Jump to content
gbandinis

dirvožemio tyrimai

Recommended Posts

Paimi metalini vamzdeli (penkioliktuka,galima ir dvidesimtuka),gala nupjauni istrizai,kaip medicininio svirksto adata.Tada viena vamzdelio sona pjauni isilgai du bulgarkes pjuvius salia,gaunasi beveik kaip lovelis.Pjuvis tokio ilgio is kokio gylio imsi megini ty 25-30cm.Kur baigsis pjuvis privirini skersinuka kad galetum vamzdeli iminti koja i zeme,bendras vamzdelio ilgis toks kad butu patogu laikant rankose ji iminti i reikiama gyli.Sukisi vamzdeli i dirva ir istrauki,atsuktuvu isbrauki is vamzdelio dirvozemi i dezute ir jau turi dali meginio.taip badai norimose vietose kol pririnksi apie 0,5-1kg dirvozemio.Viena dezute-vienas meginys,pageidautina ji surinkti is kokiu 3-5ha.As dariau is 20ha 4meginius,MAKROELEMENTU tyrimams .

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

ziurint is kur tas dumblas, jei is kokios vietines kudros isvalytos tai labai tiks, bet jei is nuoteku valymo rezervuaru tai as asmeniskai nerizikuociau. Esu girdejes kad sunkiuju metalu buna ir dar visokio brudo. Sitos medziagos ne juokas, ne kokia pikzole ar kenkejas kad papurskei ir nebera bedos  :icon-rolleyes:

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

ne i tema, bet ar verta žemes patręšti dumblu? Kokios nuomonės?

Jeigu is nuotekų valyklos net nebandyk, nes sunkiųjų metalų metalų nebepašalinsi iš savo žemės. Įdomus dalykas su tais dumblais, kad niekas nekalba apie žalą. Tie kas valo neturi kur padėti ir siūlo ūkininkams kaip labai gerą daiktą...

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Pasidariau zemes tyrimus 21 lauka, tai fosfora rodo nuo 80-340, kalis nuo 100-250, ph visi apie 7,5, kazi kokie yra normalus duomenys ?

Achujeni duomenys, tik pavydet tokiu:-) pas mane ph 5,5-6 vidurkis, vietom tik 4,5. Fosforo tik apie 60-70, kalis ivairiai nuo 50 iki 200.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Pasidariau zemes tyrimus 21 lauka, tai fosfora rodo nuo 80-340, kalis nuo 100-250, ph visi apie 7,5, kazi kokie yra normalus duomenys ?

Fosfora ir kali tresdamas palygink kad gautusi apie 150,dirva sarmine todel daugiau naudok amonio sulfato.Kur fosforas ir kalis siekia ir virsija 200,gali kas antrus metus isvis netresti,derlius neturetu sumazeti,tik nepiktnaudziauk.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Fosfora ir kali tresdamas palygink kad gautusi apie 150,dirva sarmine todel daugiau naudok amonio sulfato.Kur fosforas ir kalis siekia ir virsija 200,gali kas antrus metus isvis netresti,derlius neturetu sumazeti,tik nepiktnaudziauk.

fosforas ir kalis negali buti lygus! kalio apie 30 proc daugiau tadu bus balansas..

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Rasydamas,, palyginti,,turejau minty kur maziau rodo tyrimai- duoti daugiau, o kur perdaug-sumazinti arba isvis netresti.Tai nereiskia kad sulyginti fosfora su kaliu.Nors pataikyti kaip vaistinej neimanoma,bet mintis turbut aiski.

 

Zadu is rudes berti kalio vienanares, tik jei tam lauke rodo 100, tai po kiek kg i ha berti ? Ir kaip protingiau jy isberti, ar ant arimo, ar ant razienu ir tada uzarti ?

Ziurint ka sesi pavasari,galima ir ant arimo pries lyginima arba ant razienu bet tada geiau skusti po isbarstymo.Jei bersi kalio chloida tai uztektu koki 120/ha.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Kogero aiškiau niekas nepaaiškins. O ir pastebėta bent pas save kuo humusingesnis dirvožemis tuo ir derliai didesni ir žemės dirbimas paprastesnis bei trašų sanaudos šiek tiek mažesnės norint pasiekti maksimaliu derliu. Pas mane molingose humusas apie1 % o priešsmeliuose 2,5-3% tai ten su mažesnėmis sanaudomis gaunami panašūs arba geresni derliai ;) taip , kad humusas ir svarbus faktorius ir tikslas jį didinti su  sideratais mėšlu ar dar kokia tai gausia organika :)

Humusas – vienas iš pagrindinių Dirvos derlingumo potencialių faktorių. Todėl, kiekvienas, siekiantis maksimalaus derliaus, greta kitų agrocheminių dirvos tyrimų, privalo žinoti ir tikslų humuso kiekį dirvoje.

