Jump to content

TOP nariai


Populiarus turinys

Showing content with the highest reputation on 2018.01.26 visose temose

  1. 1 point
    tadasjo

    Išmokos 2014-2020

    Panasu jog visos salygos issidalinti tuos milijonus yra sustyguotas kad gautu savi o ne tie kuriem tikrai reiktu.
  2. 1 point
    manttys

    Trašu barstytuvai

    kita puse beri normaliai jau nuo pradzios, nes tarp veziu vis tiek 24 m tarpas, tai vaziuosi sekanciu vaziavimu į 3, 5 , 7 vezes
  3. 1 point
    tara

    TYM traktoriai

    Ir as
  4. 1 point
    paulius radvila

    Purkstuvai

    Salietra lituviska, angliska ar dar kokia ir mechanine ir pati naujausia amazone su didesniais nei priklauso diskais vos sumeta 24. Geras 24 metru sudengimas skaitosi kai pravaziavus viduriu lauko i abi puses po 20 geru metru yra trasu ir maza dalis dalekia iki kitu technologiniu vidurio kad gautusi geras dvigubas sudengimas
  5. 1 point
    grazbek

    Kas vyksta Lietuvoje?

    man tai tie daiktai patinka nerealiai.ypač kai konsultantam sakai kad viekliu medžiagu yra sočiai dirvoje jie vistiek tau aiškina kad turi kažkiek storiau sviesto tepti nes neisisavina maistiniu medžiagu augalai dėl vienokiu ar kitokiu klimatiniu salygu.Tai tau tada iš kito galo numeta popiergali kad tu turi mažinti nes tokia yra direktyva ir broli mielas vykdyk ja.Tai kuom tikėti tais kurie pataria ir gauni derliaus priedus ar tais kurie liepia viska mažinti. P.s.Šiandien kaip tik iš tokios serijos turiu aštuoniolikos puslapiu skaitynio beje vizuoto mūsų euro komisaro V.Andriukaičio kuris vadinasi ;Rekomendacija dėl priemonių,kuriomis siekiama sumažinti būtinybę karpyti uodegas,taikymo pagal tarybos direktyvą 2008/120/EB,nustatančią būtiniausius kiaulių apsaugos standartus. Kartais tikrai pagalvoju kokia žole jie ten euro parlamente ruko net pabandyti pačiam norisi.
  6. 1 point
    vk_

