vaismedziai ir vaiskrumiai musu sode

[Biologas]

Sveiki,

žinau, kad obelis sodint vietoj seno sodo nepatartina. O kaip su slyvų, vyšnių, sodinimu vietoj obelų? Tam obelų sodui galėtų būt arti 50 metelių.

Ir gal žinot kokį būdą kaip neutralizuot nupjautus obelų kelmus neraunant jų, kad nebeleistų naujų ūglių.

Dėkoju iš anksto.

Vietoje seno sodo sodinti jauna galima, taciau reiketu sodinti atsparesnes ligoms veisles, gerai paruosti duobes, zeme (nepagaileti seno meslo, kompostines zemes, pelenu, kaulu, kiausiniu lukstu ar sodinanat ir ateityje nuosekliai tresti). Veliau kas keli metai mulciuoti pomedi meslu, nupjauta zole ar kompostu. Uzariant butu dar geriau, bet nebutina. Zeme mikroelementais praturtetu labai greitai. Pas mane sename sode paruostoje zemeje obelaites puikiai auga.

Nupjautos senos obelys ugliu neturetu leisti. Leidzia slyvos, vysnios... Ekologiskai sustabdyti ugliu augima galima uzpylant-isdeginant sviezio meslo sluoksniu (po pusmecio bus jau perpuves meslas) ar pvz. verdancio vandens kibiru... Kas "toleruoja" chemija, tai galima uglius ispurksti herbicidu roundapu... Nuo jo vaismedziai zusta...

[shaulinis]

Na ir aš su panašiu klausimu. Reik naikinti tris obelis pasenusias, kriaušes nes vistiek ta zaraza visus vaisius supūdo. Na ir viena slyva kuri vaidiu jau senokai neveda. Galvoju, nesugslvoju, ką jų vietoje kišti

[Biologas]

Na ir aš su panašiu klausimu. Reik naikinti tris obelis pasenusias, kriaušes nes vistiek ta zaraza visus vaisius supūdo. Na ir viena slyva kuri vaidiu jau senokai neveda. Galvoju, nesugslvoju, ką jų vietoje kišti

Kišti galima įvairius vaismedžius, tačiau sodinimo vietoje žemę reikės paruošti gerai kokį 1 metrą skersmens ir 0,8 m gilyn iškasti ir atvežti priemolio, jeigu bus kaulavaisiai arba bet kokios normalios žemės, jeigu bus sėklavaisiai. Kaulavaisiai vis tiek sirgs monilioze ir t.t., sėklavaisiai savo ligom (rauplės, pūviniai), tad bet kuriuo atveju reikia ieškoti atsparesnių ligoms.. Aš į seną sodą esu įkišęs du abrikosus. Kol kas viskas gerai, nors pernai moniliozė buvo pasirodžiusi (buvo gana lietinga vasara).

[shaulinis]

kaip abrikosai Lietuvoj auga? gal dar kokių netradicinių idėjų?

[begidijus]

kaip abrikosai Lietuvoj auga? gal dar kokių netradicinių idėjų?

maniskis abrikosiukas pirma karta prazydo geguzes pradzioje. dabar suskaiciavau, kad uzsimezge 7 abrikosiukai

[Biologas]

kaip abrikosai Lietuvoj auga? gal dar kokių netradicinių idėjų?

Pas mane irgi vaisių po kelis yra užmezgę tiek persikai, tiek abrikosai per abi auginimo vietas (Utenos r. ir Kupiškio r.) Šiaip abrikosai prisitaikę šaltoms žiemoms, tik bijo žiemą atšilimų, nes galvoja, kad jau atėjo pavasaris...

[Irka]

Sveiki, noriu atgaivinti temą, nes ji gera ir daug apimanti.Kiekvienas turintis sodybą turi daugiau ar mažiau vaismedžių ir vaiskrūmių.Patebėjau mažai kas rašo apie slyvas.Įdomu, kodėl jos nepopuliarios.Mūsų šeimai jos labai patinka.Juk jų būna įvairių spalvų,dydžių, skoniai šiek tiek skiriasi,na ir derėjimas nuo liepos vidurio iki šalnų.Gal yra tokių, kurie turi daugiau užsisodinę ir dardavinėja derlių.Įdomu ar perka?

[aiva]

.Įdomu ar perka?

