vk_

Pasodintas 2018 metais, tai šioje vietoje augo 3 sezonus. Pasodintas gana nedidelis, tiksliai nepamenu, 2 ar 3 metų. Niekada neskyniau žiedų, juos nuskinant būtų išaugęs didesnis krūmas. Paprastai Chandler dera mažiau gausiai nei kitos veislės, žiūrėsiu, kas čia gausis ateinančią vasarą.
Paskutiniais metais man daugiau problemų su per daug žiedų nei su per mažai. Na bet viskas išsprendžiama genėjimu, tik dar trūksta supratimo-patirties, kiek reikia nugenėti. 
 

Chandler su daug žiedų:

Sveikas. 
Mano supratimu (nepretenduoju į absoliučią tiesą, mano nuomonė kartais skiriasi nuo daugumos nuomonės, ir gali būti keli teisingi atsakymai):
1. Smėlynas turbūt pats geriausias variantas, koks tik gali būti, na nebent neskaitant durpynų.
1.1. Jei teisingai supratau, tai planuoji iškasti tranšėjas, jų šonus atskirti plėvele ir jas pilnai užpildyti nauju substratu? Tada jokių problemų net negali būti. Video apie idealų substratą:
Svarbiausios šio video išvados - į substratą visiškai nereikia dėti smėlio, galima dėti pjuvenų iki 10-20%, galima dėti spygliuočių krituolių iki 30%, o visą pagrindą turi sudaryti durpės. Galvojant apie substratą pirmas iškylantis klausimas yra kiek pigiai gauni durpes ir ar tau verta dėti kitų ingredientų siekiant sutaupyti? Šakas, pjuvenas deda ne dėl to, kad jos geriau už durpes, o dėl to, kad jos pigesnės. Gaunant pigiai durpių aš dabar substratui naudočiau 95% durpių ir 5% pjuvenų, šakų ar spygliuočių krituolių. Arba išvis galima sodinti į grynas durpes, o tas kitas medžiagas sunaudoti mulčiavimui. Mulčiavimą laikau būtinu!
1.2. Tirti žemę už tranšėjos ribų? Nereikia. Tiria sudėtį substrato, kuriame auga šilauogės.
1.3. Toro ir Bluecrop tikrai ne per vėlyvos ir puikiai tinkamos mūsų klimatui veislės. Auginant sau aš rekomenduočiau pasisodinti įvairesnių veislų - ir ankstyvesnių, ir vėlyvesnių. Pavyzdžiui, pasisodinęs Darrow tokiais metais kaip šiemet uogas valgytum iki spalio mėnesio. Ir būtų liūdna, jei pas tave uogos baigtųsi rugpjūčio viduryje, o pas kaimyną noktų iki spalio.
Papildomai:
1. Iškart į substratą įmaišyčiau arba vėliau pasodinus viršuje pabarstyčiau granuliuotos sieros - geriausia priemonė substrato rūgštingumo palaikymui.
2. Apmąstyčiau tranšėjos matmenis. Dažnai tranšėjos daromos per gilios ir per siauros, geriau tą patį substrato kiekį sudėti į platesnę tranšėją.
3. Jei bus laistymo sistema, tai didžiausią efektą duotų arba sodinimas pakeltose lysvėse, arba suformavus kaupą.
 

