Jump to content

TOP nariai

  1. voras

    voras

    Moderatoriai


    • Taškai

      1.767

    • Pranešimai

      9.057


  2. manttys

    manttys

    Nariai


    • Taškai

      1.620

    • Pranešimai

      4.650


  3. jevgenijus

    jevgenijus

    Nariai


    • Taškai

      1.611

    • Pranešimai

      3.308


  4. Vilius

    Vilius

    Nariai


    • Taškai

      1.589

    • Pranešimai

      10.338


Populiarus turinys

Rodomas daugiausiai įvertinimų surinkęs turinys nuo 2014.11.06 visose temose

  1. voras

    No-till

    Algi, būk sveikas! Kad tau sektųsi! Specialiai! Ką tik grįžau iš Klaipėdos, spėjau dar sutartį įvykdyt paskutinę dieną tai tiesiai už stiklo viskio. Draugai, ačiū, kad esat, džiaugiuos kai galiu dalintis. Priešai, ačiū, kad esat, tik dėl jūsų padarysim neįmanoma! Į visų sveikatą! Kad nebūtų blogesni!
    25 taškai
  2. rapsas

    žiemkenčių buklė

    A nebus taip kad atneš mažą pukotuką?
    24 taškai
  3. edviuks

    zieminis rapsas

    Aš isvis, negaliu skaityt tokiu paistalu . Pasirodo ziurek jau teisinga linkme eina. Pernai dar are viska ir apie skutima net nemaste, siemet pradejo skusti ir jau strukturos ir kvapai atsirado afigieni. Nu cirkai b...
    24 taškai
  4. Susidariau tokį vaizdą, kad jis atitrūkęs nuo realybės. Gerai, kad toj Vengrijoj auga kukurūzai grūdams, saulėgražos, sojos ir dar bile kas. Kokius čia miškus Lietuvoj nevaldomai kerta? Už pieną nieko nemoka, todėl ir gyvulių nebeliko. O ūkininkas augina tai kas apsimoka. Prieš 10 metų 50karvių tėvai turėjo melžiamų, dabar 15. Viską sudėjus mama dirba, kad susimokėtų už rulonus, elektrą, dyzelį ir mašinos taisymą,nes žvyrkeliu reik 2kart per parą kratytis... rezultate lieka tik krūva mešlo šalia tvarto. Kurį bijai kratyti, nes kaime jau visiem smirda, dar kelius terši ir gadini
    24 taškai
  5. Mažiau pizdavokitės, daro iš to ką turi, ne visi imperijas paveldėjo
    23 taškai
  6. Kai jau atrodo, kad raštingumo lygis pasiekė dugną, iš apačios pasibeldžia pukotukas...
    22 taškai
  7. Leiskite vaizdžiai pateikti savo nuomonę
    22 taškai
  8. gyvenime garantuoti tik 3 dalykai: mirtis, mokesčiai ir kalbos apie azoto nuplovima į kanalus po kiekvieno lietaus
    22 taškai
  9. Mano naujausias projektukas. Ieškojau ilgai normalaus purkštuvo už nedidelę kainą, kad eitų suderinti su trimble, nes turiu ekraną 750. Galiausiai teko susitaikyti su ta mintim, kad pigiai lengvai suderinamo nerasiu, tai ieškojau su kokiais nors defektais. Už 6 euro pavyko nupirkti uk berthoud major 32, 24m stangos, nė vieno virinimo, reguliuojasi posvyris ir kintama kiekvienos štangos geometrija, išsilanksto į 12 m jeigu reikia mažą lauką purkšti, vėžių sekimas. Neveikė tik normos reguliavimas nuo greičio, bet čia tikriausiai pataisoma. Sužinojau ir naują dalyką - sekcijos yra ne atskiros šlangos, o viena bendra magistralė, tačiau sekcijų darbą atlieka oro vožtuvai, kurie uždaro purkštukus. Teoriškai kaip ir privalumas, purškimas tiksliai nutraukiamas ir pradedamas geru slėgiu, kitaip nei su šlangom, kur pradžioj dar nubėga likutis, o vėliau kol slėgis užsipildo. Kadangi planuose field iq iš Trimble, o jie vienu moduliu valdo iki 12 sekcijų, nusprendžiau sekcijų "pasidauginti" iki 12 iš dabartinių 4. Tam teko įsigyti tokius vožtuvėlius, kurie fainai montuojasi į blokus Vožtuvėlis gauna orą, bet jo nepaleidžia į purkštukus kol negauna signalo uždaryti. Taip atrodo jau sumontuotas vienas blokas, 3 sekcijos. Einant į sekcijų galus vieta mažėjo, tai teko susivirinti laikiklius, kad sumontuoti virš magistralės valdymą nusprendžiau daryti per rėles, mažiau šansų sugadinti valdymo kompiuterį, jeigu kas nors nepasiseks. Radau seną elektros dėžutę ir daugmaž viską pavyko sutalpinti. kiekvieną laidą apsaugojau papildomu saugikliu, jeigu kuri nors sekcija neveiks, bus nesunku atsekti kur gali būti bėda. Persidariau laikiklį traktoriuje, nes ekranas tikrai sunkus, senasis nelabai tinkamas atrodė.. + isobus jungtis, daugmaž išsiaiškinau kaip originaliai būna, +- toje vietoje ir sumontavau Trimble reguliuoja srautą pagal litrus, tai dar reikėjo matuoklės srauto, įmontavau prieš filtrą, nes daugiau sudėtinga kur dėl žarnų judėjimo Galutiniam variante atrodo visai tvarkingai, dėžėje, tiesa, vietos beveik nebeliko Tai va, dabar purkštuvas 12 sekcijų, gps uždarymas, normos valdymas. Hidraulika veiks per senąjį kompą Kam įdomu: field iq - 2800 eur Srauto matuoklė - 500 eur Pneumatika apie - 500 eur Visokios smulkmenos apie 100 eur, darbo daug, bet jo neskaičiuoji. Kol kas negalėjau vandens pilti, tai gal dar teks pavargti su kalibracijom, bet viską šiaip pavyko pasidaryti savo jėgom Taigi, purkštuvas gavosi apie 10 k, bet pagal savo galimybes galėtų konkuruoti su kelis kart brangesniais
    22 taškai
  10. Kol tu tos vienos varpos nekulei ziurek kad koks Ceskia nebutu akuotu palikes..
    20 taškai
  11. Turiu pasakyt, kad su ta katastrofiška klimato kaita daug kas perdeda. Liūtis praėjo rėkia klimato kaita, sausra užėjo vėl rėkia mes visi mirsim. Taip, klimatas keičiasi ir ne, mes nemirsim, mielieji. Ta kaita vyko tūkstančius metų ir vyks kol šita žemelė gyvuos. Žinoma, žmogus lemia tam tikrą dalį ir to nepaneigsi, reikia sumažinti visokį teršimą, nes paskui dusim nuo smogo ir kitų reikalų, bet apkaltinti dėl visko vien tik žmogų tai irgi nei šis nei tas. Vien tik karvės nenubezdės tų mūsų debesų, o sukiužęs trantas neprišauks liūčių. Atmosferoje tiek daug visokių fizikinių procesų, kad žmonės mokosi po 10 ir daugiau metų ir vistiek kartais nesusigaudo kas bus po 3 val., nes visos tavo žinios gali nueit šuniui ant uodegos nematytoj ar labai sudėtingoj situacijoj. Viskas kas vyksta trumpalaikėj perspektyvoj ar tai karštis, ar tai liūtys, ar koks uraganas praeina - visa tai yra ORAI, o KLIMATAS tai yra tai kas vyksta daugelį metų, tai kas yra norma. Jeigu kas nors pastoviai nevyksta 20+ metų (pvz. sausra) tai nėra klimatas ar jo pasikeitimas. Pasikeitimas vis dėlto yra tokių reiškinių dažnėjimas arba kitokios tendencijos. Bet visko visais laikais yra buvę: Jei jau kalbam apie sausras tai pvz. Vilniuj 1901 m. lapkritį tebuvo vos 1 mm. lietaus, o 1926 visoj Lietuvoj užėjo tokios liūtys kad daug kas plaukė. Taip, kad geriau pagalvokim visi ne tik kaip verkt, bet ir kaip prisitaikyt prie visokių atvejų. Su visa pagarba, čia galioja ne vien ūkininkams, bet ir visokioms šešiolikinėms Gretoms iš Švedijos protestuojančioms prieš tai apie ką neturi žalio supratimo.
    20 taškai
  12. Žiemkenčių priežiūros darbai baigti, arimai baigti, ta proga vel gi video enjoy.
    19 taškai
  13. na štai ir užkandau. Ačiū Dievui ir palankioms aplinkybėms, kad galiu šiuo malonumu mėgautis. Apie ką aš norėjau parašyti? Na tarkim, kad ir apie tai: Gerą dešimtmetį skaitau forumą. Stebiu ūkininkų ir ūkių evoliucijos raidą. Kreivė kaip kilo aukštyn, taip kyla ir šiandien. Žvelgdamas į save, kolegas ir Lietuvos ūkio raidos istoriją nuo baudžiavos pabaigos laikų. T.y. 1863m. Ūkininkai dabar išgyvena švytintį aukso amžių. Tad su tuo reiškiniu visus jus nuoširdžiai ir sveikinu. Bet per tą, dešimtmetį forumo skaitymo laikotarpį, niekada nepreskaičiau nieko panašaus į tai, kad bent vienas prakutęs šimtininkas, pustūkstantiniokas, ar koks multitūkstantinis ūkininkas imtų ir parašytų: - Vyrai, man jau gana žemių. Dabar statysiu, o pastatęs išlaikysiu našlaičių vaikų namus!!! Na kad mažieji bėduliai ramybės ir šilumos ant tvarto ar šulinio dugne neieškotų. Na lenkiu prie to, ką darė ponai Plechavičiai, Tiškevičiai, Tyzenhauzai, Giedraičiai. Jie statė bažnyčias, išlaikė vienuolynus ( vienuolynai tuo metu buvo stiprūs švietimo sistemos plėtotojai ) bet mūsų laikais užtektų ir namelių vaikučiams, kurie augtų darnoje su gamta ir dvasioje su meile žemei ir darbui. Tai klausiu dar kartą, nuo kelinto HA pasidaro gana? Nuo kada galima pradėti statyti vaikų namus? O dabar apie ekonomiką ir kas, kur, kada ir ką sumažins. Kaip žinia, rimtesni ir praktiškesni stipresnių vakarų šalių ekonomikos tyrinėjimai atsiskleidė ne bet kada o tamsiuosiuose vidurmažiuose. Pirmieji buvo fiziokratai o vėliau prisijungė ir juos kritikavo merkantilistai. Gal ne visiems įdomu kaip jie atsirado, bet turi būti įdomu ir ateičiai naudinga žinoti, ką teigė tiek vieni ir kiti. Tai va, niekas nežino kodėl, net ir savo prigimtimi nelabai artimam ekonomikai, šovė tokia mintis prancūzui - Pjierui Samueliui Diupontui. Nuo jo ir kilo fiziokratų judėjimas. Tai va, p. Pjieras sumąstė, kad visa valstybės ūkio ašis sukasi apie žemės ūkį ir apie apie Dievo valią! ( juk viduramžiai ) Jis teigė, kad ūkininkas iš žemės paima "pradą" kuri naudoja tolimesnė ekonomika ( perdirbėjai ir paskutinė grandis - vrtotojai ) ir ciklu apsisukusi žū produkcija grįžta atgal pas ūkininką su pinigine verte. Todėl reikia remti valstybiniu mąstu žemės ūkio veiklą ir jos privačią nuosavybę. Nes tai turtina valstybę. Nieko stipraus jis daugiau ekonomikos mokslui nepateikė, bet baudžiavai ir vergovei tai buvo vilties spindulys. Bet jis suformulavo pakankamai aiškią tvarką ir dėsningumų raidą. Atskyrė privatinę nuosavybę kaip prioritetinį įrankį. Diuponto mintis gyva ir šiais laikais. Visų šalių ekonomikos tą pateisina ir taiko. Remia subsidijomis savo žemės ūkį. Niekas nuo viduramžių nepakito. Žemės ūkis tapo yra ir bus šalies ekonominio vystymosi atskaitos taškas. Savo žemės ūkio rėmimo panaikinimas ekonomikoje reiškia - svetimos ekonomikos ir jos žemės ūkio rėmimą. Tą suvokė merkantilistai. A. Smitas. Jis kritikavo nemažai Diupontą. Tai buvo priešinga filosofija fiziokratams. Bet Smitas akcentavo prioritetą žemės ūkiui bei rėmė eksporto augimą o importą vertino kaip neigiamybę. Vėlesniu laikotarpiu ekonomikos mokslas stiprėjo ir plėtėsi savo apimtimi. Bet jo paraštėse ir pasąmonėje šių dviejų judėjimų dvasia liko. Todėl, kiekvienas turite teisę su nuosavybe elgtis kaip tinkamas, bent jau kol kas. O išmokos dingti negali. Jos gali transformuotis, teleportuotis ar paprasčiausiai kisti į kitą formą. Bet jos išliks. Be jų niekaip. ( pamenate, kaip SSSR nurašinėdavo penkmečio pabaigoje skolas šalies ūkiui. tai buvo ne kas kitą o tam tikros formos ūkio subsidija ) Linkiu sau ir jums, tegu purto krizės, sproginėja ekonomikos burbulai, ( bet tik ne parako ar urano užtaisai ) mes darbo turėsime visada, nes streso metu žmogus valgo daugiau
    19 taškai
  14. Algis...

