Jump to content

Kada zadat pradet tresti zieminius kviecius azotinem trasom?


stauga

Recommended Posts

Prieš 21 valandų, jawax pranešimas:

1. Tiek nebūna kritulių, kad upeliai žemės paviršiuje plauktų.

2. Trąšų granulės sunkesnės už vandenį ne tik dėl balasto, bet jos dar ir aplinkos drėgme sugeria.

Net ir daug lyjant, granulė gulės vietoj ir tirps

Tu gal saxaroj gyveni kad pas jus tiek nelyja,pernai nuo vasaros pastovej lietus upeliais tekejo net ir ziema ,kol vasari neuzsalo.O kol pasalas yra tai i zeme nieks ir nesusigeria,granules tirpsta ir viskas plaukia i melioracija.Aisku jei nebus didesniu krituliu tada viskas ok.Bet negali zinoti kada gali stipriau palyti ar net prisnigti.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 1 valandą, kesstonis pranešimas:

Tu gal saxaroj gyveni kad pas jus tiek nelyja,pernai nuo vasaros pastovej lietus upeliais tekejo net ir ziema ,kol vasari neuzsalo.O kol pasalas yra tai i zeme nieks ir nesusigeria,granules tirpsta ir viskas plaukia i melioracija.Aisku jei nebus didesniu krituliu tada viskas ok.Bet negali zinoti kada gali stipriau palyti ar net prisnigti.

Nereikia tirštint spalvų. Pernai gavom nemažai kritulių, viską pavyko atlikt laiku, žieminių tik mažiau pasėjom. Laukai pas mus pliki, užvakar pasnigo tik 4cm, vakar po pietų jau nei ženklo, atšilo ir į žemę susigėrė. Suarti molynai paviršiuje išdžiuvę baluoja, jei bus balandį mažiau kritulių, vasariniams gali trūkti drėgmės. Kad ir lijo rudenį, žiemą, bet pašalus snigo mažai, o melioracija toliau veikė, todėl situacija normali. Grioviai tušti pas mus, nebus jokio pavasarinio polaidžio. O kad upeliai susidarytų melioruotos žemės paviršiuje arba turi be proto lyti, arba žemė būti suslėgta. 

Dar kliūna ta mintis, kad žemėje įšalas ir ištirpę trąšos plaukia į melioraciją. Jei įšalas, tai giliau ir nenueina vanduo ir ištirpę elementai. 

Nežinom kiek kritulių ir kokios sąlygos bus po 2-3 savaičių, todėl darom tikėdamiesi naudos. Nieks nepila salietros po 300kg ant 25cm sniego :)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

kiekviename lauke situacija kitokia :) azota bert dabar galima tik tikintis dideliu nuostoliu..gal 50% +...taciau niekas nezino ar tie like 50 kg is isbertu 100 kg nepagelbes labiau nei 100 kg. uz menesio :..:) asmeniskai, apie salietra dabar net negalvoju...paseliai rudi...t. y. visiskai rudi...apie 30 % ju jau is rudens buvo rudi , todel ten nieko tiketis nereikia... isbarstem kali, kur galejome... salietra, na... uz keleto savaiciu geriausiu atveju...kas cia apie vandens trukuma kalba? kurioje vietoje? ten po pernyksciu vasariniu rapsu ? ;D melioracijos vietoje kudra visa ziema neuzsalo, vanduo i virsu vezesi net po savaites - 20... vandens perteklius siuo metu yra ypac didelis, todel ir azoto nuostoliai tresiant taip pat bus ypac dideli...turite punigu? zaiskite va /bank

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sakyciau gal geriau su dubliais kai prades tikrai vegetuoti,nei dabar ant bobutes vardo del 20proc.Pasalo tikrai dar daug.

mwex,pas mus to vandens didelio pertekliaus giliau zemeje nera,visa vasara nelijo ,rudeni spejom nusikulti, tik po kulimo lijo ir sunkiau buvo su seja.Yra kai kur balu laukuose bet daznais metais taip buna.Garantuoju, ateis pavasaris, prasides sausra.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 2 valandų, pukotukas pranešimas:

tu isberei as isbersiu kai bus oras palankus ir kulsim ta pati

Nebėriau ir aš dar. Bet kulsim tikrai ne ta pati ;)

Šiandien teko su kastuvu 40cm duobe kast ejo be problemu ;)  kogero pirmas trešimas bus prieš pat velykas.

O kas pasitrešė ir nėr blogai niekur nedings tas azotas dali tikrai pasiims. Dėl 20% tai čia vėjai..... niekaip neapskaičiuosi. Priklausys kiek krituliu ir panašiai.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Kaskaip netikiu tais baisuoklyskais azoto nuostoliais

Žiemkenčių tręšimas: ankstyvasis, pagrindinis ir vėlyvasis papildomas. Azoto trąšų apskaičiuota norma šiems tręšimams paskirstoma po 15, 50 ir 35 proc.

Ankstyvasis žiemkenčių tręšimas. Pirmiausia reikia pažymėti, kad šis tręšimo būdas nėra būtinas. Jis naudojamas tik vėlyvos sėjos arba stipriau nuo žiemos veiksnių nukentėjusiuose pasėliuose. Šiuo tręšimu siekiama paspartinti tiek augalų vegetacijos atsinaujinimą, tiek augalų pirminį augimą ir ypač šaknų sistemos vystymąsi tuo laiku, kada saulės energijos ir šilumos kiekiai viršija būtiną minimumą, o permirkusios dirvos neleidžia trąšų barstytuvams įvažiuoti į pasėlius. Žinant, kad balandžio pirmąją ir antrąją dekadomis anksti patręštų žiemkenčių augalų fotosintezės produktyvumas būna net 1,5-2,5 karto didesnis nei netręštų, nesunku suprasti tokio tręšimo naudą nusilpusių pasėlių būklei pagerinti. Ankstyvajam tręšimui plačiausiai naudojama amonio salietra. Karbamidas netinka, nes tuo metu dirvožemio temperatūra būna per žema, ir dirvos mikroorganizmai dar nesugeba amidinio azoto pervesti į nitratinį. Primename, kad augalai amidinį azotą įsisavina tik per lapus. Amonio formos azotą augalų šaknys įsisavina, tačiau lengviausiai įsisavinamas nitratinis azotas. Ūkininkui nusprendus daliai savo žiemkenčių pasėlių praktikuoti ankstyvąjį tręšimą, jo metu rekomenduojama atiduoti ir likusias fosforo kalio trąšų normų dalis. Žinant, kad Lietuvoje žieminių rapsų ir žieminių javų augalų vegetacija atsinaujina balandžio pirmos dekados viduryje ir pabaigoje, ankstyvojo tręšimo laikas yra kovo pabaiga–balandžio pradžia, tręšiant rytais ant sušalusios žemės.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Pernai pries Velykas uzmetem po 200 salietros pirmam tresimui. Per Velykas sniego uzdejo 15 cm, gal net daugiau. Sakem nueis ta salietra velniop. Po to ilgai ivaziuot negalejom kitam tresimui.  Bet ziurim tie kvieciai bujoja kaip reikalas. Tad tikrai taip greit niekur nepabega tas azotas. Tik tuo metu kai sniego paduoda ar krituliu daug, tai neramu aisku buna. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 15 minutes , gbandinis pranešimas:

Pernai pries Velykas uzmetem po 200 salietros pirmam tresimui. Per Velykas sniego uzdejo 15 cm, gal net daugiau. Sakem nueis ta salietra velniop. Po to ilgai ivaziuot negalejom kitam tresimui.  Bet ziurim tie kvieciai bujoja kaip reikalas. Tad tikrai taip greit niekur nepabega tas azotas. Tik tuo metu kai sniego paduoda ar krituliu daug, tai neramu aisku buna. 

aš gailejaus pernai kad taip padariau,šiemet dar lauksiu

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 7 valandų, paulius radvila pranešimas:

Is kur toki duomenys? Kad 20 proc?

Vakar kalbejau su mokslininku iš Dotnuvos. Tai jo žodžiai tokie. .. Jis  teigė, kad neverta dabar tręšti dėl kelių priežasčių: pašalo buvimas (iki 30 cm), žema oro temperatūra,  visiškai nedirba augalų šaknys. Be to sakė, kad kritulių net nereikia, nes pašalui išeinant, patrauks azotą gilyn. Javai pasiekia tik iki 10 cm gylyje esanti azotą, jei jis atsidurs giliau ir viskas. Iš pernai metų patirties, kur labai anksti buvo patręšti kviečiai, lyginant su netręštais tai skirtumo nebuvo.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 8 valandų, Vilius pranešimas:

Nebėriau ir aš dar. Bet kulsim tikrai ne ta pati ;)

Šiandien teko su kastuvu 40cm duobe kast ejo be problemu ;)  kogero pirmas trešimas bus prieš pat velykas.

O kas pasitrešė ir nėr blogai niekur nedings tas azotas dali tikrai pasiims. Dėl 20% tai čia vėjai..... niekaip neapskaičiuosi. Priklausys kiek krituliu ir panašiai.

nu nier ko skubet su tai  tresimai  juktrestii ne arti sauni per diena dafiga patraesi.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 8 valandų, dvidas pranešimas:

Kaskaip netikiu tais baisuoklyskais azoto nuostoliais

Žiemkenčių tręšimas: ankstyvasis, pagrindinis ir vėlyvasis papildomas. Azoto trąšų apskaičiuota norma šiems tręšimams paskirstoma po 15, 50 ir 35 proc.

Ankstyvasis žiemkenčių tręšimas. Pirmiausia reikia pažymėti, kad šis tręšimo būdas nėra būtinas. Jis naudojamas tik vėlyvos sėjos arba stipriau nuo žiemos veiksnių nukentėjusiuose pasėliuose. Šiuo tręšimu siekiama paspartinti tiek augalų vegetacijos atsinaujinimą, tiek augalų pirminį augimą ir ypač šaknų sistemos vystymąsi tuo laiku, kada saulės energijos ir šilumos kiekiai viršija būtiną minimumą, o permirkusios dirvos neleidžia trąšų barstytuvams įvažiuoti į pasėlius. Žinant, kad balandžio pirmąją ir antrąją dekadomis anksti patręštų žiemkenčių augalų fotosintezės produktyvumas būna net 1,5-2,5 karto didesnis nei netręštų, nesunku suprasti tokio tręšimo naudą nusilpusių pasėlių būklei pagerinti. Ankstyvajam tręšimui plačiausiai naudojama amonio salietra. Karbamidas netinka, nes tuo metu dirvožemio temperatūra būna per žema, ir dirvos mikroorganizmai dar nesugeba amidinio azoto pervesti į nitratinį. Primename, kad augalai amidinį azotą įsisavina tik per lapus. Amonio formos azotą augalų šaknys įsisavina, tačiau lengviausiai įsisavinamas nitratinis azotas. Ūkininkui nusprendus daliai savo žiemkenčių pasėlių praktikuoti ankstyvąjį tręšimą, jo metu rekomenduojama atiduoti ir likusias fosforo kalio trąšų normų dalis. Žinant, kad Lietuvoje žieminių rapsų ir žieminių javų augalų vegetacija atsinaujina balandžio pirmos dekados viduryje ir pabaigoje, ankstyvojo tręšimo laikas yra kovo pabaiga–balandžio pradžia, tręšiant rytais ant sušalusios žemės.

Butent silpni prastesni paseliai nei kas met, daug issiplovusio azoto po ziemos ir yra agumentas surizikuot po 100 kg salietros. Kiti mokslininkai kur turi uki jau patrese starini azota. Cia diskusija i kuria atsakyma zinosim po dvieju savaiciu, kai pamatysim koks buvo oras

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš valandą, Remse pranešimas:

Vakar kalbejau su mokslininku iš Dotnuvos. Tai jo žodžiai tokie. .. Jis  teigė, kad neverta dabar tręšti dėl kelių priežasčių: pašalo buvimas (iki 30 cm), žema oro temperatūra,  visiškai nedirba augalų šaknys. Be to sakė, kad kritulių net nereikia, nes pašalui išeinant, patrauks azotą gilyn. Javai pasiekia tik iki 10 cm gylyje esanti azotą, jei jis atsidurs giliau ir viskas. Iš pernai metų patirties, kur labai anksti buvo patręšti kviečiai, lyginant su netręštais tai skirtumo nebuvo.

Vakar buvau seminare, ne apie javus bet vistiek mokslininkai pasakas seke, toks vaizdas kad is knygu toliau neiseje, nu dar matesi google naudoja. O va asu ukis jau irgi pasitrese, o ju agronomas toliau nei mokslininkai paejes. Tik tingi zmones naktimis pasivazineti - provezu daug pas juos.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...