Šilauogių sodinukai vazonėliuose, todėl jas galima sodinti nuo pavasario iki rudens. Užplanavus daug pasodinti gali būti problemų su tranšėjų iškasimu ir užpildymu. Todėl sakyčiau, kad planuok mažesnėmis dalimis, pirma pasodink 20-30 sodinukų, o jei greit ir sėkmingai užbaigsi, tai galėsi iškart pereiti prie antros dalies. Geriau padaryti kokybiškai, negu perdaug užsiplanuoti ir po to plėšytis.
Noriuuogu.lt užrašą "padaugintos laboratoriniu būdu" uždėjo mano patarimu. Anksčiau maniau, kad tai pliusas, bet praktiškai augime nematau skirtumo. Jei pasodini į gerą substratą saulėtoje vietoje, tai gerai augs visi sodinukai. Laboratorinis dauginimas dažniau vadinamas "in vitro". Ten dauginama labai dideliais kiekiais ir padarius klaidą, ta klaida tampa masine. Pavyzdžiui, mano Darrow šilauogės yra pirktos kaip Patriot iš noriuuogu.lt. Auginant išaiškėjo, kad tai ne Patriotai, bet tikslios veislės pardavėjai nebegalėjo nustatyti, kažkur padaryta klaida ir nėra galimybės ją atsekti.
Dar sakoma, kad "in vitro" sodinukai būna sveikesni. Tikiu, kad iš menzūrėlės išimti jie būna sveiki, bet jei pirksi trijų metų sodinuką, tai gausis, kad po menzūrėlės sodinukas dar 2,5 metų augo lauke ir turėjo visas galimybes užsikrėsti. Kitas dalykas, kad šilauogės gana sveikas augalas, normaliai auginant nelabai kuo serga, tai ir dėl to neverta vaikytis mistiško sodinukų sveikumo.
Dėl sodinukų mirkymo, tai viskas matosi jį apžiūrėjus. Man užtekdavo sodinuką užmerkti minutei ir visas vazonėlio substratas būdavo šlapias. Manau, kad taip yra dėl to, kad augintojai naudoja durpes, kurios specialiai apdorotos, kad greit sugertų vandenį (šioje temoje detaliau tai aptarta anksčiau). Labai vaizdus pavyzdys - naudojau nusipirktas durpes maišuose, maišą praplėšiu - jame visiškai sausos durpės, pripilu tų durpių į kibirą, užpilu vandens, pamaišau šakėmis ir visiškai sausos durpės sugeria vandenį per porą minučių! Todėl manau, kad nereikalingas ilgalaikis sodinukų užmerkimas prieš sodinant. Užmerki kelioms minutėms, ar kol ateis to sodinuko eilė, ir viskas gerai.
Dar aš esu kategoriškai prieš sodinukų šaknų kedenimą, pjaustymą, lankstymą, nukreipimą sodinimo metu. Nors beveik visi kažkodėl siūlo taip daryti, bet aš manau, kad teisingas sodinimas - tai dar su vazonėliu pamatuoji ir parengi sodinuko duobutę, tada atsargiai išimi sodinuką iš vazonėlio, padedi jį į vietą ir gerai jį apspaudi. Manau, kad dažna klaida, kai substratas aplink sodinuką išvis neapspaudžiamas arba apspaudžiamas per mažai. Gal žmonės bijo, kad stipriau paspaudus substratas per daug susispaus ir nebus purus? Bet teisingo substrato ir durpių perdaug nesuspausi net visu svoriu per jas vaikščiodamas. Sudaryk augalui geras sąlygas ir jis pats priaugins šaknų į visas puses, tikrai augalai geriau už mus žino kaip ir kur jiems auginti šaknis.

Sveikas. 
Mano supratimu (nepretenduoju į absoliučią tiesą, mano nuomonė kartais skiriasi nuo daugumos nuomonės, ir gali būti keli teisingi atsakymai):
1. Smėlynas turbūt pats geriausias variantas, koks tik gali būti, na nebent neskaitant durpynų.
1.1. Jei teisingai supratau, tai planuoji iškasti tranšėjas, jų šonus atskirti plėvele ir jas pilnai užpildyti nauju substratu? Tada jokių problemų net negali būti. Video apie idealų substratą:
Svarbiausios šio video išvados - į substratą visiškai nereikia dėti smėlio, galima dėti pjuvenų iki 10-20%, galima dėti spygliuočių krituolių iki 30%, o visą pagrindą turi sudaryti durpės. Galvojant apie substratą pirmas iškylantis klausimas yra kiek pigiai gauni durpes ir ar tau verta dėti kitų ingredientų siekiant sutaupyti? Šakas, pjuvenas deda ne dėl to, kad jos geriau už durpes, o dėl to, kad jos pigesnės. Gaunant pigiai durpių aš dabar substratui naudočiau 95% durpių ir 5% pjuvenų, šakų ar spygliuočių krituolių. Arba išvis galima sodinti į grynas durpes, o tas kitas medžiagas sunaudoti mulčiavimui. Mulčiavimą laikau būtinu!
1.2. Tirti žemę už tranšėjos ribų? Nereikia. Tiria sudėtį substrato, kuriame auga šilauogės.
1.3. Toro ir Bluecrop tikrai ne per vėlyvos ir puikiai tinkamos mūsų klimatui veislės. Auginant sau aš rekomenduočiau pasisodinti įvairesnių veislų - ir ankstyvesnių, ir vėlyvesnių. Pavyzdžiui, pasisodinęs Darrow tokiais metais kaip šiemet uogas valgytum iki spalio mėnesio. Ir būtų liūdna, jei pas tave uogos baigtųsi rugpjūčio viduryje, o pas kaimyną noktų iki spalio.
Papildomai:
1. Iškart į substratą įmaišyčiau arba vėliau pasodinus viršuje pabarstyčiau granuliuotos sieros - geriausia priemonė substrato rūgštingumo palaikymui.
2. Apmąstyčiau tranšėjos matmenis. Dažnai tranšėjos daromos per gilios ir per siauros, geriau tą patį substrato kiekį sudėti į platesnę tranšėją.
3. Jei bus laistymo sistema, tai didžiausią efektą duotų arba sodinimas pakeltose lysvėse, arba suformavus kaupą.
 

