Jump to content

vk_

Nariai
  • Pranešimai

    964
  • Prisijungė

  • Lankėsi

  • Laimėta kartų

    7

Reputation Activity

  1. Patinka
    vk_ reacted to dumoju in No-till   
    Iššūkių yra, daug ką permąstyti reikia iš naujo bei pakeisti senas nuostatas. Nėra viskas idealu taip kaip ir kiekvienoje technologijoje, tai problemas gryninuosi ir bandau spręsti. Technikos mažiau, darbo valandų mažiau, derliaus nebuvo mažiau nei įprastai ar lyginant su kaimynais. Bendrai imant, esu daugiau nei patenkintas pasirinktu keliu, o ypač, kad tame kelyje sutikau daug bendraminčių su kuriais diskusijos įgauna naują prasmę, tai taip pat yra labai svarbu.
  2. Patinka
    vk_ reacted to dumoju in No-till   
    Kaip liga sunaikinama su skutiku ar plūgu? Labai įdomi tema, tęskite.
  3. Patinka
    vk_ reacted to Špyžius in Strip-till   
    Perskaičiau puslapį atgal šios diskusijos ir įdomių pastebėjimų kilo. Visų pirma daug kalbate apie skutimą prieš sėją. Sakyčiau dingsta prasmė pirkti tiesiogines sėjamąsias jeigu dirbama senais metodais. Mano laukuose sėja Claydon, tad ten technologija kiek kitokia nei focus, ten eina noragas beveik kaip normaliam noraginiam skutike ir po to sėja. Netgi ta sėjamoji vadinas Claydon 4.8 Hybrid, kas reiškia, kad tai hibridinė sėjamoji, noraginis skutikas + sėjimo aparatas. Kas liečia šiaudus tai prieš perkant sėjamąją reikia turėti kombainą su daug peiliukų smulkintuve. Mes dabar turime tris kombainus, tai Claas su 80 peiliukų (tikslaus skaičiau nebeatsimenu) ir du John Deere rotorinis su 102 peiliukais ir kratiklinis su 108 peiliukais. Ir yra didelis skirtumas, kur pravažiuota Claas ir kur pravažiuota John Deere kombainų. Po John Deere sėja didesne dalimi atvejų labai lengva, tačiau Claas praktiškai reikėtų atsisakyti prie tokios technologijos, tiesiog reikia susmulkinti tuos šiaudus ir viskas bus gerai. Mes kuliam kuo žemiau, kaip jau išeina kombaininkams, bet kartais atrodo, kad ir aukščiau nukūlus būna visai gerai sėti, tai didelio skirtumo neturi. Dar šiaudų liekanoms naikinti naudojam bakterijas (nors ten grybai iš tiesų) Pernai naudojom Bio Energy Ruinex, šiemet Biomas Organic. Veikia jie abu panašiai ir gerai, esminis dalykas po nukūlimo ir nupurškimo turi praeiti idealiu atveju mėnesis, tada viskas būna labai gerai. Šiaudai sunyksta tampa trapūs. Mes rapsą sėjame po žieminių miežių, tad mėnesis po kūlimo ir būna iki sėjos, o rudeninei sėjai irgi praeina mėnesis nuo kūlimo, tad bakterijos suveikia. Nežinau kaip su diskinėmis tiesioginės sėjos sėjamosiomis, bet Claydon įvairias klimpimo, kombainų buksavimo bėdas išsprendžia pats. Tarkim vakar sėjau, privažiavau vietą kur traktorius buvo įvažiavęs į drėgnesnę vietą ir ten kokių 30cm  gylio provėžos, tad išjungiau sėjimo aparatą ir pradraskiau tą vietą "sėdamas" kelis kartus ir žemė beveik kaip arta (nepamirškime ten noragas stovi), tada vėl įsijungiu sėjimą ir pabaigiu sėti. Šitos technologijos minusas, kad riekia daug roundup ir daug panteros (miežių pabiroms naikinti rapsuose). Žemė neskusta, tad pabirų ten būna daug ir realiai rudenį bent du kartus pantera reikia purkšti, o roundapu purškiame visus laukus po nukūlimo.
     
    Daug kam tiesioginė sėja yra naujiena, bet nepamirškime ko mes siekiame. Šiaudų iš lauko išvežti nėra jokios logikos (nebent šiaudai karvėms ir paskui grįžta mėšlo pavidalu). Skusti irgi nėra jokios prasmės. Mano laukuose dar tik antri metai sėta tiesiogiai, bet dirva daug minkštesnė, sliekų pilna, drėgmė visa lieka dirvoje, viskas dygsta lengvai, o ateityje žemė tik gerės, nes organika pūna ir lieka dirvoje, kas virsta į trąšas ir kuriasi derlingas sluoksnis.
  4. Patinka
    vk_ reacted to Don Vito in Biologiniai preparatai   
    Turėjau irgi labai statišką mąstymą prieš 3 metus, kad su tais "vandenukais" tikrai manęs neapgaus ir nieko nenaudosiu, o tuo labiau nepirksiu. O bet tačiau įvyko žemės ūkis ir sutikau ūkininką, kuris pats jas augina ir naudoja. Viską parodė papasakojo, nurodė mokslinius straipsnius kur ką pasidomėt, tačiau vistiek galvoj saugiklis mušė "nu negali taip būt". Dar keli apsilankymai pas jį pavasarį ir prieš 2 metus jau bandžiau vienam lauke pasak jo 5 bakterijas. Efektas iškart pasimatė, tiek dirvožemiui (buvo palei griovį juosta kur visuomet viskas prastai augo bet po bakterijų su kiekvienais metais tik geryn), tiek derliui. Per 2 metus NPK trąšų sumažinom stipriai (NPK, siekis iš vis atsisakyti).
    Suma sumarum - bakterijos veikia, tik reikia žinoti kuo tiksliau kas yra siūloma, kokie bakterijų pavadinimai, koks štamas (google it),  kaip jos auginamos, kokios koncentracijos, koks jų gyvybingumas, kokios formos (milteliai/skystos), kaip jas purkšti ar maišyti ir t.t. ir nueiti pasieškoti į informacijos ne į wikipedia į Google Scholar. 
     
    Pradžiai ką pa' scholarinti:
    Bacillus subtilis
    Bacillus megaterium
    Trichoderma harzianum
    Trichoderma viride
  5. Patinka
    vk_ got a reaction from Nerass in Šilauogės   
    Mano šiemetinių eksperimentų rezultatų aprašymas
    Šiemet pavasaris prasidėjo liūdnai. Pirmiausia išaiškėjo, kad dėl ilgai žiemą besilaikiusio anticiklono, kai naktim būdavo minus 10, o dienom – plius dešimt laipsnių, nudžiūvo daug šilauogių šakelių, įskaitant puikiai subrendusias su žiediniais pumpurais. Niekada neturėjau tokių problemų, ši žala buvo pati didžiausia per visas žiemas, kiek auginu šilauoges. Antra, vėl pavasaris buvo vėlyvas ir šaltas, tad aktyvus augimas prasidėjo vėlai.
    Prisiskaitęs Johno Kempfo teorijų, noriu pasiekti, kad augalai pereitų prie biologinės mitybos:
    ir pasiektų bent trečią sveikatos piramidės lygį:
     
    Tam svarbiausia yra pasiekti, kad dirvožemyje susikurtų labai gausi ir gyvybinga mikroorganizmų bendrija. Ko reikia šiam tikslui? Pirmiausia, kad mikroorganizmai turėtų maisto, antra, kad jiems būtų tinkamos gyvenimo sąlygos ir trečia, kad jų niekas nenuodytų. Geriausias maistas mikroorganizmams yra augalų šaknų išskiriami angliavandeniliai, kurie ir yra skirti mikroorganizmų maitinimui. Antras pagal gerumą maistas yra mulčias. Mulčią perdirbant savaime gaunasi visokių tinkamų medžiagų augalams. O per šaknų išskyras maitindami mikroorganizmus augalai gali juos kažkiek valdyti, komunikuoti ir tikslingai gauti tokių medžiagų, kokių reikia. Kuo daugiau šaknų išskyrų – tuo daugiau mikroorganizmų, jie maitinasi angliavandeniais, iš dirvožemio išgauna mineralus ir po jų mirties, tie mineralai tampa prieinami augalams. Maža to, augalai įsisavina ne atskirus jonus, o gatavas organines medžiagas, tai augalams sutaupo ar duoda daug daugiau energijos. Įsisavinus paprastus mineralų jonus (ištirpusias trąšas) augalams dar reikia daug energijos jų perdirbimui į organinius junginius. Tad tikslas – padidinti šaknų išskyras. Tam reikia dviejų dalykų – pirma, efektyvios fotosintezės ir antra, didelės augalo lapijos. Johnas Kempfas teigia, kad daugumos pasėlių fotosintezės efektyvumas sudaro tik 15-20%, taip yra dėl to, kad augalams masiškai trūksta fotosintezei labai svarbių mikroelementų, pirmiausia geležies ir mangano. Daugelyje dirvožemių jų yra, tačiau dėl šiuolaikinio auginimo būdo dirvožemiai yra per daug oksiduoti ir dėl nuolatinio arimo, trąšų, herbicidų, insekticidų ir fungicidų naudojimo šie mikroelementai tapo netinkamos augalams formos, augalai tiesiog negali jų įsisavinti, o jei net įsisavina, tai jie negali atlikti savo darbo. Kokia išeitis? Galima nupurkšti augalų lapus mikroelementų tirpalu ir augalų fotosintezė per 1 dieną gali sustiprėti kelis kartus, pvz., nuo 15% efektyvumo pakilti iki 50% efektyvumo. Tik tam būtina naudoti chelatinę mikroelementų formą, nes kitaip nupurškus jie iškart oksiduojasi ir tampa augalui neprieinamais. Pagal teoriją, nupurškus fotosintezės efektyvumas greitai išauga, pasilaiko aukštas kelias dienas, savaitę ar kelias savaites ir po to krenta beveik iki pradinio lygio, lieka truputį aukštesnis. Jei taip nupurkšti kelis kartus, tai gaunasi, kad po kiekvieno purškimo fotosintezės efektyvumas iškart sukyla ir su kiekvienu nupurškimu jis ilgiau išsilaiko bei nukrenta mažiau nei buvo pradinis lygis. Su kiekvienu purškimu efektas laikosi ilgiau, purškimui užtenka mažesnės mikroelementų koncentracijos. Jei fotosintezė padidėja 3 kartus, tai per tą patį laiką augalas pagamina 3 kartus daugiau angliavandenilių. Kaip jis juos paskirstys? Augalas neišaugs 3 kartus didesnis ir neduos 3 kartus didesnio derliaus, bet daug didesnę dalį angliavandenilių išskirs per šaknis mikroorganizmų maitinimui. Kuo daugiau mikroorganizmų primaitini – tuo didesnį atsaką iš jų gauni reikiamų mineralų ir organinių medžiagų pavidalu. Kuo daugiau duoda mikroorganizmai – tuo mažiau reikia purškimų. Galima pasiekti tokį lygį, kai daugiau nebereiks (arba užteks labai retai) purkšti, viskuo aprūpins mikroorganizmai. Tad schema tokia – varganą augalą pradedi per lapus purkšti mikroelementais, iškart sustiprėja fotosintezė, nuo to sustiprėja augalo resursai, jis išauga stipresnis ir pradeda šerti/auginti mikroorganizmų ordas dirvožemyje. Mikroorganizmai – tai bakterijos ir grybeliai (įskaitant sudarančius mikorizę), tada visokie aukštesni mikroorganizmai, kurie maitinasi žemesniais, dar aukštesni, jau įskaitant visokius vabaliukus, kirmėliukus, sliekiukus. Ir svarbūs ne tik tie grybeliai, kurie sudaro mikorizę, bet iš esmės svarbūs visi gyvenantys mikroorganizmai, paprastai mes apie tai net nepagalvojame. Mikorizę sudaro gal kelių rūšių grybeliai, o dirvožemyje gyvena milijonai rūšių grybelių ir bakterijų.
