dumoju

Kalbama, diskutuojama normalia ir argumentų kalba seniai. Raštų prirašyta krūvomis - pilni stalčiai tik skaityk ir įgyvendink. Parašyta ne tik kas netinka, bet surašyti ir siūlymai, kaip tai būtų galima išspręsti, tačiau kad įgyvendinti tai kas surašyta reikia mylėti žemės ūkį, o ne jo nekęsti. Gražios kalbos baigėsi. Šiandien pasiektas kritinis taškas. Reikalavimų sąrašas aiškus, tik reikia politinės valios juos įgyvendinti.
Turim tų kalbančių argumentuotai atstovų, bet kas iš to? Pereitą savaitę ministras mobilizavo visus savo draugus ir užylė žemės ūkį srutomis, kad visa ko kenkėjai ir teršėjai yra ūkininkai. Bandoma mus toliau menkinti ir rodyti iš blogosios pusės. Kad samdyti komunikaciją, kuri paaiškintų ir paneigtų tas srutas, reikia didelių pinigų. Pinigai yra mūsų trūkumas.
Reziumuojant, privalome kovoti taip kaip galime. Vilties, kad normalaus proceso eiga kas nors spręsis - vilties nėra. Turim važiuoti. Kito varianto nebėra.

Ištrauka iš straipsnio savišvietai:
Iš visų Europos Sąjungos šalių tik Austrija ir Graikija šiuo metu netaiko dyzelino akcizo mokesčio lengvatų žemės ūkio produkcijos gamintojams. Kitos šalys kaip pagalbą žemės ūkio produkcijos kaštams mažinti taiko akcizų lengvatas dyzelinui.

Šalių pasirinkimai taikyti akcizus žemės ūkyje ir jų lengvatas yra gana įvairūs. Vienos šalys taiko akcizo mokesčio lengvatas perkant dyzeliną, kitos – suteikia galimybę susigrąžinti sumokėtą akcizo mokestį ar jo dalį.

Pavyzdžiui, Kroatija visai netaiko akcizo mokesčio kurui, naudojamam žemės ūkyje (taip vadinamajam „mėlynajam dyzelinui“. Čekija kompensuoja iki 40 proc. dyzelinio kuro akcizo augalininkystėje, o gyvulininkystėje netgi nuo 40 iki 87 proc. dyzelino akcizo. Tai priklauso nuo gyvulių rūšies ir pan. Estija mažina dyzelino akcizo mokestį savo ūkininkams iki 73 proc. Suomija taip pat taiko mažesnį akcizą dyzelinui, įsigyjamam žemės ūkio darbams, tačiau netaiko jokių papildomų kvotų. Taip elgiasi ir Prancūzija, Tik šiuo atveju reikėtų akcentuoti, kad didesnės akcizo nuolaidos taikomos, kai ūkiai atsižvelgia ir taiko įvairius aplinkosauginius standartus ir inovacijas. Ispanijoje sumažinti akcizo mokesčiai už dyzeliną, naudojamą traktoriams ir žemės ūkio mašinoms: taikomi 96,71 euro už 1 000 litrų, kai įprastas tarifas dyzelinui bendram naudojimui - 331 EUR už 1 000 litrų. Švedijoje ūkininkai gali susigrąžinti iki 99 proc. sumokėto akcizo, sunaudoto traktoriams ir kitai žemės ūkio technikai, taip pat 77 proc. produkcijos džiovinimui sunaudoto dyzelino akcizo.
Europos Sąjungos šalyse šios lengvatos sudaro gana dideles sumas. Pavyzdžiui, mūsų kaimynėje Lenkijoje 2018 m. akcizo, skirto žemės ūkiui, lengvatų apimtis buvo 216 mln. Eur, Italijos ūkininkai dėl šios lengvatos sutaupė 990 mln. Eur per metus.



Lietuvoje akcizas žaliam kurui 60€, įprastam 372€ už toną arba 0.06€ ir 0.372€ už litrą. Gaila, kad nėra daugiau konkrečių skaičių, koks akcizas taikomas kiekvienoje šalyje, nes su procentais ten toks savotiškas skaičių žaismas, manipuliuoti nuomonei.
 

Laužai ne dėl miesčionių, o dėl mūsų pačių. Tai tik pradžių pradžia. Akcija skirta mūsų bendruomenės telkimui, derinimuisi prie laužų sekančiai akcijai, ir Vyriausybei su žinia, kad mes netylėsim ir pradedam savo akcijas. 
Pamąstymui, jeigu mes negalime užkurti net laužo, tai kokios perspektyvos judėti link Vilniaus?

