Sosnovskio barštis - jo naikinimas

[Donatas]

Sveiki, yra tokia problemele kad uzsiveise sis svecias po pernai metu sejos, turbut papuole su javu sekla.

Siemet turim toki malonuma kad visas musu laukelis ~1,5ha nuejes gan smagiai tais sosnovskio barsciais.

Kiek ieskojau internete neradau niekur kur butu tiksliai parasyta pavadinimai pesticidu kurie priveikia si atejuna.

Tik aptikau tokia fraze:

Be šienavimo ir 24 cm gylio arimo specialistai žemdirbiams siūlo barštį purkšti glifosatų ir triklopiro grupių herbicidais.

Gal galite pavardinti kokiu pavadinimu yra chemikalu kurie atitinka glifosatu ir triklopiro grupių herbicidus?

Kaip kazkur girdejau kad roundapas jo irgi nelabai priveikia. Ar tai tiesa?

[Vylukas]

Sveiki, yra tokia problemele kad uzsiveise sis svecias po pernai metu sejos, turbut papuole su javu sekla.

Siemet turim toki malonuma kad visas musu laukelis ~1,5ha nuejes gan smagiai tais sosnovskio barsciais.

Kiek ieskojau internete neradau niekur kur butu tiksliai parasyta pavadinimai pesticidu kurie priveikia si atejuna.

Tik aptikau tokia fraze:

Be šienavimo ir 24 cm gylio arimo specialistai žemdirbiams siūlo barštį purkšti glifosatų ir triklopiro grupių herbicidais.

Gal galite pavardinti kokiu pavadinimu yra chemikalu kurie atitinka glifosatu ir triklopiro grupių herbicidus?

Kaip kazkur girdejau kad roundapas jo irgi nelabai priveikia. Ar tai tiesa?

http://www.vaat.lt/index.php?-1073104604

Jei tik 1,5 ha ir sėklos dar neišbyrėję,tai patikimiausia būtų išrauti tuos barščius.Aišku,dirbti tik atitinkamai apsirengus.

[Algis...]

Geriau prie ju nesiliesti ir nekontaktuoti net ir tinkamai apsirengus. Turim patirties , sunus dar paauglis budamas prie upes ji nulauze plikom rankom pusnuogis tai oda nudegino taip , kad puse menesio ligoninej isgulejo. http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=2945 http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas ... ius-226121

[Donatas]

Jus nejuokaukit 1,5ha nurauti ju juk ten ne simtas koks ju o normaliai jau gausiai prizeles visas dirvonas. Tikrai kelis tukstancius prirautum. Belmba pernai sejom tai ju nelabai ir matesi kad butu o siemet sast tau ir dirvonas pilnas ju. Tai ar niekas neparekomenduos kokio chemikalo jiems naikinti?

Siaip planuoju juos siom dienon nusienaut o tada kai tik ims vel atzelineti dirvonas purksti kuom nors.

Radau siektiek platesni straispneli apie si augala

Truputis Marijampolės savivaldybės ekologo atsiųstos informacijos apie pastaruoju metu Lietuvoje bei visoje Europoje sparčiai išplitusį Sosnovskio barštį.

TRUMPA INTRODUKCIJOS ISTORIJA

•

1950 m. Sosnovskio barščiai buvo pradėti auginti Biologijos instituto Eksperimentinėje bazėje (Vilnius, Jeruzale).

•

XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje jis rekomenduotas auginti kaip silosinis augalas Švenčionių, Kauno ir Vilniaus rajonuose.

•

XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje tapo populiarus tarp sodininku ir pradėtas auginti kaip dekoratyvinis augalas.

•

XX a. devintajame dešimtmetyje pradėtas populiarinti kaip medingasis augalas.

•

Pirmieji augalo invazyvumo požymiai buvo pastebėti XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje, kai ėmė plisti iš auginimo vietų.

•

Iki 1990 m. Sosnovskio barštis buvo aptiktas 17 administraciniu rajonu.

•

IKI 2005 m. Sosnovskio barštis buvo aptiktas visuose Lietuvos

administraciniuose rajonuose.

