Jump to content

vk_

Nariai
  • Pranešimai

    964
  • Prisijungė

  • Lankėsi

  • Laimėta kartų

    7

Reputation Activity

  1. Patinka
    vk_ got a reaction from lunacy in No-till   
    Sveiki.
    Aš tik mėgėjas sodininkas, su grūdų auginimu neturiu nieko bendro, tad galite toliau nebeskaityti tie, kam svarbi asmeninė patirtis.
    Prisižiūrėjau Johno Kempfo video, tai galiu pasidalinti keliomis idėjomis į temą. Johnas propaguoja ne no-till, bet „regenerative“ - atkuriamąją žemdirbystę, kurios esmė augalų maitinimą pervesti iš trąšų į sukuriamą bioaktyvaus dirvožemio. Beveik pilnai sutampa su no-till, tad jo idėjos gali būti pritaikytos jūsų no-till praktikoje.
    Johno teigimu, didžiausią grąžą lyginant su sąnaudomis duoda dvi priemonės:
    1)      Inokuliantų (bakterijos ir grybeliai) panaudojimas sėjant ar iš anksto ir
    2)      Tręšimas per lapus. Čia pagrinde kalbama apie tręšimą mikroelementais, o ne NPK.
    Kas naudojate šias priemones? Teisingesnis klausimas būtų – kodėl dar kas nors nenaudojate šių priemonių?
    Johno idėja, kurią jis grindžia šimtais mokslinių tyrimų ir dešimtmečiais praktinio darbo, yra tokia: „augalai labiau maitina dirvožemį nei dirvožemis augalus“! Augalas fotosintezės metu sukuria angliavandenius, kurių dalį per šaknis skystu pavidalu išskiria į dirvožemį ir tuo maitina mikroorganizmus – bakterijas, grybelius. Bakterijos suvalgo angliavandenius, jų daug prisiveisia, ir jos augdamos iš dirvos paima mineralus, kurie buvo augalams neprieinamoje formoje. Bakterijų gyvenimas trumpas, jos numiršta ir tie jų iš dirvos paimti mineralai kartu su jų kūneliais tampa puikia maistine medžiaga augalams. Net daug geresne, nei ištirpintos mineralinės trąšos. Tokiu būdu vyksta abipusiai naudingi mainai – augalas maitina angliavandeniais, atgal gauna mineralus. Kaip sustiprinti šį procesą? Geriausia yra padidinti fotosintezės efektyvumą. Johno teigimu, įprastinių pasėlių fotosintezės efektyvumas sudaro tik 15-20% lyginant su jų genetiniu potencialu. Ir galima labai staigiai – per dieną – fotosintezės efektyvumą padidinti 2-3 kartus nupurškus lapus reikiamais mikroelementais. Tiesa, tas efektyvumo padidėjimas netruks labai ilgai ir vėliau reiks pakartotinių purškimų.
    Johno teigimu, per maždaug 3 metus galima atstatyti ar sukurti tokį bioaktyvų dirvožemį, kad jis pilnai aprūpintų augalus ir daugiau nereiktų įterpinėti jokių trąšų, jokių papildymų, nebent kažkokių mikroelementų, jei jų nėra dirvoje, bet tie papildymai reikštų maždaug gramus kas kelis metus hektarui. Bioaktyvus dirvožemis iš oro fiksuos azotą, iš dirvožemio į augalams prieinamą formą mineralizuos fosforą, kalį ir daug kitų elementų.
    Johnas daro augalų sulčių tyrimus ir pagal tai nustato, ko trūksta augalams. Tik sulčių tyrimas tą parodo tiksliai. To neparodo nei sudegintų augalų dalių mineralų tyrimas, nei dirvoje esančių mineralų tyrimas. Daugelis mineralų yra dirvoje, bet jie yra neprieinami augalams, dirvos tyrimas gali parodyti didelį geležies ar mangano kiekį, bet jų augalai negalės įsisavinti, nes jie bus per daug oksiduoti, pvz., valentiškumas +4, kai augalai gali įsisavinti tik +2. Ir tokiu atveju galima į dirvą papildomai įnešti daug geležies ar mangano, bet jokio efekto augalų sultyse nebus, nes įnešti elementai iškart oksiduosis ir taps neprieinami augalams. Kokia išeitis? Lapų purškimas chelatine reikiamo mikroelemento forma. Johno teigimu, virš 90% augalų trūksta geležies. Kodėl? Todėl, kad dirvos tapo per daug oksiduotomis, o taip pat blogą įtaką padarė herbicidai, fungicidai ir mineralinės trąšos.
    Johno teigimu, dabar dažnai blogiau yra ne kokių nors elementų trūkumas, o perteklius. Nes elementai turi panašias savybes ir tarpusavyje konkuruoja, jei kažkurio elemento yra per daug, tai jis labai sumažins kito susijusio elemento įsisavinimą. Augintojai per daug naudoja trąšų, daug naudoja trąšų, kurių trūkumo augalai išvis nejaučia. Johno kompanija pagal augalų sulčių tyrimus nustato, ko trūksta, ko yra per daug ir koreguoja augalų mitybą. Rezultate trąšų naudojimas sumažėja kelis kartus per kelis metus, bet panaudojami inokuliantai ir lapų tręšimas, o derliai išauga bei kartu išauga derliaus sveikumas ir kokybė.
    Johno teigimu, užtikrinus tinkamą augalų mitybą, jie nebesirgs ir jų nebepuls kenkėjai.
    Ką galima paminėti lyginant Johno idėjas su jūsų aptarimais? Kažkiek sureikšminate dirvos nejudinimą, bet neskiriate tikslingo dėmesio dirvožemio bioaktyvumui – turbūt mažai naudojate inokuliantus, nesistengiate padidinti fotosintezės aktyvumo, neskiriate dėmesio mikroelementiniam tręšimui per lapus, nesaugote dirvožemio gyvybės nuo neigiamo herbicidų ir fungicidų poveikio. Net tikslingai sistemingai viską darant tai užima kelis metus, o naudojant tik dalį priemonių ir rezultatas bus dalinis.
    P.S.: https://www.advancingecoag.com/ 
  2. Patinka
    vk_ got a reaction from Vilius in No-till   
    Sveiki.
    Aš tik mėgėjas sodininkas, su grūdų auginimu neturiu nieko bendro, tad galite toliau nebeskaityti tie, kam svarbi asmeninė patirtis.
    Prisižiūrėjau Johno Kempfo video, tai galiu pasidalinti keliomis idėjomis į temą. Johnas propaguoja ne no-till, bet „regenerative“ - atkuriamąją žemdirbystę, kurios esmė augalų maitinimą pervesti iš trąšų į sukuriamą bioaktyvaus dirvožemio. Beveik pilnai sutampa su no-till, tad jo idėjos gali būti pritaikytos jūsų no-till praktikoje.
    Johno teigimu, didžiausią grąžą lyginant su sąnaudomis duoda dvi priemonės:
    1)      Inokuliantų (bakterijos ir grybeliai) panaudojimas sėjant ar iš anksto ir
    2)      Tręšimas per lapus. Čia pagrinde kalbama apie tręšimą mikroelementais, o ne NPK.
    Kas naudojate šias priemones? Teisingesnis klausimas būtų – kodėl dar kas nors nenaudojate šių priemonių?