    No-till

    18 taškai
  15. Susitinka trys pensininkai ir kalbasi , Vienas sako blemba prastai miegu , sisioju irgi , o kaip jums ? Jonas sako ,as miegu gerai , sisioju 6 val. irgi neblogai tik va pakakot sunkiai sekasi , vaikstau pas daktara , o kaip tu Petrai ? Petras sako o as miegu gerai , 6 val. sisioju kaip arklys ,8val. kakoju irgi be problemu... tik va ble.. pabundundu 9 val. Kolegos linkiu pavasari laiku prabust ir neprisikakot su tresimais Eikit miegot dar 3savaites , jokio veiksmo dar nematyt.
    18 taškai
  16. Per artimiausias 10 dienų visoje Lietuvoje normalesnio lietaus taip ir nebus. Situacija tokia, kad srautai atneša šaltą ir sausą orą iš šiaurės, o drėgmė niekaip negali prasibrauti nei iš vakarų, nei iš pietų t. y iš ten, kur ateina pagrindinis vasaros lietaus kiekis. Žinoma, nuo savaitgalio jau gali pasirodyti trumpų lietų, tačiau tik vietomis (vienam gyvenvietės gale gali lyti, kitam ne). Panašu į vasariškas liūtis, bet lietaus kiekis bus nedidelis, nes oras tiesiog per šaltas, o be normalios šilumos ir liūtys sunkiai formuojasi. Kol kas neaišku kada bus didesnių pasikeitimų ir kada šitą drėgmės užblokavimą pramuš, nes bent iki gegužės pirmų dienų numatomas mažesnis nei norma kritulių kiekis. Vienas dalykas yra nupiešti lašelius, o kitas dalykas yra paaiškinti situaciją ir to dabar beveik niekas nedaro.
    18 taškai
  17. Prieš 3 savaites kibirą salietros išberiau.
    18 taškai
  18. nu chebra baikit. jus be tu paramu nieko daugiau nezinot, negana technikos tai dar zeme nori uz beveik dyka gauti, dar gal ir bobos uzsimanysit per parama gauti?
    18 taškai
  19. manttys

    žiemkenčių buklė

    Manau, kad pjausto tie, kuriem tai kažkas daugiau, nei darbas. aš irgi pjaustau, negėda prisipažinti. nzn man smalsu, faina, kad auga kažkas gero. o kaip žinosi kas auga? laukti kol išlįs varpa per mažai kantrybės man aplamai patinka per laukus prasivažiuoti, nors konkretaus tikslo jokio neturiu
    17 taškai
  20. Virš atlanto vandenyno yra visiškas oro masių bardakas, kuris pagrinde šiltą ir drėgną orą nukreipia į šiaurės pusę, o iš ten jau sugražiną vėsų ir sausą orą. Pagal dirvožemio drėgmę visoje lietuvoje jau yra sausa, ir šiuo metu atitinka praitų metų situacija. Pagal kritulių kiekį nieko įpatingo nesimato esame beveik 10 metų vidurkyje. Ar bus lietaus, balandžio pabaigoje ir gegužės mėn niekas tiksliai negali paskyti, bet iš praeitų metų, situacijos mes galime šiek tiek pagalvoti apie darbus kuriuos reikia daryti o kurių ne, pvz, nenaudoti strobikų, fotosintezę skatinančių priemonių, daugiau naudoti priemones kurios leidžia augalui išlaikyti drėgmę ląstelės. Labai saikingai ir atsakingai naudoti augimo reguliatorius. Tinkamai pasirinkti purškimo kombinacijas kad augalams nebūtų sukeliamas papildomas stresas. Vasarojų ir ankštinius privoluoti. Ir svarbiausiai kiekviename žingsnyje prieš priemant sprendimą labai gerai apgalvoti ar tikrai tai yra pats geriausias sprendima.
    17 taškai
  21. kalbasi trys prostitutes, viena sako: pas mane šianakt buvo stalius, visa nakti kale kaip su kaltu antra sako: reiškias pas mane buvo santechnikas visa kaip su gyvatuku ismakalavo trečia sako: reiškias aš turėjau ūkininką pirmos dvi susidomėjusios klausia: nu ir kaip tu čia taip sumastei? o trečioji ir sako: tai jam iš pradžiu buvo per sausa, paskui per drėgna, galų gale sako ai čia pas jus viskas brangu, einu i kita firmą
    17 taškai
  22. unia

    žiemkenčių buklė

    Nu tu karve de Nu tu karve nepyk bet tikrai debilas,kam kiekvieną rytą kelies .valgai.dirbi.vistiek numirsi.juk žinai kad taip bus.
    17 taškai
  23. ceck

    Pavasario darbai

    Vyrukai atsipalaiduokit,viskas bus gerai,sveikatos yra gamta irgi draugiška
    17 taškai
  24. arimas

    No-till

    Labas Gerbiami kolegos. Su tarpušvenčiu. Kokius 4 metus nesilankiau tose interneto platumose, tai vakar kažkaip užklydau, prisiminiau jaunas dienas, šiltus susitikimus, perskaičiau pora temų nuo pradžios, gražu, tobulėjam. Liūdna , kad diskusijos persunktos sarkazmu ,arogancija . Tarpais būna įdomių minčių, reiktu jas ir išdiskutuoti. Bet, jeigu tu darai ne taip kaip aš, tai tada tu priešas tautos. Jei suklydai su technikos pasirinkimu, tau tada labanaktis, užmėtys tapkėm negyvai. Gyvenime tobulybės nėra, bet tai nereiškia kad turim stovėt vietoje. Ir kaip gali papasakot šūdo skonį jei jo nekramtei. todėl palinkėsiu ne tonų iš hektarų, o solidaus pelno. Manau apsilankysiu tankiau toj temoj, bandysim rast bendrų pelningų sprendimų.
    16 taškai
  25. tom tom