BENDROSIOS ŽINIOS APIE SOSNOVSKIO BARŠTĮ

Sosnovskio barštis(Heracleum sosnowskyi)

Salieriniu (Apiaceae) šeima

apie 3m(iki 4,5 m) aukščio•monokarpinis augalas•šaknis iki 10 cm skersmens•stiebas status, apaugęs plaukeliais•lapai trilapiškai plunksniški•

BIOLOGIJOS YPATYBES

Daugiamečiai monokarpiniai augalai –peržydėję ir subrandinę sėklas nunyksta. Iš seklu išaugę individai pirmaisiais metais auga gana lėtai, antraisiais ir trečiaisiais –auga sparčiai, išaugindami tik pamatinius lapus. Ketverių ar penkerių metų amžiaus individai, esant palankioms sąlygoms, pasiekia brandos amžių. Jeigu sąlygos nepalankios, individas brandą gali pasiekti 6–9(kartais 12–13) augimo metais.•Vegetatyviškai nesidaugina, tik atželia iš gyvu šaknų. Dauginasi ir plinta sėklomis. Sėklos paprastai užsimezga po kryžminio apdulkinimo. Žiedus apdulkina įvairių rūšių vabzdžiai. Purkos subręsta ir žiedadulkes ima byrėti beveik vienu metu, todėl susidaro sąlygos ir savaiminiam apsidulkinimui. Gyvybingos sėklos užsimezga ir po savaiminio apsidulkinimo. Taigi net pavieniai individai gali tapti nauju invazijos židiniu.

Žydi nuo birželio iki liepos pabaigos. Nupjauti individai gali žydėti rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Vaisiai subręsta ir sėklos išbarstomos nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio pabaigos (centriniai skėčiai) arba vėliau – iki gruodžio mėnesio (šalutiniai skėčiai).

Vidutiniškai kiekvienas individas subrandina iki 20°000 seklu

Itin stambus individai subrandina daugiau kaip po 100°000 seklu. Maždaug puse visu seklu tenka centriniam skėčiui. Sosnovskio barštis sudaro trumpalaiki seklu banką

Dauguma seklu (apie 95 %) telkiasi viršutiniame dirvožemio sluoksnyje(iki 5cm gylyje).

Rudeni 1m2 plote dirvožemio seklu banke būna iki 12000 gyvu seklu(vidutiniškai 6700 seklu 1m2).

Iki pavasario išlieka vidutiniškai po 2000 gyvybingu seklu 1m2dirvožemyje.

5–10 cm gylyje seklu būna apie 40, o 10–15 cm gylyje – pavienes sėklos.

Subrendusiu ir nuo augalo nukritusiu seklu gemalas būna fiziologiškai nesubrendęs, todėl rudeni sėklos nesudygsta.

Sėklos fiziologiškai subręsta mažiausiai po dviejų mėnesiu +2–+4°C temperatūroje – rudeni ir žiemą.

Pavasari sudygsta dauguma trumpalaiki seklu banką sudarančiu seklu. Vasarą (birželio mėn.) paviršiniame dirvožemio sluoksnyje jame būna likę vidutiniškai po 200 seklu 1m2 seklu.

Jos išlieka ramybes būsenos ir apie 8% išlieka gyvos ilgiau kaip metus.

5% sėklu išgyvena ilgiau kaip dvejus metus.

Maždaug per savaitę, esant +8–+10 °C temperatūrai, sudygsta apie 90 % gyvybingu seklu.

•

Daigai auga labai tankiai –1m2 jų vidutiniškai būna apie 1600.

Iki rudens išlieka tik apie 2% pavasari sudygusių individų. Vėlesniais metais gamtoje žūva palyginti nedaug individu.

Susidaro labai tankus sąžalynai. Plačiais lapais barščiai uždengia visą žemes paviršiu ir nustelbia visus kitus augalus.

• SĖKLŲ SKLAIDA

Subrendusios sėklos ant augalo išlieka 1–2savaites, retai iki 2mėnesių

Jeigu individas yra 2m aukščio, tai 60–90 %seklų (priklausomai nuo oro sąlygų) aplink motinini augalą nukrinta 4m spinduliu.

Dalis seklu nunešama toliau nuo motininio augalo ir jos tampa populiacijos plėtros šaltiniu.

Vėlai rudenį arba žiemą ant sniego nukritusios sėklos gali būti nunešamos keletą kilometrų ir iš jų išaugę augalai sudaryti naują invazijos židinį.

Vidutinis linijinis barščio plitimo greitis yra 10 m per metus.

Vidutiniškai kas 14 metu barščiu sąžalynu plotas padvigubėja.

KOVOS BŪDAI IR PRIEMONĖS

Herbicidai

Aukštuosius barščius veiksmingai naikina tik sisteminiai glifosatu ir triklopiro grupių herbicidai.

Triklopyras nekenkia migliniu šeimos augalams, bet sunaikina dviskilčius augalus.

Plačiausiai naudojamas glifosatas.