 

Galiu atsakyti tik į šį klausimą , kadangi pati prekiauju savo daržovėmis ir uogomis (slyvų neturiu)  turguje vidutinio dydžio miestelyje. Taip , tikrai slyvas perka . Ir dar pastebėjau , kad nedaug kas perka po kilogramą ar du , bet dauguma atsineša 5-7 ar 10 litrų kibirus ir perka. Šalia manęs prekiauja vadinamas "perekūpas" ir slyvų parsiduoda tikrai daug , vadinasi apsimoka ne tik auginti , bet net ir perparduoti.

[Irka]

Ačiū aiva.Aš taip pat manau, kad turėtų pirkti.Pasisodinom jauną sodą, kai patys jau nevaliosim suvalgyt- parduosim, bet dar praes keli metai nes net ne visų dar ragavom.Vat įdomu pirkėjai labiau ieško tų prekiautojų, kurie patys augina ar nesvarbu.

[aiva]

dauguma tikrai ieško tų , kurie augina , nes pirmiausia pirkėjui svarbu kaina ir prekės kokybė.Jūs visada galėsite parduoti pigiau , jeigu pirkėjas derėsis , o perpardavinėtojas žiūrės ,kad ir jam kuo daugiau centų liktų. Jūsų slyvos ar kiti vaisiai visada bus švieži , o Jūs pasidomėkit ir pamatysit kad pas juos bus visokių, nes perka keliom dienom , o ne kasdien. Dar vienas dalykas pagal kurį pirkėjas atskirs kad tai ne pirktos iš urmo-jūsų vaisiai bus ne vienodo dydžio( pažiūrįkit kaip ten būna surūšiuota). Ir dar (jeigu neatsibodau su patarimais) tai pasiūlykit pirkėjams atvažiuoti į sodą ir pažiūrėti kiek pas Jus auga vaismedžių. Pirkėjai vertina tiesą ir nuoširdumą , o apie sąžiningą augintoją informacija labai greitai sklinda.

[rimas123]

dauguma tikrai ieško tų , kurie augina , nes pirmiausia pirkėjui svarbu kaina ir prekės kokybė.Jūs visada galėsite parduoti pigiau , jeigu pirkėjas derėsis , o perpardavinėtojas žiūrės ,kad ir jam kuo daugiau centų liktų. Jūsų slyvos ar kiti vaisiai visada bus švieži , o Jūs pasidomėkit ir pamatysit kad pas juos bus visokių, nes perka keliom dienom , o ne kasdien. Dar vienas dalykas pagal kurį pirkėjas atskirs kad tai ne pirktos iš urmo-jūsų vaisiai bus ne vienodo dydžio( pažiūrįkit kaip ten būna surūšiuota). Ir dar (jeigu neatsibodau su patarimais) tai pasiūlykit pirkėjams atvažiuoti į sodą ir pažiūrėti kiek pas Jus auga vaismedžių. Pirkėjai vertina tiesą ir nuoširdumą , o apie sąžiningą augintoją informacija labai greitai sklinda.

Nebent prekiauji mažam miestelį tai gali, mūsų krašte vieni parveža kiti parduoda ir viska iš urmo ir visi uždirba. Nuvažiuok į didmiestį , turgaus valdytojas nukiš į nuošalesnia vietą , o prepardavėjai tave komisijomis užpjudys , turėjau tokios praktikos, priedo paprašė sumokėt už vietą pusie metų į priekį , va ir baigės kantrybė , gal čia neįtemą nepykit , bet kai prasideda sezonas tai auginu braškes ir turiu slyvų , tyliu nuo pirkėjų nes jei apdaužytos tai reiškia mūsų , o mano per daug gražios tai lenkiškos, paėmes pakratai dėže perka , mirk juoku, manau nėra ribos tarp smulkių augintojų ir stambių.

[aiva]

kaip ir rašiau prekiauju vidutinio dydžio mieste , komisijomis niekada dar niekas nepjudė, nes tie perpardavinėtojai labiau jų bijo , be to turiu visus reikalingus dokumentus. Teko maždaug prieš 15 metų prekiauti ilgą laiką Kaune ir nieko blogo nepastebėjau , visada tikrina dokumentus , kiekvieną dieną neši pasidaryti bulvių tyrimus ir viskas. Perpardavinėtojai labiau kreipdavo dėmesį į kainas. O pirkėjui jau pačiam rinktis kokią prekę pirkti smulkaus augintojo ar iš urmo. Be to pirkėjas visada gali paprašyti dokumento ir pardavėjas juos privalo pateikti.