Tiria ir pačią žemę, kai sodina į neatskirtą žemę. Pavyzdžiui, užpila durpių, pjuvenų, sumaišo su žeme ir sodina. O kai iškasi tranšėją, užpildai visiškai nauju substratu ir dar atskiri šonus plėvele, tai kam tada tirti žemę už jos ribų? Nebent jei nori patikrinti kaip ji tiks baltiems dobiliukams, kuriuos kai kas sėja tarp tranšėjų.
Rūšių skaičius priklauso nuo to, kiek krūmų sodinsi. Pirmiausia sodinamos geriausios veislės. Bet jei jau pasisodinai po kelis geriausių veislių krūmelius, tada jau verta po vieną kitą krūmelį pasisodinti ir kitų veislių. Toro ir Darrow tikrai dera skirtingu metu, pas mane baigiasi ankstyvesnių veislių derėjimas liepos gale - rugpjūčio pirmoje pusėje, o vėlyvesnių - Darrow, Chandler, Bonus - tuo metu derėjimas dar būna net neprasidėjęs. Tikrai verta pasisodinti ir tokių vėlyvesnių veislių, jos pratęsia uogų sezoną gal pusantro mėnesio.
Pas mane auga apie 10 veislių, pavasarį dar noriu pasisodinti Denise Blue. Iš patirties galiu pasakyti, kad kol gauni nedidelį derlių - tol džiugina kiekviena uoga, o kai jau gauni daug derliaus - tada pradedi galvoti, kam reikalingos smulkesnės kai kurių veislių uogos.  Iš manų veislių didumu labiausiai džiugina Toro uogos, jų vidutinis dydis labai geras.  Va čia didžiausios uogos yra Toro. Chandler irgi didelės uogos, bet kažkodėl jos man mažiau patinka. 
Rakev, dabar Lietuvoje labai didelis šilauogių veislių pasirinkimas, ypač pavasarį, ir kai galima užsisakyti internetu. Jei kainos skirtumas nėra esminis, tai pirkčiau didesnius sodinukus - iš jų daug greičiau galima gauti gerą derlių.
Tavo planai, Rakev, geri, todėl esi pasmerktas sėkmei.  
Dėl mano nelaistymo - dauguma įsitikinę priešingai. Kad reikėtų mažai laistyti, turi būti kelios sąlygos: gana didelis substrato kiekis šilauogei (kad jame sukaupti daug vandens atsargų), būtinai turi būti gausiai apmulčiuota (kad nedžiūtų) ir turi būti jau paaugusios šilauogės (kad išsivysčiusi mikorizė leistų efektyviai paimti vandenį iš didelio substrato kiekio). Tokiu atveju šilauogės nelaistomos normaliai atlaiko kelių savaičių sausrą vasarą. Bet jei sausra užtruktų mėnesį arba per ją būtų dideli karščiai, tai vis tiek reikėtų laistyti.

Skanaus!  

Teisingas video: 
 

Zole nupjauta,medziai nugeneti ir nudazyti,ziemai paruosta.

Žiemos nebus!  