    Taigi, pirmąją – mikroorganizmų maisto problemą sprendžiu sustiprindamas fotozintezę ir naudodamas mulčių, bet svarbiausiu laikau fotosintezės variklio pakūrimą. Johno Kempfo teigimu, mikroelementais purškiant gaunamas toks papildomų angliavandenilių išskyrimo per šaknis į dirvožemį efektas, kad ekonomiškai jis žymiai pralenkia bet kokius mėšlo, mulčiaus ar kitų organinių medžiagų įterpimo efektus. Tokia teorija, o ką aš praktiškai naudojau? Purškiau dviejų rūšių mikroelementinių trąšų rinkiniais - LEADER Rapeseed (sudėtis: azotas (N) - 32 g/, (2,1% w/w), kalcio oksidas (CaO) - 126 g/, (8,3% w/w), magnio oksidas (MgO) - 53 g/l, (3,5% w/w), siera (S) - 148 g/l, (9,8% w/w), boras (B) - 60 g/l, (4,0% w/w), manganas (Mn) - 22 g/l, (1,5% w/w), molibdenas (Mo) - 2 g/l, (0,1% w/w), cinkas (Zn) - 2 g/l, (0,1% w/w), nuoroda - https://www.fmcagro.lt/lt/produktai/trasos/leader-rapeseed/ ) ir „Micronutrient EDTA Mix“ (sudėtis: Boron (B) 1.8%, Copper (Cu) * 0.6%, Iron (Fe)* 6.1%, Manganese (Mn)* 3.5%, Molybdenum (Mo) 0.22%, Zinc (Zn)* 1.6%, nuoroda - http://amozoli.lv/shop/index.php?id_product=559&controller=product&id_lang=1 ). LEADER Rapeseed yra baltas (manau dėl kalcio) tirpalas, jį naudoti pradėjau dar pernai ir jokių problemų su juo neturėjau, purškimui darau maždaug 1% tirpalą (100 ml 10 litrų vandens). „Micronutrient EDTA Mix“ įsigijau pirmiausia dėl to, kad jame yra geležies, ko nėra pirmame mišinyje. Pavasarį su „Micronutrient EDTA Mix“ (sausos mikrogranulės) maždaug 1% tirpalu dalinai apdeginau slyvų ir dar kažko lapus, tai po to paprastai darydavau bendrą tirpalą, į kurį dėdavau maždaug 1% LEADER Rapeseed ir iš akies mažiau, gal kokius 0,5% „Micronutrient EDTA Mix“. Purškiau viską, iki ko prieidavo rankos, pradedant bulvėmis ir baigiant kedrais (šveicariškomis pušimis). Realiai didelės sistemos nebuvo, trukdė per didelis sodas ir visokios žvejybos (pvz., prieš žvejybą dar negalima purkši, nes saulė per aukštai, o po žvejybos jau visiška naktis). Kažkiek sistemingiau nupurškiau tik šilauoges, bet ir tai trukdė tai žydėjimas, tai uogų nokimas.
    Antra problema siekiant sukurti gausią ir gyvybingą mikroorganizmų koloniją yra jiems tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymas. Ko jiems reikia? Oro ir vandens, kad jų ilgam neužlietų vanduo ir kad vasarą saulė neįkaitintų plikos žemės, nes įkaitus mikroorganizmai žūna, dirvožemio paviršiaus keli centimetrai tiesiog sterilizuojami. Turint omenyje, kad daugeliu atvejų pagrindinis mikroorganizmų aktyvumas vyksta viršutinių iki 15 cm sluoksnyje, tai net kelių cm sterilizavimas duos neigiamą efektą. Orą dirvožemyje duoda puri žemė, todėl supresuoto dirvožemio sluoksniai iškart mažina efektyvumą. Reikia, kad oras mainytųsi, nes mikroorganizmai sunaudoja deguonį, išskiria anglies dioksidą. Jei dirvožemis pilnai užliejamas stovi ilgiau nei parą, tai daug mikroorganizmų žūna, todėl tokiu atveju reikėtų drenažo. Mulčius padeda dirvožemyje išsaugoti reikalingą vandenį bei apsaugo dirvožemį nuo minėto saulės perkaitinimo. Tokia teorija, o ką aš praktiškai padariau? Pernai vasaros gale – rudenį aplink augančius šilauogių krūmus sukaliau pakeltas lysves – po vieną 15 cm pločio medžio kompozito pilnavidurę dailylentę. Jų viduje tiesiai ant krūmų pripyliau durpių, į kurias įdėjau truputį vermikomposto ir granuliuotos sieros. O ant viršaus pripyliau mulčiaus iš visokių susmulkintų šakelių. Tokios pakeltos lysvės užtikrina drenažą, substratas viduje niekada nebus pilnai užlietas, užtikrina gerą porėtumą ir oro mainymąsi, o mulčius apsaugo nuo išdžiūvimo ir perkaitimo. Dar reikia pridėti, kad mikroorganizmų aktyvumas labai didėja didėjant temperatūrai (pvz., dvigubai temperatūrai pakilus 10 laipsnių), tai irgi pliusas šiuo atveju, nes pakeltos lysvės greičiau įšyla. Ir dar reikia pažymėti, kad mikroorganizmai neblogai išgyvena sausras. Ilgesnių užliejimų jie bijo, o ilgesnių sausrų – ne.
    Trečia problema – mikroorganizmų „nenuodyjimas“. Jei fungicidai, insekticidai, herbicidai juos tiesiogiai žudo ir palieka ilgalaikį neigiamą poveikį dirvožemyje, tai netgi įprastos mineralinės trąšos jiems kenkia. Fosforo trąšos labiausiai kenkia mikorizę sudarantiems grybeliams, azoto trąšos – azotą fiksuojančios bakterijoms. Mineralinės trąšos turi daug druskų, oksiduoja dirvožemį, blogina mikroorganizmų gyvenimo sąlygas ir ardo jų simbiotinius ryšius su augalais. Aš niekada šilauogėms nenaudojau fungicidų ir panašios chemijos, o šiemet nustojau naudoti ir mineralines trąšas. Tiksliai neatsimenu, gal pačioje sezono pradžioje dar kažkiek jų užbėriau. Pradžioje neturėjau nusistatymo iškart nustoti naudoti trąšas, turėjau ketinimą tik mažinti jų naudojimą, tačiau vasarą šilauogės taip augo, kad jokių trąšų daugiau nebereikėjo.
    Tęsinys vėliau.
  6. Patinka
    vk_ reacted to Algis... in No-till   
    Pamastimui , ypac po 13min.
  7. Patinka
    vk_ reacted to Ricci in Šilauogės   
    Dabar ankstyvą pavasarį vandenėlis šniokštė kaip reikiant pro vamzdį. Vadinasi veikia. Ir substratas nebuvo visiškai permirkes o tiesiog drėgnas. Ko nepasakysi šalimais esančioje tranšėjoje. Jos substratas gerokai buvo šlapias. Bet galvoju patiesiu vamzdi ir šalimai kitos tranšėjos. 
    Manau ir aš kad bus gerai. Nes turiu gravitacibę taškinę laistymo sistemą tai drėkinimas esant poreikiui gali būti tiekiamas pastoviai ir substratas turėtų būti saikingai drėgnas. 
  8. Patinka
    vk_ got a reaction from Ricci in Šilauogės   
    Drenažo vamzdis neturėtų sausinti substrato, o turėtų tik nuvesti kenksmingą vandens perteklių ir apsaugoti nuo užmirkimo. Substrato drėgmei palaikyti turbūt svarbiausias yra mulčius. Manau, kad Ricci drenažo vamzdis puikiai pasiteisins.
  9. Patinka
    vk_ reacted to Ricci in Šilauogės   
    Aš esu patieses drenažo vamzdį. Prieš sodinant ir jį
     
    Aš esu patiese drenažo vamzdį. Tai padariau ir užpyliau durpėmis tada sodinau.  Apie užmirkimą nėra net kalbų. Tik dabar klausimas kaip pavyks palaikyti drėgmę substrate. Galvoju ar nebus per sausa. 




  10. Patinka
    vk_ got a reaction from Ricci in Šilauogės   
    Šilauogių šaknims nereikalingas nei smėlis, nei tuo labiau žvyras. Jį galima pilti nebent tuo atveju, kai yra labai blogas vandens nubėgimas ir tas žvyras galėtų priimti kažkiek vandens pertekliaus po liūties. Nes jei substratas pabus porą dienų pilnai užlietas vandeniu, tai žus labai didelė dalis mikroorganizmų, o būtent mikroorganizmai užtikrina substrato derlingumą ir sveikumą. Mikroorganizmai pakankamai gerai pergyvena sausras ir žiemos šalčius, tačiau jiems labai kenkia ilgesnis (poros dienų) pilnas užliejimas vandeniu ir perkaitimas, kai, pavyzdžiui, substratas be mulčiaus ir saulės tiesioginiai spinduliai ji stipriai įkaitina.
