Šilauogės

[Vilmukė]

Prieš 4 valandų, vk_ pranešimas:

Čia dalinai nuvalgyta užpernai pasodinta Reka. 

Čia apie šitas sakiau, kad visas prieaugis nueina į uogas ir šakelių prieaugis labai mažas.

Įspūdingai daug uogų!  

[vk_]

Prieš 9 valandų, Vilmukė pranešimas:

Įspūdingai daug uogų!  

Šita šilauogė nėra gausiausiai užmezgusi pas mane , tiesiog su ja gavosi gražesnė nuotrauka. Šilauogės gali užmegzti dar daugiau uogų, bet tada uogos ima smulkėti, kai jų per daug, todėl labai daug uogų yra blogai, o ne gerai.

Kai Rekos linkusios megzti uogas, tai tokį derlių lengva pasiekti per 2 metus.

Vaikai labai jas mėgsta, nors turim daug ir kitokių uogų (trešnių, vyšnių, agrastų, juodųjų, geltonųjų ir raudonųjų serbentų, medlievų, slyvų). 

[Donatas]

Patriota jau buvom nuskyne kol susigribom nufilmuoti kaip atrodo krumai su prinokusiomis uogomis

 

[Vaterlo]

Gražios jūsų uogos.

Mano Toro dar stipriau paraudo, atrodo beveik kaip pas Majų, tamsiai raudonos spalvos. Patikrinau žemės drėgnumą, tikrai neperlaistau, panašu, kad neprilaistau (?). Keista – visus krūmus prižiūriu vienodai, o stipriai raudonas vienintelis Toro. Baigiu žiūrėti vk_ filmuką apie raudonuojančias šilauoges, gal ir aš parūgštinsiu dirvą. Va tik su vermikompostu sunkiau – turiu jo, bet negaliu prieiti, nes neprotingai pasidariau komposto dėžę. Išeina taip, kad mano komposto dėžė skirta sliekams šerti, o aš iš jos nieko negaunu, kol neperdarysiu kitaip.

Klausimas vk_ dėl vermikomposto – pats gaminiesi ar perki?

Galvodama, kaip čia optimaliausiai išspręsti drėgmės problemą, ypač aktualią sausais metais, kaip šiemet, užtaikiau parduodamas trąšas su avių vilna (tokio tipo kaip čia: http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/423/1/0/1/product/28893/trasos-pomidorams-ilgo-veikimo-su-avies-vilna). 50% jose sudaro avių vilna. Sudomino sakinys „Vilna išbrinksta ir sulaiko vandenį, todėl augalus reikia rečiau laistyti. “ Turim kažkiek avių, vilna kaupiasi, pamaniau, kad būtų neblogas panaudojimas. Angliškai paieškoj įvedus „sheep wool mulch“ galima pasižiūrėti, kaip išradingi sodininkai ir daržininkai įvairius augalus mulčiuoja vilna. Ką esu pastebėjus iš praktikos, tai vilna tikrai neleidžia augti piktžolėms. Jei kažkur mėtosi didesnis vilnos gabalas, po juo ilgainiui sunyksta visos žolės, lieka juoda žemė. Per šiaudus jos pralenda palyginti greitai, o pro durpes ir eglių šakas dar greičiau (bent jau aš kiekvieną savaitę prie šilauogių randu vis kokių naujai sudygusių piktžolių – varpučių, pienių, asiūklių ir kitų, kurių nepažįstu). Taigi bandysiu pamulčiuoti eksperimentui tą vargstantį Toro, tik paliksiu kokį 10-15 cm nuo kamieno nepridengtą, kad netrukdytų augti naujiems ūgliams (jei tokie pas mane žada augti). Ateity parašysiu, kaip sekės.

[vk_]

Pas mane rausviausios buvo dvi Draper. Paskutiniu metu dažnai palyja, tai turbūt per daugiau nei savaitę tik vieną kartą mažai palaisčiau šilauoges ir daugiau nieko nedariau. Dabar rezultate abi Draper tapo žaliomis, viena išvis tamsiai žalia. Tai kas pasikeitė, kad pažaliavo? Net nežinau.