    Skiltis chemijai

    Matau kolegos kalbate apie cikocelį, tad galiu pasipasakot. 20 metų dirbame su Litagra... sėklos, trašos, chemija. Pernai metais negaunu cikocelio, pats kaltas, laukiau iki paskutinės dienos, neliko. Praeitą rudenį, Spalio mėnesį nuvažiuoju į Litagrą ir sakau. Kada planuojat turėt reguliatoriaus, nes pernai turėjau problemų, norėčiau nusipirkti ar užsisakyti iš anksto. Sako puiku. Dabar sudarinėjam sąrašus, tai įtrauksim ir tave, nes gausim ribotą kiekį. Atsakau, kad puiku ir išvažiuoju. Praėjus kalėdoms kiekvieną mėnesį pro soną važiuodamas užsukdavau ir klausdavau ar dar negavote. Atsakydavo, kad nesirūpink, tik gausim iškarto skambinam. Paskutinį tokį atsakymą gavau prieš 2 sav. Nuvažiuoju šiandien, sakau reikia chemijos ir kaip dėl to cykocelio. Sako... kokios chemijos reikia, o cikocelio tai žinok jau neturim. Kaip neturit pasiteirauju? O tai kaip sąrašai...? Atsako... Tai vat supranti tu komplekto neimi, tai tau ir cikocelio nėr. Tai sakau B****... Iškur man žinot, kad komplektą reik imt...? Sakau ar pranešėt apie situaciją, juk kas mėnesį atvažiuodavau... sakėt nesirūpink, esi sąraše, pranešim. Ir jie mano priekaištu negirdi, kaip užburti, tu komplekto neėmei. Tiesa pasakius buvo šlykštu žiūrėti... kai suaugęs vyras ir dvi pusamžės moterys, turi tiek kiaulės snukio savyje, kad po tiek metų bendradarbiavimo gali taip šikti tau į veidą. Daug riebių žodžių sukosi galvoje, bet išlaikęs taktą, pasakiau, kad nieko nepirksiu daugiau. Padėjau kryžių ant Litagros visiems laikams. Man aplamai labai keista, kai šiais laikais, kai regione 6 pardavėjai, taip galima išsipisinėti.
    16 taškai
  26. Algis...

    No-till

    Nuo pradzios ir tolin
    15 taškai
  27. Kolega jau matė tręštuvą rapse. Nuvažiavęs 20m į priekį ir puse metro gilyn. Anksti šiemet "durnėjimas" prasideda.
    15 taškai
  28. Čia tiem kriokia, kurių tėvas turi 2k hektarų, pora gerų sėbrų nma ir visos investicijos į ūkį pareina iš ES. :)))
    15 taškai
  29. Katik is savo daržo. 1.Skagen (c§) 2.Ada (c2) 3. Famulas (c2) 4.Etana (c2) Laukų seka tokia pati žemyn.
    15 taškai
  30. jevgenijus

    žiemkenčių buklė

    Ir as, ir as turiu ka fotkint tik nezinau kaip su telefu zmoniskai ikelt...issiaiskinau.
    15 taškai
  31. Na šiemet kovą praleidau su darbais, bet balandį jau pajudėjom. Pabersim avižų. VID_20210402_103850.mp4
    14 taškai
  32. Stūmimas vieni ant kitų, įdomiai jūs čia bendraujat. Siūlyčiau patirtis dalintis, o ne stumt ir filofisuot, bus bent naudos.
    14 taškai
  33. Dasigyvenom. Taip susiklostė, kad šiuo metu dažniausias ūkininko ūkininkui klausimas - “ar tavo dar stovi?“.
    14 taškai
  34. Kaikuriem diskusija apie technologijas ir technologijų stebėjimas yra “lindimas į kitu veikla” ir kažkokia diskusija apie tai nėra leidžiama... Nusiperki viena nauja agregatą ir jautiesi viso ko bamba ir niekas į tave nebegali žiūrėti.. sie metai rodo, kad nieko nerodo, galėčiau parodyti pasėlius setus su kurt ar sz geresnius negu kažkokios tai tiesiogines sėjos, tiek rapsai tiek ž.miežiai, ž.kviečiai. Įsivaizdavimas ir turiu sejamaja ir jau viskas, nieko, neliame vieni linkę pirkti ir galvoti kaip čia dabar taikyti ta technologija, kiti pirma žiūrėti ir galvoti kaip čia ta technologija galima prisitaikyti ir tik tada pirkit. O stebėjimas iš šono ir visada yra gerai, nes tas kuris pats daro ir stebi yra linkęs truputi vaizdą pasigražinti į savo puse... Lietuvos žemės ukis yra kaip jaunuolis, ir šitas forumas ganėtinai atspindi kas vyko ir vyksta Lietuvoje nuo 2006 m. Kiek atsimenu viską prasidėjo taip 2006-2007 Agrisemas( padrikas sėjimas) vienas aparatas trys fm darbai, o kiek rankų laužymo buvo, kokios diskusijos virė. Praėjo trys metai buvo pastatytos į patvorį, pamenu net vienas gerai žinomas forumietis savo visus posrtus iš tos temos trynė. Nepasiteisino, pinigu suma apie 70 000 lt į patvorį. 2009-2011 kažkur, Giluminai purentuvai, kiek pasisakymu apie pluta, mokslininkai apie tai kalbėjo visiem jų reikėjo, montavo sejamas ant jų sejo rapsus ir panasiai. Pora metu ir į patvorį, niekam nebereikia, diskusija mirus. 2011-2014 diskiniai skutikai, vėl visiem reikėjo pabiras daiginti, kitiem ir vietoje Plugo, rolmakai, staltekai ėjo į trasa, visi susipirko( na šita ir aš paimiau) į patvorį nenuėjo, bet perversmo nesukūrė, maždaug rado savo vieta, 2016-2019 noraginiai skutikai, visiem irgi prireikė, susidomėjimas nežmoniškas, rezultatu apibendrinti negalime nes dar vyksta procesas. 2018-2020 tiesiogine sėja, vyksta procesas 2019- ateitis. Ražienines akėčios, keik suprantu šitas turėtų keisti diskinius skutikas pabirų daiginimui. Idomu kiek dar tokiu mados etapu ateiti turėsime? Ir ties kuriais metais Lietuva peržengs į tokį brandos etapą, kaip vakaru Europa, taip maždaug apie 2040 kogero...
    14 taškai
  35. Egida