    Šilauogės

    Apie tręšimą ir rūgštinimą Dar viena šilauogių ypatybė yra jų tręšimas. Galima rasti įvairios informacijos dėl jų tręšimo, siūlomos įvairios trąšos – kompleksinės, amonio sulfatas, kalio sulfatas, fosforo trąšos, specialios trąšos šilauogėms ir t.t. Galima rasti aprašymų, kokių reikia mikroelementų ir kaip augalai atrodo, kai jų trūksta. Dar kai kur sakoma, kad šilauogėms netinka organinės trąšos ir reikia naudoti tik mineralines trąšas. Atrodo gana painu. Dar painiau ima atrodyti, kai skirtingai nei kitiems augalams dėl šilauogių nuolat perspėjama, kad jas tręšti reikia labai mažai, nes kitaip galima pakenkti. Tai kaip jas patręšti viskuo, kuo reikia, ir tuo pačiu jų nepertręšti? Va šitame filmuke yra įdomi mintis: Amerikonas sako, kad tyrė daug šilauogių įvairiais jų augimo momentais, buvo tiriamas visų pagrindinių medžiagų trūkumas augale ir tyrimai parodė, kad medžiagų trūko tik tam tikrais atvejais ir visada buvo tik vienos medžiagos – azoto – trūkumas. Todėl amerikonas teigia, kad daroma klaida šilauoges tręšiant kompleksinėmis trąšomis, išties užtektų jas tręšti tik azoto, tai yra amonio sulfato trąšomis. Antras įdomus dalykas yra tai, kad mikorizės dėka per grybieną augalas gali gauti daug daugiau medžiagų iš substrato nei galėtų įsisavinti pats. Pavyzdžiui, grybiena sugeba chemiškai paveikti substratą ir iš jo paimti, berods, fosforo junginius, kurie šiaip yra netirpūs ir augalas negalėtų pats jų įsisavinti. Sakoma, kad išsiplėtus grybienai nebūna jokių kalio, fosforo trūkumo problemų. Trečia idėja dėl pertręšimo žalos. Kodėl šilauogėms kitaip nei daugeliui kitų augalų pavojingas pertręšimas? Todėl, kad šilauogės stipriau nei kiti augalai priklauso nuo mikorizės, o trąšų (ir kitų cheminių medžiagų) perteklius pirmiausia žudo grybieną, o ne pačią šilauogę. O pažeidus grybieną ima blogiau augti ir pati šilauogė. Ketvirta idėja, kodėl kartais sakoma, kad šilauogėms netinka organinės trąšos ir reikia naudoti tik mineralines? Todėl, kad šilauogėms netinka klasikinės organinės trąšos – mėšlas, kompostas, žolė, juodžemis. Ir kartais žmonėms lengviau nurodyti mineralines trąšas, kurios tinka šilauogėms (daugelis mineralinių trąšų taip pat netinka šilauogėms), nei išaiškinti, kokios organinės trąšos tinka šilauogėms. Iš tiesų šilauogėms puikiai tinka visos organinės trąšos, kurios rūgština substratą – spygliuočių pjuvenos, nukritę spygliai, kankorėžiai, šakelės, žievės. Todėl ir rekomenduojama jas kasmet mulčiuoti tokiomis medžiagomis, kurios po truputį pūdamos nuolat patręšia šilauoges. Pradžioje minėtos klasikinės organinės trąšos netinka, nes jos šarmina substratą, lygiai dėl tos pačios priežasties netinka ir pelenų naudojimas šilauogėms. Apibendrindamas manau, kad pasodinus šilauoges į tinkamą substratą dar reiks kažkiek laiko, kol plačiai išaugs grybiena. O po to, kai grybiena jau išplitusi, šilauogėms turi užtekti visų medžiagų, tręšti beveik nereikia, nebent labai mažai azotu ir tai turbūt būtų geriausia, jei azotą gautų per pūvantį organinį mulčią, o ne kaip mineralinių trąšų tirpalą. Čia dar turbūt verta pastebėti, kad tikriausiai visokias šilauogių augimo problemas sukelia ne medžiagų trūkumas substrate, o netinkamas rūgštingumas. Medžiagų įsisavinimas labai susijęs su rūgštingumu. Taip pat su rūgštingumu susijęs grybienos gyvybingumas. Todėl daugelį tokių problemų būtų galima išspręsti ne papildomu tręšimu, o reikalingo rūgštingumo atstatymu parūgštinant substratą. Dar verta paminėti, kad tręšimai mineralinėmis trąšomis ir rūgštinimai turi šalutinį poveikį, kad jų pasekmėje substrate lieka netirpių druskų. Sakoma, kad mineralinėse trąšose būna iki 30% netirpių druskų. Taip pat sakoma, kad rūgštinant kai kuriomis rūgštimis substrate susidaro ir lieka netirpios druskos. Kol tokių druskų nedaug – tol lyg ir viskas gerai. Bet susikaupus didesniam jų kiekiui dirva ima prarasti gyvybingumą. Yra buvę atvejų, kai po kelių tokios priežiūros metų augalai ėmė blogai augti ir degraduoti nepaisant visapusiško jų tręšimo. Išvada – siekiant išvengti tokio neigiamo poveikio negalima be saiko tręšti mineralinėmis trąšomis ir rūgštinti rūgštimis, o tam mineralines trąšas gali ir turi pakeisti išvystyta grybiena, o papildomų rūgštinimų poreikį galima ir reikia sumažinti pasodinant į tinkamą substratą, tą substratą atribojant nuo kitos dirvos bei naudojant natūralius rūgštinimo būdus kaip, pavyzdžiui, mulčiavimą pjuvenomis.
  7. 1 point
    vk_

