Jump to content
ricardaas

Pievų ir ganyklų tręšimas

Recommended Posts

2 minutes ago, Karve pranešimas:

o man įmanoma be šieno išsiverst ir dėl gyvulių sveikatos problemų neturiu,nes šeriu šienainiu iš rulonų ir jo turiu visokio.Jei ryte duodu žalesnį,tai vakare sausesnį.Šieną sunku išdžiovint,jei nėra gerų orų iš vis neįmanoma,be to jį gaminant nutrupa daug pačios maistingosios dalies-lapelių.Esu skaitęs,kad karotino šiene lieka tik apie 5proc. kai šienainyje apie 40proc.Šieną gamina tik smulkūs ūkininkai,nes jiems nėra kitos galimybės ir tokie kurie dar tebegyvena senais įsitikinimais.Aš daugiau pavytintu šienainiu šeriu ir mažus veršiukus ir neturiu jokių problemų.Prieš 15m teko Švedijoje dirbt pas ūkininką,tai kai paklausiau kodėl negamina šieno,jis atsakė tą ką aš dabar pasakiau.Mes nuo vakariečių esam atsilikę keliasdešimt metų,dar tebegyvenam smetonos laikais.

Taigi sveicarai su savo alpiu sienu ir kokybisku pienu , bei is jo pagamintais savo garsiais suriais pagal tave yra atsilikeliai ir atsilupeliai gyvenantys praeitimi.:)))) Tos tavo isgirtos technologijos tinka masinei pigiai, menkavertei produkcijai gaminti ir visai netinka aukstos vertes produktams gaminti.Man ir dabar pienas , suriai ar grietine daug skanesni pagaminti is karviu pieno sertu sienu ar zole o ne sienainiais ir visokiais koncentratais.Kita vertus is dalies sutinku ir su jumis , jei sienainis nesmulkintas galima isiversti ir be sieno.Taciau geras sienas vis tiek lieka geriausias pasaras uztrukusiu karviu virskinimo sistemai atstatyti o kad gera siena pagaminti sunku , ce ne sieno kalte o gamtos ir paties ukininko ir del to jjo nuvertinti taip nederetu. 

Share this post


Link to post
Share on other sites
1 hour ago, Stasys1962 pranešimas:

Taigi sveicarai su savo alpiu sienu ir kokybisku pienu , bei is jo pagamintais savo garsiais suriais pagal tave yra atsilikeliai ir atsilupeliai gyvenantys praeitimi.:)))) Tos tavo isgirtos technologijos tinka masinei pigiai, menkavertei produkcijai gaminti ir visai netinka aukstos vertes produktams gaminti.Man ir dabar pienas , suriai ar grietine daug skanesni pagaminti is karviu pieno sertu sienu ar zole o ne sienainiais ir visokiais koncentratais.Kita vertus is dalies sutinku ir su jumis , jei sienainis nesmulkintas galima isiversti ir be sieno.Taciau geras sienas vis tiek lieka geriausias pasaras uztrukusiu karviu virskinimo sistemai atstatyti o kad gera siena pagaminti sunku , ce ne sieno kalte o gamtos ir paties ukininko ir del to jjo nuvertinti taip nederetu. 

apie šveicarus aš nieko nesakiau,čia yra vienetiniai atvejai,jei taip ūkininkautų visas pasaulis mirtume iš bado.Aš nešsivaizduoju kaip reikėtų sušienaut savo bandai šieną tokiais orais.O kaip šienaut čia kiekvieno reikalas,nė vieno nesmerkiu.Iki šiol sauso šieno nebuvo įmanoma pasigamint dėl orų,šiuo metu aš einu į pabaigą su šienapjūte,šienainis iš jaunos žolės superinis,jei laukčiau gerų orų šienui,tai gal reikėtų sulaukt liepos mėnesio ir prišienaut žabarų.Atsimenu kol nebuvo rulonavimo technologijos ir šerdavom karves žabarais,nes per kelias dienas sušienaut buvo neimanoma tai žiemą pieno būdavo mažai,o dabar šeriant šienainiu tas pats kaip ir vasarą.Vienu žodžiu jei kažkam ūkininkavimas yra gyvenimo būdas,o ne verslas,jei kažkam pienas skanesnis iš karvių šeriamų šienu tai aš sveikinu tokį,nes ir taip pieno yra perteklius ir dėl to smunka jo supirkimo kainos.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Dar norėjau paklausti, čia buvo nuotraukų iš skandinavijos ir komentarų ten dirbančių, tai prisiminiau istorinį faktą. Sakykit, kaip ten dirvožemis pas juos? Derlingas ar pas mus dirvos geresnės? Istorinis faktas iš vikingų - taip jiems buvo blogai su žeme, nes akmenys ir nederlinga visur, o dar ir šaltas klimatas, tai todėl ir prasidėjo jų puldinėjimai ir kelionės į vakarus ir genčių kūrimas rytuose. Dabar matau, kad ten neblogai jiems sekasi pašarų prisigaminti, gal kas jų paslaptį žinote?