Dar kartą pažiūrėjau Vaterlo nuotraukas ir kilo viena idėja. Panašu, kad paviršiuje durpės, ant kurių užmesta gana mažai lengvai perpučiamo mulčiaus ir tokiu atveju paviršius greitai džiūna bei paros bėgyje būna dideli temperatūros svyravimai substrato paviršiuje, kas yra blogai paviršinėms šilauogių šaknims. Tai galima būtų išspręsti ir šilauogėms labai padidinti komfortą uždedant gana storos pušų žievės, kaip pas mane padaryta. Tai sumažina vandens išgaravimą ir duoda labai gerą šilumos izoliaciją, o tai sumažina temperatūros svyravimus paros bėgyje šaknų zonoje. Todėl siūlyčiau, jei tik gali gauti žievių, pirmiausia gausiai apdėti žievėmis. Jei su žievėmis problema, tada galima jas bandyti pakeisti medienos čipsais ar pjuvenomis arba net paeksperimentuoti su vilna.

Gali būti, kad daug kas neįvertina gero apmulčiavimo įtakos šilauogėms, ypač jauniems krūmams.

Brangių trąšų su vilna pirkti neverta, bet turint savos vilnos paeksperimentuoti galima. Jei mulčiuosi vilna, tai dėk ją iki pat šilauogių kamieno. Jei nori kažko, kas įgertų vandenį substrate, tai geriau ne vilna, o vermikulitas ar agroperlitas.

Raudonuosius kalifornietiškus kompostinius sliekus nusipirkau berods 1994 metais ir laikau juos iki šiol. Jie puikūs tiek komposto perdirbimui, tiek žvejybai kaip masalas (lengva per sausrą jų prisikasti). Mano kompostinės krūvos paprastos, tiesiog ant žemės uždėtas tinklas, kad kurmiai nesuėstų sliekų, ir viskas verčiama ant viršaus. Manau, kad komposto kontaktas su žeme pagerina procesus. Geram kompostavimosi procesui reikia drėgmės, oro, todėl negerai dėti į duobes ar kokias nors labai uždaras dėžes. Sliekus apsaugojus nuo kurmių daugiau nėra jokių problemų, jie patys perropoja į pūvantį sluoksnį, patys peržiemoja, galima išvis jais nesirūpinti.

Vermikomposto įtakos šilauogėms dar nežinau, gal prieš kokį mėnesį jo kai kur uždėjau, bet greit išvadų ir pastebėjimų nesitikiu. Tavo atveju siūlyčiau pradėti nuo geresnio apmulčiavimo, o vėliau galima aplink pabarstyti ir šiek tiek vermikomposto. Bendrai manau, kad geriausia vermikompostą išmaišyti substrate, tada viskas turi būti gerai. O jei viršuje užberti storą sluoksnį gryno vermikomposto, tada gali būti ir blogesnių pasekmių, pavyzdžiui, oro laidumo sumažėjimas.

[vk_]

Va Toro, per trumpą laiką gerai paaugo, dešinėje matosi stiebinis ūglys, pagal lapų dydį aišku, kad auga gerai, bet nepaisant to kairėje matosi rausva šaka: 

[vk_]

Rekos stiebinis ūglys baigia peraugti krūmą: 

[lunacy]

Pas mane bluecorpo nauji stiebai irgi neblogai auga. Tik toks klausimas, kaip su amaru kovoti silauogese? Nes virsuneje radau kausineliu lygtais, kaip ir amaro isvaliau lygtais nieko, bet nesinoretu, kad uzsiveistu.

 

[vk_]

Pas mane šiemet pavasarį amarai labai puolė sodą, bet šilauogėse jų nebuvo. O liepos pradžioje ant naujai augančių šilauogių ūgliukų viršūnėlių radau amarų bent keliose vietose. Geriausia tokiu atveju tuos amarus paprasčiausiai pirštais sumaigyti - nestipriai spaudžiant amarai susitraiško, o ūgliukas lieka sveikas ir auga toliau. Tokio sutraiškymo turi pakakti, nes vistik amarai šilauogių nemėgsta ir plačiau jose neplinta.

[Vaterlo]

vk_, panašu, kad tiksliai nustatei diagnozę mano šilauogėms. Aš išties labai menkai buvau pamulčiavus ties pačiu krūmu, vis galvojau, pažiūrėsiu, kaip auga, o tada jau nuspręsiu, reikia dar mulčio ar ne. Tai va ir paaiškėjo, kad reikia.

Taigi parūgštinau siera:

Pabėriau daugiau durpių:

Ir apdėjau žievėm:

Gal apmažės tas raudonumas. Tik dėl vilnos kol kas susilaikiau. Ar nebus taip, kad po jom įsiveis kokie smulkūs graužikai, ir pridarysiu daugiau žalos, nei naudos? Vilnas geriau pirma išbandysiu prie kokio agrasto ar obels.

Na čia ne visai apie tai tema, bet ar per beveik 25 metus nė karto kurmis nebuvo per viršų į kompostą įlipęs sliekų paragauti? Nes aš tik dėl to ir dariau sliekams dėžę, kad per viršų netyčia neįliptų. Jie juk ir žeme kartais pasivaikšto?