[Irka]

Nebent prekiauji mažam miestelį tai gali, mūsų krašte vieni parveža kiti parduoda ir viska iš urmo ir visi uždirba. Nuvažiuok į didmiestį , turgaus valdytojas nukiš į nuošalesnia vietą , o prepardavėjai tave komisijomis užpjudys , turėjau tokios praktikos, priedo paprašė sumokėt už vietą pusie metų į priekį , va ir baigės kantrybė , gal čia neįtemą nepykit , bet kai prasideda sezonas tai auginu braškes ir turiu slyvų , tyliu nuo pirkėjų nes jei apdaužytos tai reiškia mūsų , o mano per daug gražios tai lenkiškos, paėmes pakratai dėže perka , mirk juoku, manau nėra ribos tarp smulkių augintojų ir stambių.

Pas mus kažkaip žmonės dar neįsisamonina, kad galima ir Lietuvoje užauginti kokybišką, geros prekinės išvaizos produktą .Ir tai nebus n kartų purkštas kaip Lenkijoje.Kas užsiima daugiau auginti pardavimui tai didelio darbo, kantrybės ir meilės tam darbui dėka užaugina puikų derlių :clap: .Pas mus nuo senų laikų akyse stovi toks vaizdelis- bobulytė stovi turguje su nurupusiais ir nudaužytais alyviniais obuoliais ir daugiau nieko niekas naminio negali pasiūlyti, nes NĖRA.Keiskim padėtį auginkim dėl savęs ir dėl kitų, kad turėtų galimybę nusipirkti sviežių, kaimiškų, su meile pagamintų ar užaugintų skanumynų .Rimai 123  kaip einasi su slyvom, ar parduodat viską ką išauginat, beje kokias veisles auginat, kokių daugiau ieško pirkėjas ar kad būtų didelės, ar mėlynų, gal geltonos geriau, na ir manau turi būti skanios.Kažin geriau ankstyvos ar vėlyvos,mūsų sode yra nuo ankstyviausų kokias pavyko rasti iki vėlyviausių.

 

kaip ir rašiau prekiauju vidutinio dydžio mieste , komisijomis niekada dar niekas nepjudė, nes tie perpardavinėtojai labiau jų bijo , be to turiu visus reikalingus dokumentus. Teko maždaug prieš 15 metų prekiauti ilgą laiką Kaune ir nieko blogo nepastebėjau , visada tikrina dokumentus , kiekvieną dieną neši pasidaryti bulvių tyrimus ir viskas. Perpardavinėtojai labiau kreipdavo dėmesį į kainas. O pirkėjui jau pačiam rinktis kokią prekę pirkti smulkaus augintojo ar iš urmo. Be to pirkėjas visada gali paprašyti dokumento ir pardavėjas juos privalo pateikti.

Ačiū aiva, Jūsų patirtis manau ne vienam pravers Tai va ar tam paprastam mirtingąjam yra šansų įsitrinti tarp patyrusių turgininkų?Kokių dokumentų reikia norint prekiauti savo užauginta produkcija? Ta prasme Jus kaip rašėt savo bulvėm prekiaujat kiek žinau reikia ūkininko pažymėjimo, gauti leidimą prekybai ir Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, dar tyrimus (kaip minėjot) atlikti.Ar aš teisi?Tie tyrimai dėl nitratų?

[aiva]

niekada nejaučiau jokio spaudimo prekiaudama tarp perpardavinėtojų , nežinau kaip kituose miestuose gal ir kas nors negero vyksta.Ir nerealu galvoti ,kad vos tik pradėsi prekiauti ir iš karto gausi pačią strategiškai geriausią vietą turguje.Viskam reikia laiko.Mūsų ūkis registruotas (t.y. turim ūkininko pažymėjimą) ,bulvių yra fitosanitariniai tyrimai(o juose visi įrodymai , kad bulves auginam patys) , nitratų ir pesticidų likučių tyrimų aktai , mūsų pačių (prekiaujančių) sveikatos pažymėjimai.Pirkėjui paprašius privaloma išrašyti sąskaitą-faktūrą.Kai tikrina viską pateiki ir ramu.Pirkėjai tik keletą kartų prašė dokumentų.Vienuose turguose net neleidžia prekiauti be šių dokumentų , kituose nekreipia dėmesio(čia aš apie turgaus administraciją) , bet jeigu tikrina "kontroliuojančios instancijos":VMI, veterinarija, higienos centras, fitosanitarinis jei tik ko nors neturi iš karto liepia susikrauti prekes , o jeigu dar pasiginčysi-aktas -perspėjimas oficialus arba bauda.