    Johno idėja, kurią jis grindžia šimtais mokslinių tyrimų ir dešimtmečiais praktinio darbo, yra tokia: „augalai labiau maitina dirvožemį nei dirvožemis augalus“! Augalas fotosintezės metu sukuria angliavandenius, kurių dalį per šaknis skystu pavidalu išskiria į dirvožemį ir tuo maitina mikroorganizmus – bakterijas, grybelius. Bakterijos suvalgo angliavandenius, jų daug prisiveisia, ir jos augdamos iš dirvos paima mineralus, kurie buvo augalams neprieinamoje formoje. Bakterijų gyvenimas trumpas, jos numiršta ir tie jų iš dirvos paimti mineralai kartu su jų kūneliais tampa puikia maistine medžiaga augalams. Net daug geresne, nei ištirpintos mineralinės trąšos. Tokiu būdu vyksta abipusiai naudingi mainai – augalas maitina angliavandeniais, atgal gauna mineralus. Kaip sustiprinti šį procesą? Geriausia yra padidinti fotosintezės efektyvumą. Johno teigimu, įprastinių pasėlių fotosintezės efektyvumas sudaro tik 15-20% lyginant su jų genetiniu potencialu. Ir galima labai staigiai – per dieną – fotosintezės efektyvumą padidinti 2-3 kartus nupurškus lapus reikiamais mikroelementais. Tiesa, tas efektyvumo padidėjimas netruks labai ilgai ir vėliau reiks pakartotinių purškimų.
    Johno teigimu, per maždaug 3 metus galima atstatyti ar sukurti tokį bioaktyvų dirvožemį, kad jis pilnai aprūpintų augalus ir daugiau nereiktų įterpinėti jokių trąšų, jokių papildymų, nebent kažkokių mikroelementų, jei jų nėra dirvoje, bet tie papildymai reikštų maždaug gramus kas kelis metus hektarui. Bioaktyvus dirvožemis iš oro fiksuos azotą, iš dirvožemio į augalams prieinamą formą mineralizuos fosforą, kalį ir daug kitų elementų.
    Johnas daro augalų sulčių tyrimus ir pagal tai nustato, ko trūksta augalams. Tik sulčių tyrimas tą parodo tiksliai. To neparodo nei sudegintų augalų dalių mineralų tyrimas, nei dirvoje esančių mineralų tyrimas. Daugelis mineralų yra dirvoje, bet jie yra neprieinami augalams, dirvos tyrimas gali parodyti didelį geležies ar mangano kiekį, bet jų augalai negalės įsisavinti, nes jie bus per daug oksiduoti, pvz., valentiškumas +4, kai augalai gali įsisavinti tik +2. Ir tokiu atveju galima į dirvą papildomai įnešti daug geležies ar mangano, bet jokio efekto augalų sultyse nebus, nes įnešti elementai iškart oksiduosis ir taps neprieinami augalams. Kokia išeitis? Lapų purškimas chelatine reikiamo mikroelemento forma. Johno teigimu, virš 90% augalų trūksta geležies. Kodėl? Todėl, kad dirvos tapo per daug oksiduotomis, o taip pat blogą įtaką padarė herbicidai, fungicidai ir mineralinės trąšos.
    Johno teigimu, dabar dažnai blogiau yra ne kokių nors elementų trūkumas, o perteklius. Nes elementai turi panašias savybes ir tarpusavyje konkuruoja, jei kažkurio elemento yra per daug, tai jis labai sumažins kito susijusio elemento įsisavinimą. Augintojai per daug naudoja trąšų, daug naudoja trąšų, kurių trūkumo augalai išvis nejaučia. Johno kompanija pagal augalų sulčių tyrimus nustato, ko trūksta, ko yra per daug ir koreguoja augalų mitybą. Rezultate trąšų naudojimas sumažėja kelis kartus per kelis metus, bet panaudojami inokuliantai ir lapų tręšimas, o derliai išauga bei kartu išauga derliaus sveikumas ir kokybė.
    Johno teigimu, užtikrinus tinkamą augalų mitybą, jie nebesirgs ir jų nebepuls kenkėjai.
    Ką galima paminėti lyginant Johno idėjas su jūsų aptarimais? Kažkiek sureikšminate dirvos nejudinimą, bet neskiriate tikslingo dėmesio dirvožemio bioaktyvumui – turbūt mažai naudojate inokuliantus, nesistengiate padidinti fotosintezės aktyvumo, neskiriate dėmesio mikroelementiniam tręšimui per lapus, nesaugote dirvožemio gyvybės nuo neigiamo herbicidų ir fungicidų poveikio. Net tikslingai sistemingai viską darant tai užima kelis metus, o naudojant tik dalį priemonių ir rezultatas bus dalinis.
    P.S.: https://www.advancingecoag.com/ 
  3. Patinka
    vk_ got a reaction from sigitass in No-till   
    Sveiki.
    Aš tik mėgėjas sodininkas, su grūdų auginimu neturiu nieko bendro, tad galite toliau nebeskaityti tie, kam svarbi asmeninė patirtis.
    Prisižiūrėjau Johno Kempfo video, tai galiu pasidalinti keliomis idėjomis į temą. Johnas propaguoja ne no-till, bet „regenerative“ - atkuriamąją žemdirbystę, kurios esmė augalų maitinimą pervesti iš trąšų į sukuriamą bioaktyvaus dirvožemio. Beveik pilnai sutampa su no-till, tad jo idėjos gali būti pritaikytos jūsų no-till praktikoje.
    Johno teigimu, didžiausią grąžą lyginant su sąnaudomis duoda dvi priemonės:
    1)      Inokuliantų (bakterijos ir grybeliai) panaudojimas sėjant ar iš anksto ir
    2)      Tręšimas per lapus. Čia pagrinde kalbama apie tręšimą mikroelementais, o ne NPK.
    Kas naudojate šias priemones? Teisingesnis klausimas būtų – kodėl dar kas nors nenaudojate šių priemonių?
    Johno idėja, kurią jis grindžia šimtais mokslinių tyrimų ir dešimtmečiais praktinio darbo, yra tokia: „augalai labiau maitina dirvožemį nei dirvožemis augalus“! Augalas fotosintezės metu sukuria angliavandenius, kurių dalį per šaknis skystu pavidalu išskiria į dirvožemį ir tuo maitina mikroorganizmus – bakterijas, grybelius. Bakterijos suvalgo angliavandenius, jų daug prisiveisia, ir jos augdamos iš dirvos paima mineralus, kurie buvo augalams neprieinamoje formoje. Bakterijų gyvenimas trumpas, jos numiršta ir tie jų iš dirvos paimti mineralai kartu su jų kūneliais tampa puikia maistine medžiaga augalams. Net daug geresne, nei ištirpintos mineralinės trąšos. Tokiu būdu vyksta abipusiai naudingi mainai – augalas maitina angliavandeniais, atgal gauna mineralus. Kaip sustiprinti šį procesą? Geriausia yra padidinti fotosintezės efektyvumą. Johno teigimu, įprastinių pasėlių fotosintezės efektyvumas sudaro tik 15-20% lyginant su jų genetiniu potencialu. Ir galima labai staigiai – per dieną – fotosintezės efektyvumą padidinti 2-3 kartus nupurškus lapus reikiamais mikroelementais. Tiesa, tas efektyvumo padidėjimas netruks labai ilgai ir vėliau reiks pakartotinių purškimų.
    Johno teigimu, per maždaug 3 metus galima atstatyti ar sukurti tokį bioaktyvų dirvožemį, kad jis pilnai aprūpintų augalus ir daugiau nereiktų įterpinėti jokių trąšų, jokių papildymų, nebent kažkokių mikroelementų, jei jų nėra dirvoje, bet tie papildymai reikštų maždaug gramus kas kelis metus hektarui. Bioaktyvus dirvožemis iš oro fiksuos azotą, iš dirvožemio į augalams prieinamą formą mineralizuos fosforą, kalį ir daug kitų elementų.