    Zymeto Kuro Kaina

    Jooo už tą neregistruotą talpą tai ir teisme buvau atsidūres su VMI pagalba.Nes tuo metu tik teismas galėjo nustatyti kokia baudą mokėti.Čia buvo gal iki 2010m. tame laikotarpyje.mušiaus prieš teisėja į krūtine kad baisiai žiauriai nusidėjau,tai tas žvengė ten belekai atsisėdes.Tai tipo trys nepinamečiai vaikai tai 250 litukų susimokėjau baudos.O kaimynui tai job štararai kad atsegė.Plastikinj toj toninėj laikė kurą,du tipai tą pačia diena iš VMI atvažiavo tiek pas jį tiek pas mane ir dar pas vieną.Tas buvo ką tik kuro įsileides,tie ten viska su formino,pamatė kad pro kraną lašą.Nieko ne buvo pakišta toj vietoj,jokio kibiro,tai iškvietė gamtosaugininkus.Tie netruko atlėk už gero pusvalandžio.Tai tas reikalas tam žmogeliui pokštelėjo 4000 tuo metinių pinigų.Taip jau plaukų pas žmogu ant galvos ne daug buvo.Paskutiniai pradingo.Ir kas įdomiausia,tą vieną tikrintoja iš tos VMI po kelių metų atleido(išmetė).Visai kitu klausimu teko su juo susitikti(baisiai mėgsta dirbti tokiose įstaigose kur yra priėjimas prie valdiškų pinigų) netyčiom.Atvažiavo iškišo galvą iš džipo ir sako ar atsimenu tipo jį.Jo,kur čia sakau neatsiminsi.Tipo ar daug sako nubaudė.Sakau pakankamai.Pasitikslino ar neskauds nosies jeigu išlips lauk iš mašinos.Finale išsiaiškinau kokias burtų keliais atrinkdavo patikrai.O mano atvejui,buvo gero kaimyno skundas.Tik bėda ta kad prie manes patikrino dar du.Ir įdavė tą kuris paskundė.Buvo tel.nr.išsisaugojes ir užsisrašes į knygute.Bekalbant surado ir parodė.Beliko namo gryžus nusistatyt kieno.Padla pats užsiregistravo talpą,po kiek laiko sumanė truputį pakenkt.Buvo katė per kelia baisiai juoda perbėgus.Tik asilas nepagalvojo kad dar sumastys anie patikrint kitus.Ir kas įdomiausia tą kaimyna kur storai nubaudė,buvo sisikoperave technikos pirkime,darbų atlikime,balių gimtadienių šventimai.Vienu žodžiu didelė ir laiminga santuoka.Tai prieš du metus tą santuoką išgėres išardžiau.
    14 taškai
  36. Į tokius laukus reikia sėti ,,nieką''. Kitaip sakant geriau tokių nedirbti, o jei jau labai neramu ir nėra kuo užsiimti, tai galima su traktorium pasivažinėt vietoj keturačio, galima ir sėjalką prisikabint pripiltą ,,nieko''. Garantuoju, kad nuostolio bus gerokai mažiau nei ten kažką pasėjus. Į tą pačią temą, pasakysiu kada ūkininkai buvom protingiausi. Ogi prieš kokius 20 metų kai pusė žemių dirvonavo, o dirbom tik geriausias. Jei kai kas skaičiuojat pelną bendrą, ar pagal kultūras, patarsiu pradėti skaičiuoti kiekvienam laukui atskirai. Vat tada ir suprasit ką norėjau pasakyti. Ne į temą, bet į postą.
    14 taškai
  37. Bulvinykas

    zieminis rapsas

    Su noraginiu varei iki dugno - labai minimalus dirbimas. Sėjomaina tavo, tai kažkas iš serijos canola-snow-canola. Kurią iš tų kultūrų užauginsi be chemijos ir tręšimo? Ir vyšnia ant torto - claydonas. Jei su juo sėsi posėlį, tai viskas ok, bet jei važiuosi į tą posėlį sėt, tai pranešk, atlėksiu su puodu popcorno cirko pažiūrėt. Apie tai, kad per metus laiko jau matai pokyčius, aš išvis patyliu, atrodytų, kad mes čia visi pirmą dieną po purvą braidom.
    14 taškai
  38. Gnytasis

    No-till

    Kvailiausias dalykas su no till tai kad chebros kaime nesupranta kad laukas yra pasetas ir sugalvoja pavazinet kartais po lauka nukirst kampa
    14 taškai
  39. Paskutinį Nomas komentarą, galima drąsiai nominuot - didžiausias metų nusišnekėjimas su rašybos klaidomis.
    14 taškai
  40. kas liecia bankrotus, tai labai gera citata skaiciau, kad bankrotus salygoja ne sunkus metai, juos salygoja zmoniu sprendimai gerais metais
    14 taškai
  41. Buvo cia tevukas padurniaves kadaise uzpirkes 400ltr. Nu reikejo sunaudoti, gi negrazinsi. Tai dar juokas tame, kad dali lauko nupurskem, dali ne. O as specialiai kad irodytu man vadybininke kad cia geriausias produktas, nesakiau kurioje puseje naudota. Galiausiai, ji man irodinejo kad geresnis derlius bus ir poveikis matosi toje puseje, kur nenaudota... na tai apie ka kalbet dar.......
    14 taškai
  42. caper

