Jump to content

Minduksx

Nariai
  • Pranešimai

    7.165
  • Prisijungė

  • Lankėsi

  • Laimėta kartų

    38

Minduksx paskutinį kartą gavo apdovanojimą Kovo 17

Minduksx paskelbtas turinys buvo labiausiai mėgstamas

Apie Minduksx

  • Rangas
    Senbuvis

Vartotojo informacija

  • Lytis
    Not Telling

Miestas

  • miestas
    EU

Paskutiniai lankytojai

The recent visitors block is disabled and is not being shown to other users.

  1. Gal kas turi mineraliniu trasu apskaitos zurnalo forma? juk reikia pildyti
  2. Čia metrų nerašo bet kiek atsimenu serviso inžinierius sakė kad nuo 24m eina trapecijos bartsymo forma, reiktų paskambint pasitikslint
  3. Siaip man granmax 1l sveria 0.91kg, pripylus 1l talpa ja reikia kelis kart stuktelt i pagrinda ir vel dapilt trasu...
  4. Kas kiek technologinės? Pagal apsukas tai 24m turėtų būt. Trapecija sudengimas eina kai vėžes plačiau nei 24m, instrukcijoje yra labai aiškiai parodyta. Kazkodel apverte notraukas, paskutine foto ka pavyko normaliausia gauti. Frakcija 0x55x45x0, panasiausia trasa Vinazote 19proc. N FCA fertilisants, 840apsuku, 0 laispniu, 75cm virs augalo, Raide R, technologines 20m, suberia tokiu tolygumu kas matosi askutinej foto. Pvz agrochema salietra 1l- 1.06kg, frakcija 5x90x5x0, parenka panasiausia Nitram CF fertilisers, 840aps. 0 laipnsiu, 75cm virs augalu, raide K, nuotraukos neturiu bet isberia idealiai tolygiai. Kiek trasu bandziau, kali, amofosa, parinkta panasi trasa atitiko, ir nieko nereikejo keist
  5. Apsukos 840, raidę R, pernai tikrinau su loveliais viskas nrml buvo, šiemet netikrinau
  6. Minduksx

    Grūdu kainos?