    Grįžtant prie žvyro drenažui - jei dirva yra vandeniui nelaidus molis, tai žvyras pilnai negelbės ir tada geriau kasti negiliai ir daryti aukštą kaupą. Jei dirva daugmaž normali - tai žvyro dėti neverta. Pagalvojau, kad visai geras variantas būtų tranšėjos apačioje padėti drenažo vamzdį, jei yra galimybė juo nuvesti vandens perteklių, o ne pilti žvyrą ir smėlį.
  11. Patinka
    vk_ got a reaction from Joolius in Šilauogės   
    Šilauogių šaknims nereikalingas nei smėlis, nei tuo labiau žvyras. Jį galima pilti nebent tuo atveju, kai yra labai blogas vandens nubėgimas ir tas žvyras galėtų priimti kažkiek vandens pertekliaus po liūties. Nes jei substratas pabus porą dienų pilnai užlietas vandeniu, tai žus labai didelė dalis mikroorganizmų, o būtent mikroorganizmai užtikrina substrato derlingumą ir sveikumą. Mikroorganizmai pakankamai gerai pergyvena sausras ir žiemos šalčius, tačiau jiems labai kenkia ilgesnis (poros dienų) pilnas užliejimas vandeniu ir perkaitimas, kai, pavyzdžiui, substratas be mulčiaus ir saulės tiesioginiai spinduliai ji stipriai įkaitina.
    Grįžtant prie žvyro drenažui - jei dirva yra vandeniui nelaidus molis, tai žvyras pilnai negelbės ir tada geriau kasti negiliai ir daryti aukštą kaupą. Jei dirva daugmaž normali - tai žvyro dėti neverta. Pagalvojau, kad visai geras variantas būtų tranšėjos apačioje padėti drenažo vamzdį, jei yra galimybė juo nuvesti vandens perteklių, o ne pilti žvyrą ir smėlį.
  12. Patinka
    vk_ got a reaction from Joolius in Šilauogės   
    Pas mane tujų siena ir šilauogės auga skirtingose vietose, bet negaliu atsistebėti kaip gerai vėją sulaiko suaugusi tujų siena. Būna didžiausias vėjas, o už tujų visai ramu - tokia užuovėja tikrai patiktų šilauogėms. Neigiamas tujų poveikis gali būti dėl šešėlio ir šaknų, bet manau, kad tos šaknys toli nenueina ir už kelių metrų neturėtų kelti jokių problemų. Dėl šešėlio - tai nevertėtų iš pietinės pusės sodinti labai arti, o iš kitų pusių neturėtų būti jokių problemų.
    Šalia kaimynas yra pasodinęs eglučių juostą, tai sakyčiau, kad tujų siena daug geriau sulaiko vėją.
  13. Patinka
    vk_ got a reaction from ARUNASAS0 in Šilauogės   
    Manau, kad Chandler nėra per vėlyva, dėl to gali drąsiai sodinti. Uogos didelės, bet man asmeniškai jų skonis nelabai patinka, aš Chandler turiu vieną krūmą ir daugiau jo nesodinau.
    Patriot - kaip ir viskas gerai, vienintelis ypatumas, kad kartais jų uogos nuplyšta ne sausai ir gali tepti kitas uogas. Tai trūkumas didelėse plantacijose.
    Toro - didelės gražios uogos, visiems patinka, sakyčiau, kad tavo atveju labai verta auginti. Su juo tik gal sunkiau gražų krūmą išauginti, kažkaip labai mėgsta šakos augti horizontaliai, o ne į viršų.
    Sierra - pas mane stabiliai duoda didelį derlių vidutinio dydžio uogų, bet pačios uogos man skanios ir patinka. Pliusas - uogų skonis, minusu galėtų būti vidutinis uogų dydis, jei kažkam svarbu tik didelės uogos.
    Sakyčiau, kad tau dar vertėtų pasodinti kitų veislių, kurios duoda nemažas uogas, pavyzdžiui, Duke, Bluecrop. Dar man patinka gana vėlyva veislė (pagal nokimą panaši į Chandler) Darrow - labai skanios uogos, kai gerai prinoksta, o dar gana didelės ir derlingi krūmai.
    Sau dėl įvairumo galėtum pasisodinti po vieną kitą krūmelį veislių Denis Blue, Reka, Bonus, Hahnah's Choice, Legacy, Spartan. Dar Lietuvoje atsirado labai naujos veislės Calypso, Titanium, Megas Blue - galima ir apie jas pagalvoti.
  14. Patinka
    vk_ reacted to Bulvinykas in svarainiai   
    Tai nuo realizacijos ir reikia pradėti planuot. Kaimynas augina ekologiškai, tai iš visų bėdų, stabilios realicijos kanalų nebuvimas, yra didžiausia. 
  15. Patinka
    vk_ got a reaction from kubas in Lazdynai   
    Pas mus amerikietiškų lazdynų veislių niekas neaugina?
     
     
  16. Patinka
    vk_ got a reaction from lunacy in No-till   
    Sveiki.
    Aš tik mėgėjas sodininkas, su grūdų auginimu neturiu nieko bendro, tad galite toliau nebeskaityti tie, kam svarbi asmeninė patirtis.
    Prisižiūrėjau Johno Kempfo video, tai galiu pasidalinti keliomis idėjomis į temą. Johnas propaguoja ne no-till, bet „regenerative“ - atkuriamąją žemdirbystę, kurios esmė augalų maitinimą pervesti iš trąšų į sukuriamą bioaktyvaus dirvožemio. Beveik pilnai sutampa su no-till, tad jo idėjos gali būti pritaikytos jūsų no-till praktikoje.
    Johno teigimu, didžiausią grąžą lyginant su sąnaudomis duoda dvi priemonės:
    1)      Inokuliantų (bakterijos ir grybeliai) panaudojimas sėjant ar iš anksto ir
    2)      Tręšimas per lapus. Čia pagrinde kalbama apie tręšimą mikroelementais, o ne NPK.
    Kas naudojate šias priemones? Teisingesnis klausimas būtų – kodėl dar kas nors nenaudojate šių priemonių?
    Johno idėja, kurią jis grindžia šimtais mokslinių tyrimų ir dešimtmečiais praktinio darbo, yra tokia: „augalai labiau maitina dirvožemį nei dirvožemis augalus“! Augalas fotosintezės metu sukuria angliavandenius, kurių dalį per šaknis skystu pavidalu išskiria į dirvožemį ir tuo maitina mikroorganizmus – bakterijas, grybelius. Bakterijos suvalgo angliavandenius, jų daug prisiveisia, ir jos augdamos iš dirvos paima mineralus, kurie buvo augalams neprieinamoje formoje. Bakterijų gyvenimas trumpas, jos numiršta ir tie jų iš dirvos paimti mineralai kartu su jų kūneliais tampa puikia maistine medžiaga augalams. Net daug geresne, nei ištirpintos mineralinės trąšos. Tokiu būdu vyksta abipusiai naudingi mainai – augalas maitina angliavandeniais, atgal gauna mineralus. Kaip sustiprinti šį procesą? Geriausia yra padidinti fotosintezės efektyvumą. Johno teigimu, įprastinių pasėlių fotosintezės efektyvumas sudaro tik 15-20% lyginant su jų genetiniu potencialu. Ir galima labai staigiai – per dieną – fotosintezės efektyvumą padidinti 2-3 kartus nupurškus lapus reikiamais mikroelementais. Tiesa, tas efektyvumo padidėjimas netruks labai ilgai ir vėliau reiks pakartotinių purškimų.
    Johno teigimu, per maždaug 3 metus galima atstatyti ar sukurti tokį bioaktyvų dirvožemį, kad jis pilnai aprūpintų augalus ir daugiau nereiktų įterpinėti jokių trąšų, jokių papildymų, nebent kažkokių mikroelementų, jei jų nėra dirvoje, bet tie papildymai reikštų maždaug gramus kas kelis metus hektarui. Bioaktyvus dirvožemis iš oro fiksuos azotą, iš dirvožemio į augalams prieinamą formą mineralizuos fosforą, kalį ir daug kitų elementų.
    Johnas daro augalų sulčių tyrimus ir pagal tai nustato, ko trūksta augalams. Tik sulčių tyrimas tą parodo tiksliai. To neparodo nei sudegintų augalų dalių mineralų tyrimas, nei dirvoje esančių mineralų tyrimas. Daugelis mineralų yra dirvoje, bet jie yra neprieinami augalams, dirvos tyrimas gali parodyti didelį geležies ar mangano kiekį, bet jų augalai negalės įsisavinti, nes jie bus per daug oksiduoti, pvz., valentiškumas +4, kai augalai gali įsisavinti tik +2. Ir tokiu atveju galima į dirvą papildomai įnešti daug geležies ar mangano, bet jokio efekto augalų sultyse nebus, nes įnešti elementai iškart oksiduosis ir taps neprieinami augalams. Kokia išeitis? Lapų purškimas chelatine reikiamo mikroelemento forma. Johno teigimu, virš 90% augalų trūksta geležies. Kodėl? Todėl, kad dirvos tapo per daug oksiduotomis, o taip pat blogą įtaką padarė herbicidai, fungicidai ir mineralinės trąšos.
    Johno teigimu, dabar dažnai blogiau yra ne kokių nors elementų trūkumas, o perteklius. Nes elementai turi panašias savybes ir tarpusavyje konkuruoja, jei kažkurio elemento yra per daug, tai jis labai sumažins kito susijusio elemento įsisavinimą. Augintojai per daug naudoja trąšų, daug naudoja trąšų, kurių trūkumo augalai išvis nejaučia. Johno kompanija pagal augalų sulčių tyrimus nustato, ko trūksta, ko yra per daug ir koreguoja augalų mitybą. Rezultate trąšų naudojimas sumažėja kelis kartus per kelis metus, bet panaudojami inokuliantai ir lapų tręšimas, o derliai išauga bei kartu išauga derliaus sveikumas ir kokybė.
    Johno teigimu, užtikrinus tinkamą augalų mitybą, jie nebesirgs ir jų nebepuls kenkėjai.
    Ką galima paminėti lyginant Johno idėjas su jūsų aptarimais? Kažkiek sureikšminate dirvos nejudinimą, bet neskiriate tikslingo dėmesio dirvožemio bioaktyvumui – turbūt mažai naudojate inokuliantus, nesistengiate padidinti fotosintezės aktyvumo, neskiriate dėmesio mikroelementiniam tręšimui per lapus, nesaugote dirvožemio gyvybės nuo neigiamo herbicidų ir fungicidų poveikio. Net tikslingai sistemingai viską darant tai užima kelis metus, o naudojant tik dalį priemonių ir rezultatas bus dalinis.
    P.S.: https://www.advancingecoag.com/ 
  17. Patinka
    vk_ got a reaction from Vilius in No-till   
    Sveiki.