Pernai pas mane buvo pirmas nedidelis derlius ant Bonus ir pavasaris šiltesnis, tai jos prinoko daug anksčiau. Pernai net buvau pagalvojęs, kad galima bandyti sodinti dar vėlyvesnes veisles. O šiemet Bonus ir Darrow ilgai noksta, užtruko. Paprastai nokimas labai vėluoja persikrovusiuose krūmuose, šitame Bonus gana daug uogų, bet persikrovusiu negaliu pavadinti ir gal nokimas labiau užsilaikė dėl vėlyvo pavasario.  Apie Bonus skonį net nežinau, ką pasakyti, nieko labai ypatingo.
Pernai rudenį vėlyvos Darrow uogos buvo labai gerai išnokusios ir skanios. O šiemet man toks įspūdis, kad vasarą uogos buvo saldesnės ir skanesnės. Šiemet rudenį kai kurios uogos ilgai kabo pusiau sunokusios ir nenori pilnai sunokti.
Šiemet pas mane su šilauogėmis buvo dvi problemos - kai kurių krūmų persikrovimas ir netikėti kenkėjai, pirma maniau, kad ten barsukai, bet panašu, kad ten jenotai darbavosi.
Su krūmų persikrovimu bandžiau kovoti dar žiemą išgenėdamas dalį šakelių su žiediniais pumpurais, bet pritrūko patirties, pervertinau kai kurių krūmų galimybes "ištraukti" derlių ir nepakankamai išgenėjau. Šiemet labiausiai persikrovimo problemą pajutau ant Bluecrop krūmų, taip pat kažkiek ant kai kurių Reka, Northland, net ant vieno Toro krūmo. Dabar galvoju, kad gal net būtų buvę naudos labiau prakarpius žiedines šakeles minėtame Bonuse ir Darrow krūmuose. Gyveni ir mokaisi, ateinančiam sezonui dar labiau pragenėsiu, beje, per paskutinį mėnesį jau beveik visas šilauoges gana rimtai pragenėjau. Dabar darau didžiąją genėjimo dalį - praretinu krūmus, nukarpau netinkamas šakas, nukarpau po uogų nurinkimo likusias tuščias kekes. O link pavasario finalizuosiu genėjimą, gal po žiemos kas pašals ir tada jau reiks galutinai suteikti krūmams gerą formą ir praretinti žiedines šakeles, jei matysis, kad jų per daug.
Kenkėjai jenotai prasiėjo (kai kur po kelis kartus) per 6-ias mano šilauogių tranšėjas iš 7-ių. Teritorija aptverta metaliniu tinklu ir dar šilauogės apdengtos tinklu nuo paukščių, tai kaime ir gyvenama vieta. Per tvorą nepralysdavo nei jokie šunys, nei kaimynų auginami paukščiai, o jenotai pralenda laisvai. Po metaliniu tinklu pasikasa arba praskečia ir pralenda per skyles tvoros tinkle, kur šienaujant truputį pažeistas tinklas, o paukščių tinklas jiems išvis nebuvo jokia kliūtimi, jį tiesiog suplėšydavo ir tiek. Iš pradžių tikėjausi, kad pavyks juos išbaidyti ir dar buvo neaišku, per kur pralenda. Sūnus, kuris medžioklėse dalyvauja varovu, naktimis nueidavo jų pažiūrėti, tai matė juos gal 10 kartų, du kartus nepastebėjęs priėjo labai arti, tai vieną kartą žvėriukas ėmė taip urgzti, kad mano medžiotojo visa turėta drąsa iškart išgaravo ir sakė, kad daugiau arti jų neis. Kitą kartą nepastebėjus ir arti priėjus, žvėriukas staiga pašoko ir nukūrė, labai pergąsdindamas sūnų, bet tada nors pamatė, kur pralenda po tvora. Kartą vaikščiodamas sūnus pamatė du žvėriukus, vienas laikė kitą sukandęs ties kaklu, ir tas labai garsiai inkštė. Du kartus sūnus ant jų užmetė petardas, kurias naudoja per varymines medžiokles. Bet jokio efekto, tuo momentu žvėriukas pabėga, o kitą naktį jis vėl ateina. Tie kenkėjai visą kaimą terorizuoja (ėda visas uogas, laužo vaiskrūmius, kasa duobes, išarė vejas ieškodami kirminų, ateina kiekvieną naktį ir t.t.), kreipėsi į medžiotojus, bet medžiotojai nieko nedaro, tingi. Rezultate man teko pjaustyti metalinį tinklą juostomis ir tvirtinti prie tvoros dalį tinklo įkasant į žemę. Taip padarius nebeįlenda, dar bandė keliose vietose prasikasti, bet pajunta tinklą, dar per tinklo akis prakišę letenas pakapsto iš vidaus, bet nepralenda. Tad apsigyniau nuo jų tik tada, kai beveik visu perimetru įkasiau metalinį tinklą į žemę. Daug darbo buvo, bet dabar ramu, na nebent jie išmoks tvoromis laipioti arba ateis kokie invaziniai meškėnai, kurie jau moka laipioti.

20201030_105325.mp4

100% siemet vel nupirkau tokiu pat ir savaitgali jau dazysiu.
Foto dazyti pries metus.