    Šilauogės

    Šioje temoje minėjau mikorizę. Bet esu tikras, kad daugelis gerai neįsivaizduoja, kas ta mikorizė yra. Tad šiandien plačiau apie mikorizę. Šilauogių suaugusio krūmo šaknų sistema – kelios pieštuko storio inkarinės šaknys (siekia 60-80 cm ilgį) ir plonos siūliškos siurbiančios šaknys, išsidėsčiusios viršutiniame 10-20 cm dirvos sluoksnyje. Šilauogių šaknys neturi šakniaplaukių, jų vaidmenį atlieka augalo epidermio ląstelės ir grybo micelis (pav.). Pav.: Sodinės šilauogės šakninės sistemos dalis Grybiena hifų pavidalu įsiskverbia į šilauogių šaknis, tokiu būdu padidindama šaknų siurbiamąjį paviršių. Aprūpindamas augalą vandeniu, azotu ir kitomis mineralinėmis medžiagomis, grybas gauna augalo ląstelėse susintetintų angliavandenių. Tokiu būdu šilauogės geriau auga buvusio miško žemėje negu dirbamuose laukuose. Esant išvystytai mikorizei, augalai geriau ir greičiau auga, tačiau sumažėja antžeminės (ūglių) ir požeminės (šaknų) sistemų santykis. Simbiozėje dalyvauja grybai Phoma radices-vaccinii, Rhizoctomia rūšys. Sėkmingai mikorizei plisti reikalingos optimalios sąlygos. Ji sutrinka, jei: • netinkama dirvos drėgmė, • dirvoje daug azoto, fosforo junginių, • dirva labai derlinga, • naudojama daug pesticidų. Mikorizė padidina augalo šaknų paviršinį imlumą, todėl augalas gauna daugiau vandens ir mineralinių medžiagų. Kaip fizinis barjeras ji apsaugo augalą nuo kenkėjų, padeda išgyventi sausrą, nes grybo hifai įsiskverbia į siauriausias dirvožemio poras. Augalo naudingumas grybui pasireiškia tuo, kad grybas gauna daugiau fotosintezės produktų (redukuotos anglies junginių), kurie reikalingi jo struktūrai vystyti. Taigi, augindami erikinius augalus, atkreipkime dėmesį ne tik į dirvožemio rūgštingumą, drėgnumą, augalui būtiną šviesą ar nedidelį pavėsį, trąšas, bet ir į sąlygas mikorizei susiformuoti – pagerės augalo augimas ir derėjimas, prigijimas po persodinimo. Skaitykite daugiau: http://www.botanikos-sodas.vu.lt/puslapiai/straipsniai/mikorizės-formavimasis-erikinių-mikorizė Mikorizė - efektyvus biologinis mechanizmas, didinantis augalų produktyvumą ir sumažinantis stresą nepalankiomis aplinkos sąlygomis. Botaniškai mikorizė yra mutualistinė (ne patogeninė) simbiozė tarp dirvožemio grybų ir augalų šaknų. Mikorize išvertus iš graikų kalbos, reiškia „grybų šaknys". Grybų sporos sudygsta ir pradeda augti susitikusios su augalo šeimininko šaknimis. Jei atitinkamų rūšių grybai netinka augalui šeimininkui, šaknų išskyros slopina sporų dygimą. Grybų hifai apraizgo augalų šaknis, į jas įsiskverbia ir praplečia augalo šeimininko šaknų sistemą - rizosferą. Rizosfera nuo simbiozės su grybu gali padidėti nuo kelių iki kelių šimtų kartų, dėl to augalas turi kur kas geresnes sąlygas pasiimti iš dirvožemio vandenį, ypač sausros metu. Išskirdamas rūgštis bei fermentus, grybas skaido dirvožemio organinius junginius ir padaro juos prieinamus augalui, pagerina mineralinių medžiagų, ypač fosforo, prieinamumą, kaip fizinis barjeras apsaugo augalą šeimininką nuo patogenų ir kenkėjų. Augalas aprūpina grybą fotosintezės produktais, angliavandeniais (cukrumi, redukuotais anglies junginiais), kurių grybas, neturėdamas chlorofilo, negali pasigaminti. Dar viena svarbi šių grybų savybė - dirvos struktūros palaikymas. Grybų hifai ir grybienos gaminamas glikoproteinas glomulinas sujungia dirvožemio daleles į agregatus. Glomulinas atrastas tik prieš 20 metų. Tai viena iš pagrindinių organinių medžiagų, kuri neleidžia dirvai suslūgti, sukristi, sumažina erozijos žalą ir didina dirvožemio anglies atsargas. Skaitykite daugiau: http://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/augalininkyste/3416-mikorize-vertinga-augalu-sajungininke
  8. 1 point
    vk_

    Šilauogės

    Apie šilauogių gražumą, o ne auginimą:
  9. 1 point
    Srekas

    Anekdotai...

    Baigiau mokėti paskolą. Dabar pamažu, nedidelėmis porcijomis pradėjau pratintis prie maisto.
  10. 1 point
    vk_

    Šilauogės

    Jei jau tiek 2016 metų duobės fotkių pridėjau , tai reikia ir su rezultatu įdėti (praėjusio rudens fotkė): Ir 2017 m. nauja lysvė: Bei paskutinė:
×