    Aš tik mėgėjas sodininkas, su grūdų auginimu neturiu nieko bendro, tad galite toliau nebeskaityti tie, kam svarbi asmeninė patirtis.
    Prisižiūrėjau Johno Kempfo video, tai galiu pasidalinti keliomis idėjomis į temą. Johnas propaguoja ne no-till, bet „regenerative“ - atkuriamąją žemdirbystę, kurios esmė augalų maitinimą pervesti iš trąšų į sukuriamą bioaktyvaus dirvožemio. Beveik pilnai sutampa su no-till, tad jo idėjos gali būti pritaikytos jūsų no-till praktikoje.
    Johno teigimu, didžiausią grąžą lyginant su sąnaudomis duoda dvi priemonės:
    1)      Inokuliantų (bakterijos ir grybeliai) panaudojimas sėjant ar iš anksto ir
    2)      Tręšimas per lapus. Čia pagrinde kalbama apie tręšimą mikroelementais, o ne NPK.
    Kas naudojate šias priemones? Teisingesnis klausimas būtų – kodėl dar kas nors nenaudojate šių priemonių?
    Johno idėja, kurią jis grindžia šimtais mokslinių tyrimų ir dešimtmečiais praktinio darbo, yra tokia: „augalai labiau maitina dirvožemį nei dirvožemis augalus“! Augalas fotosintezės metu sukuria angliavandenius, kurių dalį per šaknis skystu pavidalu išskiria į dirvožemį ir tuo maitina mikroorganizmus – bakterijas, grybelius. Bakterijos suvalgo angliavandenius, jų daug prisiveisia, ir jos augdamos iš dirvos paima mineralus, kurie buvo augalams neprieinamoje formoje. Bakterijų gyvenimas trumpas, jos numiršta ir tie jų iš dirvos paimti mineralai kartu su jų kūneliais tampa puikia maistine medžiaga augalams. Net daug geresne, nei ištirpintos mineralinės trąšos. Tokiu būdu vyksta abipusiai naudingi mainai – augalas maitina angliavandeniais, atgal gauna mineralus. Kaip sustiprinti šį procesą? Geriausia yra padidinti fotosintezės efektyvumą. Johno teigimu, įprastinių pasėlių fotosintezės efektyvumas sudaro tik 15-20% lyginant su jų genetiniu potencialu. Ir galima labai staigiai – per dieną – fotosintezės efektyvumą padidinti 2-3 kartus nupurškus lapus reikiamais mikroelementais. Tiesa, tas efektyvumo padidėjimas netruks labai ilgai ir vėliau reiks pakartotinių purškimų.
    Johno teigimu, per maždaug 3 metus galima atstatyti ar sukurti tokį bioaktyvų dirvožemį, kad jis pilnai aprūpintų augalus ir daugiau nereiktų įterpinėti jokių trąšų, jokių papildymų, nebent kažkokių mikroelementų, jei jų nėra dirvoje, bet tie papildymai reikštų maždaug gramus kas kelis metus hektarui. Bioaktyvus dirvožemis iš oro fiksuos azotą, iš dirvožemio į augalams prieinamą formą mineralizuos fosforą, kalį ir daug kitų elementų.
    Johnas daro augalų sulčių tyrimus ir pagal tai nustato, ko trūksta augalams. Tik sulčių tyrimas tą parodo tiksliai. To neparodo nei sudegintų augalų dalių mineralų tyrimas, nei dirvoje esančių mineralų tyrimas. Daugelis mineralų yra dirvoje, bet jie yra neprieinami augalams, dirvos tyrimas gali parodyti didelį geležies ar mangano kiekį, bet jų augalai negalės įsisavinti, nes jie bus per daug oksiduoti, pvz., valentiškumas +4, kai augalai gali įsisavinti tik +2. Ir tokiu atveju galima į dirvą papildomai įnešti daug geležies ar mangano, bet jokio efekto augalų sultyse nebus, nes įnešti elementai iškart oksiduosis ir taps neprieinami augalams. Kokia išeitis? Lapų purškimas chelatine reikiamo mikroelemento forma. Johno teigimu, virš 90% augalų trūksta geležies. Kodėl? Todėl, kad dirvos tapo per daug oksiduotomis, o taip pat blogą įtaką padarė herbicidai, fungicidai ir mineralinės trąšos.
    Johno teigimu, dabar dažnai blogiau yra ne kokių nors elementų trūkumas, o perteklius. Nes elementai turi panašias savybes ir tarpusavyje konkuruoja, jei kažkurio elemento yra per daug, tai jis labai sumažins kito susijusio elemento įsisavinimą. Augintojai per daug naudoja trąšų, daug naudoja trąšų, kurių trūkumo augalai išvis nejaučia. Johno kompanija pagal augalų sulčių tyrimus nustato, ko trūksta, ko yra per daug ir koreguoja augalų mitybą. Rezultate trąšų naudojimas sumažėja kelis kartus per kelis metus, bet panaudojami inokuliantai ir lapų tręšimas, o derliai išauga bei kartu išauga derliaus sveikumas ir kokybė.
    Johno teigimu, užtikrinus tinkamą augalų mitybą, jie nebesirgs ir jų nebepuls kenkėjai.
    Ką galima paminėti lyginant Johno idėjas su jūsų aptarimais? Kažkiek sureikšminate dirvos nejudinimą, bet neskiriate tikslingo dėmesio dirvožemio bioaktyvumui – turbūt mažai naudojate inokuliantus, nesistengiate padidinti fotosintezės aktyvumo, neskiriate dėmesio mikroelementiniam tręšimui per lapus, nesaugote dirvožemio gyvybės nuo neigiamo herbicidų ir fungicidų poveikio. Net tikslingai sistemingai viską darant tai užima kelis metus, o naudojant tik dalį priemonių ir rezultatas bus dalinis.
    P.S.: https://www.advancingecoag.com/ 
  18. Patinka
    vk_ got a reaction from sigitass in No-till   
    Sveiki.
    Aš tik mėgėjas sodininkas, su grūdų auginimu neturiu nieko bendro, tad galite toliau nebeskaityti tie, kam svarbi asmeninė patirtis.
    Prisižiūrėjau Johno Kempfo video, tai galiu pasidalinti keliomis idėjomis į temą. Johnas propaguoja ne no-till, bet „regenerative“ - atkuriamąją žemdirbystę, kurios esmė augalų maitinimą pervesti iš trąšų į sukuriamą bioaktyvaus dirvožemio. Beveik pilnai sutampa su no-till, tad jo idėjos gali būti pritaikytos jūsų no-till praktikoje.
    Johno teigimu, didžiausią grąžą lyginant su sąnaudomis duoda dvi priemonės:
    1)      Inokuliantų (bakterijos ir grybeliai) panaudojimas sėjant ar iš anksto ir
    2)      Tręšimas per lapus. Čia pagrinde kalbama apie tręšimą mikroelementais, o ne NPK.
    Kas naudojate šias priemones? Teisingesnis klausimas būtų – kodėl dar kas nors nenaudojate šių priemonių?
    Johno idėja, kurią jis grindžia šimtais mokslinių tyrimų ir dešimtmečiais praktinio darbo, yra tokia: „augalai labiau maitina dirvožemį nei dirvožemis augalus“! Augalas fotosintezės metu sukuria angliavandenius, kurių dalį per šaknis skystu pavidalu išskiria į dirvožemį ir tuo maitina mikroorganizmus – bakterijas, grybelius. Bakterijos suvalgo angliavandenius, jų daug prisiveisia, ir jos augdamos iš dirvos paima mineralus, kurie buvo augalams neprieinamoje formoje. Bakterijų gyvenimas trumpas, jos numiršta ir tie jų iš dirvos paimti mineralai kartu su jų kūneliais tampa puikia maistine medžiaga augalams. Net daug geresne, nei ištirpintos mineralinės trąšos. Tokiu būdu vyksta abipusiai naudingi mainai – augalas maitina angliavandeniais, atgal gauna mineralus. Kaip sustiprinti šį procesą? Geriausia yra padidinti fotosintezės efektyvumą. Johno teigimu, įprastinių pasėlių fotosintezės efektyvumas sudaro tik 15-20% lyginant su jų genetiniu potencialu. Ir galima labai staigiai – per dieną – fotosintezės efektyvumą padidinti 2-3 kartus nupurškus lapus reikiamais mikroelementais. Tiesa, tas efektyvumo padidėjimas netruks labai ilgai ir vėliau reiks pakartotinių purškimų.
    Johno teigimu, per maždaug 3 metus galima atstatyti ar sukurti tokį bioaktyvų dirvožemį, kad jis pilnai aprūpintų augalus ir daugiau nereiktų įterpinėti jokių trąšų, jokių papildymų, nebent kažkokių mikroelementų, jei jų nėra dirvoje, bet tie papildymai reikštų maždaug gramus kas kelis metus hektarui. Bioaktyvus dirvožemis iš oro fiksuos azotą, iš dirvožemio į augalams prieinamą formą mineralizuos fosforą, kalį ir daug kitų elementų.
    Johnas daro augalų sulčių tyrimus ir pagal tai nustato, ko trūksta augalams. Tik sulčių tyrimas tą parodo tiksliai. To neparodo nei sudegintų augalų dalių mineralų tyrimas, nei dirvoje esančių mineralų tyrimas. Daugelis mineralų yra dirvoje, bet jie yra neprieinami augalams, dirvos tyrimas gali parodyti didelį geležies ar mangano kiekį, bet jų augalai negalės įsisavinti, nes jie bus per daug oksiduoti, pvz., valentiškumas +4, kai augalai gali įsisavinti tik +2. Ir tokiu atveju galima į dirvą papildomai įnešti daug geležies ar mangano, bet jokio efekto augalų sultyse nebus, nes įnešti elementai iškart oksiduosis ir taps neprieinami augalams. Kokia išeitis? Lapų purškimas chelatine reikiamo mikroelemento forma. Johno teigimu, virš 90% augalų trūksta geležies. Kodėl? Todėl, kad dirvos tapo per daug oksiduotomis, o taip pat blogą įtaką padarė herbicidai, fungicidai ir mineralinės trąšos.
    Johno teigimu, dabar dažnai blogiau yra ne kokių nors elementų trūkumas, o perteklius. Nes elementai turi panašias savybes ir tarpusavyje konkuruoja, jei kažkurio elemento yra per daug, tai jis labai sumažins kito susijusio elemento įsisavinimą. Augintojai per daug naudoja trąšų, daug naudoja trąšų, kurių trūkumo augalai išvis nejaučia. Johno kompanija pagal augalų sulčių tyrimus nustato, ko trūksta, ko yra per daug ir koreguoja augalų mitybą. Rezultate trąšų naudojimas sumažėja kelis kartus per kelis metus, bet panaudojami inokuliantai ir lapų tręšimas, o derliai išauga bei kartu išauga derliaus sveikumas ir kokybė.