Amarų tai šiemet ant šilauogių nemačiau, nors ant jaunų obelaičių jų buvo sočiai. Bet per šilauogių lapus nuolat matau vaikštančias skruzdėles, o tas man irgi nepatinka. Jau ir skruzdėlynų šalimais atsirado (tų paviršinių, ne kauburių). Turiu kažkiek diatominės žemės, ji lyg ir tinka skruzdžių naikinimui, bet kol nėra būtinybės dar neskubu berti, nes nesinori sunaikinti kartu ir naudingų vabzdžių.

Viename iš tų rusiškų filmukų pasakojo, kad jei augalas prižiūrėtas, stiprus ir gerai auga, tai yra geriausia apsauga nuo visų bakterijų, virusų, grybelių ir kenkėjų. Viskas gryna tiesa, tik ne visada išeina tai 100% užtikrinti.

 

[vk_]

Prieš 17 valandų, Vaterlo pranešimas:

vk_, panašu, kad tiksliai nustatei diagnozę mano šilauogėms. Aš išties labai menkai buvau pamulčiavus ties pačiu krūmu, vis galvojau, pažiūrėsiu, kaip auga, o tada jau nuspręsiu, reikia dar mulčio ar ne. Tai va ir paaiškėjo, kad reikia.

Gal apmažės tas raudonumas. Tik dėl vilnos kol kas susilaikiau. Ar nebus taip, kad po jom įsiveis kokie smulkūs graužikai, ir pridarysiu daugiau žalos, nei naudos? Vilnas geriau pirma išbandysiu prie kokio agrasto ar obels.

Na čia ne visai apie tai tema, bet ar per beveik 25 metus nė karto kurmis nebuvo per viršų į kompostą įlipęs sliekų paragauti? Nes aš tik dėl to ir dariau sliekams dėžę, kad per viršų netyčia neįliptų. Jie juk ir žeme kartais pasivaikšto?

Amarų tai šiemet ant šilauogių nemačiau, nors ant jaunų obelaičių jų buvo sočiai. Bet per šilauogių lapus nuolat matau vaikštančias skruzdėles, o tas man irgi nepatinka. Jau ir skruzdėlynų šalimais atsirado (tų paviršinių, ne kauburių). Turiu kažkiek diatominės žemės, ji lyg ir tinka skruzdžių naikinimui, bet kol nėra būtinybės dar neskubu berti, nes nesinori sunaikinti kartu ir naudingų vabzdžių.

Viename iš tų rusiškų filmukų pasakojo, kad jei augalas prižiūrėtas, stiprus ir gerai auga, tai yra geriausia apsauga nuo visų bakterijų, virusų, grybelių ir kenkėjų. Viskas gryna tiesa, tik ne visada išeina tai 100% užtikrinti.

Ar vilna gerai tiktų šilauogių mulčiavimui - nežinia, o pušų žievės tikrai joms labai gerai tinka ir patinka. Be to, kad pušų žievių mulčias padeda palaikyti drėgmę ir sumažinti temperatūros svyravimus, jis dar pūdamas padeda palaikyti tinkamo rūgštumo substratą. Viename video sakė, kad mėgėjiškai auginant šilauoges pats idealiausias mulčias yra iš pušų žievių. Ir, beje, pušų žievės gerai ne tik viršuje kaip mulčias, bet jos taip pat labai gerai tinka ir giliau - stambesnės žievės drenažiniame sluoksnyje ir smulkios žievės pačiame substrate.

Dėl kurmių - sliekus per visą šį laiką laikiau 4 vietose, dviejose iš jų kurmiai buvo įlindę. Vienoje buvo kažkokia sena metalinė dėžė ir kažkoks kampas prarūdijo, per kurį kurmis įlindo. Kitoje vietoje buvo komposto krūva su keliais tinklo gabalais apačioje, rado kažkur praėjimą. Abiem atvejais kurmiai pagyveno kaip rojuje, beveik visus sliekus išrijo.  Jie realiai suėdė visus didesnius sliekus, bet kadangi komposte dar būna labai mažyčių sliekiųkų, pavyzdžiui, kelių milimetrų dydžio, ir sliekų kokonų (atrodo kaip ridikėlių sėklos, iš vieno kokono išsirita keliasdešimt sliekiukų), tai atsikračius kurmio sliekų populiacija po truputį atsistato. Šalia komposto krūvos spąstais pagavau kurmį, tai buvo ypatingai didelis ir storas. Dabar nebeturiu problemų su kurmiais, nes išmokau juos spąstais gaudyti. Pirma išgaudžiau savus kurmius, po to pagaudavau pavasarį ir rudenį po du iš kaimynų ateinančius kurmius, o dabar jau virš metų net iš kaimynų joks kurmis neateina. Nemanau, kad kurmiai visai per viršų bėgiotų, be to, jie toje krūvoje nepasiliks labai ilgam, jie geriau suras kokią landą rausdami paviršinį horizontalų urvą, įlis, paės, nubėgs kur saugiau, o kitą naktį vėl ateis paėsti.