    zieminis rapsas

    Jau prasideda...
    14 taškai
  43. gbandinis

    AZOFIT - KAS TAI

    Jus juokais ta pasiulet padaryt, o turiu viena pazistama, kuriam buvo atveze kazkokio velnio pabandyt. Tas uzmirso nupurkst. Kai jau turejo atvaziuot apziuret, jis ismeige lauke pagali, kad ale iki cia purksta. Ir ka manot? Tie itikinejo, kad ir varpos didesnes ir ilgesnes ir grudas stambesnis t.t., O esme, kad nepurksta net.
    14 taškai
  44. Pagal orų prognozes rimtesnė vegetacija greitai dar neprasidės, tai mano manymu su azotu dar ankstoka. NPK paims, nepaims šiam pavasariui ne tiek svarbu manau, svarbu atiduoti PK dozę kiek išsineša su derlium, kad palaikyt ir neskurdint dirvožemio. Anksčiau padavus vis tiek daugiau tikimybės, kad daugiau bus panaudota pavasarį, bet tai nebus panacėja dideliam derliui. Ir vienas patarimas, neaikčiokit ir neviduriuokit pamatę barstytuvą ar tai Pakruojy ar lenkuos būtų. Kiekvienas turim savo galvą ir geriausiai ja galvoti. Nes nei žinom ką ten barsto, nei žinom kodėl barsto, nei žinom ar jie spėję gerai išsipagyriot. Aš irgi apie Kėdainius mačiau traktorių su barstytuvu, bet man tas nesukėlė jokių emocijų, lygiai kaip ir sutiktos kitos transporto priemonės. Ir dar faktas tas, kad šiemet nepavyks optimaliai patręšti, nes dabar ankstoka, o kai pradės vegetuot tikriausiai neįvažiuosim, nes drėgmės laukuose vis dar daug, greitai neišdžius. Nu bet ką dabar padarysi.
    14 taškai
  45. Manau šitas tiks prie konstruktoriaus ir tobulinimo. Ir tvarkos Inesa į virtuvę toks paprastas ismislas. Geltonus padariau ir darbinio kardano apsaugos. Pilki is rulonų plėvelės vamzdžiai.
    14 taškai
  46. Srekas

    Anekdotai...