    Johno teigimu, užtikrinus tinkamą augalų mitybą, jie nebesirgs ir jų nebepuls kenkėjai.
    Ką galima paminėti lyginant Johno idėjas su jūsų aptarimais? Kažkiek sureikšminate dirvos nejudinimą, bet neskiriate tikslingo dėmesio dirvožemio bioaktyvumui – turbūt mažai naudojate inokuliantus, nesistengiate padidinti fotosintezės aktyvumo, neskiriate dėmesio mikroelementiniam tręšimui per lapus, nesaugote dirvožemio gyvybės nuo neigiamo herbicidų ir fungicidų poveikio. Net tikslingai sistemingai viską darant tai užima kelis metus, o naudojant tik dalį priemonių ir rezultatas bus dalinis.
    P.S.: https://www.advancingecoag.com/ 
  19. Patinka
    vk_ got a reaction from Gunia in No-till   
    Sveiki.
    Aš tik mėgėjas sodininkas, su grūdų auginimu neturiu nieko bendro, tad galite toliau nebeskaityti tie, kam svarbi asmeninė patirtis.
    Prisižiūrėjau Johno Kempfo video, tai galiu pasidalinti keliomis idėjomis į temą. Johnas propaguoja ne no-till, bet „regenerative“ - atkuriamąją žemdirbystę, kurios esmė augalų maitinimą pervesti iš trąšų į sukuriamą bioaktyvaus dirvožemio. Beveik pilnai sutampa su no-till, tad jo idėjos gali būti pritaikytos jūsų no-till praktikoje.
    Johno teigimu, didžiausią grąžą lyginant su sąnaudomis duoda dvi priemonės:
    1)      Inokuliantų (bakterijos ir grybeliai) panaudojimas sėjant ar iš anksto ir
    2)      Tręšimas per lapus. Čia pagrinde kalbama apie tręšimą mikroelementais, o ne NPK.
    Kas naudojate šias priemones? Teisingesnis klausimas būtų – kodėl dar kas nors nenaudojate šių priemonių?
    Johno idėja, kurią jis grindžia šimtais mokslinių tyrimų ir dešimtmečiais praktinio darbo, yra tokia: „augalai labiau maitina dirvožemį nei dirvožemis augalus“! Augalas fotosintezės metu sukuria angliavandenius, kurių dalį per šaknis skystu pavidalu išskiria į dirvožemį ir tuo maitina mikroorganizmus – bakterijas, grybelius. Bakterijos suvalgo angliavandenius, jų daug prisiveisia, ir jos augdamos iš dirvos paima mineralus, kurie buvo augalams neprieinamoje formoje. Bakterijų gyvenimas trumpas, jos numiršta ir tie jų iš dirvos paimti mineralai kartu su jų kūneliais tampa puikia maistine medžiaga augalams. Net daug geresne, nei ištirpintos mineralinės trąšos. Tokiu būdu vyksta abipusiai naudingi mainai – augalas maitina angliavandeniais, atgal gauna mineralus. Kaip sustiprinti šį procesą? Geriausia yra padidinti fotosintezės efektyvumą. Johno teigimu, įprastinių pasėlių fotosintezės efektyvumas sudaro tik 15-20% lyginant su jų genetiniu potencialu. Ir galima labai staigiai – per dieną – fotosintezės efektyvumą padidinti 2-3 kartus nupurškus lapus reikiamais mikroelementais. Tiesa, tas efektyvumo padidėjimas netruks labai ilgai ir vėliau reiks pakartotinių purškimų.
    Johno teigimu, per maždaug 3 metus galima atstatyti ar sukurti tokį bioaktyvų dirvožemį, kad jis pilnai aprūpintų augalus ir daugiau nereiktų įterpinėti jokių trąšų, jokių papildymų, nebent kažkokių mikroelementų, jei jų nėra dirvoje, bet tie papildymai reikštų maždaug gramus kas kelis metus hektarui. Bioaktyvus dirvožemis iš oro fiksuos azotą, iš dirvožemio į augalams prieinamą formą mineralizuos fosforą, kalį ir daug kitų elementų.
    Johnas daro augalų sulčių tyrimus ir pagal tai nustato, ko trūksta augalams. Tik sulčių tyrimas tą parodo tiksliai. To neparodo nei sudegintų augalų dalių mineralų tyrimas, nei dirvoje esančių mineralų tyrimas. Daugelis mineralų yra dirvoje, bet jie yra neprieinami augalams, dirvos tyrimas gali parodyti didelį geležies ar mangano kiekį, bet jų augalai negalės įsisavinti, nes jie bus per daug oksiduoti, pvz., valentiškumas +4, kai augalai gali įsisavinti tik +2. Ir tokiu atveju galima į dirvą papildomai įnešti daug geležies ar mangano, bet jokio efekto augalų sultyse nebus, nes įnešti elementai iškart oksiduosis ir taps neprieinami augalams. Kokia išeitis? Lapų purškimas chelatine reikiamo mikroelemento forma. Johno teigimu, virš 90% augalų trūksta geležies. Kodėl? Todėl, kad dirvos tapo per daug oksiduotomis, o taip pat blogą įtaką padarė herbicidai, fungicidai ir mineralinės trąšos.
    Johno teigimu, dabar dažnai blogiau yra ne kokių nors elementų trūkumas, o perteklius. Nes elementai turi panašias savybes ir tarpusavyje konkuruoja, jei kažkurio elemento yra per daug, tai jis labai sumažins kito susijusio elemento įsisavinimą. Augintojai per daug naudoja trąšų, daug naudoja trąšų, kurių trūkumo augalai išvis nejaučia. Johno kompanija pagal augalų sulčių tyrimus nustato, ko trūksta, ko yra per daug ir koreguoja augalų mitybą. Rezultate trąšų naudojimas sumažėja kelis kartus per kelis metus, bet panaudojami inokuliantai ir lapų tręšimas, o derliai išauga bei kartu išauga derliaus sveikumas ir kokybė.
    Johno teigimu, užtikrinus tinkamą augalų mitybą, jie nebesirgs ir jų nebepuls kenkėjai.
    Ką galima paminėti lyginant Johno idėjas su jūsų aptarimais? Kažkiek sureikšminate dirvos nejudinimą, bet neskiriate tikslingo dėmesio dirvožemio bioaktyvumui – turbūt mažai naudojate inokuliantus, nesistengiate padidinti fotosintezės aktyvumo, neskiriate dėmesio mikroelementiniam tręšimui per lapus, nesaugote dirvožemio gyvybės nuo neigiamo herbicidų ir fungicidų poveikio. Net tikslingai sistemingai viską darant tai užima kelis metus, o naudojant tik dalį priemonių ir rezultatas bus dalinis.
    P.S.: https://www.advancingecoag.com/ 
  20. Patinka
    vk_ got a reaction from udugas in No-till   
    Sveiki.
    Aš tik mėgėjas sodininkas, su grūdų auginimu neturiu nieko bendro, tad galite toliau nebeskaityti tie, kam svarbi asmeninė patirtis.
    Prisižiūrėjau Johno Kempfo video, tai galiu pasidalinti keliomis idėjomis į temą. Johnas propaguoja ne no-till, bet „regenerative“ - atkuriamąją žemdirbystę, kurios esmė augalų maitinimą pervesti iš trąšų į sukuriamą bioaktyvaus dirvožemio. Beveik pilnai sutampa su no-till, tad jo idėjos gali būti pritaikytos jūsų no-till praktikoje.
    Johno teigimu, didžiausią grąžą lyginant su sąnaudomis duoda dvi priemonės:
    1)      Inokuliantų (bakterijos ir grybeliai) panaudojimas sėjant ar iš anksto ir
    2)      Tręšimas per lapus. Čia pagrinde kalbama apie tręšimą mikroelementais, o ne NPK.
    Kas naudojate šias priemones? Teisingesnis klausimas būtų – kodėl dar kas nors nenaudojate šių priemonių?
    Johno idėja, kurią jis grindžia šimtais mokslinių tyrimų ir dešimtmečiais praktinio darbo, yra tokia: „augalai labiau maitina dirvožemį nei dirvožemis augalus“! Augalas fotosintezės metu sukuria angliavandenius, kurių dalį per šaknis skystu pavidalu išskiria į dirvožemį ir tuo maitina mikroorganizmus – bakterijas, grybelius. Bakterijos suvalgo angliavandenius, jų daug prisiveisia, ir jos augdamos iš dirvos paima mineralus, kurie buvo augalams neprieinamoje formoje. Bakterijų gyvenimas trumpas, jos numiršta ir tie jų iš dirvos paimti mineralai kartu su jų kūneliais tampa puikia maistine medžiaga augalams. Net daug geresne, nei ištirpintos mineralinės trąšos. Tokiu būdu vyksta abipusiai naudingi mainai – augalas maitina angliavandeniais, atgal gauna mineralus. Kaip sustiprinti šį procesą? Geriausia yra padidinti fotosintezės efektyvumą. Johno teigimu, įprastinių pasėlių fotosintezės efektyvumas sudaro tik 15-20% lyginant su jų genetiniu potencialu. Ir galima labai staigiai – per dieną – fotosintezės efektyvumą padidinti 2-3 kartus nupurškus lapus reikiamais mikroelementais. Tiesa, tas efektyvumo padidėjimas netruks labai ilgai ir vėliau reiks pakartotinių purškimų.
    Johno teigimu, per maždaug 3 metus galima atstatyti ar sukurti tokį bioaktyvų dirvožemį, kad jis pilnai aprūpintų augalus ir daugiau nereiktų įterpinėti jokių trąšų, jokių papildymų, nebent kažkokių mikroelementų, jei jų nėra dirvoje, bet tie papildymai reikštų maždaug gramus kas kelis metus hektarui. Bioaktyvus dirvožemis iš oro fiksuos azotą, iš dirvožemio į augalams prieinamą formą mineralizuos fosforą, kalį ir daug kitų elementų.