Pas mane irgi skruzdėlės vaikštinėja po šilauoges, na bet lygtai joms nekenkia, tai kaip ir nekreipiu dėmesio. Kai šilauogių tranšėjoje pamatau skruzdėlyną, tai toje vietoje pravartau į šonus mulčią ir skruzdėlės pačios kažkur pabėga. Plius pas mane varnos mėgsta mulčią pavartyti, įtariu, kad jos irgi lesa ar skruzdes, ar gal greičiau jų kiaušinius, nes nieko daugiau ėdamo po mulčiu nėra. Šiaip laikau, kad visokie vabaliukai yra gerai augalams, jei jiems nekenkia, todėl su nekenkėjais nekovoju. Kuo didesnė biologinė įvairovė - vabzdžių, mikroorganizmų, tuo daugiau šansų, kad bus biologinė pusiausvyra ir nesuvešės kokia nors viena rūšis kenkėjų ar ligos. Todėl geriausia būtų išvengti purškimų insekticidais ar fungicidais, arba kitokių nuodijimų.

Aš irgi manau, kad šilauogės gali puikiausiai pačios augti ir apsiginti nuo ligų ir kenkėjų be mūsų chemijų. Su naujai pasodintomis kiek sunkiau, kol neišplitusi grybiena. Grybai perdirba substrate esančias medžiagas ir suteikia šilauogėms tokias maistines medžiagas, kurių jos pačios negalėtų įsisavinti. Išplitus grybienai jos sustiprės ir vėliau nebus tokių jautrumų ir problemų su visokiais paraudimais, apie kokias čia kalbame. Pas mane šiemet pasodintose irgi yra daug visokių paraudimų, o seniau sodintose tokių problemų kaip ir nėra.

Pas mane šiemet pasodintose šilauogėse be paraudusių ir kreivų lapų yra dar vienas neįprastas simptomas - džiūsta ūgliukų viršūnėlės. Pavyzdžiui, ima augti stiprus ūglys, paauga sprindį ar daugiau, o tada paruduoja, nudžiūsta pati maža viršūnėlė, praktiškai tik pats pumpuriukas. Kaip ir būtų nieko baisaus, bet tai sustabdo ūglio augimą, nes jis turi iš naujo suformuoti pumpuriuką ir tik tada vėl ima augti. Ir dar panašu, kad taip pumpuriukas nudžiūdavo ne tik per sausrą, bet ir drėgnu lietingu oru kaip dabar. Pagooglinau ir radau vieną galimą versiją:

„Sodinės šilauoges nėra labai jautrios kalio trūkumui dirvoje, tačiau, kai trūksta šio elemento, džiūsta ūglių viršūnėlės, lapai įgyja bronzinį atspalvį, atsiranda nekrozinių dėmių. O jei labai trūksta kalio, pradeda kristi lapai. Mineralinėse dirvose kalio paprastai būna pakankamai, o durpiniuose dirvožemiuose gali tekti kalio trąšų išberti daugiau. Paprastai sodinės šilauoges tręšiamos kalio sulfatu. Visiškai netinka chloro turinčios kalio trąšos.“

Gali būti, kad pirmais metais, kol neišplitusi grybiena, šilauogėms trūksta kalio. Reiks pabandyti užberti kalio po kelis gramus krūmeliui. Ateityje to nereiks, o pirmais metais gal ir padės. Gal ir tas mūsų lapų paraudimas atitinka aprašomą "bronzinio atspalvio" simptomą. Natūralios durpės yra labai skurdžios maistinėmis medžiagomis, iš jų augalams sunku paimti reikiamų medžiagų, bet grybiena vėliau išsprendžia šią problemą. O specialios durpės šilauogėms jau būna su trąšomis, todėl pasodinus į tokias durpes galbūt nebūtų tokių problemų.

[lunacy]

Noriu atsodinti šilauoges, kurias per durnumą nudžiovinau, kaip galvojat geriau palaukti rudens ar, kaip tik geriau dabar pasodinti, kad spėtu ir prigyti normaliai? Ar iš viso geriau kentėti iki pavasario.