Barščius herbicidais apipurkšti vegetacijos sezono pradžioje, kai lapai pasiekia maždaug 20–30 cm aukšti, bet būna ne aukštesni kaip 40–50 cm aukščio. Jeigu augalai aukštesni, juos būtina nušienauti, o herbicidus purkšti tada, kai atžėlę lapai vėl būna 20–30 cm aukščio.

Jeigu dalis augalu išlieka, maždaug po 30–45 dienu (ne vėliau kaip birželio pirmą dešimtadieni) sąžalyną būtina nupurkšti pakartotinai.

Herbicidu dozes, kurias reikia naudoti, paprastai būna nurodytos ant pakuotes. Purkšti reikia esant ramiam ir sausam orui.

Herbicidu naudoti negalima saugomose teritorijose ir jų kaimynystėje, vandens telkinių pakrantėse, gyvenamosiose vietovėse.

Rankinis ir mechaninis augalu naikinimas

Šaknys kapojamos arba augalai kasami įprastu kastuvu su aštria geležte. Kastuvu šaknys kapojamos ankstyvą pavasari, kai pradeda augti pirmieji lapai, esant reikalui kartojama vasaros viduryje.

Šaknis turėtų būti nukertama maždaug 10 cm gylyje. Ištrauktos šaknys gali būti paliekamos dirvožemio paviršiuje džiūti arba sukraunamos į krūvas, išvežamos ir sunaikinamos.

Rankiniu būdu šalinant stiebus geriausia naudotis pjautuvu iš tvirto metalo ir pritvirtintu prie ilgo koto su rankena.

Arimas gali būti naudojamas kaip veiksminga naikinimo priemone tik žemes ūkio paskirties plotuose.

Veiksmingiausias yra gilusis arimas (iki 24 cm gylio). Į toki gyli patekusios sėklos negali sudygti (joms dygti būtina šviesa).

http://esu.tiems.kam.esu.lt/forum/viewt ... f=24&t=419

[Vylukas]

Galima tik paspėlioti. Tarkim dikamba+glifosatas.Liaudiškai būtų koks nors raundapas+banvelas,ar linturas,aišku bent dvigubom normom. Jei toks miksas barščių nenukirs,tai tikrai rauti teks.

[aukstaitis]

Gal ten na ta bjaurioji piktzole? Nes taip staigiai uzsiseti manau negali tokiam plote.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Salieriniai

[Zygimantas]

Gal ten na ta bjaurioji piktzole? Nes taip staigiai uzsiseti manau negali tokiam plote.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Salieriniai

sio augalo pilna visose apleistose zemese kur buna dregna ir zeme prie durpes tai jiem ten mano akimis rojius

[Donatas]

Na pas mane molynas. Bet siaip ziedinus jau sukrove tuoj zydes bet ziedynai kaip matau geltoni o is foto visur matyti kad jie turi buti balti. Tai turbut bus ne sasnovskis,o kitas salierinis is ju seimos. Betkokiu atveju neuzilgo atleks nusmulkinti to lauko.

[shaulinis]

jooo anksčiau, ka žmogeliai daigiau gyvulių laikė, tokios problemos nebuvo, visas pakampes nušienaudavo. O dabar pabandyl prie kokios upės prieiti, jei ne barščiai tai dilgėlės virš galvos.

[Miescionis]

jooo anksčiau, ka žmogeliai daigiau gyvulių laikė, tokios problemos nebuvo, visas pakampes nušienaudavo. O dabar pabandyl prie kokios upės prieiti, jei ne barščiai tai dilgėlės virš galvos.

Jo lietuvos pieniniu situacija butu galima det i vadoveli. Jau gan seniai matosi, kad ne vienas nera baiges net elementariu ekonomikos pagrindu. PIRMAS dalykas, kurio ismoko bet koks save gerbiantis universitetas, t.y. ivertinti savo verslo "tipa".. JIe netesingai savaji isivertino kaip "monopolini" t.y. pasidalino teritorijas kur kas superka i vsio, ir to pasekoje nukirto saka ant kurios patys sedi.