[Irka]

Labai dėkinga aivai už konsultacijas tie dokumentai manau nėra super sunkiai sutvarkomi.Tręšiam ir purškiam tik tiek kiek reika minimaliai,kad praeitų reikiamas laikas iki derliaus.Juk patys valgom tuos pačius.Dar man neduoda ramybės klausimas per televizorių rodo laidą, kurioje taip viskas gražiai piešiama.Siūlo augint braškes, šilauoges,gervuoges ir iš to gerai užsidirbti.Jei toks būtų rojus tai daugiau būtų uogynų plotų, ne vien karvės ir javai.Dar manau pakiša koją didelės investicijos.Kaip manot???

[aiva]

Dokumentus susitvarkyti tikrai nėra sunku , gal tik laiko užima.Iš fitosanitarinio atvažiuoja patys bulvių pasiimti tyrimam , po to patys atvažiuoja laukų tikrinti ir tik paruošti reikia apie 30 lapų su įvairiais dokumentais , sklypų , laikymo vietų planais ir t.t. Veterinarijoj irgi nieko baisaus , žinoma visur tyrimai kainuoja. Mums pasisekė-dėl pesticidų pakliuvom į programą , tai padarė nemokamai. Aš taip pat žiūriu "Svajonių ūkį" , labai jau ten gražiai rodo, gerai ,kai šalia tokie profesionalai , o pačiam tai manau taip viskas pelningai nepavyktų. Sodinti mažai-neapsimoka , nes nepasijaus pelnas , sodinti daug-didelė rizika , nes daug reikia investuoti ir gaunasi užburtas ratas. Bet liaudies išmintis byloja:kas nerizikuoja , tas negeria šampano...

[Gervė]

Aš tai nesuprantu, kaip tie iš 'svajonių ūkio' sugeba taip brangiai produkciją parduoti. Kalba, šilauogės po 20-30 lt už kg. Nu čia nebent ankstyvos. Nes pernai pamenu pilnas turgus buvo po 12 lt už kilogramą.

[Srekas]

Visus, kam trūksta informacijos, kaip sukurti sėkmingą ir pelningą svajonių ūkį, kviečiame į susitikimus su laidos "Svajonių ūkis" konsultantais dr. Algirdu Amšiejum ir Gediminu Cijūnaičiu šį šeštadienį, rugpjūčio 13 d. Susitikimų programa:
10.00 renkamės Kėdainių r. Surviliškyje prie vienintelės kaimo parduotuvės. Važiuosime pas Sandrą Biečienę, kuri augina vasarines ir remontantines avietes. Doc. A.Amšiejus patars, kaip sukurti sėkmingą verslą auginant avietes. O įmonės "Ferox Baltic" direktorius Aistis Ramanauskas patars, kaip ukininkaujantiems gauti europinę paramą bei kaip kooperuotis uogų ir vaisių augintojams bei kaip jie gali pasinaudoti ES parama.
Tą pačią dieną 15 val. susitikinkame Molėtų r. Dubingiuose prie parduotuvės ( vėlliau pridėsime planą , kaip nuvykti pas ūkininką Gediminą Cijūnaitį ). Čia pristatysime naujausias aronijų veisles, galėsite pasitarti dėl gervuogių, goji ir kitų uogų bei obuolių, slyvų ir kriaušių auginimo. auginimo.
Lauksime visų, kurie nori žinoti daugiau. Lauksime ir kaimo bendruomenių, kurios ketina kartu kurti uogų ar vaisių auginimo verslus.
Susitikimai nemokami.

[Valodia25]

Aš tai nesuprantu, kaip tie iš 'svajonių ūkio' sugeba taip brangiai produkciją parduoti. Kalba, šilauogės po 20-30 lt už kg. Nu čia nebent ankstyvos. Nes pernai pamenu pilnas turgus buvo po 12 lt už kilogramą.

čia gi sau reklamą darosi Amšiejus. Lengvatikiai prisižiūri pasakų apie milijoninį pelną iš uogininkystės ir skambinasi Amšiejui sodinukų

[mt 205]

čia gi sau reklamą darosi Amšiejus. Lengvatikiai prisižiūri pasakų apie milijoninį pelną iš uogininkystės ir skambinasi Amšiejui sodinukų

Pilnai sutinku su jusų nuomone......visiškas makaronų kabinimas.

[rudis]

On 2013-06-04 at 00:13, Biologas pranešimas:

Pas mane irgi vaisių po kelis yra užmezgę tiek persikai, tiek abrikosai per abi auginimo vietas (Utenos r. ir Kupiškio r.) Šiaip abrikosai prisitaikę šaltoms žiemoms, tik bijo žiemą atšilimų, nes galvoja, kad jau atėjo pavasaris...

