Aidas007

aš dar tik šiandien su cycocel purskiau 

Mūsų kraštuose matyt visai dar maža patirtis No till, nes diskutuojama apie No till probleminius aspektus, kurių nėra, o tikrųjų kažkaip nekelia niekas per daug. Dirvos suslėgimo tokios bėdos nėra ir nebus. Ji tik mažės, nes dirva natūraliai formuos savo struktūrą, paviršiuje pilna šiaudų, kurie supuvę formuos minkštą frakciją, kuri taps kaip varškė. Atsiras natūralių kanalų vandeniui nutekėti ir nebebus priplakimų dėl lietaus ir dėl sausros po lietų. Arimo pado neliks visai ir viską ką ten pasėsi, tas ten augs lengvai ir derlingai, nes viskas, kas pūva virsta trąša.
Dar žmonės sako neaugs, neišdygs. Jeigu žemė visiškas molis arba nualinta, šiaudai išvežami iš dirvos, taip ten turbūt nedygs, daigumas bus prastas. Suarus dygsta, nes dirva tampa pūri ir lengviau prieinamos maisto medžiagos, bet tai trunka trumpai dygimo metu, vėliau vis tiek turime suardytą dirvos struktūrą ir reikia tręšti ir gelbėti juos (čia kalbu apie labai nualintą dirvą). Todėl į No till pereiti reikia laipsniškai 5 metus pavarykit tik su skutikais ir tada bandykit.
Pernai mano laukuose sėtuose su Claydon rapsai atrodė tragiškai, dygo iki rugsėjo 20, o gal net ir vėliau kiti išlindo. buvo reti, nes buvo didelės liūtys sėjant, viską suplakė ir vaizdas buvo blogas. Kūliau 3t/ha. Jeigu taip blogai išdygę rapsai man duoda 3t/ha galime sėti tiesiogiai nieko nežiūrint. Šiemet išdygo daug geriau. Kodėl Rapsai tiesiogiai sėjami dygsta sunkiai? Prastas kontaktas su dirva ir blogoms sąlygoms esant dalis rapsų mano nuomone tiesiog išdžiūsta nesudygę. Bet trijų sezonų praktika rodė ir stulbinamų rezultatų rapsuose (pirmas Claydon sėjimas rapsų buvo nuostabus), derliai pas mane būna 4 gal kiek virš 4 tonų max. Jokio mažesnio derlingumo dėl to, kad sėju tiesiogiai nėra. Nei kviečiuose, nei miežuose, nei rapsuose, nei pupose, pernai pupos arti 6t/ha. Tais metais, kai man rapsai blogai dygo, visiems jie dygo blogai. Oro sąlygos, kaip ir visiems tą lemia. Kai pupos visiems (bent jau mano kaimynams) byrėjo 1t/ha, tai ir mano buvo taip pat blogai. O kviečius ir miežius sėti labai paprasta ir jie dygsta labai gerai. Gylio per didelio pasiekti su Claydon reikia ir mokėti, o ir to tolygumo gylio išlaikyti jis nelabai gali ir pasėja daugiau ar mažiau taip "gavos kaip gavos", bet dygsta labai gražiai ir vaizdas tikrai geras.
 
Sliekų dirvoje dabar milijonas, kur kasi su kastuvu, ten jų bus.
 
