Jump to content

Cross Slot sėjamosios bei žemės dirbimo technologija


Recommended Posts

On 2018-04-01 at 14:39, ALEXAS pranešimas:

Čia viskas gerai sauso klimato sąlygom, bet kaip tai veiktų pas mus.Turbūt reikėtų ir kitokių sėjalkų.Kiek teko klausyti mūsų mokslininkų apie tiesioginę sėją,tai šneka visiškus vėjus.Susidaro įspūdis,kad jie net išarti nėra matę normalios ražienines sėjamos,o dirba su kuo papuola.O blogiausia, kad mūsų kolegos kurie tai daro forumų neskaito ir savo patirtimi nesidalina.

Kas liečia mokslinius tyrimus, tai nevien Lietuvoje yra problema, bet ir visame pasaulyje.

https://www.no-tillfarmer.com/articles/4038-reasons-why-many-growers-are-harvesting-higher-no-till-yields-in-their-fields-than-some-university-scientists-find-in-research-plots?utm_source=omail&utm_medium=email&utm_campaign=deu&utm_content=ntf&ajs_uid=&ajs_trait_oebid=5124I4699801B6O

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

On 2018-04-04 at 22:42, Rimvydas1 pranešimas:

Vaderstad rapid neturi visai kopijavimo

 

Kam tas kopijavimas jei laukai lygus? As kaip ir Minduksx vis galvoju, kam kisti papildomai pinigus kai vederis laisvai iterptu i raziena.Vienas kolega musu kraste pabande rapsa i raziena iskart po kombaino,tai sake geriau uzaugo nei kitame lauke seta tradiciskai.Kazkaip itariu kad mokslininkus tu sejalku gamintojai nuperka ir pudrina smegenis visiems.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

  • po 2 savaičių...
On 2018-04-11 at 23:02, Minduksx pranešimas:

Geriau jau anglu moketi, su rusais tikrai i prieki nenueisi :)

Kai rusai su ukrainiečiais įsisavins no-tillą ir pasiūlys savo derlių už žemą kainą rinkai. Tada jau anglų kalbos neužteks. Reikės norvegų ir ispanų kalbas mokintis. :icon-smile:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

On 2018-04-11 at 10:59, manttys pranešimas:

tavęs prašė pafilosofuot ar trumpos santraukos? Tingi daryti, tai patylėk. ačiū

Tai reikėjo tau padaryti tą trumpa santrauką. :icon-smile:

Trumpa santrauką apie perėjimą prie no-till-o prasededa ne nuo sėjamosios paieškos, o nuo kitų dalykų. 

http://www.yorkccd.org/agricultural-programs/no-tillcover-crops-articles/converting-to-no-till/

Beja viena iš klaidų pereinant nuo plūgo ar diskinio dirbimo prie no-till. Tai yra paliktas padas, kuriam reikia daug laiko suardyti. O to pasekoje gauname užmirkusius laukus ir neišsivysčias augalų šaknis ir po kelių metų sakome šūdas tas notillas. Todėl pirmiausia lauką reikėtų susikurminti. Toliau išsitirti kokių cheminių medžiagų dirvoje yra per daug ir kurių per mažai. Dirva negali būti rūkštinga, nes tokioje dirvoje nesiveisia sliekai ir mikroorganizmai kas yra pagrindinius faktorius no-tille. http://www.agrozinios.lt/portal/categories/109/1/0/1/article/12265/dirvozemio-rugstingumas . Tarpinių augalų įvedimas, kurie uždengia ir apsaugo dirvą nuo išorinių veiksnių, maitina dirva ir mikroorganizmus, sulaiko perteklinį azotą ir fosforą savo šaknyse, o taip pat kovoja su piktžolėmis. Kuo daugiau dirvoje bus šaknų tuo jei bus geriau. Esminė problema yra su tai su perėjimais nuo plūgo prie diskų ir t.t. ir ko pasekoje prisidaroma daug bėdų. Taip pat reikia pradėti etapais, nuo vieno lauko ar kelių. Kad galėtumei etapais įgauti patirties ir patirti mažiau nuostolių per klaidas, kurių tikrai bus. Ir kitas esminis dalykas, tai mokslas ir skaitymas. Ir mokslas ne apie kiek trašų berti, o apie dirvos struktūrą, cheminę sudėtį ir augalų biologiją. Be jų nieko nebus. Sėkmės.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Beja daugelis kas bandė/imitavo ir nepavyko su no-tilu Lietuvoje, tai nukentėjo pagrinde todėl, kad netaikė platesnės sėjomainos (prisiveisė ligų ir parazitų). Nenaudojo tarpinių augalų paliktadami atvira dirvą, skatindami piktožių dygimą ir dirvos mikroorganizmų nykimo. Perėje nuo plūgo prie skutiko galvodami, kad čia jau no tilas ir prisidarydavo kitų problemų. Žinoma yra išimčių, bet reikia žiūrėti į detales. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

  • po 8 mėnesių...
  • po 1 mėnesio...

ok, tarkim striptilinu n metų, kovercropinu, priveisiu sliekų, grybų ir bakterijų tiek kad net basom kojom pavojinga stot ant dirvos, dirva pilna šaknų, humuso ir kitų gerų nematomų dalykų... ir tada nusiperku sėjalką su 500kg spaudimu į noragą :D 

ironizuoju. Kaži Voras jau crosslotina savo laukus? 

https://www.profi.co.uk/sites/profi/files/profi_direct_drill_guide_2016.pdf Senos kainos, bet gal kam bus įdomu. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...