    Johnas daro augalų sulčių tyrimus ir pagal tai nustato, ko trūksta augalams. Tik sulčių tyrimas tą parodo tiksliai. To neparodo nei sudegintų augalų dalių mineralų tyrimas, nei dirvoje esančių mineralų tyrimas. Daugelis mineralų yra dirvoje, bet jie yra neprieinami augalams, dirvos tyrimas gali parodyti didelį geležies ar mangano kiekį, bet jų augalai negalės įsisavinti, nes jie bus per daug oksiduoti, pvz., valentiškumas +4, kai augalai gali įsisavinti tik +2. Ir tokiu atveju galima į dirvą papildomai įnešti daug geležies ar mangano, bet jokio efekto augalų sultyse nebus, nes įnešti elementai iškart oksiduosis ir taps neprieinami augalams. Kokia išeitis? Lapų purškimas chelatine reikiamo mikroelemento forma. Johno teigimu, virš 90% augalų trūksta geležies. Kodėl? Todėl, kad dirvos tapo per daug oksiduotomis, o taip pat blogą įtaką padarė herbicidai, fungicidai ir mineralinės trąšos.
    Johno teigimu, dabar dažnai blogiau yra ne kokių nors elementų trūkumas, o perteklius. Nes elementai turi panašias savybes ir tarpusavyje konkuruoja, jei kažkurio elemento yra per daug, tai jis labai sumažins kito susijusio elemento įsisavinimą. Augintojai per daug naudoja trąšų, daug naudoja trąšų, kurių trūkumo augalai išvis nejaučia. Johno kompanija pagal augalų sulčių tyrimus nustato, ko trūksta, ko yra per daug ir koreguoja augalų mitybą. Rezultate trąšų naudojimas sumažėja kelis kartus per kelis metus, bet panaudojami inokuliantai ir lapų tręšimas, o derliai išauga bei kartu išauga derliaus sveikumas ir kokybė.
    Johno teigimu, užtikrinus tinkamą augalų mitybą, jie nebesirgs ir jų nebepuls kenkėjai.
    Ką galima paminėti lyginant Johno idėjas su jūsų aptarimais? Kažkiek sureikšminate dirvos nejudinimą, bet neskiriate tikslingo dėmesio dirvožemio bioaktyvumui – turbūt mažai naudojate inokuliantus, nesistengiate padidinti fotosintezės aktyvumo, neskiriate dėmesio mikroelementiniam tręšimui per lapus, nesaugote dirvožemio gyvybės nuo neigiamo herbicidų ir fungicidų poveikio. Net tikslingai sistemingai viską darant tai užima kelis metus, o naudojant tik dalį priemonių ir rezultatas bus dalinis.
    P.S.: https://www.advancingecoag.com/ 
  4. Patinka
    vk_ got a reaction from Gunia in No-till   
    Sveiki.
    Aš tik mėgėjas sodininkas, su grūdų auginimu neturiu nieko bendro, tad galite toliau nebeskaityti tie, kam svarbi asmeninė patirtis.
    Prisižiūrėjau Johno Kempfo video, tai galiu pasidalinti keliomis idėjomis į temą. Johnas propaguoja ne no-till, bet „regenerative“ - atkuriamąją žemdirbystę, kurios esmė augalų maitinimą pervesti iš trąšų į sukuriamą bioaktyvaus dirvožemio. Beveik pilnai sutampa su no-till, tad jo idėjos gali būti pritaikytos jūsų no-till praktikoje.
    Johno teigimu, didžiausią grąžą lyginant su sąnaudomis duoda dvi priemonės:
    1)      Inokuliantų (bakterijos ir grybeliai) panaudojimas sėjant ar iš anksto ir
    2)      Tręšimas per lapus. Čia pagrinde kalbama apie tręšimą mikroelementais, o ne NPK.
    Kas naudojate šias priemones? Teisingesnis klausimas būtų – kodėl dar kas nors nenaudojate šių priemonių?
    Johno idėja, kurią jis grindžia šimtais mokslinių tyrimų ir dešimtmečiais praktinio darbo, yra tokia: „augalai labiau maitina dirvožemį nei dirvožemis augalus“! Augalas fotosintezės metu sukuria angliavandenius, kurių dalį per šaknis skystu pavidalu išskiria į dirvožemį ir tuo maitina mikroorganizmus – bakterijas, grybelius. Bakterijos suvalgo angliavandenius, jų daug prisiveisia, ir jos augdamos iš dirvos paima mineralus, kurie buvo augalams neprieinamoje formoje. Bakterijų gyvenimas trumpas, jos numiršta ir tie jų iš dirvos paimti mineralai kartu su jų kūneliais tampa puikia maistine medžiaga augalams. Net daug geresne, nei ištirpintos mineralinės trąšos. Tokiu būdu vyksta abipusiai naudingi mainai – augalas maitina angliavandeniais, atgal gauna mineralus. Kaip sustiprinti šį procesą? Geriausia yra padidinti fotosintezės efektyvumą. Johno teigimu, įprastinių pasėlių fotosintezės efektyvumas sudaro tik 15-20% lyginant su jų genetiniu potencialu. Ir galima labai staigiai – per dieną – fotosintezės efektyvumą padidinti 2-3 kartus nupurškus lapus reikiamais mikroelementais. Tiesa, tas efektyvumo padidėjimas netruks labai ilgai ir vėliau reiks pakartotinių purškimų.
    Johno teigimu, per maždaug 3 metus galima atstatyti ar sukurti tokį bioaktyvų dirvožemį, kad jis pilnai aprūpintų augalus ir daugiau nereiktų įterpinėti jokių trąšų, jokių papildymų, nebent kažkokių mikroelementų, jei jų nėra dirvoje, bet tie papildymai reikštų maždaug gramus kas kelis metus hektarui. Bioaktyvus dirvožemis iš oro fiksuos azotą, iš dirvožemio į augalams prieinamą formą mineralizuos fosforą, kalį ir daug kitų elementų.
    Johnas daro augalų sulčių tyrimus ir pagal tai nustato, ko trūksta augalams. Tik sulčių tyrimas tą parodo tiksliai. To neparodo nei sudegintų augalų dalių mineralų tyrimas, nei dirvoje esančių mineralų tyrimas. Daugelis mineralų yra dirvoje, bet jie yra neprieinami augalams, dirvos tyrimas gali parodyti didelį geležies ar mangano kiekį, bet jų augalai negalės įsisavinti, nes jie bus per daug oksiduoti, pvz., valentiškumas +4, kai augalai gali įsisavinti tik +2. Ir tokiu atveju galima į dirvą papildomai įnešti daug geležies ar mangano, bet jokio efekto augalų sultyse nebus, nes įnešti elementai iškart oksiduosis ir taps neprieinami augalams. Kokia išeitis? Lapų purškimas chelatine reikiamo mikroelemento forma. Johno teigimu, virš 90% augalų trūksta geležies. Kodėl? Todėl, kad dirvos tapo per daug oksiduotomis, o taip pat blogą įtaką padarė herbicidai, fungicidai ir mineralinės trąšos.
    Johno teigimu, dabar dažnai blogiau yra ne kokių nors elementų trūkumas, o perteklius. Nes elementai turi panašias savybes ir tarpusavyje konkuruoja, jei kažkurio elemento yra per daug, tai jis labai sumažins kito susijusio elemento įsisavinimą. Augintojai per daug naudoja trąšų, daug naudoja trąšų, kurių trūkumo augalai išvis nejaučia. Johno kompanija pagal augalų sulčių tyrimus nustato, ko trūksta, ko yra per daug ir koreguoja augalų mitybą. Rezultate trąšų naudojimas sumažėja kelis kartus per kelis metus, bet panaudojami inokuliantai ir lapų tręšimas, o derliai išauga bei kartu išauga derliaus sveikumas ir kokybė.
    Johno teigimu, užtikrinus tinkamą augalų mitybą, jie nebesirgs ir jų nebepuls kenkėjai.
    Ką galima paminėti lyginant Johno idėjas su jūsų aptarimais? Kažkiek sureikšminate dirvos nejudinimą, bet neskiriate tikslingo dėmesio dirvožemio bioaktyvumui – turbūt mažai naudojate inokuliantus, nesistengiate padidinti fotosintezės aktyvumo, neskiriate dėmesio mikroelementiniam tręšimui per lapus, nesaugote dirvožemio gyvybės nuo neigiamo herbicidų ir fungicidų poveikio. Net tikslingai sistemingai viską darant tai užima kelis metus, o naudojant tik dalį priemonių ir rezultatas bus dalinis.
    P.S.: https://www.advancingecoag.com/ 
  5. Patinka
    vk_ got a reaction from udugas in No-till   
    Sveiki.
    Aš tik mėgėjas sodininkas, su grūdų auginimu neturiu nieko bendro, tad galite toliau nebeskaityti tie, kam svarbi asmeninė patirtis.
    Prisižiūrėjau Johno Kempfo video, tai galiu pasidalinti keliomis idėjomis į temą. Johnas propaguoja ne no-till, bet „regenerative“ - atkuriamąją žemdirbystę, kurios esmė augalų maitinimą pervesti iš trąšų į sukuriamą bioaktyvaus dirvožemio. Beveik pilnai sutampa su no-till, tad jo idėjos gali būti pritaikytos jūsų no-till praktikoje.
    Johno teigimu, didžiausią grąžą lyginant su sąnaudomis duoda dvi priemonės:
    1)      Inokuliantų (bakterijos ir grybeliai) panaudojimas sėjant ar iš anksto ir
    2)      Tręšimas per lapus. Čia pagrinde kalbama apie tręšimą mikroelementais, o ne NPK.
    Kas naudojate šias priemones? Teisingesnis klausimas būtų – kodėl dar kas nors nenaudojate šių priemonių?
    Johno idėja, kurią jis grindžia šimtais mokslinių tyrimų ir dešimtmečiais praktinio darbo, yra tokia: „augalai labiau maitina dirvožemį nei dirvožemis augalus“! Augalas fotosintezės metu sukuria angliavandenius, kurių dalį per šaknis skystu pavidalu išskiria į dirvožemį ir tuo maitina mikroorganizmus – bakterijas, grybelius. Bakterijos suvalgo angliavandenius, jų daug prisiveisia, ir jos augdamos iš dirvos paima mineralus, kurie buvo augalams neprieinamoje formoje. Bakterijų gyvenimas trumpas, jos numiršta ir tie jų iš dirvos paimti mineralai kartu su jų kūneliais tampa puikia maistine medžiaga augalams. Net daug geresne, nei ištirpintos mineralinės trąšos. Tokiu būdu vyksta abipusiai naudingi mainai – augalas maitina angliavandeniais, atgal gauna mineralus. Kaip sustiprinti šį procesą? Geriausia yra padidinti fotosintezės efektyvumą. Johno teigimu, įprastinių pasėlių fotosintezės efektyvumas sudaro tik 15-20% lyginant su jų genetiniu potencialu. Ir galima labai staigiai – per dieną – fotosintezės efektyvumą padidinti 2-3 kartus nupurškus lapus reikiamais mikroelementais. Tiesa, tas efektyvumo padidėjimas netruks labai ilgai ir vėliau reiks pakartotinių purškimų.
    Johno teigimu, per maždaug 3 metus galima atstatyti ar sukurti tokį bioaktyvų dirvožemį, kad jis pilnai aprūpintų augalus ir daugiau nereiktų įterpinėti jokių trąšų, jokių papildymų, nebent kažkokių mikroelementų, jei jų nėra dirvoje, bet tie papildymai reikštų maždaug gramus kas kelis metus hektarui. Bioaktyvus dirvožemis iš oro fiksuos azotą, iš dirvožemio į augalams prieinamą formą mineralizuos fosforą, kalį ir daug kitų elementų.
    Johnas daro augalų sulčių tyrimus ir pagal tai nustato, ko trūksta augalams. Tik sulčių tyrimas tą parodo tiksliai. To neparodo nei sudegintų augalų dalių mineralų tyrimas, nei dirvoje esančių mineralų tyrimas. Daugelis mineralų yra dirvoje, bet jie yra neprieinami augalams, dirvos tyrimas gali parodyti didelį geležies ar mangano kiekį, bet jų augalai negalės įsisavinti, nes jie bus per daug oksiduoti, pvz., valentiškumas +4, kai augalai gali įsisavinti tik +2. Ir tokiu atveju galima į dirvą papildomai įnešti daug geležies ar mangano, bet jokio efekto augalų sultyse nebus, nes įnešti elementai iškart oksiduosis ir taps neprieinami augalams. Kokia išeitis? Lapų purškimas chelatine reikiamo mikroelemento forma. Johno teigimu, virš 90% augalų trūksta geležies. Kodėl? Todėl, kad dirvos tapo per daug oksiduotomis, o taip pat blogą įtaką padarė herbicidai, fungicidai ir mineralinės trąšos.
    Johno teigimu, dabar dažnai blogiau yra ne kokių nors elementų trūkumas, o perteklius. Nes elementai turi panašias savybes ir tarpusavyje konkuruoja, jei kažkurio elemento yra per daug, tai jis labai sumažins kito susijusio elemento įsisavinimą. Augintojai per daug naudoja trąšų, daug naudoja trąšų, kurių trūkumo augalai išvis nejaučia. Johno kompanija pagal augalų sulčių tyrimus nustato, ko trūksta, ko yra per daug ir koreguoja augalų mitybą. Rezultate trąšų naudojimas sumažėja kelis kartus per kelis metus, bet panaudojami inokuliantai ir lapų tręšimas, o derliai išauga bei kartu išauga derliaus sveikumas ir kokybė.
    Johno teigimu, užtikrinus tinkamą augalų mitybą, jie nebesirgs ir jų nebepuls kenkėjai.
    Ką galima paminėti lyginant Johno idėjas su jūsų aptarimais? Kažkiek sureikšminate dirvos nejudinimą, bet neskiriate tikslingo dėmesio dirvožemio bioaktyvumui – turbūt mažai naudojate inokuliantus, nesistengiate padidinti fotosintezės aktyvumo, neskiriate dėmesio mikroelementiniam tręšimui per lapus, nesaugote dirvožemio gyvybės nuo neigiamo herbicidų ir fungicidų poveikio. Net tikslingai sistemingai viską darant tai užima kelis metus, o naudojant tik dalį priemonių ir rezultatas bus dalinis.
    P.S.: https://www.advancingecoag.com/ 
  6. Patinka
    vk_ got a reaction from Ricci in Šilauogės   
    Aplink visas savo šilauoges sukaliau pakeltas lysves ir mulčiuoju susmulkintomis sode nugenėtomis šakelėmis. Šitoje foto obelų ir slyvų šakelės. 

  7. Patinka
    vk_ got a reaction from Ricci in Šilauogės   
  8. Patinka
    vk_ got a reaction from Ricci in Šilauogės   
    Bendrai labai geras straipsnis, bet yra netikslumų, smulkesnius praleisiu, kelis paminėsiu:
    1) gruntinis vanduo turi būti žemiau nei 0,5 m nuo paviršiaus, o ne aukščiau kaip parašyta;
    2) genėti reikia nuo 1-ų metų, o ne po 6 metų. Tokias dažnai pasitaikančias keistas kalbas apie negenėjimą galiu suprasti tik taip, kad pasodinama blogai, po to nieko neauga kelis metus ir tada gaila genėti, kai nieko neauga;
    3) duobės praplėtimui siūloma atkasti tik trečdalį perimetro. Šiemet keliolikai šilauogių taip atnsujinau pilnai visu perimetru ir viskas gerai, tad nematau prasmės tokią procedūrą tempti net 3 metus;
    4) 100 gramų krūmui amonio sulfato yra per daug, kituose šaltiniuose paprastai minima iki 30 g krūmui;
    5) praktiškai visą žemę reikia iškasti ne tik molingoje dirvoje, bet praktiškai visur.
    Beje, šiame straipsnyje teisingai pabrėžiama, kad reikalingas geras substrato purumas ir aeracija, nes kaip žiūriu šioje temoje, tai visi tik stengiasi kuo daugiau laistyti, o koks nors oras substrate niekam neįdomus. 
  9. Patinka
    vk_ got a reaction from Remse in Šilauogės   
  10. Patinka
    vk_ got a reaction from Smidre in Šilauogės   
    Dėl skonio yra toks niuansas, kad tik pamėlynavusios šilauogės ne visos būna saldžios, bet jei leisti joms pakabėti ant šakų ir panokti, tai visos tampa skanios. Bet daugelis nuvalgo šilauoges iškart tik pamėlynavusias, dar "pusžales" ir būna patenkinti, nors gal net niekada neragavo pilno skanumo uogų.
    Jei rinktis tik pagal skanumą, tai praktiškai beveik neįmanoma nepataikyti, visos jos skanios, ypač jei duoti panokti kaip minėjau.
    Jei rinktis ne tik pagal skanumą, tai galiu paminėti kelias veisles:
    1) Reka - derlingas gražus aukštas krūmas, uogos vidutinio dydžio, bet saldžios skanios, derėti ima labai anksti, krūmas viskam atsparus. Rekų didžiausias trūkumas, kad jos linkusios persikrauti derliumi ir jei jų neapgenėti, tai tada labai nusmulkėja uogos. Man jų uogos skanios ir labai gražus pats krūmas, va dabar vaikštau ir grožiuosi jų rausvomis šakomis su dideliais žiediniais pumpurais, man jų krūmai labai gražūs per visus sezonus,
    2) Toro - uogos didelės ir pritraukia visų dėmesį. Man jų krūmai sunkiai auga į aukštį, vis leidžia šakas horizontaliai, bet su laiku vis tiek suformuosiu normalius krūmus.
    3) Bluecrop - klasikinė veislė, uogos skanios.
    4) Darrow - vėlyva veislė, galima valgyti visą rugsėjį normaliais metais, o šaltesniais net ne visos uogos prinoks. Jų kekės kažkiek primena vynuogių kekes, labai derlinga veislė. Tik pamėlynavusios jos būna nesaldžios, bet pakabėjusios tampa bene skaniausiomis.
    5) Ką čia dar parekomenduoti? Sierra, Patriot, Duke, Draper, Hanah's Choice. Visos geros.
  11. Patinka
    vk_ reacted to voras in No-till   
    Reikia ir pasikalbu, būna, kad ir mano vyrai ne visai korekt pasielgia.
    Kalbiesi, gyveni kaimyniškai ir nesijauti nepatogiai.
    Gal jis ir bukas, svarbiausia, kad per gudrumą pats netaptum bukiu.
    Žinai kaip būna iš didelio rašto ...
     
    Kalbėti, o ne rėkti tikrai ne visi moka!
    Kultūringai paprašyk, pabrėžiu, paprašyk, kad nevažinėtų tavo žemėje.
    Nepatikėsi kaip tai veikia.
  12. Patinka
    vk_ reacted to Algis... in No-till   
  13. Patinka
    vk_ got a reaction from karolynas in Šilauogės   
    Va į kokį auginimą norėtųsi orientuotis: 
     
  14. Patinka
    vk_ got a reaction from u.k aurimas in Šilauogės   
    Du Duke-ai. 


  15. Patinka
    vk_ got a reaction from Ricci in Šilauogės   
    Du Duke-ai. 


  16. Patinka
    vk_ reacted to karolynas in Šilauogės   
    manau, kad tikrai nereikia.

  17. Patinka
    vk_ got a reaction from Vytenis1 in Šilauogės   
    Šilauogės yra labai geras pasirinkimas, nes jos viskam atsparios ir kasmet stabiliai duoda didelius derlius. Be to, jų uogos skanios, sveikos ir lengvai ilgai saugomos šviežios. O dar koks augalų gražumas.  
    Nuomonių visada yra visokių, todėl galvok kritiškai, visas nuomones analizuok ir daryk savo išvadas.
    Daug straipsnių spaudoje, tinklapiuose ir visokiuose Senukuose dabar yra labai paviršutiniški - kažkas kažką surado, nukopijavo ar išvertė iš kitos kalbos ir nesigaudydami ar nesigilindami publikuoja. Yra daug netiesos, kurią perpublikuoja po tūkstantį kartų ir galų gale daugelis ima ja tikėti. Kodėl? Nes tai tūkstantį kartų parašyta. O kodėl taip parašyta? Niekas nežino ir niekada net nepagalvoja.
    Jei manęs paklaustų, kuo pasižymi šilauogės, tai atsakyčiau, kad joms reikia rūgštaus substrato ir kad substratas būtų purus bei jame būtų daug oro. Taip, joms reikia oro, o ne vandens.
    Kodėl galėtų šilauogėms reikti daug vandens? Jos vandenyje auga? Ne. Jos vandenį sugeria ir sukaupia kaip medžiai-buteliai? Ne. Jų lapeliai labai ploni ir išgarina daug vandens? Ne, netgi atvirkščiai - jų lapeliai stori, su oda ir turi savybę uždaryti žioteles ir sumažinti vandens garinimą. Iš esmės šilauogės tokios pačios kaip kiti mūsų sodo augalai ir poreikiu vandeniui neišsiskiria. Tai iš kur kilo mitas, kad joms reikia daug vandens? Manau, tai susiję su tuo, kad jas reikia sodinti į durpes ir jei durpės niekuo neuždengtos, tai jos greitai išdžiūna saulėje, o po to ir sodinukas gali nudžiūti. Ar šiuo atveju sodinukas nudžius dėl to, kad jam reikia daug vandens? Ne, jis nudžius dėl to, kad durpės saulėje greitai išdžiūsta.  Todėl sakau, kad šilauogių poreikis vandeniui yra niekuo neypatingas, bet jas visada reikia mulčiuoti. Pasodinus naujus sodinukus, jų šaknys mažos, jos gali paimti vandenį tik iš mažo sluoksnio, todėl jas reikia dažniau palaistyti, kad nenudžiūtų. Bet lygiai tas pats su braškių, aviečių ir kitais sodinukais. O vyresnės šilauogės išaugina dideles šaknis (pažiūrėk mano persodinamos šilauogės foto) ir dar mikorizės pagalba gauna vandenį iš didelių substrato sluoksnių, todėl jos daug atsparesnės.
    Ką tau daryti, jei kartais vasarą gali nebūti po kelias savaites per sausrą ir per karščius? Pirma, drąsiai sodink šilauoges. Antra, jas būtinai iškart apmulčiuok ne plonesniu nei 5 cm sluoksniu. Trečia, sodink ne ant kaupo, o negilioje plačioje duobutėje, į kurią galėsi supilti kibirą vandens.
    P.S.: Ketvirta, sodink ne 1-2 metų, o kuo didesnius sodinukus, kad greitai gautum gerą derlių. Penkta, sodink derlingas aukštaūges veisles didelėmis uogomis. Šešta, numatyk vietos, kur dar sodinsi šilauogių, kai geri rezultatai nudžiugins. Septinta, planuok įsigyti šaldiklį šilauogių šaldymui žiemai. 
  18. Patinka
    vk_ got a reaction from Smidre in Šilauogės   
    Šilauogės yra labai geras pasirinkimas, nes jos viskam atsparios ir kasmet stabiliai duoda didelius derlius. Be to, jų uogos skanios, sveikos ir lengvai ilgai saugomos šviežios. O dar koks augalų gražumas.  
    Nuomonių visada yra visokių, todėl galvok kritiškai, visas nuomones analizuok ir daryk savo išvadas.
    Daug straipsnių spaudoje, tinklapiuose ir visokiuose Senukuose dabar yra labai paviršutiniški - kažkas kažką surado, nukopijavo ar išvertė iš kitos kalbos ir nesigaudydami ar nesigilindami publikuoja. Yra daug netiesos, kurią perpublikuoja po tūkstantį kartų ir galų gale daugelis ima ja tikėti. Kodėl? Nes tai tūkstantį kartų parašyta. O kodėl taip parašyta? Niekas nežino ir niekada net nepagalvoja.
    Jei manęs paklaustų, kuo pasižymi šilauogės, tai atsakyčiau, kad joms reikia rūgštaus substrato ir kad substratas būtų purus bei jame būtų daug oro. Taip, joms reikia oro, o ne vandens.