O mane šilauogės vakar taip nustebino. Nuvažiavus pas tėvus pamačiau jog šilauogė nori žydėti.  Čia vienas krūmas. Tik gaila nežino tėvai kokia veislė. Manau šilumos per daug šių metų laiku. 

Priaugo grybų, nežinau, ar jie sudaro mikorizę, bet vis tiek džiaugiuosi: 

Paskutinis derlius:

Stebuklas - lapo pažastyje iškart trys žiediniai pumpurai. Čia Reka krūmas, kurį pavasarį persodinau siekdamas atgaivinti: 

Vargu ar durpėmis užpiltas mulčius greičiau supus. Mulčiaus puvimą gali paskatinti azoto trąšos, bet ar verta skubinti mulčiaus supuvimą? Mulčiaus pagrindinė užduotis yra palaikyti didesnę drėgmę ir sumažinti temperatūros svyravimus, o maisto medžiagų šilauogės pakankamai gaus iš substrato. Be to, spyglių mulčiuje yra mažai maistinių medžiagų. Tad daugelis augintojų džiaugiasi, kai mulčius nesupūna kelis metus.
Nereikia tikėtis, kad spyglių ar pjuvenų mulčius parūgštins. Mačiau pH matavimus, tai papuvusių spyglių iš miško pH buvo 5-6, kas yra daug ir ant ribos šilauogėms. Parūgštinimą tau duos siera, kurios jau pribėrei, ir nieko daugiau tau nereikia.
Dauguma augintojų šilauoges storai užberia ir augina kaupo forma. Jei užberti durpėmis, tai jose greit išaugs šaknys. Manau, kad mūsų klimato sąlygomis šilauogės geriau auga pasodintos būtent tokia kaupo forma arba pakeltose lysvėse, nes jose į substratą patenka daugiau oro ir jos greičiau sušyla. Bet auginant tokiame kaupe greičiau džiūsta substratas, todėl praktiškai reikia lašalinės laistymo sistemos. Aš irgi storai užberiu, bet nedarau kaupo, nes nelaistau. Bet turint laistymo sistemą rekomenduočiau būtinai daryti kaupą. Taip pat ir konteineriuose auginant šilauoges, jos greičiau išauga nei žemėje: 
 

Kodėl nelaistau šilauogių, kurių substratas, kaip netyčia paaiškėjo, yra labai šlapias, nors nelijo apie 10 dienų? Šiemet šlapia vasara ir drėgmės daugiau nei pakanka. Nelaistau, nes pirma, to nereikia, o antra, perteklinis laistymas turi daug neigiamų pasekmių:
1)      Nuolatos per šlapiame substrate trūksta oro, todėl blogiau auga šaknys, blogiau vystosi mikorizė, blogesnės sąlygos gyventi mikroorganizmams, kurie gyvena simbiozėje su šilauogėmis ir kurie reikalingi sėkmingam jų augimui;
2)      Į gruntinius vandenis išsiplauna maistinės medžiagos;
3)      Dažniausiai laistymui naudojamas vanduo turi per didelį pH ir dėl laistymo sumažėja substrato pH;
4)      Dėl perteklinės drėgmės labiau puola grybinės ligos.
Manau, kad pagrindinės šilauogių auginimo klaidos yra šios:
1)      Per daug laistoma;
2)      Per mažai apmulčiuojama;
3)      Per mažai genima.
Pernai metus skelbiau mulčiavimo metais, šiuos metus skelbiau genėjimo metais, tai sekančius metus reiks paskelbti "šilauogių  nelaistymo metais". 
Vandens poreikio supratimui palyginkime šilauogę su... žmogumi.  Visi girdėjome, kad žmogui rekomenduojama per parą išgerti 2 litrus skysčių. Standartinis žmogus sveria, tarkime, 80 kg, žmogus yra šiltakraujis, kvėpuoja, prakaituoja, todėl jis daug drėgmės išgarina į aplinką. Vien kvėpavimas, kai įkvepiamas maždaug 20 laipsnių oras, kuris praeina per 36.6 laipsnių plaučius, išneša daug vandens garų. Skysčių perteklių žmogus lengvai pašalina po perdirbimo inkstuose. Ir turime šilauogės krūmą, kurio antžeminė dalis (požeminė dalis vandens negarina) sveria kokių 15 kilogramų. Tik 15 kilogramų, krūmas nėra šiltakraujis, todėl jis neturi padidinto garinimo, krūmas neturi inkstų ir kaip žmogus negali pašalinti skysčių pertekliaus. Krūmui reikia tik tiek vandens, kiek jis išgarina per lapus. Tai kodėl žmoguj rekomenduojami 2 litrai, o daug mažesniam ir daug mažiau skysčius garinančiam krūmeliui net 10 litrų vandens per parą?!!!  Aš manyčiau, kad normaliomis sąlygomis šilauogė per dieną vidutiniškai išgarina kokį 100 gramų vandens, o ne 10 litrų.
Manau, kad kai šilauogė pasodinta į pakankamą substrato kiekį (1 m2 ir 40 cm gylis atitinka 400 litrų substrato, toks kiekis substrato turėtų sukaupti apie 100 litrų vandens) ir gerai apmulčiuota, tai ji mūsų klimate turėtų be problemų išgyventi mėnesio trukmės sausras pavasarį ir rudenį bei poros savaičių sausras vasarą.
Pritariu nuomonei, kad optimalus substratras turi būti tik truputį drėgnas, o ne šlapias-varvantis. Turėtų būti, kad substratas gauna vandens ir jį visą sugeria  į save, o ne taip, kad užpili 10 litrų vandens, iš kurių 9 litrai prasisunkia kiaurai ir nuteka į gruntinius vandenis. Mūsų klimatas yra toks, kad krituliai viršija išgaravimą nuo paviršiaus ir todėl jau vien dėl natūralių kritulių laikas nuo laiko turime vandens perteklių, kurio substratas jau nesugebės sugerti ir jis prasisunks kiaurai. Tai kam dar bloginti situaciją ir nuolat pilti per daug vandens?  