    Diena tą sykį, pamenu, išpuolė ne iš gražiųjų – protarpiais vis palynodavo, pūtė žvarbus vėjas. Nors sveikata buvo tokia pat pizdavota kaip ir oras, pataisyt ją šansai buvo menki. Iš vakaro su Pralgauskiu patvarkėm visą jo užpiltinę, kaip kokie asilai pamiršę bent lašą pasilikt pusryčiams. Brigadininkui buvau pasižadėjęs sėkmingai baigt traktoriaus remontus, nes ne už kalnų jau buvo pirmieji pavasario darbai, bet nuo saldžios, iš gryno spirito ir uogų pagamintos užpiltinės galva barškėjo taip, kad tie pažadai man buvo giliai dapizdy. Kad atrodyčiau smarkiai dirbantis, pamirkęs ranką atrabotkėj, išsiterliojau veidą ir pusę ryto prasismaukiau po dirbtuves ieškodamas ką čia išrijus. Mano nelaimei, sausra dirbtuvėse buvo kaip Afrikoj... Staiga lauke išgirdau burzgiant mašiną. Išlindęs pasicekavyt pamačiau, kad į kiemą kaži ko užsuko viliukas. Jo šoferį, durpyne dirbantį Praną, gan neblogai pažinojau. „Sveikas, Pranai. Kaip žmonikė, kaip vaikai? Kokio bybio tau čia mūsų dirbtuvėse prireikė?“ - priėjęs mandagiai pasiteiravau, suprasdamas, kad negražu pradžioj pult prie kalbų apie reikalus. „O, Vaciuk, sveikas gyvas“ – ištiesė ranką Pranas ir kaip mat ją patraukė, pamatęs, kad aš tepaluotas visas kaip velnias. „Gerai žmona laikos, septintas mėnuo jau eina...“ „Pizdu, paskui, papasakosi“ – nutraukiau bičiulį. „Gal turi bardačioke ar po sėdynę ką užsikišęs? Aš, žinok, viena koja grabe nuo ryto“ Mano dideliam džiaugsmui, Pranas turėjo. Be žodžių kaliau penkiasdešimt, ir prisidegęs cigaretę, giliai įtraukiau dūmą. „Ooo... zajebys... vėl spalvotai matyti pradedu“ – atsidusau. „Dabar jau galim kalbėtis. Ale, žinai, įpilk, Praneli, gal dar vieną...“ Man baigus sveikatinimosi procedūras, pradėjom šnekėtis. Pranas ėmė pasakotis apie šeimyną, nėščią žmoną, darbus. „Šiandien načialnikus vežiau į Rėkyvą“ – nusižiovavęs pradėjo pasakot bičiulis. „Ir žinai ką mačiau? Ten krautuvėj apelsinų buvo išmetę. Eilė jobanyj vrot kokio ilgumo buvo...“ Čia pat Pranas pridūrė, kad biški pažįsta tos parduotuvės vedėją – esą ana kartu su jo žmona prekyboj mokinos, ir Pranas pradžioj ją kadrino. Bet dėl kaži kokių priežasčių, liaudiškai tariant, b**** gavos... Žodžiu, vedėja prasitarė, kad prekyboj apelsinai greit baigsis, bet sandėly dar jų liks. Gal rytojui, gal geriem žmonėms, gal dar kam... „Žinai, žmonai dabar vitaminų reikia, tai sutarėm, kad po pietų atvažiuosiu paimt. Nenorėjau prie valdžios jų vežtis“ – paaiškino bičiulis. „Suprantu.. suprantu..“- numykiau. Tuo tarpu mano galvoj užsisuko minčių karuselė... „Jobšikmat, apelsinai! Vaisių vaisiai! Už patį vaisių karalių – vaisių vyną gardesni! Net nepamenu kada valgiau juos paskutinį sykį“ – galvojau sau, tik viena ausim beklausydamas, kaip apie savo nėščios žmonos poreikius kažką pasakoja Pranas. „Nepyk Praniuk, turiu lėkt, kurviškai šikt užsimaniau“ – staiga sumelavau. Atsisveikinom ir nuskuodžiau į dirbtuves. Apsiplovęs rankas gazoliu, sėdau ant dviračio ir numyniau tiesiai į fermas. Galvoj jau buvo užgimęs apelsininis planas... Susiradęs Eleną išsivedžiau ją į lauką ir, pavaišinęs kišenėj turėtu saldainiu, užklausiau: „Tai kaip tau, Elenyte, darbas sekasi? Seniai kažkaip bebendravom. Sakė, laikrašty įdėta buvai?“ „Buvau įdėta. Ir ne veltui“- išdidžiai tarė Elena. „ Pats žinai, kad ilgą laiką dirbau pamainine melžėja, bet va, paskui pasiprašiau pirmaveršių grupės. Ir man davė dvidešimt penkias telyčias! Pradžioj sunku buvo žinot jų produktyvumą, todėl įsipareigojau primilžti iš kiekvienos po 3900 kilogramų. Bet jau per pirmą pusmetį primelžiau po 3050 kilogramų, todėl metiniai įsipareigojimai pernai buvo įvykdyti su kaupu!“ „O tu jobtvaimat, man tuoj vėl pradės galvą skaudėt...“ – sumurmėjau sau tyliai po nosim. „Klausyk, Elena, man reikia tavęs kaip moters. Važiuojam į Šiaulius. Dabar. Dviese...“ „Ką? Kaip? Kas?“ – melžėjos pirmūnės akys vos neiškrito lauk iš akiduobių. Supratau, kad reikia atskleisti kortas. Paaiškinau Elenai, jog yra galimybė Rėkyvoj gaut apelsinų, bet tam man reikia jos pagalbos. Kurį laiką it telyčia pamykusi, ji galiausiai sutiko. „Bet iki pavakario turim spėt grįžt“ – tarė ji. „Spėsim, būk rami, čia gi pora valandžikių daugiausia“ – nuraminau. Elena, nors jau ir nebe mergiško amžiaus, vis dar buvo -aitė. Jaunystėj buvo graži merga ir kavalieriai prie jos rikiavos į eilę, bet, matyt, dėl per didelio išdidumo, nė viens jai neįtiko. Laikui bėgant tas simpatijų būrys išsisklaidė, ir Elenos širdis taip ir liko laisva. Tad visą ją atidavė darbui... Iš Poviliuko pasiskolintu Ižu išbirbėm po kokio pusvalandžio. Nors ir sakiau Elenai, kad apsirengtų šiltai, ta visgi išsipuošė – vietoj rekomenduotos vatinkos užsivilko ploną išeiginę kurtkelę, vietoj praščiaikų apsiavė proginius batelius. Taip apsirengus lėkt per žvarbų vėją, tegu ir lopšy, buvo tikrai šalta. Nu, bet kaip sakoma , šalta vienai, gražu visiems... Nuzvimbėm į Rėkyvą gan greit, be jokių sutrukdymų. Sustojęs prie krautuvės liepiau Elenai pasiruošt – po šikna laikytą pagalvėlę užsikišti priekin už striukės. Pats tuo tarpu nušokau nuo motociklo ir nuėjau vidun, ieškot vedėjos. „Gera diena, gerbiamoji“- tariau ją susiradęs. „Aš - Vacys Maslionka, Čirvinskio Prano pažįstamas. Pranelis minėjo, kad apelsinų turėjot. Ir, sakė, galit nėščioms moterims pagelbėt...