    Kodėl galėtų šilauogėms reikti daug vandens? Jos vandenyje auga? Ne. Jos vandenį sugeria ir sukaupia kaip medžiai-buteliai? Ne. Jų lapeliai labai ploni ir išgarina daug vandens? Ne, netgi atvirkščiai - jų lapeliai stori, su oda ir turi savybę uždaryti žioteles ir sumažinti vandens garinimą. Iš esmės šilauogės tokios pačios kaip kiti mūsų sodo augalai ir poreikiu vandeniui neišsiskiria. Tai iš kur kilo mitas, kad joms reikia daug vandens? Manau, tai susiję su tuo, kad jas reikia sodinti į durpes ir jei durpės niekuo neuždengtos, tai jos greitai išdžiūna saulėje, o po to ir sodinukas gali nudžiūti. Ar šiuo atveju sodinukas nudžius dėl to, kad jam reikia daug vandens? Ne, jis nudžius dėl to, kad durpės saulėje greitai išdžiūsta.  Todėl sakau, kad šilauogių poreikis vandeniui yra niekuo neypatingas, bet jas visada reikia mulčiuoti. Pasodinus naujus sodinukus, jų šaknys mažos, jos gali paimti vandenį tik iš mažo sluoksnio, todėl jas reikia dažniau palaistyti, kad nenudžiūtų. Bet lygiai tas pats su braškių, aviečių ir kitais sodinukais. O vyresnės šilauogės išaugina dideles šaknis (pažiūrėk mano persodinamos šilauogės foto) ir dar mikorizės pagalba gauna vandenį iš didelių substrato sluoksnių, todėl jos daug atsparesnės.
    Ką tau daryti, jei kartais vasarą gali nebūti po kelias savaites per sausrą ir per karščius? Pirma, drąsiai sodink šilauoges. Antra, jas būtinai iškart apmulčiuok ne plonesniu nei 5 cm sluoksniu. Trečia, sodink ne ant kaupo, o negilioje plačioje duobutėje, į kurią galėsi supilti kibirą vandens.
    P.S.: Ketvirta, sodink ne 1-2 metų, o kuo didesnius sodinukus, kad greitai gautum gerą derlių. Penkta, sodink derlingas aukštaūges veisles didelėmis uogomis. Šešta, numatyk vietos, kur dar sodinsi šilauogių, kai geri rezultatai nudžiugins. Septinta, planuok įsigyti šaldiklį šilauogių šaldymui žiemai. 
  19. Patinka
    vk_ got a reaction from Ricci in Šilauogės   
    Šilauogės yra labai geras pasirinkimas, nes jos viskam atsparios ir kasmet stabiliai duoda didelius derlius. Be to, jų uogos skanios, sveikos ir lengvai ilgai saugomos šviežios. O dar koks augalų gražumas.  
    Nuomonių visada yra visokių, todėl galvok kritiškai, visas nuomones analizuok ir daryk savo išvadas.
    Daug straipsnių spaudoje, tinklapiuose ir visokiuose Senukuose dabar yra labai paviršutiniški - kažkas kažką surado, nukopijavo ar išvertė iš kitos kalbos ir nesigaudydami ar nesigilindami publikuoja. Yra daug netiesos, kurią perpublikuoja po tūkstantį kartų ir galų gale daugelis ima ja tikėti. Kodėl? Nes tai tūkstantį kartų parašyta. O kodėl taip parašyta? Niekas nežino ir niekada net nepagalvoja.
    Jei manęs paklaustų, kuo pasižymi šilauogės, tai atsakyčiau, kad joms reikia rūgštaus substrato ir kad substratas būtų purus bei jame būtų daug oro. Taip, joms reikia oro, o ne vandens.
    Kodėl galėtų šilauogėms reikti daug vandens? Jos vandenyje auga? Ne. Jos vandenį sugeria ir sukaupia kaip medžiai-buteliai? Ne. Jų lapeliai labai ploni ir išgarina daug vandens? Ne, netgi atvirkščiai - jų lapeliai stori, su oda ir turi savybę uždaryti žioteles ir sumažinti vandens garinimą. Iš esmės šilauogės tokios pačios kaip kiti mūsų sodo augalai ir poreikiu vandeniui neišsiskiria. Tai iš kur kilo mitas, kad joms reikia daug vandens? Manau, tai susiję su tuo, kad jas reikia sodinti į durpes ir jei durpės niekuo neuždengtos, tai jos greitai išdžiūna saulėje, o po to ir sodinukas gali nudžiūti. Ar šiuo atveju sodinukas nudžius dėl to, kad jam reikia daug vandens? Ne, jis nudžius dėl to, kad durpės saulėje greitai išdžiūsta.  Todėl sakau, kad šilauogių poreikis vandeniui yra niekuo neypatingas, bet jas visada reikia mulčiuoti. Pasodinus naujus sodinukus, jų šaknys mažos, jos gali paimti vandenį tik iš mažo sluoksnio, todėl jas reikia dažniau palaistyti, kad nenudžiūtų. Bet lygiai tas pats su braškių, aviečių ir kitais sodinukais. O vyresnės šilauogės išaugina dideles šaknis (pažiūrėk mano persodinamos šilauogės foto) ir dar mikorizės pagalba gauna vandenį iš didelių substrato sluoksnių, todėl jos daug atsparesnės.
    Ką tau daryti, jei kartais vasarą gali nebūti po kelias savaites per sausrą ir per karščius? Pirma, drąsiai sodink šilauoges. Antra, jas būtinai iškart apmulčiuok ne plonesniu nei 5 cm sluoksniu. Trečia, sodink ne ant kaupo, o negilioje plačioje duobutėje, į kurią galėsi supilti kibirą vandens.
    P.S.: Ketvirta, sodink ne 1-2 metų, o kuo didesnius sodinukus, kad greitai gautum gerą derlių. Penkta, sodink derlingas aukštaūges veisles didelėmis uogomis. Šešta, numatyk vietos, kur dar sodinsi šilauogių, kai geri rezultatai nudžiugins. Septinta, planuok įsigyti šaldiklį šilauogių šaldymui žiemai. 
  20. Patinka
    vk_ got a reaction from Ricci in Šilauogės   
    Sode žydi ir dulka lazdynai, po truputį sprogsta pumpurai, šilauogių pumpurai pabrinkę.