Kaimuose nebera "paprastu" seimos ukiu - na 5 - 10 karviu, siek tiek prieauglio ir tt. nes jie tiesiog neisilaike psichologiskai. Vienas dalykas kai supirkejas teisingai strateguoja kaip islaikyti "savo" fabrika, o kai bando ji tiesiog moraliskai "suzlugdyt". Zinau ne viena uki, kuris yra siuo metu perimtas vieno ar kito kom. diro ar dir. pav. vienoj ar kitoj pienininej ir dabar buves ukininkas eina laza.

bet - faktas vienas, nebeliko mazu ukiu, o dideliu pazangiu siuolaikiniu ukiu pienines nesugabes pavaikyt. Zinau ne viena uki kuris pienine siuncia rusiskai ir tvarkosi patys.

todel Zemaitijos pienas, rokiskio suris, marijampoles konservai, vilkiskio pienine ir t.t. solidariai turetu buti ministro ypareigoti nusienauti visus paupius, paezerius, kad mes galetume prieiti prie upiu ir ezeru

na o sosnovski obarsti tikrai isnaikintu ju paleidziamos "paplavos" i lietuvos vandenis VIlkiskiuos gi kazka buvo nuleide, tai sake varpi,zuvis, kiaulpiene ir asiukli! paeme greiciau nei round-up gold

[GOTAS]

Jūs tik apie naikinimą ir tešnekat, o juk Rusijoj, Kaliningrado srityje, šis augalas sėkmingai naudojamas siloso gamybai. (su tokiu tikslui sovietiniais laikais šis augalėlis ir atsirado Lietuvos TSR)Taigi gal ir pas mus galima tą barštį naudingam tikslui panaudot.

[beleris]

gal kam pravers

[kapsukas]

jei cia tas pats barstis, kurio kotas tusciaviduris, tai.. vaikystej is ju dudeles gamindavomes, salutinio poveikio nepastebejom

[shaulinis]

jie visi tuščiaviduriai, kai išdžiūsta, beje visi salieriniai turi to brudo. Petruškos ir salierai taip pat, jų sultys ant odos saulėtą dieną..... Bent anglijoj berniukus naujokus kurie bandydavo juos kirsti neapsirengę išberdavo kaip rupužes

[kapsukas]

ne, mes is zaliu kotu, o ne sausuoliu jas gaminom. Cia gal kaip alergija ziedadulkem, medui - vieniems salutinis poveikis, kitiems nieko.

[Algis...]

Jei is to barscio butum dudele pagamines ir ja putes tai vargu ar siandien buciuotum kokia moteriske Turbut augaliukas buvo panasus i barsti ir zymiai mazesnis nes jau tas parazitas tai storumo kaip ranka prie rieso (dudeles net neapziotum ) ir aukscio iki 3m o gal ir daugiau. Anksciau esu rases kaip sunus juo apsiplike, kad ligoninej teko guleti , net gyditojai galvas kraipe suzinoje nuo ko tas apdeginimas.

[arimas]

daktare komentuoja,kad nuo jo 2laipsnio nudegimas garantuotas,jei jautresne oda tai ir3 gali but.Tai dudeliu is jo tikrai nedaret,kazka maisot.

[Mariush]

Pagal wikipediją, LT auga 3 barščių rūšys, ir tik 1 iš jų pavojinga žmogui:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Bar%C5%A1tis

Tigi reikia gerai pastudijuoti, Sosnovskio barštis pas jus auga ar ne Sosnovskio... Pvz man patiko požymis, kad Sosnovskio barščio nelanko bitės (tik musės), o mūsiškius lanko

[Maj]

http://www.am.lt/VI/index.php#a/14757

[Litas5]

On 2010-07-12 at 07:47, GOTAS pranešimas:

Jūs tik apie naikinimą ir tešnekat, o juk Rusijoj, Kaliningrado srityje, šis augalas sėkmingai naudojamas siloso gamybai. (su tokiu tikslui sovietiniais laikais šis augalėlis ir atsirado Lietuvos TSR)Taigi gal ir pas mus galima tą barštį naudingam tikslui panaudot.

Sosnovskio barštis be daugybės neigiamų dalykų gali būti ir naudingas. Rygos tech. universitete sukurtas pilotinis įrenginys gaminti butanolą, estai taip pat gamina biokurą, Rusijos mokslų akademijos, ž.ū elektrifikavimo institutas taip pat užpatentavęs technologijas biotonolio gavybai iš Sosnovskio barščių. Šiaip tai jų sūltyse laikotarpiu nuo žydėjimo iki sėklų subrandinimo yra nuo 17 iki 31 proc cukrų (palyginimui cukranendrėse 18-21; cukr.runkeliuose apie 24). Išgavimas labai paprastas. Žalios masės barštyje-apie 70 t/ha savaiminio išplitimo plotuose ir iki 250 t/ha kultivuojant (palyginimui-cukranendrių - 65 t/ha).

Yra dar keliolika dalykų kur barštis naudingas.