    Johnas daro augalų sulčių tyrimus ir pagal tai nustato, ko trūksta augalams. Tik sulčių tyrimas tą parodo tiksliai. To neparodo nei sudegintų augalų dalių mineralų tyrimas, nei dirvoje esančių mineralų tyrimas. Daugelis mineralų yra dirvoje, bet jie yra neprieinami augalams, dirvos tyrimas gali parodyti didelį geležies ar mangano kiekį, bet jų augalai negalės įsisavinti, nes jie bus per daug oksiduoti, pvz., valentiškumas +4, kai augalai gali įsisavinti tik +2. Ir tokiu atveju galima į dirvą papildomai įnešti daug geležies ar mangano, bet jokio efekto augalų sultyse nebus, nes įnešti elementai iškart oksiduosis ir taps neprieinami augalams. Kokia išeitis? Lapų purškimas chelatine reikiamo mikroelemento forma. Johno teigimu, virš 90% augalų trūksta geležies. Kodėl? Todėl, kad dirvos tapo per daug oksiduotomis, o taip pat blogą įtaką padarė herbicidai, fungicidai ir mineralinės trąšos.
    Johno teigimu, dabar dažnai blogiau yra ne kokių nors elementų trūkumas, o perteklius. Nes elementai turi panašias savybes ir tarpusavyje konkuruoja, jei kažkurio elemento yra per daug, tai jis labai sumažins kito susijusio elemento įsisavinimą. Augintojai per daug naudoja trąšų, daug naudoja trąšų, kurių trūkumo augalai išvis nejaučia. Johno kompanija pagal augalų sulčių tyrimus nustato, ko trūksta, ko yra per daug ir koreguoja augalų mitybą. Rezultate trąšų naudojimas sumažėja kelis kartus per kelis metus, bet panaudojami inokuliantai ir lapų tręšimas, o derliai išauga bei kartu išauga derliaus sveikumas ir kokybė.
    Johno teigimu, užtikrinus tinkamą augalų mitybą, jie nebesirgs ir jų nebepuls kenkėjai.
    Ką galima paminėti lyginant Johno idėjas su jūsų aptarimais? Kažkiek sureikšminate dirvos nejudinimą, bet neskiriate tikslingo dėmesio dirvožemio bioaktyvumui – turbūt mažai naudojate inokuliantus, nesistengiate padidinti fotosintezės aktyvumo, neskiriate dėmesio mikroelementiniam tręšimui per lapus, nesaugote dirvožemio gyvybės nuo neigiamo herbicidų ir fungicidų poveikio. Net tikslingai sistemingai viską darant tai užima kelis metus, o naudojant tik dalį priemonių ir rezultatas bus dalinis.
    P.S.: https://www.advancingecoag.com/ 
  21. Patinka
    vk_ got a reaction from Zim511 in No-till   
    Sveiki.
    Aš tik mėgėjas sodininkas, su grūdų auginimu neturiu nieko bendro, tad galite toliau nebeskaityti tie, kam svarbi asmeninė patirtis.
    Prisižiūrėjau Johno Kempfo video, tai galiu pasidalinti keliomis idėjomis į temą. Johnas propaguoja ne no-till, bet „regenerative“ - atkuriamąją žemdirbystę, kurios esmė augalų maitinimą pervesti iš trąšų į sukuriamą bioaktyvaus dirvožemio. Beveik pilnai sutampa su no-till, tad jo idėjos gali būti pritaikytos jūsų no-till praktikoje.
    Johno teigimu, didžiausią grąžą lyginant su sąnaudomis duoda dvi priemonės:
    1)      Inokuliantų (bakterijos ir grybeliai) panaudojimas sėjant ar iš anksto ir
    2)      Tręšimas per lapus. Čia pagrinde kalbama apie tręšimą mikroelementais, o ne NPK.
    Kas naudojate šias priemones? Teisingesnis klausimas būtų – kodėl dar kas nors nenaudojate šių priemonių?
    Johno idėja, kurią jis grindžia šimtais mokslinių tyrimų ir dešimtmečiais praktinio darbo, yra tokia: „augalai labiau maitina dirvožemį nei dirvožemis augalus“! Augalas fotosintezės metu sukuria angliavandenius, kurių dalį per šaknis skystu pavidalu išskiria į dirvožemį ir tuo maitina mikroorganizmus – bakterijas, grybelius. Bakterijos suvalgo angliavandenius, jų daug prisiveisia, ir jos augdamos iš dirvos paima mineralus, kurie buvo augalams neprieinamoje formoje. Bakterijų gyvenimas trumpas, jos numiršta ir tie jų iš dirvos paimti mineralai kartu su jų kūneliais tampa puikia maistine medžiaga augalams. Net daug geresne, nei ištirpintos mineralinės trąšos. Tokiu būdu vyksta abipusiai naudingi mainai – augalas maitina angliavandeniais, atgal gauna mineralus. Kaip sustiprinti šį procesą? Geriausia yra padidinti fotosintezės efektyvumą. Johno teigimu, įprastinių pasėlių fotosintezės efektyvumas sudaro tik 15-20% lyginant su jų genetiniu potencialu. Ir galima labai staigiai – per dieną – fotosintezės efektyvumą padidinti 2-3 kartus nupurškus lapus reikiamais mikroelementais. Tiesa, tas efektyvumo padidėjimas netruks labai ilgai ir vėliau reiks pakartotinių purškimų.
    Johno teigimu, per maždaug 3 metus galima atstatyti ar sukurti tokį bioaktyvų dirvožemį, kad jis pilnai aprūpintų augalus ir daugiau nereiktų įterpinėti jokių trąšų, jokių papildymų, nebent kažkokių mikroelementų, jei jų nėra dirvoje, bet tie papildymai reikštų maždaug gramus kas kelis metus hektarui. Bioaktyvus dirvožemis iš oro fiksuos azotą, iš dirvožemio į augalams prieinamą formą mineralizuos fosforą, kalį ir daug kitų elementų.
    Johnas daro augalų sulčių tyrimus ir pagal tai nustato, ko trūksta augalams. Tik sulčių tyrimas tą parodo tiksliai. To neparodo nei sudegintų augalų dalių mineralų tyrimas, nei dirvoje esančių mineralų tyrimas. Daugelis mineralų yra dirvoje, bet jie yra neprieinami augalams, dirvos tyrimas gali parodyti didelį geležies ar mangano kiekį, bet jų augalai negalės įsisavinti, nes jie bus per daug oksiduoti, pvz., valentiškumas +4, kai augalai gali įsisavinti tik +2. Ir tokiu atveju galima į dirvą papildomai įnešti daug geležies ar mangano, bet jokio efekto augalų sultyse nebus, nes įnešti elementai iškart oksiduosis ir taps neprieinami augalams. Kokia išeitis? Lapų purškimas chelatine reikiamo mikroelemento forma. Johno teigimu, virš 90% augalų trūksta geležies. Kodėl? Todėl, kad dirvos tapo per daug oksiduotomis, o taip pat blogą įtaką padarė herbicidai, fungicidai ir mineralinės trąšos.
    Johno teigimu, dabar dažnai blogiau yra ne kokių nors elementų trūkumas, o perteklius. Nes elementai turi panašias savybes ir tarpusavyje konkuruoja, jei kažkurio elemento yra per daug, tai jis labai sumažins kito susijusio elemento įsisavinimą. Augintojai per daug naudoja trąšų, daug naudoja trąšų, kurių trūkumo augalai išvis nejaučia. Johno kompanija pagal augalų sulčių tyrimus nustato, ko trūksta, ko yra per daug ir koreguoja augalų mitybą. Rezultate trąšų naudojimas sumažėja kelis kartus per kelis metus, bet panaudojami inokuliantai ir lapų tręšimas, o derliai išauga bei kartu išauga derliaus sveikumas ir kokybė.
    Johno teigimu, užtikrinus tinkamą augalų mitybą, jie nebesirgs ir jų nebepuls kenkėjai.
    Ką galima paminėti lyginant Johno idėjas su jūsų aptarimais? Kažkiek sureikšminate dirvos nejudinimą, bet neskiriate tikslingo dėmesio dirvožemio bioaktyvumui – turbūt mažai naudojate inokuliantus, nesistengiate padidinti fotosintezės aktyvumo, neskiriate dėmesio mikroelementiniam tręšimui per lapus, nesaugote dirvožemio gyvybės nuo neigiamo herbicidų ir fungicidų poveikio. Net tikslingai sistemingai viską darant tai užima kelis metus, o naudojant tik dalį priemonių ir rezultatas bus dalinis.
    P.S.: https://www.advancingecoag.com/ 
  22. Patinka
    vk_ got a reaction from Sauklys in No-till   
    Sveiki.
    Aš tik mėgėjas sodininkas, su grūdų auginimu neturiu nieko bendro, tad galite toliau nebeskaityti tie, kam svarbi asmeninė patirtis.
    Prisižiūrėjau Johno Kempfo video, tai galiu pasidalinti keliomis idėjomis į temą. Johnas propaguoja ne no-till, bet „regenerative“ - atkuriamąją žemdirbystę, kurios esmė augalų maitinimą pervesti iš trąšų į sukuriamą bioaktyvaus dirvožemio. Beveik pilnai sutampa su no-till, tad jo idėjos gali būti pritaikytos jūsų no-till praktikoje.
    Johno teigimu, didžiausią grąžą lyginant su sąnaudomis duoda dvi priemonės:
    1)      Inokuliantų (bakterijos ir grybeliai) panaudojimas sėjant ar iš anksto ir
    2)      Tręšimas per lapus. Čia pagrinde kalbama apie tręšimą mikroelementais, o ne NPK.
    Kas naudojate šias priemones? Teisingesnis klausimas būtų – kodėl dar kas nors nenaudojate šių priemonių?
    Johno idėja, kurią jis grindžia šimtais mokslinių tyrimų ir dešimtmečiais praktinio darbo, yra tokia: „augalai labiau maitina dirvožemį nei dirvožemis augalus“! Augalas fotosintezės metu sukuria angliavandenius, kurių dalį per šaknis skystu pavidalu išskiria į dirvožemį ir tuo maitina mikroorganizmus – bakterijas, grybelius. Bakterijos suvalgo angliavandenius, jų daug prisiveisia, ir jos augdamos iš dirvos paima mineralus, kurie buvo augalams neprieinamoje formoje. Bakterijų gyvenimas trumpas, jos numiršta ir tie jų iš dirvos paimti mineralai kartu su jų kūneliais tampa puikia maistine medžiaga augalams. Net daug geresne, nei ištirpintos mineralinės trąšos. Tokiu būdu vyksta abipusiai naudingi mainai – augalas maitina angliavandeniais, atgal gauna mineralus. Kaip sustiprinti šį procesą? Geriausia yra padidinti fotosintezės efektyvumą. Johno teigimu, įprastinių pasėlių fotosintezės efektyvumas sudaro tik 15-20% lyginant su jų genetiniu potencialu. Ir galima labai staigiai – per dieną – fotosintezės efektyvumą padidinti 2-3 kartus nupurškus lapus reikiamais mikroelementais. Tiesa, tas efektyvumo padidėjimas netruks labai ilgai ir vėliau reiks pakartotinių purškimų.
