Zvanas

kestoxs, kalbi tarsi sielos draugas net keista O, bulvinykai, tau siūlau pačiam save užsibanint.

Ne laukti, o išnaudoti tą laiką naudingai. Nesitaikyk, bet ir nesiskųsk , kad per šlapia ar per sausa, per šalta ar per karšta. Tas tavo paprastas pasėjimo būdas mažina tavo atsparumą srichiniams reiškiniams.

Per trumpas, per ilgas per šlapias, per sausas, per karštas... Orų mes nepakeisim, bet mes galime prisitaikyti. Reikia galvoti kaip draugauti, o ne kariauti su gamta

Čia reikia kantrybės. Reikia turėti planą A, B ir C. Reikia laiko kol dirvožemis atsistatys - kol taps iš tikro gyvas. Šis pavasaris buvo labai neįprastas dėl perteklinės drėgmės, reikia išmokti prisitaikyti. Turi būti pasiruošęs viskam.

Pasakok, kas neramina? Gal pavyks pagelbėti

Taip

Tai nenaikink, o džiaukis, kad jos auga

Kiek ten tų pupų? Gal foto?

Bandau suprasti ką parašei ir matau, kad pats interpretuoji mane savaip, iškraipai esmę siekdamas kažko? Ir apie kokį pavydą kalbi? Gal perkels kas nors į tinkamą tam temą

Skutikai, plūgai ir t.t. ir visi atliekami su jais darbai yra brangu.

Ar per tv kasdien tai rodo? Einu link to. Man kaip ir daugeliui įaugę į kraują kiti dalykai. Darau daug bandymų, eksperimentuoju. Trąšų kiekius stirpiai sumažinau ir mažinu. Iš chemijos tik herbicidus šiemet naudojau. Nejudinu žemės. Ar labai toli nuo eko? Yra reikalų, brangių, skaudžių, žinios ir patirtis per vieną dieną neateina, bet atradimai džiugina ir suteikia daugiau pasitikėjimo ir jėgų, net gi čia su jumis pasiginčyti energijos pakanka O gal bent kažkuriam iš jūsų tos diskusijos pravers ir bent pabandysit kažką daryti kitaip nei esate įpratę. Įprasti sprendimai duoda įprastus rezultatus, o norimiems rezultatams reikia neįprastų sprendimų

Maisto produktų tyrimai tą ir parodo, kad kiekis tik išsipūtė, o kokybė suprastėjo. Gumbelinės bakterijos ima azotą iš oro, o nuo sintetinio, bakterijos, nustoja dirbti. Tai nesunku įsitikinti (pats jau įsitikinau) praktiškai, tiesiog reikia patrešti ankštinius augalus N ir stebėti jų šaknis ir ant jų esančių gubelių kiekį. Sintetinis N stimuliuoja (kaip Rimvydas sako) ir skaitina bakterijų veiklą, kurios tiesiog degina humusą ir iš ten pompuoja maisto medžiagas į augalus. Didelė dalis sintetinio N patenka į augalus kas ir yra tie netikri baltymai. Vartojant tokį pripomuotą, nepilnavertį maistą, dėl susidariuso maisto medžiagų disbalanso, žmogaus organizmas praranda natūralų imunitetą, dėl ko vystosi įvairios ligos. Mokslas tą jau senokai nustatė, bet politikai kažkodėl apie tai nekalba, kodėl? Tai kuo jūs pasitikite, mokslu ar tais, kurie tik prisidengia juo? Simptominis gydymas generuoja trilijoninius pelnus. Beje yra kišeninių prietaisų, kurių pagalba galime pamatyti kiek sveikas yra augalas. Reflektometras vadinasi jis ir rodo brix kiekį augalo sultyse.

Gyvai ne visada pavyksta reikiamą informaciją galvoje surasti, dažnai užsikerta ypač man, bet galima kalbėtis visada

