Jump to content

Mėsinė galvininkystė


Narys

Recommended Posts

Riccardai šėrimo planą išsiučiau jei kas rašyk, terminus pabandyk išsiversti su žodynu, parašyk savo nuomonę. Kalbant apie priesvorius ir šėrimo ypatumus manau būtina nurodyti apie ką sukasi kalba. Iš savo praktikos žinau kad šeriant tais pačiais pašarais priesvoriai labai skiriasi dėl genetinių paveldėjimo savybių. Pirmos kartos mišrūnės kurių tėvas buvo limuzinų veislės "Elan" jo net Nr. prisimenu 8778, buvo labai geras priesvoris net pirmos kartos mišrūnių buvo virš 1300 g/d. po jo buvo kažkos kitas tai po pirmo sezono atsisakiau. Jei jau kalbame apie galvijus nurodykite ar tai mišrūnai ar grynaveisliai, labai paviršutiniška informacija blogiau negu jokios.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Šėrimo planą gavau :D Ačiū :D Dabar dar nieko negaliu pasakyti,nes vokiečių kalba man visai nežinoma :( (nors kai ką galima suprasti)kiek bandžiau versti internetiniuose žodynuose:http://www.vokieciu-lietuviu.com/ ir panašiai,tai jie neverčia,nes ten specifiniai žodžiai...o žodynuose tik bendrinės kalbos...žodžiu kai rasiu kaip išsiversti,tada ir nuomonę parašysiu

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Čia idomus straipsnis: http://www.manoukis.lt/index.php?open=z ... 3&ban_id=1

Čia idomu kad žmogus kryžmina įvairių veislių galvijus...na ir ūkio perspektyva aiški:grynaveislius bulius parduoda(aišku kad ne mėsai),telyčias pasilieka,o mišrūnus paskerdžia savo skerdykloje ir parduoda savo parduotuvėse...kai viskas vienose rankose ir su realizacija ir kaina nėra problemu,tai nesunku ir apie ateitį galvoti... :D

Ir čia dar įdomu:"... Bandau gauti ir kompensacinę paramą pagal ES paramos priemonę Nitratų direktyvos reikalavimams įgyvendinti. Per žioplumą anksčiau minėtame projekte nurodžiau, kad pirksiu teleskopinį krautuvą su mėšlo šakėmis, kurios visiškai kitaip vadinasi. Abiejuose projektuose besikartojantis žodis mėšlas užkliuvo NMA, dabar neaišku, ar nereikšminga klaida nesutrukdys gauti paramos“, – rūpesčiais dalijosi R. Rimkus..."

Tai taip išeina kad NMA projektas gali nepraeiti,jei ne taip šakes pavadinsi :icon-question:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Perskaičiau ta straipsnelį, jo ūkininkas, 400 ha, du projektai SAPRD, kur jau mums ten iki tokių, geriau iškart parašytų koncernas , kas iš eilinių mirtingūjų gavo nors vieną. Gal kas iš tų kraštų parašykite nuomonę apie tą ūkininką, aš tokį vieną pažystu tai anas valdo 2000 ha jam vien darbininkų dirba virš šimto ar gi tai ūkininkas. Tiesa anas užstatęs bankams viską. Ateis ta diena kai išgirsim kad pardavė ar bankrotavo, tokiems svarbiausia pinigai, o ne žemė.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Na gal ir koncernas,bet tą ir sakau kad nesunku planuoti pirmyn jei su realizacija jokių problemų...o tai tas ūkininkas kur 100 darbuotojų ir 2000ha,tai augalininkyste,ar gyvulininkyste užsiima :icon-question:

O dėl paskolų...labai gerai kai viskas gerai išeina,o jei ne... :icon-question: Aš tai abejoju dėl mėsinės galvijininkystės ateities...ne taip jau toli ir 2013m,kai gali atverti sienas pigiai braziliškai,argentinietiškai jautienai :icon-evil: Ir šiaip mėsinius auginti skatina tik popieriuose :( pvz.pieninių augintojai gali pasinaudoti ir pieno ir nitratų direktyva...pieno-artezinių gręžinių įrengimas,fermų rekonstrukcija(langai,durys ir t.t),o nitratų-tik mėšlo tvarkymui...tai išeina kad mėsiniams nei vandens,nei fermos iš viso nereikia... :twisted:Nors ir nieko prieš pieninių augintojus neturių,bet tokia jau čia valstybės ir ES žū politika :icon-twisted:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sveiki visi, perskaicius Jusu nuomones apie siandienine situacija su mesiniu galviju auginimu, man butu idomu isgirsti Jusu nuomone apie galima toki veiklos modeli: reiktu, kad susikoperuotu keli ukininkai, kurie uziimtu verseliu auginimu iki ju atjunkymo ir sioje ukininku grupeje butu vienas, kuris uziimtu tik versiu penejimu iki realizacijos, t.y. pliusai tokie, kad tiek kas uzsiimtu verseliu auginimu galetu plesti zindeniu bandas, nes penimiems versiams nereiktu ruosti pasaro, patalpu, t.y. dabar turimas patalpas, ruosiamus pasarus butu galima nukreipti zindeniu karviu bandai plesti ir nereiktu galvoti kur ir uz kiek parduoti prieaugli, o tam, kuris uziimtu versiu penejimu iki realizacijos, pliusas butu toks, kad jis kiekvienais metais zinotu kiek versiu rudeni jis gales nupirkti ir plius zinos, kad tai yra is patikimu ranku del ligu. Taigi man butu tikrai idomi Jusu nuomone apie tai, aisku tikrai tai nera mano sugallvotas veiklos modelis, tiesiog as tam tikra laika dibau Danijoje pas ukininkus, tiesa tai buvo kiaulu augintojas, bet jie butent tokiu principu dirba, vieni augina parsavedes ir parduoda parselius kai jie uzauga 30 kg svorio tiems, kurie juos uzuaugina iki bekono. todel man atrodo, kad toki pat modeli butu galima pritaikyti bet kurioje sakoj ir Lietuvoje tame tarpe

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Idomus modelis,aš irgi apie tai esu girdėjęs kad užsienyje taip daro,bet tai tikrai neišspręs pagrindinės-supirkimo kainų problemos :( Pirmas dalykas tai kokią kainą turėtų nustatyti tas ūkininkas,kuris parduoda tą paaugintą veršelį(kurio auginimo sunkiausias periodas jau praėjo)kad ir jam būtų pelninga ir kad kitas,kuris iš jo pirks būtų patenkintas :icon-question: Pliusą aš matau tik tame,kad tas kuris penės paaugintus gali bandyti derėtis su skerdyklomis dėl kainos už atitinkamą kiekį bulių...na ir karvė per metus tik kartą veršiuojasi,ji gi ne kiaulė,apyvartos nepadarysi :D Jau geriau kad sakykime keli ar keliolika ūkininkų nusprendžia parduoti savo bulius...kam pardavinėti atskirai :icon-question: Sakykime kooperatyvas A ,kurio nariai ūkininkai,nuvažiuoja į skerdyklą ir sutaria kad parduos tokį kiekį bulių ir kainos atatinkamos prašo...nesutinka-važiuoja kitur,gal net į užsienį...kiekvienas ūkininkas gautų atskirai pagal savo bulių svorį ir dalį atseikėtų kooperatyvo gyvavimui... visa tai dar tik teorija,bet jei kas nors panašaus vyktų ir žmonės pajustų kooperacijos naudą,tai jie tikrai suklęstėtų...

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Jo vyručiai, baikit svajoti, parodykit man lietuvį kuris leistų uždirbti kaimynui daugiau nei jis, pasakykit man priežastį, kodėl aš turėčiau parduoti savo žinduklius kažkam, kad skerdyklos gautų daugiau mėsos. Aš ir pats galiu juos užauginti. Jei kalbama apie specializuotus ūkius, tai pirmas kelias į bankrotą. Pamatys kad biski uždirbti galima, sulėks kai varnai, porą metelių ir rinka užkišta, prasideda krizė,bankrotas. Ir kur man tada veršelius dėti? Prisimenat kai buvo kiaulienos krize? paršelis buvo 30 Lt. tada daugelis baigė auginti kiaules. Prasidės problemos su gyvulių tankumu, tokiame ūkyje ganyklų nereikia, buliai stovi pririšti arba garduose. Pašarus gali nusipirkti, neproduktyvus žemės panaudojimas.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Jo vyručiai, baikit svajoti, parodykit man lietuvį kuris leistų uždirbti kaimynui daugiau nei jis, pasakykit man priežastį, kodėl aš turėčiau parduoti savo žinduklius kažkam, kad skerdyklos gautų daugiau mėsos. Aš ir pats galiu juos užauginti.

Aš tą ir sakau :D manau šioje vietoje nelabai tinka kooperacija,nes paaugintą ir pats galiu užauginti

Jei kalbama apie specializuotus ūkius, tai pirmas kelias į bankrotą. Pamatys kad biski uždirbti galima, sulėks kai varnai, porą metelių ir rinka užkišta, prasideda krizė,bankrotas. Ir kur man tada veršelius dėti?

Dėl specializacijos ne visai sutinku...pvz.specializuotas augalininkystės gali ne taip jau sunkiai pakeisti kviečių auginimą į rapsų...nors aišku kad turės papildomų problemų...o gyvulininkystėje to nelabai padarysi:pvz.mėsinių galvijų ūkis tikrai greitai netaps pieninių galvijų ūkiu.O dėl rinkos užkišimo-tai derlingesnėse žemėse vyrauja augalininkystės ūkiai,nes derlius neblogus gali užauginti,pelną irgi tada gauna...kam jiems su gyvuliais terliotis :icon-question: Jie nors žiemą pailsi,kur nors į užsienį paslidinėti išvažiuoja :D

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

tai gi jei teisingai supratau, pagrindinis klausimas yra "kokia man iš to nauda?" Atsakau: mes sukūriame kooperatyvą ar ką nors panašaus, kur kiekvienas dalyvauja ir gauna iš kooperatyvo savo pelno dalį, be abejo kooperatyvo veikla bus grindžiama tuo, kad tie kurie parduoda veršelius rudenį gauna tokią kainą, kad ji padengtų jų išauginimo kaštus, nes nuo to priklauso pačio kooperatyvo veikla, t.y. jei kooperatyvo nariams neapsimokės plėsti žindenių bandos, tai ir pačiam kooperatyvui nebus ką auginti. Kooperatyvas būtų valdomas bendrai visų narių išrenkant valdybą, paskiriant kontrolierių ir t.t. Tai yra tai būtų pilnai atskaitinga organizacija jos nariams, kuri turėtų pagrįsti tiek išlaidas ir paskirstyti uždirbamą pelną. Vat čia mano nuomone ir atsiranda ta nauda, kuri rūpi kiekvienam lietuviui ir turbūt ne tik jam. Tuo noriu pasakyti, kad mes galime uždirbti tuomet, jei kuo tiksliau planuosime savo kaštus, pvz. Jūs minėjote ūkininką, kuris valdo kelis tūkstančius ha žemės ir jam dirba šimtas žmonių, man kyla klausimas koks yra jo ūkio našumas, ką jis darys kai tie jam dirbantys žmonės išvažiuos i Londoną ar kur nors kitur, nes jis tikrai neišgalės kiekvienam mokėti tiek, kad jie liktų čia. Prisimindamas tą pačią Daniją, galiu pasakyti, kad šalia mano ūkio, kuriame mes dirbome trise (šeimininkas ir du samdomi) prižiūrėdami apie 350 paršavedžių ir apie 3500 paršelių, yra ūkis, kurį valdo ir prižiūri du broliai, tai jo dydis yra virš 1000 ha dirbamos žemės ir keli šimtai paršavedžių, tai vat taip valdomo ūkio ir rentabilumas visai kitoks jei to, kuriame tokiam pat kiekiui žemės apdribti yra surinkta šimtas darbininkų. Kas dėl galimos krizės, be abejo, sutinku, kad -emės ūkyje kaip ir kitose ekonomikos šakose yra cikliškumas, nuo to niekur nepabėgsi, bet JŪsų minimą krizę sukėlė būtent smulkūs kiaulių augintojai, nes be abejo neapsimoka auginti vieną paršavedę ir jos atvestus kelis paršelius parduoti po keliasdešimt lt, bet tuo pat metu stambūs ūkiai, kurie ėjo ta kryptimi gyvi ir manau neblogai gyveno ir gyvens, nes jie sugeba pateikti rinkai tokį kiekį kiaulių, kad perdirbimo įmonei to kiekio pakanka ilgam laikui, gali jis planuoti savo veiklą, investuoti į gamyklą ir t.t. Mes turime suprasti, kad gamintojas yra suinteresuotas dideliais kiekiais žaliavos, nes jie irgi mėgsta pastovumą, nes nuo to priklauso ir jų veiklos kaštai, juk šaldytuvai veikia, nesvarbu ten kelios ar keliolika tonų prokcijos ir juos reikia išlaikyti nekalbant apie kitus dalykus (darbuotojai, įranga, pelnas, palūkanos ir t.t.). Kas dėl to kad tokiems kooperatyvams nereikia žemės, nesutinku, nes juk mėšlą tai reiks kažkur dėti, juk tie patys danai, lietuvoje auginantys kiaules (saerimner), jie plėtėsi labai greitai, kol neturėjo problemų kur dėti mėšlą, kiek žinau, dabar jiems su plėtra sunku, nes nėra tiek daug norinčių priimti jų mėšlą, todėl jie pradeda investuoti ir į žemės pirkimą. Kas dėl pasiūlyto modelio, kad keli ūkininkai nuvažiuoja kartu pas perdirbėją ir pasiūlo jam savo užaugintus galvijus, nemanau kad tai būtų efektyvu vien dėl to, kad ūkininkams būtų ne taip paprasta susitarti dėl sąlygų (minėtas lietuvio noras turėti kuo didesnę naudą) ir grynai logistinių sąlygų, vien jau patiems ūkininkams susirinkti į vieną vietą, po to suvežti galvijus į vieną vietą, vienam bus patogu, kitam ne, trečiam transportas sugęs ir pan. Dar vienas teigiamas argumentas yra tas, kad šiuo metu mes priversti galvoti apie tai kas bus po pusantrų metų, padarius tokį veiklos modelį kaip aš siūlau, kiekvienam auginančiam veršelius iki atjunkymo reiktų galvoti 7-9 menėsius. Toliau dar vienas argumentas, jei šiuo metu auginate dešimt žindenių, tai pas jūs vienu realiai būna apie trisdešimt galvijų, ių kurių dvidešimčiai reikia ruošti pašarą, tai reiškia, kad jūs galėtumėte su tais pačiais kaštais ar kažkiek didesniais paruošti pašarą dvidešimčiai karvių žindenių ir tai reiškia, kad kad Jūs esant tam pačiam žemės ir ganyklų plotui kiekvienais metais parduodate keliolika veršių, vietoje kelių suaugusių ir kiekvienais metais gaunate savo dalį iš kooperatyvo veiklos pardavus užaugintus veršius. Taigi laukiu nekantriai kritikos.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

tai gi jei teisingai supratau, pagrindinis klausimas yra "kokia man iš to nauda?" Atsakau: mes sukūriame kooperatyvą ar ką nors panašaus, kur kiekvienas dalyvauja ir gauna iš kooperatyvo savo pelno dalį, be abejo kooperatyvo veikla bus grindžiama tuo, kad tie kurie parduoda veršelius rudenį gauna tokią kainą, kad ji padengtų jų išauginimo kaštus, nes nuo to priklauso pačio kooperatyvo veikla, t.y. jei kooperatyvo nariams neapsimokės plėsti žindenių bandos, tai ir pačiam kooperatyvui nebus ką auginti. Kooperatyvas būtų valdomas bendrai visų narių išrenkant valdybą, paskiriant kontrolierių ir t.t. Tai yra tai būtų pilnai atskaitinga organizacija jos nariams, kuri turėtų pagrįsti tiek išlaidas ir paskirstyti uždirbamą pelną. Vat čia mano nuomone ir atsiranda ta nauda, kuri rūpi kiekvienam lietuviui ir turbūt ne tik jam. Tuo noriu pasakyti, kad mes galime uždirbti tuomet, jei kuo tiksliau planuosime savo kaštus,

Na gal ir sveikintina iniciatyva,bet tokio kooperatyvo ateitis,mano nuomone,labai miglota...čia jau gautųsi kolūkis...nes tikrai būtų sunku teisingai pasidalinti kooperatyvo pelną...na ir veršelius atidavęs lauksi iki rudens kol kooperatyvas suskaičiuos po kiek jie galėtų kainuoti... :icon-question::D Ne ,nepritariu aš tokiam dalykui...man reikia aiškumo-pardaviau-gavau pinigus ir tada planuoju...o dėl kaštų planavimo...taigi ir dabar jau esame priversti juos mažinti iki minimumo :D pas mus gi jautienos kaina ne tokia kaip kitose ES šalyse :(

pvz. Jūs minėjote ūkininką, kuris valdo kelis tūkstančius ha žemės ir jam dirba šimtas žmonių, man kyla klausimas koks yra jo ūkio našumas, ką jis darys kai tie jam dirbantys žmonės išvažiuos i Londoną ar kur nors kitur, nes jis tikrai neišgalės kiekvienam mokėti tiek, kad jie liktų čia. Prisimindamas tą pačią Daniją, galiu pasakyti, kad šalia mano ūkio, kuriame mes dirbome trise (šeimininkas ir du samdomi) prižiūrėdami apie 350 paršavedžių ir apie 3500 paršelių, yra ūkis, kurį valdo ir prižiūri du broliai, tai jo dydis yra virš 1000 ha dirbamos žemės ir keli šimtai paršavedžių, tai vat taip valdomo ūkio ir rentabilumas visai kitoks jei to, kuriame tokiam pat kiekiui žemės apdribti yra surinkta šimtas darbininkų.

Čia pritariu kad ūkiui su 100 darbininkų,kylant pragyvenimo lygiui(algoms tuo pačiu),bus sunkiau išgyventi

JŪsų minimą krizę sukėlė būtent smulkūs kiaulių augintojai, nes be abejo neapsimoka auginti vieną paršavedę ir jos atvestus kelis paršelius parduoti po keliasdešimt lt, bet tuo pat metu stambūs ūkiai, kurie ėjo ta kryptimi gyvi ir manau neblogai gyveno ir gyvens, nes jie sugeba pateikti rinkai tokį kiekį kiaulių, kad perdirbimo įmonei to kiekio pakanka ilgam laikui, gali jis planuoti savo veiklą, investuoti į gamyklą ir t.t. Mes turime suprasti, kad gamintojas yra suinteresuotas dideliais kiekiais žaliavos, nes jie irgi mėgsta pastovumą, nes nuo to priklauso ir jų veiklos kaštai, juk šaldytuvai veikia, nesvarbu ten kelios ar keliolika tonų prokcijos ir juos reikia išlaikyti nekalbant apie kitus dalykus (darbuotojai, įranga, pelnas, palūkanos ir t.t.). Kas dėl to kad tokiems kooperatyvams nereikia žemės, nesutinku, nes juk mėšlą tai reiks kažkur dėti, juk tie patys danai, lietuvoje auginantys kiaules (saerimner), jie plėtėsi labai greitai, kol neturėjo problemų kur dėti mėšlą, kiek žinau, dabar jiems su plėtra sunku, nes nėra tiek daug norinčių priimti jų mėšlą, todėl jie pradeda investuoti ir į žemės pirkimą.

Tai kad ne vien kiaulininkystėje krizę smulkieji sukėlė :icon-twisted: su galvijais tas pats...patys perdirbėjai pripažįsta viešai kad ilgus metus mažas kainas galėjo laikyti būtent dėl smulkiųjų ūkininkų-pensininkų...žinojo kad vis tiek augins,nesvarbu kokia kaina :icon-twisted: tai ko gi čia nepasinaudojus :twisted:o ir suaugusių kiaulių mėsa tiek turguje,tiek maximoje yra lenkiška,tai žino daugelis...o dėl danų-tyliu,ta tema daug aplinkiniai žmonės kalbėjo...tik kad nieko nelaimėjo :(

Kas dėl pasiūlyto modelio, kad keli ūkininkai nuvažiuoja kartu pas perdirbėją ir pasiūlo jam savo užaugintus galvijus, nemanau kad tai būtų efektyvu vien dėl to, kad ūkininkams būtų ne taip paprasta susitarti dėl sąlygų (minėtas lietuvio noras turėti kuo didesnę naudą) ir grynai logistinių sąlygų, vien jau patiems ūkininkams susirinkti į vieną vietą, po to suvežti galvijus į vieną vietą, vienam bus patogu, kitam ne, trečiam transportas sugęs ir pan. Dar vienas teigiamas argumentas yra tas, kad šiuo metu mes priversti galvoti apie tai kas bus po pusantrų metų, padarius tokį veiklos modelį kaip aš siūlau, kiekvienam auginančiam veršelius iki atjunkymo reiktų galvoti 7-9 menėsius. Toliau dar vienas argumentas, jei šiuo metu auginate dešimt žindenių, tai pas jūs vienu realiai būna apie trisdešimt galvijų, ių kurių dvidešimčiai reikia ruošti pašarą, tai reiškia, kad jūs galėtumėte su tais pačiais kaštais ar kažkiek didesniais paruošti pašarą dvidešimčiai karvių žindenių ir tai reiškia, kad kad Jūs esant tam pačiam žemės ir ganyklų plotui kiekvienais metais parduodate keliolika veršių, vietoje kelių suaugusių ir kiekvienais metais gaunate savo dalį iš kooperatyvo veiklos pardavus užaugintus veršius. Taigi laukiu nekantriai kritikos.

Nežinau,bet tokio kooperatyvo ateitimi nelabai tikiu,nes pavyzdžių kai "nusinešė"žmonių pinigus yra:EBSW,SEKUNDĖ ir t.t.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sveiki ponai. Na ir įsivažiavot, romanus rašyti. Rašysiu trumpai: ūkis kuriame dirba šimtas darbuotojų išgyvens bet kuriom sąlygom, nes ten yra įvairiausios kryptys tipo koncernas( žemės ūkis, pramoninė gamyba, prekyba, tarpininkavimas nekilnojamoje rinkoje, finansuose ir t.t), jei vienoje srityje nuostoliai, paims pelną iš kitos veiklos. O paprastas ūkininkas bus pasmerktas bankrutuoti. Danų Saerimnerio veikla sustojo ne dėl mėšlo šalinimo problemų, užkniso valdžia (pasikeiteitė įstatymai), nebėra kur plėstis, jie savo produkcija lietuvoje nerelizuoja, per mažai erdvės ir pakilo pragyvenimo lygis nebeapsimoka samdyti darbuotojų. O dėl kooperatyvo tai pažiūrėsim, jei jis bus skerdyklų konkurentas ir rudenį sukels kainas supirkdamas žinduklius tai gerai, aš jiems parduosiu savo veršelius, bet jei siūlys mažiau už skerdyklas tai kodėl aš juos turėsiu remti?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Aš tai pritarčiau smulkesnei kooperacijai:susikooperuoja daug ūkininkų konkretesniems tikslams-pirkti trąšas(didelis kiekis-nuolaida),parduoti gyvulius-vėl didelis kiekis,vėl galima dėl kainos derėtis...nors užtektų kad skerdyklos pradėtu sutartis su konkrečiais ūkininkais sudarinėti kaip tai jau senokai pieninės daro...o kaina supirkimo dar nukrito :( Agaras tik po 3,6LT už gyvą svorį moka :( Gal žinai kas geriau duoda,labai aktualu :icon-question:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sunku man išreikšti savo mintis, Jūs vis užsikabinat už detalių nepastebit esmės. Norėjau pasakyti kad žindenių laikymas šiai dienai yra ganėtinai pelningas nes šia veikla užsiima vis daugiau stambių ryklių, kurie investuoja didelius pinigus su tikslu gauti pelną, krizės laikotarpiu jie teps slides iš šitos veiklos. Reiktų pakeisti įstatymą ,kad ūkininkas būtų tik tas kas dirba pats žemę ir samdo iki dviejų darbuotojų, o visi kiti jau kooperatyvai, bendrovės ir tt.

Pabandyk skambtelti į Krekenavą. Padariau paskaičiavimus, pašarų užteks turbūt neparduosiu savo žindenių. Pastebėjau tendenciją kad gali būti įvykdyta žindenių kvota, aplinkiniai ūkininkai masiškai įsiveža grynaveisles žindenes ir ne vienetais o šimtais.

P.S. krizes sukelia ne smulkieji o pokyčiai pasaulinėje rinkoje. Lietuva per maža kad galėtų įtakoti pasaulines kainas. Jei produkcija bus pigesnė Lietuvoje tuoj atsiras kas vež pas kaimynus.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sunku man išreikšti savo mintis, Jūs vis užsikabinat už detalių nepastebit esmės. Norėjau pasakyti kad žindenių laikymas šiai dienai yra ganėtinai pelningas nes šia veikla užsiima vis daugiau stambių ryklių, kurie investuoja didelius pinigus su tikslu gauti pelną, krizės laikotarpiu jie teps slides iš šitos veiklos. Reiktų pakeisti įstatymą ,kad ūkininkas būtų tik tas kas dirba pats žemę ir samdo iki dviejų darbuotojų, o visi kiti jau kooperatyvai, bendrovės ir tt.

Na dėl pelningumo aš dar abejočiau...nu ir man ūkį reikėtų plėsti kad didesnė apyvarta būtų...

Pastebėjau tendenciją kad gali būti įvykdyta žindenių kvota, aplinkiniai ūkininkai masiškai įsiveža grynaveisles žindenes ir ne vienetais o šimtais.

Va čia tai naujiena :icon-exclaim: Aš tai kažkaip galvojau kad Lietuvoje žindenių kvota tai ilgai bus neužpildyta niša...o čia masiškai šimtais :shock:O tai kokiame rajone čia taip masiškai įsiveža :icon-question: Kai kvotą įvykdys,tai ir veislinių gyvulių įsigijimo kompensaciją panaikins :(

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Gal dar ape fermos įrengimą pakalbėtumėme :icon-question: Liko dar neaiškumų...betonuojant grindis fermoje,kurioje bus laikoma ant kraiko(mėšlas šalinamas vieną kartą metuose),tai ar reikia daryti kokius nors srutų surinkimo griovelius :icon-question: Ar šiaip betonuojama lygiai,be jokio nuolydžio :icon-question: Ir jei jau laikome ant kraiko,tai galvoju kad ir grindis reikia įgilinti...gyvuliui skiriant kokius 7-10m2,tai jis kokį vieną metrą mėšlo pristovės per žiemą :icon-question: Kokia tavo nuomonė :icon-question:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Tai pagal trečią ūkį būsim kolegos jaunieji ūkininkai :D Aš irgi žadu kurti jaunojo ūkininko ūkį...o dėl grynaveislių mėsinių apsimoka kurti jei surasi kas už gerą kainą supirks(arba kaip veislinius,arba kokia tai specializuota skerdykla)...šiaip dar grynaveislius pagal skerdenas geriau supirkdavo(pasižiūrėk visą šią temą,anksčiau kalbėjom)...o mišrūnai...nežinau-jokio kainų pastovumo(dabar už gyvą svorį buliaus virš 600kg tik po 3,6Lt duoda) :( Iš pieninės karvės daugiau naudos,nei iš žindenės...bent jau tokia mano subjektyvi nuomonė,gal kiti kitaip galvoja...Ir aš užsiimčiau pienininkyste,tik kad ten iš viso prie gyvulių "pririštas",niekur neišvažiuosi ir darbo žymiai daugiau...

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

O ką reiškia "maktinga karvė" :icon-question:

Taip iki šiol pagal gyvą pardavinėjau...ir ten normaliai nusukinėja,o pagal skerdenas tai pats nedalyvauji,tai iš viso... :( Nors nuomonių visokių:vieni giria pagal skerdenas,sako kad už mišrūną,kuris labiau į mėsinį panašus,pardavus gauni kokius 150-200Lt daugiau,nei už gyvą...kiti keikia ir sako kad pralošė pagal skerdenas...o dabar ir gyvo ir ypač skerdenų nukritusi kaina :(

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...