    Johno teigimu, per maždaug 3 metus galima atstatyti ar sukurti tokį bioaktyvų dirvožemį, kad jis pilnai aprūpintų augalus ir daugiau nereiktų įterpinėti jokių trąšų, jokių papildymų, nebent kažkokių mikroelementų, jei jų nėra dirvoje, bet tie papildymai reikštų maždaug gramus kas kelis metus hektarui. Bioaktyvus dirvožemis iš oro fiksuos azotą, iš dirvožemio į augalams prieinamą formą mineralizuos fosforą, kalį ir daug kitų elementų.
    Johnas daro augalų sulčių tyrimus ir pagal tai nustato, ko trūksta augalams. Tik sulčių tyrimas tą parodo tiksliai. To neparodo nei sudegintų augalų dalių mineralų tyrimas, nei dirvoje esančių mineralų tyrimas. Daugelis mineralų yra dirvoje, bet jie yra neprieinami augalams, dirvos tyrimas gali parodyti didelį geležies ar mangano kiekį, bet jų augalai negalės įsisavinti, nes jie bus per daug oksiduoti, pvz., valentiškumas +4, kai augalai gali įsisavinti tik +2. Ir tokiu atveju galima į dirvą papildomai įnešti daug geležies ar mangano, bet jokio efekto augalų sultyse nebus, nes įnešti elementai iškart oksiduosis ir taps neprieinami augalams. Kokia išeitis? Lapų purškimas chelatine reikiamo mikroelemento forma. Johno teigimu, virš 90% augalų trūksta geležies. Kodėl? Todėl, kad dirvos tapo per daug oksiduotomis, o taip pat blogą įtaką padarė herbicidai, fungicidai ir mineralinės trąšos.
    Johno teigimu, dabar dažnai blogiau yra ne kokių nors elementų trūkumas, o perteklius. Nes elementai turi panašias savybes ir tarpusavyje konkuruoja, jei kažkurio elemento yra per daug, tai jis labai sumažins kito susijusio elemento įsisavinimą. Augintojai per daug naudoja trąšų, daug naudoja trąšų, kurių trūkumo augalai išvis nejaučia. Johno kompanija pagal augalų sulčių tyrimus nustato, ko trūksta, ko yra per daug ir koreguoja augalų mitybą. Rezultate trąšų naudojimas sumažėja kelis kartus per kelis metus, bet panaudojami inokuliantai ir lapų tręšimas, o derliai išauga bei kartu išauga derliaus sveikumas ir kokybė.
    Johno teigimu, užtikrinus tinkamą augalų mitybą, jie nebesirgs ir jų nebepuls kenkėjai.
    Ką galima paminėti lyginant Johno idėjas su jūsų aptarimais? Kažkiek sureikšminate dirvos nejudinimą, bet neskiriate tikslingo dėmesio dirvožemio bioaktyvumui – turbūt mažai naudojate inokuliantus, nesistengiate padidinti fotosintezės aktyvumo, neskiriate dėmesio mikroelementiniam tręšimui per lapus, nesaugote dirvožemio gyvybės nuo neigiamo herbicidų ir fungicidų poveikio. Net tikslingai sistemingai viską darant tai užima kelis metus, o naudojant tik dalį priemonių ir rezultatas bus dalinis.
    P.S.: https://www.advancingecoag.com/ 
  23. Patinka
    vk_ got a reaction from Rimvydas1 in No-till   
    Sveiki.
    Aš tik mėgėjas sodininkas, su grūdų auginimu neturiu nieko bendro, tad galite toliau nebeskaityti tie, kam svarbi asmeninė patirtis.
    Prisižiūrėjau Johno Kempfo video, tai galiu pasidalinti keliomis idėjomis į temą. Johnas propaguoja ne no-till, bet „regenerative“ - atkuriamąją žemdirbystę, kurios esmė augalų maitinimą pervesti iš trąšų į sukuriamą bioaktyvaus dirvožemio. Beveik pilnai sutampa su no-till, tad jo idėjos gali būti pritaikytos jūsų no-till praktikoje.
    Johno teigimu, didžiausią grąžą lyginant su sąnaudomis duoda dvi priemonės:
    1)      Inokuliantų (bakterijos ir grybeliai) panaudojimas sėjant ar iš anksto ir
    2)      Tręšimas per lapus. Čia pagrinde kalbama apie tręšimą mikroelementais, o ne NPK.
    Kas naudojate šias priemones? Teisingesnis klausimas būtų – kodėl dar kas nors nenaudojate šių priemonių?
    Johno idėja, kurią jis grindžia šimtais mokslinių tyrimų ir dešimtmečiais praktinio darbo, yra tokia: „augalai labiau maitina dirvožemį nei dirvožemis augalus“! Augalas fotosintezės metu sukuria angliavandenius, kurių dalį per šaknis skystu pavidalu išskiria į dirvožemį ir tuo maitina mikroorganizmus – bakterijas, grybelius. Bakterijos suvalgo angliavandenius, jų daug prisiveisia, ir jos augdamos iš dirvos paima mineralus, kurie buvo augalams neprieinamoje formoje. Bakterijų gyvenimas trumpas, jos numiršta ir tie jų iš dirvos paimti mineralai kartu su jų kūneliais tampa puikia maistine medžiaga augalams. Net daug geresne, nei ištirpintos mineralinės trąšos. Tokiu būdu vyksta abipusiai naudingi mainai – augalas maitina angliavandeniais, atgal gauna mineralus. Kaip sustiprinti šį procesą? Geriausia yra padidinti fotosintezės efektyvumą. Johno teigimu, įprastinių pasėlių fotosintezės efektyvumas sudaro tik 15-20% lyginant su jų genetiniu potencialu. Ir galima labai staigiai – per dieną – fotosintezės efektyvumą padidinti 2-3 kartus nupurškus lapus reikiamais mikroelementais. Tiesa, tas efektyvumo padidėjimas netruks labai ilgai ir vėliau reiks pakartotinių purškimų.
    Johno teigimu, per maždaug 3 metus galima atstatyti ar sukurti tokį bioaktyvų dirvožemį, kad jis pilnai aprūpintų augalus ir daugiau nereiktų įterpinėti jokių trąšų, jokių papildymų, nebent kažkokių mikroelementų, jei jų nėra dirvoje, bet tie papildymai reikštų maždaug gramus kas kelis metus hektarui. Bioaktyvus dirvožemis iš oro fiksuos azotą, iš dirvožemio į augalams prieinamą formą mineralizuos fosforą, kalį ir daug kitų elementų.
    Johnas daro augalų sulčių tyrimus ir pagal tai nustato, ko trūksta augalams. Tik sulčių tyrimas tą parodo tiksliai. To neparodo nei sudegintų augalų dalių mineralų tyrimas, nei dirvoje esančių mineralų tyrimas. Daugelis mineralų yra dirvoje, bet jie yra neprieinami augalams, dirvos tyrimas gali parodyti didelį geležies ar mangano kiekį, bet jų augalai negalės įsisavinti, nes jie bus per daug oksiduoti, pvz., valentiškumas +4, kai augalai gali įsisavinti tik +2. Ir tokiu atveju galima į dirvą papildomai įnešti daug geležies ar mangano, bet jokio efekto augalų sultyse nebus, nes įnešti elementai iškart oksiduosis ir taps neprieinami augalams. Kokia išeitis? Lapų purškimas chelatine reikiamo mikroelemento forma. Johno teigimu, virš 90% augalų trūksta geležies. Kodėl? Todėl, kad dirvos tapo per daug oksiduotomis, o taip pat blogą įtaką padarė herbicidai, fungicidai ir mineralinės trąšos.
    Johno teigimu, dabar dažnai blogiau yra ne kokių nors elementų trūkumas, o perteklius. Nes elementai turi panašias savybes ir tarpusavyje konkuruoja, jei kažkurio elemento yra per daug, tai jis labai sumažins kito susijusio elemento įsisavinimą. Augintojai per daug naudoja trąšų, daug naudoja trąšų, kurių trūkumo augalai išvis nejaučia. Johno kompanija pagal augalų sulčių tyrimus nustato, ko trūksta, ko yra per daug ir koreguoja augalų mitybą. Rezultate trąšų naudojimas sumažėja kelis kartus per kelis metus, bet panaudojami inokuliantai ir lapų tręšimas, o derliai išauga bei kartu išauga derliaus sveikumas ir kokybė.
    Johno teigimu, užtikrinus tinkamą augalų mitybą, jie nebesirgs ir jų nebepuls kenkėjai.
    Ką galima paminėti lyginant Johno idėjas su jūsų aptarimais? Kažkiek sureikšminate dirvos nejudinimą, bet neskiriate tikslingo dėmesio dirvožemio bioaktyvumui – turbūt mažai naudojate inokuliantus, nesistengiate padidinti fotosintezės aktyvumo, neskiriate dėmesio mikroelementiniam tręšimui per lapus, nesaugote dirvožemio gyvybės nuo neigiamo herbicidų ir fungicidų poveikio. Net tikslingai sistemingai viską darant tai užima kelis metus, o naudojant tik dalį priemonių ir rezultatas bus dalinis.
    P.S.: https://www.advancingecoag.com/ 
  24. Patinka
    vk_ got a reaction from virgis807 in No-till   
    Sveiki.
    Aš tik mėgėjas sodininkas, su grūdų auginimu neturiu nieko bendro, tad galite toliau nebeskaityti tie, kam svarbi asmeninė patirtis.
    Prisižiūrėjau Johno Kempfo video, tai galiu pasidalinti keliomis idėjomis į temą. Johnas propaguoja ne no-till, bet „regenerative“ - atkuriamąją žemdirbystę, kurios esmė augalų maitinimą pervesti iš trąšų į sukuriamą bioaktyvaus dirvožemio. Beveik pilnai sutampa su no-till, tad jo idėjos gali būti pritaikytos jūsų no-till praktikoje.
    Johno teigimu, didžiausią grąžą lyginant su sąnaudomis duoda dvi priemonės:
    1)      Inokuliantų (bakterijos ir grybeliai) panaudojimas sėjant ar iš anksto ir
    2)      Tręšimas per lapus. Čia pagrinde kalbama apie tręšimą mikroelementais, o ne NPK.
    Kas naudojate šias priemones? Teisingesnis klausimas būtų – kodėl dar kas nors nenaudojate šių priemonių?