    Manau ir europoj panasi kreive butu, kaltos besotes korporacijos...? https://www.darrinqualman.com/canadian-net-farm-income/
  7. Mh pas mane visos vienodos 285. Šiaip ta sulfata idealiai tolygiai kad isbertu nustatyt nėjo, tas pats su lvagro NS trasa, dėl granulių formos manau
  8. Kiek technologines ir iki kiek numeta? Mentes kokios? Pas mane tl modelis, 20metru, bet mentes gal tas pats 285? As beriu granmaxa ir iki kitu veziu (20m i viena puse) turetu numest granules, bet ju yra vos viena kita, salietra beriant daugiau buna daskridusiu, bet pernai tikrinau su kalibravimo loveliais tolygumas buvo geras
  9. Cia kai dabar sneka visi beleka, tai ir susikuria mitai, pakopinau istraukas is lammc atlikto tyrimo 2016, kuriame yra citatos ir is uzsienio mokslininku. Nitratų redukavimas iki molekulinio azoto arba amoniakinio vadinamas denitrifika-cija(Kučinskas ir kt., 1999; Lapinskas, 2008; Espinoza et al., 2013).Denitrifikacija vyksta anaerobinėmis sąlygomis, užmirkusiame, supuolusiame dirvožemyje arba kuriame būna labai daug organinių medžiagų (Mahmood et al., 1998; Rütting et al., 2011). Toks reiškinys yra labai žalingas žemės ūkiui, nes augalams reikalingas azotas pašalinamas iš dirvožemio (Kučinskas ir kt., 1999). Kai dirvožemio temperatūra yra aukštesnė keletą dienų, dirvožemio pH>6 ir anglies kiekis didesnis susidaro sąlygos vykti denitrifikacijos procesui (Espinoza et al., 2013). 11Dideli azoto kiekiai gali būti prarandami dėl jo išgaravimo, o ypač jei azotinės trąšos nėra tinkamai įterpiamos į dirvą, nes į daugelio trąšų sudėtį įeina amidinis (karbamidas) arba amoniakinis (amonio sulfatas) azotas ar skystas amoniakas (amoniakinis vanduo). Taip pat azoto išgaravimui iš dirvožemio turi įtakos dirvožemio drėgmė, aukšta dirvožemio tempera-tūra ir stiprūs vėjai. Azoto garavimas gali vykti tada, kai dirvožemio pH būna neutralios arba rūgščios reakcijos (Espinoza et al., 2013). Dirvožemyje vykstantiems nitrifikacijos ir denit-rifikacijos procesams, kurių metu keičiasi azoto junginiai ir jų prieinamumas augalams, turi įtakos šie veiksniai: meteorologinės sąlygos, dirvožemio apsirūpinimas maisto medžiago-mis, granuliometrinė sudėtis ir žemės dirbimas (Šikšnianienė ir kt., 2007)Tyrimai parodė, kad skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose mineralinio azoto kiekiai skiriasi, todėl labai svarbu parinkti optimalias trąšų normas augalams, nes po augalų vegetacijos nepanaudotas ir likęs dirvožemyje azotas iš rudens gali migruoti į grun-tinius vandenis ir teršti aplinką. Haberle su bendraautoriais (2009) nustatė, kad esant palan-kioms klimatinėms sąlygoms iš 0–60 cm dirvožemio į gilesnius sluoksnius (giliau kaip 1m) gali išsiplauti apie 35–70 % nitratų, o tokiame gylyješie junginiai augalams praktiškai tampa nebeprieinami. Lenkijoje azoto stebėsenos tyrimų duomenimis nustatyta, kad lapkričio-kovo mėn. iškritus mažesniam nei 100 mm kritulių kiekiui, nitratų išsiplovimui į gilesnius dirvo-žemio sluoksnius buvo nežymus. Tačiau drėgnais metais kritulių kiekiui viršijus 250mm14nitratinių azoto junginių nuostoliai siekė virš 15kgN-NO3-ha-1(Rutkowska, Fotyma, 2011). Didžiojoje Britanijoje mokslininkai teigia, kad per pastaruosius 50 metų nitratų išsiplovimas iš dirvožemio per metus padidėjo vidutiniškai 36kgNha-1(Davies, Sylvester-Bradley, 1995), o Švedijos pietinėje dalyje, kur vyrauja smėlio dirvožemiai, metiniai azoto nuostoliai siekė 15–45 kg ha-1(Stenberg et al., 1999). Azoto iš dirvožemio gali būti prarandama ne tik dėl gausių kritulių, o taip pat dėl amonio išgaravimo bei dėl dirvožemyje vykstančių denit-rifikacijos procesų (Andraski et al., 2000; Hong et al., Esantis įšalas šiais mėnesiais mažino azoto plovimąsi į gilesnius dirvožemio sluoksnius. Esant skirtingam kli-matui atskirose šalies zonose Nmin koncentracijos pasiskirstymas dirvožemyje yra nevienodas, ypatingai pavasarį. Todėl atlikus tyrimus trijose Lietuvos zonose, nustatyta, kad dešimties metų Nminkoncentracijos mediana 0–60 cm sluoksnyje, vidutinio žemės ūkio gamybos inten-syvumo, daug kritulių iškrentančioje Vakarų Lietuvos zonoje, siekė 5,4mg kg-1,o atmetus 25% mažiausių ir didžiausių reikšmių, ji įvairavo nuo 4,4iki 6,7 mg kg-1 (3.1.1pav.). Vakarų zonoje atskirais tyrimų metais didesnė Nminkoncentracija nustatyta 2005, 2006 ir 2013 metų pavasarį, kai vidutinė oro paros temperatūra buvo žemesnė už daugiametę, o iškritęs kritulių kiekis buvo artimas daugiamečiui vidurkiui (2.7.1 lentelė). Tuo tarpu, labai mažai Nminbuvo 2007, 2008, 2009 ir 2014 m. pavasarį, kai žiemą vyravo teigiamos oro temperatūros, žemėje nebuvo įšalo arba jis laikėsi trumpai ir nebuvo gilus, o kritulių lapkričio–kovo mėnesių lai-kotarpiu iškrito arti 300 mm ir daugiau.
  10. Tai kad dabar svarbiau drėgmė, kritulių nerodo, belaukdamas kažko isbersi ar ispurksi ant sausos dirvos bus beda
  11. O kaži negali firma pasakyt force majure ir ate tavo sutarčiai?
  12. Jeigu tu ukininkas galvoji kad "kazka" laiste, tai miescionys turbut galvoja kad va jau roundapa purksia
×
×
  • Create New...