Klausyk, Pauliau, kalbi apie tylą... Jau pakankamai pritylėjot ir būtent tada, kada jums reikėjo garsiai kalbėti. Apsauginių juostų ir zonų prie paviršinių vandens telkinių derinimas buvo numestas ŽŪR, jūs pratylėjot ir net nesureagavot. Apie tokią tylą kalbi? Jeigu jums žemės naudojimo apribojimai yra normalu, tai ties čia diskusija su tavimi ir baigiasi. Sėdint ten kur tave tave myli pinigais ir tu ten turi daryti taip kaip reikia, kad ta meilė nesibaigtų, nėra sprendimas.
Kas liečia sprendimus dėl protesto akcijų, formas ir panašiai - skonio reikalas. Vokiečiai kabina tuos pačius guminius batus ant kelio ženklų ir t.t. Supratau tavo idėją, kad geriau padaryti didelį stalą sukviesti valdžią prie jo ir su jais gerai pabaliavoti? Asmeniškai nesitaikoma nei į vieną ir nei vienam nėra ko įsižeisti. Jeigu jau yra tokių įžeidžių ir priimančių asmeniškai - siūlau keisti profilį, nes panašu, kad ne savo rogėse sėdi.
Negali nuo vieno įsižeidusio kentėti du šimtai tūkstančių. Taip neveikia demokratija ir tada nereikia jos vaidinti ir imituoti.
Screen_Recording_20230324_054539_YouTube.mp4

Gerbiami ūkininkai, žemdirbiai. Kviečiu visus vienytis dėl bendro tikslo!    Nuo seno laužai buvo uždegami, kad įspėtų apie pavojų, padėtų susitelkti ir apsiginti. Ydingai vykdomos, nenuoseklios ir vienpusės žemės ūkio politikos iššaukti neigiami padariniai ir iš to kylančios problemos gula ant žemdirbių pečių, o visa LIETUVOS VISUOMENĖ už tai moka vis brangiau ir brangiau! Atėjo laikas VISIEMS susivienyti! Kviečiame visus žemdirbius vienytis ir 2024 M. SAUSIO 8 D. savo laukuose, prie pagrindinių kelių, laikantis būtinų saugumo priemonių, UŽDEGTI LAUŽUS! TEGUL VIENU METU LIETUVOJE DEGA ŽEMDIRBIŲ VILTIES IR SOLIDARUMO LAUŽAI! Mes, žemdirbiai, manome, kad šalies vykdoma politika turi mums visiems užtikrinti ginti savo teises ir jaustis reikalingais savo šaliai ir jos visuomenei! --- Laužai - tai pirmasis protesto akcijų etapas! Vėliau planuojamos kitos akcijos Vilniuje, pasitelkiant žemės ūkio techniką. --- Laužų uždegimo akcija siekiame visuose rajonuose matomose vietose, pvz. prie pagrindinių kelių sutartu laiku (14 val.) užkurti bent po vieną laužą. Kuo daugiau uždegsime laužų, tuo didesnę vienybę pademonstruosime. Rekomenduojame į laužų deginimo vietą, jei yra galimybė, suvažiuoti su žemės ūkio technika. Techniką pastatyti kuo dešiniau šalikelėje, aikštelėje ar ant lauko, jei yra galimybė, būtinai laikantis visų saugumo reikalavimų ir kelių eismo taisyklių. Būtina turėti liemenes. Traktorius palikti su švyturėliais ir avariniu signalu. --- SVARBU: Laužus uždegti ir deginti tik griežtai laikantis reikalavimų! Laužą galima deginti ne arčiau kaip 30 metrų iki pastatų, inžinerinių statinių, 100 metrų iki miško ar durpyno. Saugiu atstumu nuo kelio zonos. Dūmai negali sklisti link gyvenviečių. Negalima deginti dažytos, lakuotos medienos ar kitų nedeginimui skirtų daiktų (arba galima deginti tik organines medžiagas). Rekomenduojama šalia laužavietės turėti talpą su vandeniu.