Tikrosios No till bėdos yra šiaudai. Sėja gali būti sunki. Ne todėl, kad sėjamąją kišą, o todėl, kad kupstų lieka ir reikia būti labai atsipūtusiam, kad taip ir palikti. Psichologiškai labai sunku. Bet palikau ir išdygo ir derlius ne kažkoks kitoks.
Kita bėda piktžolių kontrolė. Kartais nedrąsu dėl smilguolių ir avižų, nes viename kitame lauke turiu šią bėdą ir ją geriausiai sekasi spręsti tik pasėjus pupų. Visgi ilgalaikėje perspektyvoje kažkiek neramu, kaip ateityje seksis kovoti su ypač aršiomis piktžolėmis.  Tuo pačiu perėjus į No till padaugėja purškimų. Rapsą šiemet reiks tris kartus purkšti nuo kviečių/miežių pabirų, nes dirvos neari ir jos niekaip nesunyksta rapsuose. Šiemet du kartus purškiau rudenį ir dar kartą tą reiks daryti pavasarį. Taip pat bent jau šiaudams reikia bakterijų užpurkšti. Jos veikia ir labai palengvina sėja. Aišku galima to nedaryti, bet aš darau, tiesiog lengvesnė sėja. Taip, kad padaugėja purškimų. Po Claydono sėjamosios reikia voluoti dirvą tai irgi aspektas ir darbas, kurį reikia padaryti.
Ir toks pats esminis No till probleminis aspektas šliužai. Labai nesinori, kad jų atsirastų, tad jau turiu kuo barstyti ir tą darau profilaktiškai, bet tai nėra labai patogu, nes su trąšų barstytuvu tokių mažų kiekių nepabarstysi, kas yra mano galva didelė No till bėda, kurią reiks išspręsti.
 
Ką noriu pasakyti. No Till nėra taip drastiška, kaip gali atrodyti. Turint agronomą ar pačiam turint šių žinių galima ir trąšų kiekius sumažinti ir chemijos naudoti mažiau, bet tam yra pereinamasis laikotarpis. Reikia padirbėti su skutiku kelis metus, kad paviršiuje tos organikos kažkiek būtų, tada ir dygs ir ta pradžia nebus tokia sudėtinga. Daug darbų atkris, bet atsiras naujų, kuriuos galima daryti arba ne. Claydon aketėlės, net ir man pačiam kyla minčių ar jų reikia, nors naudoju. Ar reikia roundup prieš sėją rudenį. Jeigu tavo laukai neturi probleminių piktžolių, jo nereikia. Ar reikia voluoti po sėjos? Čia tik Claydon sėjamosioms aktualu, bet yra laukų, kurie ir nevoluoti liko ir jie išdygo (Claydon visai neturi volo ir ta vagelė tokia gan atvira lieka).  Ar reikia barstyti nuo šliužų, pirmus du metus tikrai, o toliau reikia žiūrėti. Ar reikia purkšti nuo pabirų tris kartus? Jeigu kombainas geras ir tų pabirų nėra daug galima tilpti ir į  du kartus, bet ir šitoje vietoje dar eksperimento stadija.
 
Toliau seka kiti klausimai ar reikia mažinti sėjos norma? Pats Claydon rekomenduoja kviečius sėti 150kg/ha norma. Ko dar nedariau, bet ateityje darysiu ir panašu, kad 200kg/ha tikrai yra maksimali norma kurios reikia taip sėjant. Kiek mažinti trąšų norma? Pernai metai parodė, kad smarkiai per tręšiame laukus, klausimas tik kiek galima trąšas sumažinti išlaikant derlių.
Dar ypač svarbūs momentai tampa "kaip suspėti į sėjos langą". Rapsams tai labai svarbu, kaip ir kviečiams, sėja reikia kiek ankstinti nei sėjant į artą žemę. Ir aišku sėjomaina. Pats Jeff Claydon, kai buvau jų pristatyme Kaune sakė, kad nelabai jie žiūri sėjomainos. Kviečiai tris metus iš eilės (Po Brexit'o matyt tai taps visiška norma) ir ten jie kulia savo 10-12t/ha. Bet mums visgi reiks įterpti daugiau augalų ir bent jau aš apsistojau ties pupomis, kviečiais, miežiais ir rapsais.
 
Pasėjus būna, kad laukas atrodo blogai. Rapsai tarsi nedygsta, tarsi tie tarpueiliai per dideli, kažkaip nesinori nei rodyt, nei pasakot, bet viskas užauga ir jau pavasarį nebus to skirtumo ir labai greit susilygina su paprastai setais pasėliais ir rezultatas ne prastesnis.