[Vaterlo]

Aš irgi bandžiau kurmius spąstais gaudyti – kasiau 3 l stiklainius į žemę po urvais. Tai man tuos stiklainius kurmiai prigrūsdavo žemių, o jų pačių nėkart nepagavau. Tada dėjau plastikinius butelius nupjautais galais ant pagaliukų, kuriuos smeigdavau į urvus, kad išeitų tokie vibruojantys nuo vėjo malūnėliai, tai šitie padėjo visai neblogai... na, tiek, kad kurmiai persikraustydavo ten, kur tų butelių nėra.

O tie kalifornietiškieji sliekai yra neįtikėtini padarai. Kaip jau rašiau, dėl netinkamai padarytos lentinės komposto dėžės negaliu pasiimti nė kiek vermikomposto, nors sliekus turiu jau keliolika metų (taip, klaidos kartais kainuoja ). Bet man labai keista tai, kad nors į tą dėžę, kuri nėra labai didelė, metam tikrai daug organinių atliekų tiek iš namų, tiek iš daržo, sliekai viską sparčiai sunaikina ir dėžė lieka nuolat pustuštė. Įspūdis toks, kad visos atliekos tiesiog išgaruoja į orą, nors ir suprantu, kad tai neįmanoma.

Kalbant apie kalio trūkumą. Kai domėjausi, kodėl rausta šilauogių lapai, užtaikiau tą pačią info apie džiūstančias ūglių viršūnėles, bronzinio atspalvio lapus ir kt. Gaila, kad toje svetainėje labai neišsamiai paaiškinta apie kalio trūkumo padarinius ir lyg be nuotraukų. Tada ieškojau daugiau info ir štai ką radau (šaltinis: https://www.westernfarmpress.com/blueberry-potassium-can-be-complex): „Pagrindinė kalio funkcija augalams (t. y. šilauogėms – mano past.) yra padėti įsisavinti vandenį. Jeigu kalio kiekis yra nepakankamas, tai yra problema, nes vanduo be jokių abejonių yra esminis augalo sveikatai.“ Taip pat nurodyti tokie kalio trūkumo simptomai kaip jau minėtas ūglių viršūnėlių džiūvimas bei lapų sukimasis ir chlorozė, vizualiai panaši į tą, kurią sukelia geležies trūkumas. Kitoj vietoj radau ir nuotraukų (šaltinis: https://blogs.cornell.edu/berrytool/blueberries/leaves-are-unusually-colored-spotted-or-necrotic-browning/). Jei tikėsime tuo, kas ten rašoma, tai kalio trūkumas ant lapų turėtų pasireikšti taip (spėju, kad tai lietuviškame šaltinyje ir pavadinta „bronziniu atspalviu“, o raudonumo priežastis tokiu atveju būtų kita):

Toks lapų pažeidimas vadinamas „marginal leaf burn“, t. y. lapų pakraščių apdegimas. Na, logiška, kad lapų pakraščiai atrodo lyg apdegę, jei kalis išties atsakingas už augalo gebėjimą įsisavinti vandenį. Tuomet tie lapai tiesiog apdžiūsta. Dar paminėta tai, kad nuo kalio trūkumo nukenčia tik lapai ir ūglių galiukai, bet ne ištisi stiebai. Dar kažkur skaičiau, kad kalio trūkumas ir tiesioginis drėgmės trūkumas išoriškai nelabai atskiriamas – vėlgi logiška.

Kalbant apie mano šilauoges, tai ant jų yra ne tik tų jau aptartų raudonų, bet ir tokių parudavusiais pakraščiais lapų, keli iš jų visai nurudo ir nukrito. Dėl abiejų šitų bėdų, pritariu vk_, manau, kad kalta dar nesusiformavusi naujai pasodintų augalų mikorizė, nes tokiu atveju augalui gali laikinai trūkti turbūt praktiškai bet kokio makro- ar mikroelemento.

Vedu prie to, kad gal neverta berti kalio trąšų, nes kaip ir neaišku, ar tikrai jų trūksta (nors pakenkti gal irgi negali). O nusprendus vis dėlto patręšti – ar ne geriau būtų purkšti lapus? Kol kas dar niekad nesu purškusi augalų trąšomis, bet tai lyg ir efektyviau nei laistymas. Man atrodo įdomūs MKDS firmos preparatai, skirti purškimui per lapus ir laistymui (ypač tie su žyma, kad tinkami ir ekologiniams ūkiams), bet deja lyg ir neradau pas juos produkto, kad jame viename būtų visas augalui reikalingų elementų kompleksas, yra tik 1 arba 2 elementai. O gal jie visi kartu krūvoje ir negali būti, nes kažkurie silpnintų kitų poveikį? Šito dalyko aš neišmanau.