Gerbiami ūkininkai, žemdirbiai. Kviečiu visus vienytis dėl bendro tikslo!    Nuo seno laužai buvo uždegami, kad įspėtų apie pavojų, padėtų susitelkti ir apsiginti. Ydingai vykdomos, nenuoseklios ir vienpusės žemės ūkio politikos iššaukti neigiami padariniai ir iš to kylančios problemos gula ant žemdirbių pečių, o visa LIETUVOS VISUOMENĖ už tai moka vis brangiau ir brangiau! Atėjo laikas VISIEMS susivienyti! Kviečiame visus žemdirbius vienytis ir 2024 M. SAUSIO 8 D. savo laukuose, prie pagrindinių kelių, laikantis būtinų saugumo priemonių, UŽDEGTI LAUŽUS! TEGUL VIENU METU LIETUVOJE DEGA ŽEMDIRBIŲ VILTIES IR SOLIDARUMO LAUŽAI! Mes, žemdirbiai, manome, kad šalies vykdoma politika turi mums visiems užtikrinti ginti savo teises ir jaustis reikalingais savo šaliai ir jos visuomenei! --- Laužai - tai pirmasis protesto akcijų etapas! Vėliau planuojamos kitos akcijos Vilniuje, pasitelkiant žemės ūkio techniką. --- Laužų uždegimo akcija siekiame visuose rajonuose matomose vietose, pvz. prie pagrindinių kelių sutartu laiku (14 val.) užkurti bent po vieną laužą. Kuo daugiau uždegsime laužų, tuo didesnę vienybę pademonstruosime. Rekomenduojame į laužų deginimo vietą, jei yra galimybė, suvažiuoti su žemės ūkio technika. Techniką pastatyti kuo dešiniau šalikelėje, aikštelėje ar ant lauko, jei yra galimybė, būtinai laikantis visų saugumo reikalavimų ir kelių eismo taisyklių. Būtina turėti liemenes. Traktorius palikti su švyturėliais ir avariniu signalu. --- SVARBU: Laužus uždegti ir deginti tik griežtai laikantis reikalavimų! Laužą galima deginti ne arčiau kaip 30 metrų iki pastatų, inžinerinių statinių, 100 metrų iki miško ar durpyno. Saugiu atstumu nuo kelio zonos. Dūmai negali sklisti link gyvenviečių. Negalima deginti dažytos, lakuotos medienos ar kitų nedeginimui skirtų daiktų (arba galima deginti tik organines medžiagas). Rekomenduojama šalia laužavietės turėti talpą su vandeniu.

Gerbiami ūkininkai, žemdirbiai. Kviečiu visus vienytis dėl bendro tikslo!    Nuo seno laužai buvo uždegami, kad įspėtų apie pavojų, padėtų susitelkti ir apsiginti. Ydingai vykdomos, nenuoseklios ir vienpusės žemės ūkio politikos iššaukti neigiami padariniai ir iš to kylančios problemos gula ant žemdirbių pečių, o visa LIETUVOS VISUOMENĖ už tai moka vis brangiau ir brangiau! Atėjo laikas VISIEMS susivienyti! Kviečiame visus žemdirbius vienytis ir 2024 M. SAUSIO 8 D. savo laukuose, prie pagrindinių kelių, laikantis būtinų saugumo priemonių, UŽDEGTI LAUŽUS! TEGUL VIENU METU LIETUVOJE DEGA ŽEMDIRBIŲ VILTIES IR SOLIDARUMO LAUŽAI! Mes, žemdirbiai, manome, kad šalies vykdoma politika turi mums visiems užtikrinti ginti savo teises ir jaustis reikalingais savo šaliai ir jos visuomenei! --- Laužai - tai pirmasis protesto akcijų etapas! Vėliau planuojamos kitos akcijos Vilniuje, pasitelkiant žemės ūkio techniką. --- Laužų uždegimo akcija siekiame visuose rajonuose matomose vietose, pvz. prie pagrindinių kelių sutartu laiku (14 val.) užkurti bent po vieną laužą. Kuo daugiau uždegsime laužų, tuo didesnę vienybę pademonstruosime. Rekomenduojame į laužų deginimo vietą, jei yra galimybė, suvažiuoti su žemės ūkio technika. Techniką pastatyti kuo dešiniau šalikelėje, aikštelėje ar ant lauko, jei yra galimybė, būtinai laikantis visų saugumo reikalavimų ir kelių eismo taisyklių. Būtina turėti liemenes. Traktorius palikti su švyturėliais ir avariniu signalu. --- SVARBU: Laužus uždegti ir deginti tik griežtai laikantis reikalavimų! Laužą galima deginti ne arčiau kaip 30 metrų iki pastatų, inžinerinių statinių, 100 metrų iki miško ar durpyno. Saugiu atstumu nuo kelio zonos. Dūmai negali sklisti link gyvenviečių. Negalima deginti dažytos, lakuotos medienos ar kitų nedeginimui skirtų daiktų (arba galima deginti tik organines medžiagas). Rekomenduojama šalia laužavietės turėti talpą su vandeniu.

Ministerija tegul pabaigia sutvarkyti 2018m referencinius, nes ten dar yra ką nuveikti. Keičiant apibrėžimą, pagal jį perskaičiuojami referenciniai metai.
Ministerija pasirinko tokias sankcijas, kokios yra taikomos visoje ES. Nėra čia kažko išskirtinesnio.
Kad masinis DGP atkūrimas yra ne išeitis, manau, visi suvokia. Jei uoliai atsėjinėsime, tai problemą nukelsime į ateitį ir vargsim toliau.

Kas buvo žalinime, tas dabar baziniuose reikalavimuose. Šiemet buvo išimtis dėl 4proc. negamybinių plotų, kitais metais to nebebus.

tai ne apie tai esmė. Viskas susideda, o reikia pradėt nuo savęs. Juolab turime LT gamyklą, kur dirba LT žmonės ir jie laisvu laikų nesidžiaugia kitų žmonių naikinimu. 
 
Kiekvienam pagal savo moralines normas  

aš gal geriau prasivažiuosiu trečią ratą, nei driskių ekonomiką remsiu

Na, turtui apribojimo jokio ir nėra. Jeigu žemės sklypo Registrų centro nekilnojamojo turto išraše jis identifikuojamas kaip ariama žemė ir nėra įrašo prie specialiųjų sąlygų ir apribojimų, kad tai daugiametė pieva, galima arti ir nesukti sau galvos, auginti ką nori, kaip nori ir su kuo nori. Niekas negali nubausti, drausti ar įpareigoti laikyti DGP. Tik viena bėda - negalėsi deklaruoti ir pretenduoti į išmokas, tik tiek.
 

Kasmet teikiant deklaracijas vis primenama kad dgp suarus gali tekt atstatyt, kiekvienam kyla atsakomybė už skirtingą plotą, todėl kai kurių Jūsų samprotavimas visiem  solidariai atstatyt dgp yra teisiškai nerealus...bėda, kad valdžia priima sprendimus be atsakomybės, nes įstatymas tai leidžia, kaip ir leidžia apskundimo teisę, tačiau apskundimas reikalauja laiko, o šis gėris visų mūsų ribotas šitoj ašarų pakalnėj. Aš ne prieš tokią sistemą, bet apskundus ir laimėjus bylą teisme, turi būt ir pasekmės netinkamo teisės akto priėmėjui.
Yra palikta landos kaip galima atsikratyt tų daugiamečių ganyklų iš savo valdos, tik reikia pasiskaityt ir pamąstyt :))

Pereitame paraminiame laikotarpyje DGP turėtojai buvo lygesni už lygius. Deklaruojant DGP automatiškai atitikdavo žalinimo reikalavimus. Buvo tokių, kurie užuot sėję žirnius ir auginę juos piktžolėse nuėjo lengviausiu keliu - pasivertė GPŽ į DGP patys savo iniciatyva net nesulaukę 5metų, o dabar šaukiasi pagalbos. Kaip tu tai traktuoji? 
Ir kaip ta solidarizacija apsaugos visus ūkininkus. Vieni atkūrinės, o kiti ars?

Ne tik dėl ūkininkų kaltės daugiamečių pievų sumažėjo. Tai dirbtinai biurokratų sukurta problema, kai nuo 2014m nebuvo galima taikyti suarimo kriterijaus. 2013m deklaruota 384 792 ha DGP, o 2015m - 662 980 ha. Tai yra bemaž 280 000 ha skirtumas. Už tai turi Valstybė prisiimti atsakomybę nacionaliniu mastu, o ne nuleidinėti į ūkių lygmenį.