    Johno idėja, kurią jis grindžia šimtais mokslinių tyrimų ir dešimtmečiais praktinio darbo, yra tokia: „augalai labiau maitina dirvožemį nei dirvožemis augalus“! Augalas fotosintezės metu sukuria angliavandenius, kurių dalį per šaknis skystu pavidalu išskiria į dirvožemį ir tuo maitina mikroorganizmus – bakterijas, grybelius. Bakterijos suvalgo angliavandenius, jų daug prisiveisia, ir jos augdamos iš dirvos paima mineralus, kurie buvo augalams neprieinamoje formoje. Bakterijų gyvenimas trumpas, jos numiršta ir tie jų iš dirvos paimti mineralai kartu su jų kūneliais tampa puikia maistine medžiaga augalams. Net daug geresne, nei ištirpintos mineralinės trąšos. Tokiu būdu vyksta abipusiai naudingi mainai – augalas maitina angliavandeniais, atgal gauna mineralus. Kaip sustiprinti šį procesą? Geriausia yra padidinti fotosintezės efektyvumą. Johno teigimu, įprastinių pasėlių fotosintezės efektyvumas sudaro tik 15-20% lyginant su jų genetiniu potencialu. Ir galima labai staigiai – per dieną – fotosintezės efektyvumą padidinti 2-3 kartus nupurškus lapus reikiamais mikroelementais. Tiesa, tas efektyvumo padidėjimas netruks labai ilgai ir vėliau reiks pakartotinių purškimų.
    Johno teigimu, per maždaug 3 metus galima atstatyti ar sukurti tokį bioaktyvų dirvožemį, kad jis pilnai aprūpintų augalus ir daugiau nereiktų įterpinėti jokių trąšų, jokių papildymų, nebent kažkokių mikroelementų, jei jų nėra dirvoje, bet tie papildymai reikštų maždaug gramus kas kelis metus hektarui. Bioaktyvus dirvožemis iš oro fiksuos azotą, iš dirvožemio į augalams prieinamą formą mineralizuos fosforą, kalį ir daug kitų elementų.
    Johnas daro augalų sulčių tyrimus ir pagal tai nustato, ko trūksta augalams. Tik sulčių tyrimas tą parodo tiksliai. To neparodo nei sudegintų augalų dalių mineralų tyrimas, nei dirvoje esančių mineralų tyrimas. Daugelis mineralų yra dirvoje, bet jie yra neprieinami augalams, dirvos tyrimas gali parodyti didelį geležies ar mangano kiekį, bet jų augalai negalės įsisavinti, nes jie bus per daug oksiduoti, pvz., valentiškumas +4, kai augalai gali įsisavinti tik +2. Ir tokiu atveju galima į dirvą papildomai įnešti daug geležies ar mangano, bet jokio efekto augalų sultyse nebus, nes įnešti elementai iškart oksiduosis ir taps neprieinami augalams. Kokia išeitis? Lapų purškimas chelatine reikiamo mikroelemento forma. Johno teigimu, virš 90% augalų trūksta geležies. Kodėl? Todėl, kad dirvos tapo per daug oksiduotomis, o taip pat blogą įtaką padarė herbicidai, fungicidai ir mineralinės trąšos.
    Johno teigimu, dabar dažnai blogiau yra ne kokių nors elementų trūkumas, o perteklius. Nes elementai turi panašias savybes ir tarpusavyje konkuruoja, jei kažkurio elemento yra per daug, tai jis labai sumažins kito susijusio elemento įsisavinimą. Augintojai per daug naudoja trąšų, daug naudoja trąšų, kurių trūkumo augalai išvis nejaučia. Johno kompanija pagal augalų sulčių tyrimus nustato, ko trūksta, ko yra per daug ir koreguoja augalų mitybą. Rezultate trąšų naudojimas sumažėja kelis kartus per kelis metus, bet panaudojami inokuliantai ir lapų tręšimas, o derliai išauga bei kartu išauga derliaus sveikumas ir kokybė.
    Johno teigimu, užtikrinus tinkamą augalų mitybą, jie nebesirgs ir jų nebepuls kenkėjai.
    Ką galima paminėti lyginant Johno idėjas su jūsų aptarimais? Kažkiek sureikšminate dirvos nejudinimą, bet neskiriate tikslingo dėmesio dirvožemio bioaktyvumui – turbūt mažai naudojate inokuliantus, nesistengiate padidinti fotosintezės aktyvumo, neskiriate dėmesio mikroelementiniam tręšimui per lapus, nesaugote dirvožemio gyvybės nuo neigiamo herbicidų ir fungicidų poveikio. Net tikslingai sistemingai viską darant tai užima kelis metus, o naudojant tik dalį priemonių ir rezultatas bus dalinis.
    P.S.: https://www.advancingecoag.com/ 
  25. Patinka
    vk_ got a reaction from Rimelis in No-till   
    Sveiki.
    Aš tik mėgėjas sodininkas, su grūdų auginimu neturiu nieko bendro, tad galite toliau nebeskaityti tie, kam svarbi asmeninė patirtis.
    Prisižiūrėjau Johno Kempfo video, tai galiu pasidalinti keliomis idėjomis į temą. Johnas propaguoja ne no-till, bet „regenerative“ - atkuriamąją žemdirbystę, kurios esmė augalų maitinimą pervesti iš trąšų į sukuriamą bioaktyvaus dirvožemio. Beveik pilnai sutampa su no-till, tad jo idėjos gali būti pritaikytos jūsų no-till praktikoje.
    Johno teigimu, didžiausią grąžą lyginant su sąnaudomis duoda dvi priemonės:
    1)      Inokuliantų (bakterijos ir grybeliai) panaudojimas sėjant ar iš anksto ir
    2)      Tręšimas per lapus. Čia pagrinde kalbama apie tręšimą mikroelementais, o ne NPK.
    Kas naudojate šias priemones? Teisingesnis klausimas būtų – kodėl dar kas nors nenaudojate šių priemonių?
    Johno idėja, kurią jis grindžia šimtais mokslinių tyrimų ir dešimtmečiais praktinio darbo, yra tokia: „augalai labiau maitina dirvožemį nei dirvožemis augalus“! Augalas fotosintezės metu sukuria angliavandenius, kurių dalį per šaknis skystu pavidalu išskiria į dirvožemį ir tuo maitina mikroorganizmus – bakterijas, grybelius. Bakterijos suvalgo angliavandenius, jų daug prisiveisia, ir jos augdamos iš dirvos paima mineralus, kurie buvo augalams neprieinamoje formoje. Bakterijų gyvenimas trumpas, jos numiršta ir tie jų iš dirvos paimti mineralai kartu su jų kūneliais tampa puikia maistine medžiaga augalams. Net daug geresne, nei ištirpintos mineralinės trąšos. Tokiu būdu vyksta abipusiai naudingi mainai – augalas maitina angliavandeniais, atgal gauna mineralus. Kaip sustiprinti šį procesą? Geriausia yra padidinti fotosintezės efektyvumą. Johno teigimu, įprastinių pasėlių fotosintezės efektyvumas sudaro tik 15-20% lyginant su jų genetiniu potencialu. Ir galima labai staigiai – per dieną – fotosintezės efektyvumą padidinti 2-3 kartus nupurškus lapus reikiamais mikroelementais. Tiesa, tas efektyvumo padidėjimas netruks labai ilgai ir vėliau reiks pakartotinių purškimų.
    Johno teigimu, per maždaug 3 metus galima atstatyti ar sukurti tokį bioaktyvų dirvožemį, kad jis pilnai aprūpintų augalus ir daugiau nereiktų įterpinėti jokių trąšų, jokių papildymų, nebent kažkokių mikroelementų, jei jų nėra dirvoje, bet tie papildymai reikštų maždaug gramus kas kelis metus hektarui. Bioaktyvus dirvožemis iš oro fiksuos azotą, iš dirvožemio į augalams prieinamą formą mineralizuos fosforą, kalį ir daug kitų elementų.
    Johnas daro augalų sulčių tyrimus ir pagal tai nustato, ko trūksta augalams. Tik sulčių tyrimas tą parodo tiksliai. To neparodo nei sudegintų augalų dalių mineralų tyrimas, nei dirvoje esančių mineralų tyrimas. Daugelis mineralų yra dirvoje, bet jie yra neprieinami augalams, dirvos tyrimas gali parodyti didelį geležies ar mangano kiekį, bet jų augalai negalės įsisavinti, nes jie bus per daug oksiduoti, pvz., valentiškumas +4, kai augalai gali įsisavinti tik +2. Ir tokiu atveju galima į dirvą papildomai įnešti daug geležies ar mangano, bet jokio efekto augalų sultyse nebus, nes įnešti elementai iškart oksiduosis ir taps neprieinami augalams. Kokia išeitis? Lapų purškimas chelatine reikiamo mikroelemento forma. Johno teigimu, virš 90% augalų trūksta geležies. Kodėl? Todėl, kad dirvos tapo per daug oksiduotomis, o taip pat blogą įtaką padarė herbicidai, fungicidai ir mineralinės trąšos.
    Johno teigimu, dabar dažnai blogiau yra ne kokių nors elementų trūkumas, o perteklius. Nes elementai turi panašias savybes ir tarpusavyje konkuruoja, jei kažkurio elemento yra per daug, tai jis labai sumažins kito susijusio elemento įsisavinimą. Augintojai per daug naudoja trąšų, daug naudoja trąšų, kurių trūkumo augalai išvis nejaučia. Johno kompanija pagal augalų sulčių tyrimus nustato, ko trūksta, ko yra per daug ir koreguoja augalų mitybą. Rezultate trąšų naudojimas sumažėja kelis kartus per kelis metus, bet panaudojami inokuliantai ir lapų tręšimas, o derliai išauga bei kartu išauga derliaus sveikumas ir kokybė.
    Johno teigimu, užtikrinus tinkamą augalų mitybą, jie nebesirgs ir jų nebepuls kenkėjai.
    Ką galima paminėti lyginant Johno idėjas su jūsų aptarimais? Kažkiek sureikšminate dirvos nejudinimą, bet neskiriate tikslingo dėmesio dirvožemio bioaktyvumui – turbūt mažai naudojate inokuliantus, nesistengiate padidinti fotosintezės aktyvumo, neskiriate dėmesio mikroelementiniam tręšimui per lapus, nesaugote dirvožemio gyvybės nuo neigiamo herbicidų ir fungicidų poveikio. Net tikslingai sistemingai viską darant tai užima kelis metus, o naudojant tik dalį priemonių ir rezultatas bus dalinis.
    P.S.: https://www.advancingecoag.com/ 
×
×
  • Create New...