 

[vk_]

prieš 47 minutes , lunacy pranešimas:

Noriu atsodinti šilauoges, kurias per durnumą nudžiovinau, kaip galvojat geriau palaukti rudens ar, kaip tik geriau dabar pasodinti, kad spėtu ir prigyti normaliai? Ar iš viso geriau kentėti iki pavasario.

Aš manau, kad arba dabar, arba pavasarį, nes nuvėlinus į rudenį gali žiemą apšalti. Jei gali kasdien palaistyti, tai dabar, jei negali, tada geriau palaukti, kol baigsis žadami 30 laipsnių karščiai.

[vk_]

Kaip pagauti kurmius ryt aprašysiu, dabar nepatogu planšetiniu kompu naudojantis.

Dėl negalėjimo paimti perdirbto vermikomposto negaliu patikėti, nes juk galima iš viršaus nukasti ir pasiekti arba galima atkalti kelias lentas ir pasiekti. Kokia prasmė saugoti blogą dėžę, ypač jei ji naudojama taip seniai?

Su dauguma Vaterlo argumentų sutinku. Tokių baisių lapų, kaip įdėtoje nuotraukoje, nesu matęs. Dėl kalio, tai galima daug teoriškai galvoti ir nieko nenuspręsti, o galima greitai, lengvai ir pigiai praktiškai pabandyti ir pažiūrėti, kas gausis. Jei bus efektas, tai bus lengvas sprendimas visiems.

MKDS produktai palyginti brangūs, man pasiteisino šilauogėms jų milteliai dirvožemio rūgštinimui, bet yra kitų pigesnių ir galbūt ne blogesnių priemonių, kad ir ta gryna siera.

Manau, kad kalio trąšas galima ištirpinti, palaistyti ir tada efektas bus taip pat labai greitas kaip ir apipurškus.

[vk_]

Kurmių gaudymas

Pirmiausia bandžiau kurmius baidyti nusipirkęs tokį plastmasinį grybą, kurio viduje įsistato baterija ir prietaisas laikas nuo laiko cypsi. Kurmiai šį prietaisą ignoravo, tai yra rausdavosi visai šalia, beveik patį prietaisą išstūmė laukan.

Po to bandžiau kelių tipų spąstukus. Nepasakosiu, kokiais nieko nepavyko, nes gal ne spąstai blogi, o aš nemokėjau jais gaudyti. Išgaudyti kurmius pavyko žirklinio tipo spąstais. Turiu du tokio tipo, bet skirtingos konstrukcijos spąstus ir abiem sėkmingai pasigauna kurmiai.

Su jais pagauti pavyko ne iškart, o išmokus kelias svarbias taisykles:

1) reikia rasti tinkamą vietą pastatyti spąstams. Labiausiai matomi yra kurmiarausiai, bet spąstams statyti jie visiškai netinkami. Kurmiai turi urvų tinklą, kuriuo nuolat laksto ir renka į urvus patekusius sliekus, vabzdžius ir pan. Reikia rasti arti žemės paviršiaus einantį horizontalų urvą ir jame statyti. Galima pamatyti vos vos prikeltą žemę ir pagal ją surasti paviršinį horizontalų urvą arba užmynus prasminga koja ir supranti, kad ten eina urvas.

2) reikia tinkamai pastatyti spąstus. Spąstai dedami taip, kad apimtų tunelį. Jei tunelis velėnoje, tai žolių šaknys gali sutrukdyti susispausti spąstams. Tada reikia pamatuoti spąstus įbedant ant tunelio, išimti juos ir nukasti tą velėnos ruoželį, kurį apima spąstai. Atgal įberti truputį purios žemės, kad atbėgęs kurmis bandydamas atstatyti praėjimą kastų šią žemę ir su ja pastumtų spąstų liežuvėlį. Įstatyti spąstus ir, svarbu, iš viršaus uždengti kokiu nors apverstu kibiru ar dėže. Kol nepridengdavau kibiru, tol man nesisekė. Gal tada geriau mato ar baidosi. O uždengus kibiru iškart atėjo sėkmė. Pastatyti spąstai atrodo taip:

3) kurmiai gali baidytis kvapo, todėl spąstus statau naudodamasis įprastinėmis darbinėmis pirštinėmis. Kartais rašo, kad spąstus kur nors, pavyzdžiui, dumble specialiai reikia laikyti, kad kvapo nebūtų. Bet man atrodo, kad šitas reikalavimas antraeilis, jei teisingai išpildomi aukštesni du reikalavimai. Aš spąstus laikau pakabintus garaže ant kablio, ir prireikus bei pastačius naudojantis pirštinėmis kurmis pakliūdavo per artimiausias dienas be jokių problemų.