“ – šelmiškai mirktelėjau akį. Vedėjai nespėjus nė išsižiot, kyštelėjau ranką į atvypusią jos chalato kišenę ir palikau ten į triubikę susuktus rublius. Tuo pat metu, it prisuktas pradėjau bėdavotis apie tai, koks sunkus manosios nėštumas – visą laiką pykina, nepadeda jokie liaudiški metodai. „Socialistinio lenktyniavimo nugalėtoja, darbu pelniusi šlovę, gulinėja dabar kiauras dienas ir žiaukčioja. Ką besuvalgytų, vis negerumas užeina. Nieko mėsiško į burną nebeima... Vitaminų trūkumas...“ – graužia nata užbaigiau savo monologą. Tiesą sakant, kalbėjau taip įtikinamai, kad net pats pradėjau tikėt. Kaip tik tuo metu girgžtelėjo durys ir į krautuvę lėtai įkrypavo Elena. Tvirto stoto melžėja su už striukės užkišta pagalvėle atrodė įspūdingai ir neleido suabejot mano pasakojimu. „Ilgą laiką dirbau pamainine melžėja, bet paskui pasiprašiau pirmaveršių grupės. Ir man davė dvidešimt penkias telyčias…“ – nė nepasisveikinusi, vis traukydama snarglį pradėjo pasakot mano nėščioji. Nežinia, kiek laiko būtų skambėjusiosios didingos kalbos apie pienininkystės ūkio pirmūnės pasiekimus, bet vedėja jas greit nutraukė, mostelėjusi galva sandėlio link. Supratau, kad atvykom ne veltui... Rėkyvą palikom su laimikiu, apie kokį negalėjau pasvajot nė slapčiausiose fantazijose – geraširdė vedėja apelsinų mums atseikėjo net pusantros dėžės! Nežinau, kas šitoj medžioklėj pamačijo labiausiai, bet buvau pasiutusiai patenkintas. Toks patenkintas, kad ryžausi Eleną nustebint maloniu siurprizu – pasukau ižą į Šiaulius. Nusprendžiau pašaut iki traukinių stoties ir ten savo kompanjonę pavaišinti beliašais... Likimas kartais būna negailestingas. O kartais tiesiog keistas ir nenuspėjamas. Toks jis buvo ir tą syk... Mums su Elena prie motociklo beraitant po trečią beliašą (į vidų nėjom, nes buvo baugu, kad iš lopšio koks nors miesčionas neišpyzdintų apelsinų), iš už nugaros išgirdau pažįstamą balsą: „Sveikas Vaciuk, kokiais tu čia daba vėjais?“ Atsisukau – už nugaros stovėjo dar nuo profkės laikų pažįstamas elektrikas Vladelis. „Ai, va, bliacha, bobikę pas akių daktarus atvežiau“ – leptelėjau nenorėdamas išsiduot. Elena kilstelėjo akis ir, nepratardama nė žodžio, toliau godžiai pribaiginėjo beliašą. Putlios, riebaluotos lūpos spindėjo kažkaip gundančiai. Persimetėm su Vladeliu keliais žodžiais ir tas patraukė į stotį. „Lekiu pas brolį į Šeduvą. Ten degtinės užvežė“ – ištarė atsisveikindamas... „Pizė kazė, Elenyte, ant arklių! Odisėja tęsiasi“ – ryžtingai šūktelėjau kompanjonei, vos tik Vladelis nuėjo. Elena lyg ir pradėjo kažką sakyt, bet jos žodžiai prasmego ižo burbime. Nors važiuot buvo šalta, o apelsinais apsikamšiuisiai mano kompanjonei dar ir nepatogu, reikalas buvo svarbus. Tad į Šeduvą nuskriejau it koks motociklų ralio čempionas. „Moku rubliais ir apelsinais“ – pasilenkęs tariau pardavėjai, kai ta žiojosi sakyt, jog degtinės jau nebėra. „Supratau“ – tarė ir iš po prekystalio ištraukė keturis sabonius. „Galiu tiek.“ „Žinot, kaip sakoma, geriant reikia žinoti saiką, kad netyčia per mažai neišgertum...“ – atsidusau traukdamas iš užančio apelsinus. Pardavėja šyptelėjo ir pridėjo dar du butelius... Puikus sandoris, ką bepasakysi. Visas švytintis grįžau pas lopšy sėdinčią sustyrusią Eleną. Pažvelgiau ir širdį suspaudė nerimas. Kaip aš taip?.. Kaip aš taip nepagalvojau?.. Nugi neparsivešiu saugiai degtinės butelių lopšy tarp apelsinų suguldytų... Laimei, sprendimą pasiūlė Elena – iš kiosko nusipirkom kelis „Komunizmo aušros“ numerius ir kruopščiai suvystėm į juos arielką. „Nu va, Elenyte, į Rėkyvą atvažiavai nėščia, o iš Šeduvos jau su kūdikiais lopšy išvažiuojam“- tariau tiesdamas kompanjonei savo vatinkę. „Sėsk dabar už manęs, ir stipriai apsikabink. Lopšys tegu kroviniui lieka“ Grįžt namo teko tiesiai prieš vėją, kuris kiaurai košė pavasarinę Elenos kurtkelę. Prasidėjęs smulkus lietus pasiuto plakt veidą. Galėtum pagalvot, pizdavota situacija. Bet ji tokia nebuvo... Lopšy ritinėjosi krūva apelsinų, saugiai suvystyti pūsojo šeši buteliai degtinės, o iš nugaros jutau stipriai prisispaudusios Elenos šilumą. Netoli Šedbarų dešinė jos ranka palengva nuslydo žemyn. Mane iš vidaus pradėjo mušti karštis... „Paleisk mane prie fermų. Po darbų aš pas tave ateisiu, pasidalinsim apelsinus“ – sušuko ji, kai jau buvom netoli namų. Nieko nesakęs linktelėjau galvą ir pasukau motociklą į dumblėtą lauko keliuką. Diena, prasidėjusi taip šūdinai, žadėjo puikią pabaigą. „Reiktų iš kažkur kokį kvietką susiveikt“-pagalvojau. „Visgi ryt kovo aštunta...“ ------------------------------------ Tokia va istorija man nutiko vienais metais, kai krautuvėse beveik nebuvo apelsinų ir Gorbačiovas pradėjo savo kovą prieš alkoholį. Žiūriu dabar į naują valdžią, su užsidegimu kibusią į kovą prieš alų, vyną, cukrų, dyzelines mašinas ir dar visokius kitokius dalykus ir galvoju... Jūs kovokit, kovokit. Iš tos kovos tikriausia b**** gausis, bet užtat kiek gražių naujų istorijų liaudyje gims...
    14 taškai
  47. Srekas