Kiek tų kovojančiųjų buvo? Ar pati/pats dalyvavai kovoje? Manau, kad viskas gerai šiame sektoriuje, jei net iki protesto atvažiuoti tingi. Atminkit, protesto rezultatas proporcingas dalyvaujančiųjų proteste ūkininkų kiekiui

Sėkmingus ūkius natūraliai perima ir perims įpėdiniai. Nesėkmingų ir neperspektyvių neperima niekas ir joks bent kiek mąstantis to niekada nedarys. Keičiasi tendencijos, kyla pragyvenimo lygis ir maži ūkiai traukiasi.
Kodėl užsiciklinama su mažėjančiu ūkių skaičiumi? Kam reikalingas tas skaičius? Kiek jų yra, tiek ir užtenka. Kurti dirbtinas sąlygas remti tuos, kurie po penkių metų viską išsiparduos ir taip išsigrynins gautą paramą nėra tikslinga. Ne vieną pažįstu tikrą miestietį su tokiu tikslu auginantį bulves, shitakius, moliūgus ir t.t. Čia viešųjų pinigų švaistymas. Apie kokį dar skatinimą kalbame?

naftos brangimas laikinas

Kai paliečiami Valstybės pamatai, jokios tolerancijos "kitai" nuomonei negali būti.

Pries savaite patresiau salietra po 350 fiziniu svoriu , buvo pirkta po 800 uz tona , grudus fiksavau po 200e  ... , ryt herbicidas eina i trasa... , juk uz poros savaiciu ir balandzio 1-oji 
 

bendras vaizdas toks
 

Absoliučiai nuo įstojimo į ES LT už pieą gaudavo mažiau ES vidurkio. Šiemet 7 mėnesius gavome daugiau jo, tai dabar visiems tai būtina papasakoti laikračiuose ir televizijoje kaip afigeną pienininkų gyvenimą. Bet ne apie tai.
Manau esmė kaip atrodo pastovumas ir stabilumas, kaip atrodo pieno gamintojo situacija kai esi Lietuvos pilietis ir kitų šalių pilietis. Nežinau kas kam ruošiasi, bet faktas yra toks, kad kaip bendrijos mastu kilimas yra ganėtinai tolygus ir stabilus, o kritimai švelnūs, LT rinkoje yra arbavažybos kas daugiau paduos su nuolatiniais perviliojimais, arba spjūvis žemdirbiams į veidą su pasityčiojimo vertais kainų mažinimais.
 
Lietuvos, Latvijosi ir Slovakijos kainos yra mažiausios ES ir tas skirtumas jau 20 procentų mažiau ES vidurkio. Čia sausio duomenys, palaukime vasario, bus dar įdomiau.
Jeigu visi pardavinėja globalioje rinkoje, kodel tuomet LT pienas jau sausio menesį buvo 20 proc. pigesnis už ES vidurkį? ar LT pieninių produkcija brangiau pagaminti ,todėl neefektyvumą galima perkelt iant žemdirbio?

Pauliau, kodėl B**** maximoje pienas kainuoja 1,6 euro ir nei cento nepigo. Kodėl kiekvienas prekybininkų/gamybininkų pelno mažėjimas turi nugulti ant ūkininkų pečių? Aš suprantu, kai kažkaip visi prisiima savo dali naštos, bet kai visa našta eina ant tų, ant kurių lengviausia joti, tai aš suvokiu, kokio neįgalumo yra visa sistema

684 000 000 / 14 000 = 48857.14 EUR/metus arba 4071.43 eur per mėn. Tai tą ir parašė. Kokį chuinia tu parašei, aš nelabai suprantu. Kiek klasių esi baigęs?

kad būtent tau su matematika ne kažką

pardės pradės "karus" - 2-6 proc. mažins kai kuriuos pieno produktus     „Kaip galima pakomentuoti 2-6 proc. kainų sumažinimą, kai pieno produktai brango 50-70 proc.? Taip, suprantama, kad pienininkai turi realizacijos iššūkių, nes krenta vartojimas ir pamažu mažina savo kainininką, bet tokie tinklo pareiškimai ir pateikimas to, kaip reikšmingo įvykio, yra keistas. Net, nežiūrint į pieno produktų infliaciją, kai atvežti iš Lenkijos produktai kainuoja dešimtimis procentų pigiau, tai irgi kelia nuostabą. Ne kartą sakėme, kad tinklai turi skelbti savo visas pardavimo kainas, kad pirkėjas galėtų su kitais pasilyginti, kiek yra tas „Mažiname!“. Dabar kieno tai sąskaita įvyks. Manau, kad kaip mažinimas bus permetamas į silpniausią tiekimo grandies dalyvį – smulkųjį ūkininką, nes taip jau įprasta, deja“, – dėsto Petras Čepkauskas, kainų lyginimo įmonės „Pricer LT“.