Pagrindinės humuso funkcijos:

  • Maisto medžiagų saugykla. Humusas – yra lėtai skylančių mineralinių medžiagų šaltinis augalams. Dėka dirvoje esančių mikroorganizmų ir bakterijų, augalinės liekanos konvertuojamos į augalams prieinamus gyvybiškai svarbius elementus (anglį, deguonį, azotą, fosforą, sierą, vandenilį).
  • Sanitarinė, apsauginė funkcija. Skatina pesticidų irimą, sorbuoja įvairias toksines medžiagas ir neleidžia joms patekti į augalą.
  • Vykdo jonų mainus. Humuse esantys katijonai (kalcis, kalis, magnis) jungiasi su anijonais (fosfatais, sulfatais, nitratais) ir taip apsaugo nuo galimo išsiplovimo, tai ypatingai svarbu lengvos granuliometrinės sudėties dirvose.
  • Buferingumas. Proteinai - svarbi sudedamoji humuso dalis, veikia kaip buferis, neleisdamas svyruoti dirvos pH.
  • Vandens saugykla. Kuo dirvožemis humusingesnis, tuo daugiau sugeria ir ilgiau išlaiko augalams naudingo ir prieinamo vandens. Tai ypatingai aktualu lengvos granuliometrinės sudėties dirvose, kur tik humusas gali išlaikyti ir augalams tiekti būtiną drėgmę. Šis faktoriaus įtakoja augalų derlių sausringu laikotarpiu.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Ok jūs man atleiskit jei nusišnekėsiu nes nesu tikras agronomas tik pusiau :) Humusas yra maistas ok, bet su jo kiekiu dirvoje tas ats kas su maisto kiekiu šaldytuve :) Tarkim turi išmanų šaldytuvą kuris tai į išmanųjį atsiunčia žinute, kad turi 20kg maisto. Valio, varai iš laukų tiesiai namo atsidarai šaldytuvą o ten tik garstyčios, majonezas ir dar koks nors kopūstas, o visos dešros, lašiniai ir kiti valgomi dalykai kameroj užšaldyti.... :icon-sad:  žodžiu maisto sočiai o valgyti nėra ko. Taip ir su humusu, tai potencialas kurį augaliukai gali suėsti, bet tam jis turi būti valgomas, kada ir koikiais kiekiais jis bus valgomas priklausys nuo bakterijų nuotaikos :)

Išvada jei jau maitini augaliukus trąšomis tai maitini atsižvelgdamas į realiai prieinamus maisto kiekius dirvoje o ne užšaldytus kameroje (humuse)

na tai tik mano nuomonė, su ja nebūtina sutikti.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Vieno laukelio tyrimo rezultatus imesiu del idomumo ir diskusiju.

Samprotauji gerai, galėtų agronomai pasireikšti ta tema labiau ir apie humuso nauda. Bet be šaldytuvo mes mėsytės ilgai neišlaikysim norint valgyt ją visą mėnesį. Humusas kaip rezervuaras  musu mineralines trašas ištreštas padeda surišti ir augalam pasisavinti. o dėl humuso didinimo tai sideratai ir bandysim kustodijos bakteriju, kad viska spėtų suvirškinti ir būtų prieinama augalams ;)

tyrimai.jpg

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Karta gerb. Albinas sake: nesitikekit, kad lengvai pavyks sunaikint humusa kuris ,isgyvendamas viska, formavosi tukstancius metu. Bet taip,humuso didinimas yra siekiamybe. ...ne citata, bet kazkas tokio. 

P.s. normaliai tas forumas veikia ir tlf ...tik neradu kaip lietuvybe ijunkt :D

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Lietuviškai niekur neradau keliu anglišką

http://nutriag.com/article/mulderschart

Ką žiūrėti dirvožemio tyrimuose jei darotės patys. Čia taip vadinama Malderio diagrama kur parodyta elementų tarpusavio santykiai kas ką sodiną kas ką papildo. Na pvz didelis Mg kiekis (kas Lietuvoje dažnas reiškinys) sukelia P poreikį ir atvirkščiai. Žodžiu kam įdomu studijuokit, gal kiek aiškesni tyrimų rezultatai bus.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti

×
×
  • Create New...