Pas mane irgi yra keli uzmezge abrikosiukai, bet jie neauga. Jau kelinti metai nesunokina vaisiu. Idomu, ko jiems truksta....

[vygantas1974]

gal kas gali patarti kaip gereusiai apsaugoti agrastus nuo valkties,skaiciau kad Topaz(dabar topas 100)bet vieni sako pries zidejima kiti po,taip ir praziopsojau dabar jau manau velu(jau uzmegsti agrastukai)

[vk_]

Siekiant apsaugoti agrastus nuo valkties yra tik vienas geras būdas ir keli prasti. Geras būdas yra sodinti valkčiai atsparias agrastų veisles, pavyzdžiui, Invicta, Mucurines, Hinnonmaki, Captivator. Dabar tokių veislių yra daug, pasisodini jas ir nieko nebereikia daryti kovai su valktimi, o agrastai užauga visiškai sveiki ir gražūs.

O blogi būdai yra purkšti chemikalais, parinkinėti sausą perpučiamą vietą, labai prižiūrėti ir pan. Kadangi valktis yra liga, tai vienu purškimu jos neįveiksi, realiai reiktų purkšti bent kelis kartus per metus. Kam to reikia, kai agrastai auga greitai? Pasisodini atsparios valkčiai krūmą ir kitais metais valgai puikiausius vaisius. 

Pas mane buvo senų neatsparių ir auga naujos atsparios veislės, tai toje pačioje vietoje neatsparios veislės bus visos uogos aptrauktos valktimi, o atsparios - visiškai švarios, skirtumas įspūdingas.

[vygantas1974]

Prieš 4 valandų, vk_ pranešimas:

Siekiant apsaugoti agrastus nuo valkties yra tik vienas geras būdas ir keli prasti. Geras būdas yra sodinti valkčiai atsparias agrastų veisles, pavyzdžiui, Invicta, Mucurines, Hinnonmaki, Captivator. Dabar tokių veislių yra daug, pasisodini jas ir nieko nebereikia daryti kovai su valktimi, o agrastai užauga visiškai sveiki ir gražūs.

O blogi būdai yra purkšti chemikalais, parinkinėti sausą perpučiamą vietą, labai prižiūrėti ir pan. Kadangi valktis yra liga, tai vienu purškimu jos neįveiksi, realiai reiktų purkšti bent kelis kartus per metus. Kam to reikia, kai agrastai auga greitai? Pasisodini atsparios valkčiai krūmą ir kitais metais valgai puikiausius vaisius. 

Pas mane buvo senų neatsparių ir auga naujos atsparios veislės, tai toje pačioje vietoje neatsparios veislės bus visos uogos aptrauktos valktimi, o atsparios - visiškai švarios, skirtumas įspūdingas.

Aciu vk,rudeni raunu lauk ir ieskosiu tavo parasytu veisliu nes labai megstu agrastus o ypac karaliska uogiene(taip vadindavo teta)

[vk_]

Reiks tau panervuoti vasarą nufotografuoti agrastų krūmą su idealiomis uogomis, kuris išvis niekada niekuo nepurkštas. 

Beje, realiai tai ir dabar ne vėlu agrastus sodinti, ypač, jei rasti sodinukų vazonėliuose.

Pernai pasodinau du agrastus (Hinnonmaki Red ir Invicta), dabar užteks, nes iš viso auginu 6 krūmus: 2 vnt. Invicta ir po vieną Hinnonmaki Red, Captivator, Achilles ir Mucurines. Nors šiaip dar norėčiau Hinnonmaki Gelb (geltonos uogos).

Pernai puikų derlių davė Invicta ir Mucurines. Mucurines uogos tokios gana žalios, atrodo kaip neprinokusios, bet saldžios. Invicta pagelsta nokdama. O Captivator užderėjo gana nedideles raudonas uogytes, kurios prinoko vėliausiai, jos gana lengvai nubyrėjo žemėn, bet buvo tvirtos, saldžios ir skanios. Achiles pas mane auga blogoj vietoj ir buvo su valktimi, tai šios veislės bent kol kas pradžiai nesodink. Hinnonmaki Red tik pernai pasodinau, tai atsiliepimas bus šią vasarą po pirmo derliaus. Pirmiausia siūlyčiau sodinti Invictą - pas mane jau keli metai kasmet gausiai dera ir nėra nė mažiausios žymės valkties.

Tiesa, šių agrastų uogos laikomos desertinėmis, tai mes jas šviežias suvalgome, uogienių nevirėme.

Va čia yra minėtų agrastų nuotraukų įsivaizdavimui kaip jie atrodo.