Va čia dar žmogus vaizdžiai pasakoja apie kurmių gaudymą. Jis dar jiems naudoja masalą - sliekus. Man ir be masalo jie gerai pasigaudavo, svarbiausia rasti tunelį, kuriuo nuolat laksto kurmis, ir teisingai pastatyti spąstus. Norint patikrinti, ar tunelis naudojamas, galima paprasčiausiai priminti jį koja ir kitą dieną pažiūrėti, ar kurmis atstatė tą dalį, ar ne.

[Vilmukė]

Pasodinau šiemet Patriot šilauogę, auga ir dera puikiai, tik neseniai pamačiau, kad pajuodavo kai kurių ūglių viršūnėlės ir pusė vieno lapo... Kiti lapai gražūs, žali. jau aprašyto bronzinių lapų efekto nėra... Uogos noksta gerai,  didelės, gražiai atrodo. Šilauogę šį pavasarį pasodinau į šilauogėms skirtą specialių durpių mišinį, kurį pirkau Žalioje stotelėje. Drėgmės, atrodo, pakanka. Įdomu, kas jai galėtų būti, kaip gelbėti? 

[Vilmukė]

O štai šiemet pasodinto Toro keli lapeliai turi tamsiai raudonų įtartinų taškiukų, kurie kelia nerimą, kad nepereitų į rimtą problemą... 
Be abejo, visas šilauoges apmulčiavau pušų žievėmis, patręčiau spec. trąšomis, paliejau parūgštintu vandeniu su citrinos rūgštimi   Gal kas žino, kokių priemonių imtis? 

 

[lunacy]

Labai panašu į Septoria lapų ligą, kuri atrodo labai panašiai į tavo įkelta nuotrauką. 

Mažos ir vidutinės rudos lapų dėmės su purpurinėmis ertėmemis, kartais juodos dėmės, kurios yra sporos vystosi dėmių centre.

Grybelis, kuris sukelia septorijos lapų uždegimą, kaip suprantu gali atsirasti net ir nuo piktžolių, ypač gali atsirasti nuo naujų išaugančių šilauogės lapų, kurie jau buvo užkrėsti. Dažniausiai ši liga atsiranda dėl per didelės dregmės. 

 

Apsisaugojimas nuo Septoria lapų ligos

Reikėtų užtikrinti tinkamą drėkinimą, gal per daug dažnai laistai nei reikia ir atsiranda per didele dregmė.

Kontroliuoti piktžoles, sudeginti arba kuo toliau išnešti nukritusius augalo lapus ar nugenėtas šakas.

Mačiau, kad forumo nariai yra labai prieš fungicidus šilauogėse, bet šaltiniuose rašoma, kad prieš simptomų atsiradimą naudoti kuo efektyvesnį fungicidą..

 

Šiaip labai daug yra aprašyta apie šią ligą, bet nelabai yra laiko tinkamai aprašyti.

 

[vk_]

Prieš 6 valandų, Vilmukė pranešimas:

Pasodinau šiemet Patriot šilauogę, auga ir dera puikiai, tik neseniai pamačiau, kad pajuodavo kai kurių ūglių viršūnėlės ir pusė vieno lapo... Kiti lapai gražūs, žali. jau aprašyto bronzinių lapų efekto nėra... Uogos noksta gerai,  didelės, gražiai atrodo. Šilauogę šį pavasarį pasodinau į šilauogėms skirtą specialių durpių mišinį, kurį pirkau Žalioje stotelėje. Drėgmės, atrodo, pakanka. Įdomu, kas jai galėtų būti, kaip gelbėti? 

Šitose nuotraukose tai, ką vadinau "viršūnėliu džiūvimu". Pas mane panašiai padziudavo viršūnėliu pumpuriukai ir lapų krašteliai prie viršūnėlės. Trečioje nuotraukoje, speju, elementariai vėjo uzlaustas lapas, nulūžo jo centrinė gysla ir jis nudžiūvo. Tik jo rudumas kiek stebina, bet čia gal nenatūraliai perduota spalva. Diskutavome apie tai aukščiau su Vaterlo, aš speju, kad tai ne liga, o naujai pasodintų šilauogių problema su kaliu. Šiandien jas patręšiau kalio sulfatu, žiūrėsiu, koks bus efektas.