Gerbiu jūsų žinias ir patirtį p. Pienmėgy, bet drįstu prieštarauti. Nežinau kas nutinka su tuo sintetiniu N kai jis patenka į gyvūno organizmą, bet kai jis patenka į augalus jis nevirsta baltymais, ir turi kitą pavadinimą tai "funny protein". Labarotorijos tiria augalų lapus, kad nustatyti pašarų maistingumą. Nustato N kiekį ir pagal jį apskaičiuoja baltymus, bet tai nevisada yra tikri baltymai, priklauso kiek augalai yra pripompuoti. Kai augalai patrešiami N trąšomis, užauga daugiau masės, bet maistingų medžiagų nepadaugėja. Tuščios kalorijos, nejaugi neteko apie jas girdėti? Yra ne vienas maisto produktų tyrimas, tame tarpe ir mėsos, kurių metu nustatyta kiek pakito maistingų medžiagų kiekiai per atitinkamą laikotarpį, kai nebuvo naudojama tiek trąšų ir kitų cheminių produktų. Yra tyrimų, kurie nustatė, kad pradėjus naudoti daugiau N trąšų pašarų kiekiai ženkliai padidėjo, bet primilžis ne. Taigi visi, kurie dedate laikus po p. Pienmėgio komentaru, pasitikrinkite žinias ir įsitikinkite iš naujo Ne aš sugalvojau visą tai, tiesiog pasitikiu mokslu

Sintetinis N nepavirsta organiniu, jis niekaip netampa humuso dalimi, jis nesiriša su dirvožemiu. Taip sako mokslas.

O kas yra panacėja? Tai gal plūgų gamintojus atstovauji? Kokia riba yra humuso kiekio dirvožemyje pagal tą ekvilibibiriumą? Kaip ten toli toli susidarė metras ir daugiau juodžemio? Nejaugi plūgas jau milijonus metų buvo naudojamas? Ar aplamai žinai kas tai dirvos struktūra? Kas įvyksta kai žemė apverčiama? Man labai daug klausimų iškyla, nepyk

Sauliau, ačiū už pagyrimą bet, kad aš nežiūriu jokių Vasiliauskaitės video, nei celopano, nei dar kitų. Praeitą žiemą, pavasarį daugiau kažką žiūrėdavau. Paskutinis žiūrėtas buvo, berods, Rimas Jankūnas, kur čia kažkas buvo pasidalinęs ir praktiškai visiškai su juo sutinku, atitinka mano požiūrį. Mano visa energija nukreipta į dirvožemį ir su juo susijusius dalykus, bet tai tuo pačiu labai glaudžiai susiję su žmonių sveikata ir visuomenės gerove, todėl drįstu ir šioje temoje jums oponuoti. Kartais gal atrodo, kad noriu įžeisti ar panašiai, bet to tikrai nesiekiu, tad tikiuosi ir neįsižeidžiate

Nesupyk, bet kalbi kaip miesto žmogus absoliučiai nesigaudantis ta tema, bet bandantis kažką protingai pasakyti Skaičiuoti, planuoti, modeliuoti techninius klausimus, inovacijas pilnai sutinku, kad esi stipriai pažengęs Dirvožemyje vyksta procesai, labai sudėtingi, o mes juos galime stimuliuoti į gerąją pusę arba į blogąją ir kiekvienas tai darome savo ūkiuose vieni ilgiau kiti trumpiau. Špyžius parašė puikų pavyzdį iš savo asmeninės patirties, o ne iš kažkur ten toli toli, kaip skiriasi tos pačios žemės derlingumas dėl skirtingo jos naudojimo. Kiekvienas galime rasti panašių pavyzdžių savo kaimynystėje. Mitų mitas yra, kad negalima taikyti no till čia, o galima ten kažkur. Pateikit įrodymų, kad negalima. Kodėl nesiremiat mokslu?

Visiškai su tavimi nesutinku.

O tai čia tik jūsų šaikai galimas toks braižas?

Tai vis dėl to baimė valdo? Sveiko proto nėra, tik baimė. Vištų kaklai, akmenys... Afekto būsenoj jau antri metai esate. Vienintelis sprendimas skiepas ir niekas kitas. Radikalūs skiepų fanatikai. Valdžia pati geriausia kas galėjo nutikti Lietuvai, patys geriausi bakalauriniai ministrai... Ką jūs rūkot? Ojjjj... Ką jūs leidžiatės?

O gal tavo atveju ne glifosatas pakenkė, o skutimas pagerino augimą?

Didžiausi teršėjai, kiek pats matau, tai markizo karabaso kolchozai. Vėjai didžiausi pučia, o jie barsto, purškia. Keliai balti nuo trąšų.

Manau neatsakingas trąšų naudojimas taip pat nemažesnė problema.

Sėjamoji tik vienas iš įrankių. Augalų įvairovė svarbiausia, reikia nuolat tyrinėti, stebėti savo ir kitus laukus ir ieškoti atsakymų, bet atsakymų nebus be klausimų. Pas mane nėra varpučio problemos. Nėra ir kitų piktžolių problemos, nors pastebiu atsirado usnių lopais, matysim kas bus toliau