Tiksliau tikejosi, kad gales sakyti koks jis protingas ir išlaukė kol atpigs

Tai ir mums duotu jei paprasytume.

Petra reikia ziuret kaip nedaryti, o ne kaip daryti

Zalinimas

Tai 0.75 dedant gautusi 30 € gal ne taip ir daug

Fenomen gavę po 400 litru kas ir 250 npk

Fenomen gavę po 400 litru kas ir 250 npk

Kai šepetys biški baisoka kad per daug krumijosi 

kalbasi trys prostitutes, viena sako:
pas mane šianakt buvo stalius, visa nakti kale kaip su kaltu
antra sako: reiškias pas mane buvo santechnikas visa kaip su gyvatuku ismakalavo 
trečia sako: reiškias aš turėjau ūkininką
pirmos dvi susidomėjusios klausia: nu ir kaip tu čia taip sumastei?
o trečioji ir sako: tai jam iš pradžiu buvo per sausa, paskui per drėgna, galų gale sako ai čia pas jus viskas brangu, einu i kita firmą

Ar tik nebūsi mzuri nusipirkes kad tas arimas toks blogas.

Su ta statistika tai kažin ar pagazdins, pas mus rajone nuomos kainos skiriasi kokius 3 kartus jei ne daugiau.

Sveiki gal kas apie vilkaviski zirniu seklos turite pardavimui?

Siaubas, kur žmonių protas... Jei jau jaučia kad neištrauks, geriau cezario pjūvį daro, negu rizikuoja suplėšyti karvę ir/arba veršelį traumuoti. Beje neseniai mačiau veršelį, kurį traukiant sugebėjo sulaužyti abejas kojas. Tada vistiek teko daryti cezario pjūvį. Veršelis dabar atrodo neblogai, kojos sugipsuotos gyja... Karvė pieninė, veršelis panašus į stambų pieninį.

Su jd prasuke apie 1300 tai dar tik 3 kartus buvo.

Absoliuciai teisingai - anglis gaunama is oro (CO2) fotosintezes deka. Tik yra vienas bet...
augalams yra prieinamas toli grazu ne visas CO2, todel net 60 proc. augalu naudojamo CO2 gamina mikrroganizmai.
Del amerikos patirties manau taip pat isgidau teisinga teigini
O del seno gero meslo...
Meslas yra labai gerai, bet mesle yra gausu ligu sukeleju. Vokieciai, kurie naudoja EM ji naudoja visose gamybos stadijose t.y. jie kraudami mesla saugojimu sluoksnius supurskia EM. del to meslo kruvoje nevyksta puvimo procesas. Jis yra pakeiciamas zemos temperaturos fermentacijos procesu, del ko mesle nera salygu veistis ligu sukelejams, o mesle yra gausi teigiamu mikroorganizmu.

daug kur skaiciau, kad po kulimo nieko nedarant rudeni, daug azoto is dirvos prarandama. Tai atseit patartina seti poselinius augalus, sie augimui naudoja ta azota, kuris gali buti isplautas ir panasiai. Velai rudeni uzaugusi zalioji mase uzariama. Arba net paliekama pavasariui arti. Taip atseit issaugomas azotas. Beto labai padaugeja organiniu medziagu. Tik vat man idomu, jei kas sitaip daro, tai ka butent sejat po kulimo? Rasyta, kad labai tinka lubinai, baltosios garstycios, dar kazkas. Gal siaip kas ka bandet set. Man idomu butu suzinot ar avizos tiktu apart zaliai masei. Ar rugiai kokie pavyzdziui. Pats suprantu, kad tai prastesnis atvejis, nei set ankstinius. Ankstiniai juk ir siaip dar fiksuoja azota, ne kaip rugiai ar avizos. Bet manau paciam principui, kad neprarast azoto tiktu ir rugiai ar avizos. Ne tik, kad neprarast, bet ir dirva praturtint organinem medziagom. Pasidalinkit savo nuomone. buciau dekingas.