  21. Patinka
    vk_ got a reaction from staskestas in Šilauogės   
    Teisingas filmukas, tik papildyčiau, kad mulčiavimui tinka bet kokios šakelės, o ne tik spygliuočių, ir kad parūgštinimui reikia naudoti sierą, nes nuo tokių šakelių ir spyglių nebus žymesnio parūgštinimo: 
     
  22. Patinka
    vk_ got a reaction from vygantas1974 in Pavasarinis purškimas   
    Kalbant apie purškimus reikia suvokti, kad parduotuvėse perkame vaisius, kurie yra nupurkšti dešimtis kartų per sezoną, ypač šiltesniuose kraštuose. Antras dalykas, kad pas mus mėgėjams sodininkams leidžiama įsigyti tik kontaktinius insekticidus, kurie veikia tik tada, kai užpurški ant amaro, o versliniuose soduose naudojami pavojingesni sisteminiai insekticidai, kurie po užpurškimo patenka į augalo audinius ir, pavyzdžiui, nebūtina juo apipurkšti amarą, tas amaras po kelių dienų pagrauš lapą ir nusinuodys. Viename video iš Rusijos pasakojo, kad šilauoges purškia tik 6 kartus per sezoną ir tai jiems yra labai lengva, nes, pavyzdžiui, vaismedžių sodą jie purškia virš 40 kartų per sezoną... Todėl keli mūsų nupurškimai lyginant su tuo, ką perkame parduotuvėje, yra gryni niekai.
    Aš tai suvokiu ir labai mažai purškiu ne todėl, kad to baidyčiausi, o todėl, kad sodas man yra malonumas, o ne darbas. Medžius genėti, skinti vaisius man yra malonumas. Uždėti tinklą nuo paukščių, nupjauti žolę, apmulčiuoti man yra priimtinas darbas. O vaikščioti ir purkšti, kai tai nebūtina, - man nereikalingas vargas, tingiu tuo užsiimti, turiu daug įdomesnių užsiėmimų. Sodas didelis, įvairus, derliaus sau ir artimiesiems užtenka, paprastai būna net per daug, o komercija neužsiimu.
  23. Patinka
    vk_ got a reaction from Joolius in Obelys   
    Šakelė nepaveldės jokių poskiepio savybių.  
  24. Patinka
    vk_ got a reaction from kostela in Pavasarinis purškimas   
    Reikia pasitikslinti lapų sukimosi priežastį. Jei teisingai suprantu, tai lapai sukosi "nuo parazitų", turbūt tai buvo amarai? Ar kokie nors lapsukiai? Bet kokiu atveju, jei priežastis yra "parazitai", o ne ligos, tai reikia purkšti insekticidais. Jei priežastis būtų ligos - tada reikėtų purkšti fungicidais. Manau, kad tavo minėtos medžiagos labiau skirtos nuo ligų, o ne nuo kenkėjų.
    Čia parašyta apie tavo minėtus purškimus:
    http://www.agrozinios.lt/portal/categories/109/1/0/1/article/12874/pavasarinis-vaismedziu-purskimas
    Aš nevargstu su tokiais purškimais nuo ligų. Susodinau ligoms atsparias veisles, tai normaliai auga ir be purškimų. Būna išimčių - pernai teko kriaušes ir kadagius nuo rūdžių nupurkšti bei kadagį sudeginti. O nuo kenkėjų, pvz., amarų, ankstyvas pavasarinis purškimas nepadės, vis tiek sušilus orams atsiras tų amarų ir jie ims greitai daugintis. Praktiškai bene geriausia stebėti savo augalus ir insekticidu nupurkšti tik tada, kai pamatysi, kad amarų jau yra ir jie ima sparčiai daugintis. Man taip darant užtenka vieno, na kai kur dviejų purškimų nuo amarų per sezoną. Nereikia turėti tikslo išnuodyti viską ir visus kenkėjus. Tikslas turėtų būti suvaldyti kenkėjų populiaciją, kad jų be saiko per daug neprisiveistų. Toks pikas būna sušilus orams, vėliau jie taip intensyviai jau nebesiveisia. Suvaldyta kenkėjų populiacija ir kuo mažesnis purškimų skaičius - toks mano tikslas. Truputis kenkėjų yra normalus dalykas. Turi būti bioįvairovė, o ne sintetinis nuodingas sodas.
     
  25. Patinka
    vk_ got a reaction from Ricci in Šilauogės   
×
×
  • Create New...