[vk_]

Prieš 6 valandų, lunacy pranešimas:

Mačiau, kad forumo nariai yra labai prieš fungicidus šilauogėse, bet šaltiniuose rašoma, kad prieš simptomų atsiradimą naudoti kuo efektyvesnį fungicidą.

Yra du skirtingi požiūriai dėl augalų priežiūros:

1) siekiama isnuodyti visus sukėlėjus, tokiu atveju dažnai naudojami fungicidai ir purškiama net nelaukiant jokių simptomų. Dažnai tai verslinis variantas, kai auga dideli plotai vienodų augalų ir dėl to jie daug labiau pažeidžiami. 

2) siekiama sukurti bioįvairove, sustiprinti augalus, kad masiškai neplistu jokie nei kenkėjai, nei ligos ir augalai apsigintų patys.

Aš nesu prieš fungicidų vartojimą, kai jų tikrai reikia, aš tik prieš jų perteklinį vartojimą. Pavyzdžiu gali būti antibiotikų naudojimas gydant žmones - dažnai verta truputį palaukti prieš pradedant juos naudoti, nes kitaip gaunasi "šaudymas iš patrankos į žvirblį" kaip vaizdžiai sako medikai.

Kas yra su Vilmukes taškuotais lapais ir kaip tai toliau vystysis - aš nežinau. Bet natūralioje aplinkoje visada buvo ir bus grybelių sporų, todėl keli taškai nėra jokia problema, jei tai nesivysto į kažką baisaus. Tam tikra prasme kartais reikia labiau bijoti idealiai atrodančio vaisiaus, o ne ekologiško  neidealiai  atrodančio vaisiaus.

Šioje temoje anksčiau įdėtas video, kuriame Česonienė pasakoja apie šilauogių ligas, galite jį pažiūrėti. Kiek pamenu, karštis šilauoges padaro labiau pažeidžiamomis grybeliams ir nuo grybelių turi padėti vario preparatai. 

[vk_]

On 2018-05-16 at 16:54, vk_ pranešimas:

Šiaip informacijai rimta lietuvių laida apie šilauogių ligas:

 

Prikeliu minėtą video.

Šiaip gal aš perdaug burbu prieš fungicidus.  Reikia mums eksperimentuoti ir dalintis savo patirtimi.

[vk_]

Chandler:

[Vilmukė]

On 2018-07-28 at 17:50, vk_ pranešimas:

Yra du skirtingi požiūriai dėl augalų priežiūros:

1) siekiama isnuodyti visus sukėlėjus, tokiu atveju dažnai naudojami fungicidai ir purškiama net nelaukiant jokių simptomų. Dažnai tai verslinis variantas, kai auga dideli plotai vienodų augalų ir dėl to jie daug labiau pažeidžiami. 

2) siekiama sukurti bioįvairove, sustiprinti augalus, kad masiškai neplistu jokie nei kenkėjai, nei ligos ir augalai apsigintų patys.

Aš nesu prieš fungicidų vartojimą, kai jų tikrai reikia, aš tik prieš jų perteklinį vartojimą. Pavyzdžiu gali būti antibiotikų naudojimas gydant žmones - dažnai verta truputį palaukti prieš pradedant juos naudoti, nes kitaip gaunasi "šaudymas iš patrankos į žvirblį" kaip vaizdžiai sako medikai.

Kas yra su Vilmukes taškuotais lapais ir kaip tai toliau vystysis - aš nežinau. Bet natūralioje aplinkoje visada buvo ir bus grybelių sporų, todėl keli taškai nėra jokia problema, jei tai nesivysto į kažką baisaus. Tam tikra prasme kartais reikia labiau bijoti idealiai atrodančio vaisiaus, o ne ekologiško  neidealiai  atrodančio vaisiaus.

Šioje temoje anksčiau įdėtas video, kuriame Česonienė pasakoja apie šilauogių ligas, galite jį pažiūrėti. Kiek pamenu, karštis šilauoges padaro labiau pažeidžiamomis grybeliams ir nuo grybelių turi padėti vario preparatai. 

Kol kas ant Toro lapų taškiukių nepadaugėjo, bet atsižvelgusi į Česonienės patarimus, dėl visa ko nupurkšiu vario sulfatu. O Patriot iš juodų viršūnėlių pradėjo augti žali lapeliai. Pastarasias kelias dienas laisčiau mažiau. Greičiausiai aš ją perlaisčiau.

 

[Vilmukė]

Šitos šilauogės stiebai man jau labai didelį nerimą kelia...  Turbūt teks panaudoti kokį Previcur'ą...