgštų substratą, kai, pavyzdžiui, naudojama daug žemės, nerūgščios durpės ar dar kokios nors medžiagos. Neatskyrus substrato negali būti taip, kad eina normali nerūgšti žemė ir staiga prasideda rūgštus substratas. Kai nėra atskyrimo, tai viskas susimaišo ir savybės suvienodėja, iš dirvos ateis medžiagų, kurios sumažins substrato rūgštumą, o dirva aplink kažkiek parūgštės. Bet kadangi dirvos daug, o substrato mažai, tai visada gausis, kad tiesiog prarandamas substrato rūgštumas. Tokiais atvejais parūgštinimas turi būti naudingas, ką jau rašė Vigintas - skaitykite cituojamą žinutę.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Ar kas bandėte užsiplikinti arbatai šilauogių lapelių? Kaip tik dabar juos paraudusius tam reikia rinkti. Jau kelintą kartą girdžiu apie šilauogių arbatą, bet nė karto nebandžiau. Reiks ryt pabandyti. :)

Share this post


Link to post
Share on other sites

Spalio vidurys, o šilauogės dar pusiau žalios:

IMG_20181014_173440.jpg

Prisirinkau lapų iš nuraudusių šilauogių:

IMG_20181014_144908.jpg

IMG_20181014_144857.jpg

IMG_20181014_144848.jpg

IMG_20181014_144502.jpg

Kaip ir iš daugumos lietuviškų vaistažolių gavosi šviesi arbata su silpnu skoniu ir silpnu kvapu. Vėliau dar pamėginau užsiplikinti puodelyje-termose. Šįkart geriau pritraukė ir arbata gavosi tamsesnė. Bet ypatingo skonio ar kvapo nėra. O kiek ji sveika – sunku pasakyti, išgėrus nieko neatsitiko. Reiks ilgesnį laiką pagerti, gal tada kas pasijaus.

Turėjau likusį durpių pusmaišį, galvojau, kad gal kur sukris substratras ir reiks papildyti, bet nesukrito. Tai išpyliau aplink šilauoges užpildydamas sodinant laistymui padarytas duobutes. Nugriebinėjant mulčią pasimatė šilauogių šaknys – netikėtai toli išaugo per vieną vasarą.

Į kaimą važinėju per pušyną, tai dar prisirinkau pušų žievių vietose, kur buvo sukrauti išpjauti rąstai. Rąstus krauna su mechaniniais griebtuvais, tai pritrupina daug žievių. Papildžiau mulčią, nes visgi mulčias šilauogėms labai svarbus – po juo mažiau svyruoja temperatūra, gerai išsilaiko drėgmė ir daug mažiau auga piktžolės.

Ir vėl išdygo naujas grybukas:

IMG_20181014_132245.jpg

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×