1 kg sieros 6 krūmeliams yra gana daug. Jei siera granuliuota, o ne milteliai, tai ji ilgai lėtai veiks. Ką vadini "startu pavasariui"? Siera pagrinde skirta substrato rūgštumui palaikymui, ji nepakeičia trąšų ir kažkokio greito efekto ("starto") nebus. Ir aš turbūt į substratą nedėčiau samanų, nebent jomis pamulčiuoti iš viršaus.
Pas mus pievelę dar varninių paukščių būriai pakasinėja, nuo jų lieka skylutės ir mažos duobutės, o šiemet su jenotų pagalba va toks va rezultatas:

Dėl žiedinių pumpurų nesuku galvos, paskutiniais metais jų visad būdavo per daug. Beje, šią nuotrauką su žiediniais pumpurais naudoju telefono fonui, nes labai gražios spalvos, ypač Amoled ekrane:

Video kaip seną šilauogių krūmą persodina:
Aš pernai taip du krūmus persodinau. Tik paskutiniame etape, kai jau pernešė krūmą į naują duobę ir bando plyšius substratu užpildyti, gerai galima užpildyti ir sutrombuoti tik tada, kai plyšius praplatini. Ten reikia ne tik į plyšį priberti, bet dar ir po krūmo šaknim pakišti, todėl būtina plačiau prakasti, po to pirmiausia substrato prikišti po šaknim, tada užpildyti aplink ir gerai jį sumindyti.
Mano tos dvi perneštos senos šilauogės puikiausiai prigijo, pernai derėjo, paaugo ir dabar daug žiedų sukrovusios. Viena iš jų nustebino tuo, kad žiedų prikrovė net ant vienmečio mažesnio nei sprindžio ūgliuko. Paprastai žiedai būna tik ant didelių vienmečių ūglių galų, o čia mažutis ir su žiedais.

Atkreipkite dėmesį, kas būna dėl perlaistymo - maždaug nuo 16:00.

Žiediniai pumpurai - šitie rausvi (ir žali) pumpuriukai nuotraukose.
Kiekvienas pumpuras reiškia žiedyną, iš kurio gali išaugti nuo kelių iki net ir 20 uogų. Kaip atpažinti žiedinį pumpurą nuo paprasto nežiedinio pumpuro? Ogi paprasčiau nei paprasta - dabar visi matomi pumpurai yra žiediniai, o paprasti lapiniai pumpuriukai yra nematomai maži.
Šiose nuotraukose yra Reka šilauogės. Ant kitų veislių mano šilauogių taip pat yra žiedinių pumpurų, bet kur kas mažiau ir jie ne taip matomi. Žiedinių pumpurų buvimas liudija gerą derlių ateinančiais metais, tačiau jų nebuvimas dar nereiškia, kad nederės. Dalis žiedų pasimato tik pavasarį. Tad neskubėkite nuliūsti, jei nepamatysite panašių pumpurų ant savo šilauogių, o radę - jau galite pasidžiaugti. 

Chandler: