Jump to content
stauga

Kada zadat pradet tresti zieminius kviecius azotinem trasom?

Recommended Posts

prieš 12 minutes , WYCKA/ pranešimas:

Nu jo tas saltis kaskaip balamutina sendien taip nedrasiai rapsus sulfatu apiberiau dabar i kviecius net nesumastau pradziai kokia doze duot protingiau kaip toke temperatura ir nezada kasko gero dar

O ką manai kad sendien apiberiai ryt jau valgys?nusiramink,kaiptik maistas bus kaip rodo normalu atšilimą

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
prieš 6 minutes , Daidas pranešimas:

O ką manai kad sendien apiberiai ryt jau valgys?nusiramink,kaiptik maistas bus kaip rodo normalu atšilimą

As tikiu max trim dienom i prieki prognoze ir tai kuri buna pasikeicia dar pora kartu

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
prieš 5 minutes , Daidas pranešimas:

O ką manai kad sendien apiberiai ryt jau valgys?nusiramink,kaiptik maistas bus kaip rodo normalu atšilimą

Valgyt, tai tikrai taip greit nevalgys. As kovo 8 viena ruoza nuberiau del idomumo. Siai dienai dar akimis jokio skirtumo pamatyt neina. Bet ir sakneliu nauju beveik ner, tai nieko keisto matyt. Gal kas zinot kur butu galima kokios info rast, kaip šaltis veikia azota? Dabar trasas gal ir gerai butu isbert, istirps garantuotai apsidraudziant nuo nesamoniu ateities. Bet kai kas nakti gan nemenkas minusiukas vis, kazi negarina ar nepatraukia azoto zemyn? 

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Prieš 6 valandas, Dainius48 pranešimas:

Valgyt, tai tikrai taip greit nevalgys. As kovo 8 viena ruoza nuberiau del idomumo. Siai dienai dar akimis jokio skirtumo pamatyt neina. Bet ir sakneliu nauju beveik ner, tai nieko keisto matyt. Gal kas zinot kur butu galima kokios info rast, kaip šaltis veikia azota? Dabar trasas gal ir gerai butu isbert, istirps garantuotai apsidraudziant nuo nesamoniu ateities. Bet kai kas nakti gan nemenkas minusiukas vis, kazi negarina ar nepatraukia azoto zemyn? 

Aś viena lauką kviečių patrešiau kovo 6 dieną. Palikau 1 technologinę netrešta. Tai jau kovo 20 d.  gerai matėsi skirtumas.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Seniai išbandyti variantai, aš dar nieko netresiau, yra toks dalykas kaip augalo fotosinteze per zelmenys, tad jum tik atrodo kad maitinasi per šaknis!!! Gali būti pastebėjimų tik po( Kas) šiai dienai. O jūsų isbertas azotas labai gražiai su salnom iškeliauja kas dien +-5%.azotas dirvoje laikosi +8°, vakar diena dirvos temp,buvo 4-5°. 

Aš pilnai suprantu ankstesnius tręšimus kas turi 1000ha ir viena trestuviuka, ir skirtingai manau kas turi 100ha 

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
prieš valandą, ukis123 pranešimas:

Seniai išbandyti variantai, aš dar nieko netresiau, yra toks dalykas kaip augalo fotosinteze per zelmenys, tad jum tik atrodo kad maitinasi per šaknis!!! Gali būti pastebėjimų tik po( Kas) šiai dienai. O jūsų isbertas azotas labai gražiai su salnom iškeliauja kas dien +-5%.azotas dirvoje laikosi +8°, vakar diena dirvos temp,buvo 4-5°. 

Aš pilnai suprantu ankstesnius tręšimus kas turi 1000ha ir viena trestuviuka, ir skirtingai manau kas turi 100ha 

Pas mus krašte irgi yra vienas žmogelis, kur neskuba su tręšimais, tai pastebėjau, kad jo pasėliai niekada prasčiau neatrodo už kitų. Aišku iš rudens jis visada kompleksinėm patręšia.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Prieš 5 valandas, ukis123 pranešimas:

Seniai išbandyti variantai, aš dar nieko netresiau, yra toks dalykas kaip augalo fotosinteze per zelmenys, tad jum tik atrodo kad maitinasi per šaknis!!! Gali būti pastebėjimų tik po( Kas) šiai dienai. O jūsų isbertas azotas labai gražiai su salnom iškeliauja kas dien +-5%.azotas dirvoje laikosi +8°, vakar diena dirvos temp,buvo 4-5°. 

Aš pilnai suprantu ankstesnius tręšimus kas turi 1000ha ir viena trestuviuka, ir skirtingai manau kas turi 100ha 

Mano galva maziau  nuostoliu bus, nei uz geros savaites isbertas ant sausos zemes ir prie +15C 

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
prieš 1 minutę , Witalikas pranešimas:

Mano galva maziau dabar nuostoliu bus, nei uz geros savaites isbertas ant sausos zemes ir prie +15C 

O kuriam krašte čia žada +15 ir sausa? Ir dar ką pastebėjau, tai orų prognoze daugiau kaip 3 dienom į priekį tikėt neverta

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
prieš 1 minutę , Witalikas pranešimas:

Mano galva maziau dabar nuostoliu bus, nei uz geros savaites isbertas ant sausos zemes ir prie +15C 

Geriausia butu uztaikyt ant paskutines salnos. Dabar dar keletai naktu paeiliui salnu vis rodo. O po salnos i antra dienos puse, visad zeme atidreksta, tad susiurbs trasas lengvai. As tik 30 ha pasisejes kvieciu. Labai niezni nagai siandien lekt trest. Bet tos salnos kas nakti, tikrai dziaugsmo nekelia ir atbaido. 

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Prieš 4 valandas, urbonas10 pranešimas:

O kuriam krašte čia žada +15 ir sausa? Ir dar ką pastebėjau, tai orų prognoze daugiau kaip 3 dienom į priekį tikėt neverta

As manau, kad bus. 
Tu kitaip manai, del to ir darom skirtingus sprendimus

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
prieš 16 minutes , urbonas10 pranešimas:

Pas mus krašte irgi yra vienas žmogelis, kur neskuba su tręšimais, tai pastebėjau, kad jo pasėliai niekada prasčiau neatrodo už kitų. Aišku iš rudens jis visada kompleksinėm patręšia.

o tai kompleksinemis pas jumis nereikia kasmet tresti kad cia taip pabrezta buvo tos kompleksines?

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Iki siemet buvo taip ---- netresk nes zeme kaip retis issiplaus azotos :D

siemet--- netresk  nes salna suvalgys tavo azota :romance-caress:

Ai gal isvis netreskim a taip a taip negerai su tuo azotu. 

As kviecius jau pavaisinau 200kg salietra ir 200kg sulfatu ;)

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
prieš valandą, u.k aurimas pranešimas:

Iki siemet buvo taip ---- netresk nes zeme kaip retis issiplaus azotos :D

siemet--- netresk  nes salna suvalgys tavo azota :romance-caress:

Ai gal isvis netreskim a taip a taip negerai su tuo azotu. 

As kviecius jau pavaisinau 200kg salietra ir 200kg sulfatu ;)

Pagal Jurgį ir kepurė

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Cia kai dabar sneka visi beleka, tai ir susikuria mitai, pakopinau istraukas is lammc atlikto tyrimo 2016, kuriame yra citatos ir is uzsienio mokslininku.

Nitratų redukavimas iki molekulinio azoto arba amoniakinio vadinamas denitrifika-cija(Kučinskas ir kt., 1999; Lapinskas, 2008; Espinoza et al., 2013).Denitrifikacija vyksta anaerobinėmis sąlygomis, užmirkusiame, supuolusiame dirvožemyje arba kuriame būna labai daug organinių medžiagų (Mahmood et al., 1998; Rütting et al., 2011). Toks reiškinys yra labai žalingas žemės ūkiui, nes augalams reikalingas azotas pašalinamas iš dirvožemio (Kučinskas ir kt., 1999). Kai dirvožemio temperatūra yra aukštesnė keletą dienų, dirvožemio pH>6 ir anglies kiekis didesnis susidaro sąlygos vykti denitrifikacijos procesui (Espinoza et al., 2013).

11Dideli azoto kiekiai gali būti prarandami dėl jo išgaravimo, o ypač jei azotinės trąšos nėra tinkamai įterpiamos į dirvą, nes į daugelio trąšų sudėtį įeina amidinis (karbamidas) arba amoniakinis (amonio sulfatas) azotas ar skystas amoniakas (amoniakinis vanduo). Taip pat azoto išgaravimui iš dirvožemio turi įtakos dirvožemio drėgmė, aukšta dirvožemio tempera-tūra ir stiprūs vėjai. Azoto garavimas gali vykti tada, kai dirvožemio pH būna neutralios arba rūgščios reakcijos (Espinoza et al., 2013). Dirvožemyje vykstantiems nitrifikacijos ir denit-rifikacijos procesams, kurių metu keičiasi azoto junginiai ir jų prieinamumas augalams, turi įtakos šie veiksniai: meteorologinės sąlygos, dirvožemio apsirūpinimas maisto medžiago-mis, granuliometrinė sudėtis ir žemės dirbimas (Šikšnianienė ir kt., 2007)Tyrimai parodė, kad skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose mineralinio azoto kiekiai skiriasi, todėl labai svarbu parinkti optimalias trąšų normas augalams, nes po augalų vegetacijos nepanaudotas ir likęs dirvožemyje azotas iš rudens gali migruoti į grun-tinius vandenis ir teršti aplinką. Haberle su bendraautoriais (2009) nustatė, kad esant palan-kioms klimatinėms sąlygoms iš 060 cm dirvožemio į gilesnius sluoksnius (giliau kaip 1m) gali išsiplauti apie 3570 % nitratų, o tokiame gylyješie junginiai augalams praktiškai tampa nebeprieinami. Lenkijoje azoto stebėsenos tyrimų duomenimis nustatyta, kad lapkričio-kovo mėn. iškritus mažesniam nei 100 mm kritulių kiekiui, nitratų išsiplovimui į gilesnius dirvo-žemio sluoksnius buvo nežymus. Tačiau drėgnais metais kritulių kiekiui viršijus 250mm14nitratinių azoto junginių nuostoliai siekė virš 15kgN-NO3-ha-1(Rutkowska, Fotyma, 2011). Didžiojoje Britanijoje mokslininkai teigia, kad per pastaruosius 50 metų nitratų išsiplovimas iš dirvožemio per metus padidėjo vidutiniškai 36kgNha-1(Davies, Sylvester-Bradley, 1995), o Švedijos pietinėje dalyje, kur vyrauja smėlio dirvožemiai, metiniai azoto nuostoliai siekė 1545 kg ha-1(Stenberg et al., 1999). Azoto iš dirvožemio gali būti prarandama ne tik dėl gausių kritulių, o taip pat dėl amonio išgaravimo bei dėl dirvožemyje vykstančių denit-rifikacijos procesų (Andraski et al., 2000; Hong et al., Esantis įšalas šiais mėnesiais mažino azoto plovimąsi į gilesnius dirvožemio sluoksnius. Esant skirtingam kli-matui atskirose šalies zonose Nmin koncentracijos pasiskirstymas dirvožemyje yra nevienodas, ypatingai pavasarį. Todėl atlikus tyrimus trijose Lietuvos zonose, nustatyta, kad dešimties metų Nminkoncentracijos mediana 060 cm sluoksnyje, vidutinio žemės ūkio gamybos inten-syvumo, daug kritulių iškrentančioje Vakarų Lietuvos zonoje, siekė 5,4mg kg-1,o atmetus 25% mažiausių ir didžiausių reikšmių, ji įvairavo nuo 4,4iki 6,7 mg kg-1 (3.1.1pav.). Vakarų zonoje atskirais tyrimų metais didesnė Nminkoncentracija nustatyta 2005, 2006 ir 2013 metų pavasarį, kai vidutinė oro paros temperatūra buvo žemesnė už daugiametę, o iškritęs kritulių kiekis buvo artimas daugiamečiui vidurkiui (2.7.1 lentelė). Tuo tarpu, labai mažai Nminbuvo 2007, 2008, 2009 ir 2014 m. pavasarį, kai žiemą vyravo teigiamos oro temperatūros, žemėje nebuvo įšalo arba jis laikėsi trumpai ir nebuvo gilus, o kritulių lapkričiokovo mėnesių lai-kotarpiu iškrito arti 300 mm ir daugiau.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Prieš 5 valandas, ukis123 pranešimas:

Seniai išbandyti variantai, aš dar nieko netresiau, yra toks dalykas kaip augalo fotosinteze per zelmenys, tad jum tik atrodo kad maitinasi per šaknis!!! Gali būti pastebėjimų tik po( Kas) šiai dienai. O jūsų isbertas azotas labai gražiai su salnom iškeliauja kas dien +-5%.azotas dirvoje laikosi +8°, vakar diena dirvos temp,buvo 4-5°. 

Aš pilnai suprantu ankstesnius tręšimus kas turi 1000ha ir viena trestuviuka, ir skirtingai manau kas turi 100ha 

Pasižiūrėjus į rapso šaknyną dirvos būklę ir numatomas sausras niekaip tas azotas nenugarmės..... 

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Prieš 2 valandas, u.k aurimas pranešimas:

O tai Jurgi kokia tavoji kepure ?

Nereikia priimti asmeniškai, čia" patarlė "kiekvienas daro kaip jam atrodo geriau

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Prieš 10 valandų, JCB pranešimas:

Rapsas pilnai patręštas, kviečiam du ratai prasukti. Nežinau kas ten nesimaitina, bet tiek tie, tiek anie, kyla į viršų.

Rapsui visa azota jau atidaves?

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
prieš valandą, ramas 1 pranešimas:

Kasa pursket kvieciams ar dar laukiate? As jau 2 sav nukelineju ,bet manau sestadieni jau varyt ,nes po to didelius vejus prognozuoja.

Siandien visa viska islaisciau kvieciams

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...