    Anekdotai...

    Horoskopai 2017 m. uždraudžiama gerti alų lauko kavinėse. 2018 m. iš mokyklos programų eliminuojami visi literatūros kūriniai, kuriuose minimas alkoholis. Uždraudžiami Dikenso „Didieji lūkesčiai“, Škėmos „Balta Drobulė“, taip pat – visi Šekspyro sonetai. Vietoje jų įtraukiamas apsakymas apie Pilypuką, kuris pamatė alaus butelį ir jam išdegė akys. 2019 m. uždraudžiama viskas, kas sukurta galimai vartojant alkoholį. Išlenda istorinis faktas, kad himną Kudirka parašė siurbtelėjęs obuolių vyno. Skelbiamas valstybinis konkursas naujam himnui sukurti. Jį laimi Amberlaifas. 2020 m. Seimas reklamos agentūroms duoda užduotį sugalvoti naują pavadinimą Alytaus miestui, nes iš dabartinio pavadinimo raidžių susidėlioja žodis „Alus“, kas skatina alkoholizmą. 2021 m. nuolat tikrinamas visų gyventojų blaivumas. Prie kiekvieno namo pastatomas pareigūnas su alkotesteriu. Už išėjimą į gatvę „su kvapeliu“ gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Tais pačiais metais grąžinama mirties bausmė. Priežastis – perpildyti kalėjimai. 2022 m. parduotuvėse uždraudžiama prekiauti gira ir kefyru, vėliau – visais produktais, iš kurių rūgimo procese gali išeiti alkoholis. Po ilgų svarstymų Seimas leidžia prekiauti duona, bet tik lyginėmis mėnesio dienomis nuo 8 iki 11 valandos. 2023 m. uždraudžiamos stiklinės, buteliai, ąsočiai ir visos kitos talpos, kurios galėtų būti skirtos ir alkoholiui. Vandenį namo žmonės nešasi plastikiniuose maišeliuose. 2024 m. uždraudžiami balkonai. Priežastis – skundas, jog balkonas – tai beveik terasa, o terasa – beveik kavinė. Balkonai nudaužomi, vėliau vadovėliuose tai pavadinama Lietuvos architektūros pavasariu. 2025 m. Uždraudžiami vaikai, kurie buvo pradėti apsvaigus nuo alkoholio. 2026 m. Seimas renkasi į neeilinį posėdį dėl itin gausios lietuvių emigracijos į Baltarusiją ir Šiaurės Korėją. 2027 m. susiprantama, kad Lietuvos Nepriklausomybės aktas surašytas „blaivumo normų neatitinkančiomis sąlygomis“. Lietuva patenka atgal į Rusijos sudėtį.
    14 taškai
  48. tadasg

    Trašų kainos

    Aš neimčiau dabar to karbimido. Kad ir iš kitos kontoros ir už tą pačią rinkos dabar kainą , bet iš principo nepirkčiau iš Kauno grūdų.
    14 taškai
  49. Nebereikalo Lenkijoje virš trijų šimtų hektarų nemoka išmokų, ir Lietuvoj reiktų viršini du šimtus ha sukis kaip nori be išmokų,nes dabar kai nežino kur dėti tiek pinigų tai ir darosi nesąmonės
    14 taškai
×
×
  • Create New...