Share this post


Link to post
Share on other sites
prieš 30 minutes , Veikejas pranešimas:

ten kur as lankiau uki tai seja vienmete svidre, kai nupjauna ant tos pievos vel isbarsto svidres seklu ir tada veza srutas jei nera srutu tresia trasomis ir taip suka ratu kol auga zole. 

Kiekvienais metais sėja naujai? Ar tik naują pieva iš pradžių įsėja vienemete svidrę, o po nupjovimo daugiametes sėja?  Šiaip pigi sėkla vienmečių, bet pirmą kartą įsėjus ilgai dyksta, tinkama pjauti būna tik apie liepos vidurį...

Share this post


Link to post
Share on other sites

ten yra seta daugiamete ir kekvienais metais kai nupajuna isbarsto vienmete ir trasu nemazai naudoja, pas juos liepos gale tik prasideda sienapjute. O kaip jis tas pievas atnaujina nezinau nes jis neturi nei plugu nei skutiku isvis pas ji nera jokios zemes idirbimo technikos. 

Share this post


Link to post
Share on other sites

Nu įdomiai. Šiaip aš už būčiau, kad ne tik vienmetes sėti kiekvienais metais, bet ir kartu daugiametes įmaišyti, nes kitaip gali ir išretėti žolynas. Su trešimu kaip ir visur, jei nori daug gauti, reikia daug ir duoti.

Pavasarį reikės išbandyti tokį variantą, neseniai įsėtas dirvas pralėkti su eko akėčiomis ir papildomai 10kg vienmetės ir daugiametės svidrės išbarstyti.

Share this post


Link to post
Share on other sites
prieš 50 minutes , Juodas pranešimas:

Nu įdomiai. Šiaip aš už būčiau, kad ne tik vienmetes sėti kiekvienais metais, bet ir kartu daugiametes įmaišyti, nes kitaip gali ir išretėti žolynas. Su trešimu kaip ir visur, jei nori daug gauti, reikia daug ir duoti.

Pavasarį reikės išbandyti tokį variantą, neseniai įsėtas dirvas pralėkti su eko akėčiomis ir papildomai 10kg vienmetės ir daugiametės svidrės išbarstyti.

10kg prabanga, uztenka ir 3kg, efektas matosi realus

Share this post


Link to post
Share on other sites
Prieš 17 valandų, Veikejas pranešimas:

o kokiom normom sejat zoles? vienmetes, daugiametes? po kiek mokat uz zoliu seklas? sitas vienmetes svidres pirkau norvegijoje tai 1 maisas 25kg man kainavo 92eur.

Aš sėju 25kg į ha. Esu ir 20kg sėjas, bet truputi retoka. O kaina priklauso kas per mišinys žolių, jei liucerna sėji tai brangiai gaunasi, ha lyg 120e, jei svidrė dominuoja, motiejukai, miglė tai apie 80-90e vienas ha atsieina. Pavasarį pirkau vienmetę svidrę, kg išėjo 1,9e kažkur.

Share this post


Link to post
Share on other sites
Prieš 10 valandų, JCB pranešimas:

Jo, liucerna 4eur/kg. Pavasari sejau grynos, ziuresim ka ateinanti pavasari duos.

Na ten apie Kauna pas jus zemes geros ir sarmingos , liucerna turetu augt kaip pasiutusi , nebent toje zemeje nebuvo auginta liucerna ir sekla nera apvelta liucernoms skirtomis azota padedancioms kaupti bakterijomis.Kita vertus liucernos seklos kitaip ir neparduodamos , nebent pirktum is kokio liucernas auginancio ukininko neparuostas.Pas mus Zemaitijoje irgi ukininkai bando seti liucernas , taciau del parugstejusiu dirvu jos sunkiai isitvirtina ir yra trumpaamzes.Taciau bandysiu kitais metais ir as 5ha paset , nes turiu viena plota kuri gausiai tresiau meslu kelis metus ir si rudeni  kilo durna mintis pereiti su ph matuokliu ir paziuret koks jos ph lygis dabar  ir turiu pasakyti labai nustebau .Pries tresima meslu ph svyravo nuo 5,5 iki 6 o po poros meslu tresimo metu , si rudeni pamatavus buvo nuo 6,5 iki 7 o vietomis net daugiau.Pasirodo meslas irgi neblogai sarmina zeme , jei pavasari ph lygis liks tas pats , reiks ir man pabandyti iset liucerna.

Share this post


Link to post
Share on other sites
On 2017-12-01 at 10:25, dzipas pranešimas:

turiu ir as tas ekologines akecias su zoliu sejamaja.Jos seja gerai i isdirbta zeme ir dar neturincia tikros velenos pieva pvz atramete dobiliena.Anksti pavasari kai akeju ir lyginu (jos turi ir lygintuva komplekte) kurmarausius i sejalka imetu, papildomam isejimui  nuo 2 iki 3 kg zoliu misinio , priklausomai nuo zoliu rusies ir seklos stambumo reguliuoju ir svori.Jei kokie smulkus motiejukai ar baltieji ir raudonieji dobilai uztenka ir 2 kg , jei sekla stambesne tai ir 3kg ar net daugiau dedu.i hektara.Senoms pievoms su sena velena ir samanomis, ju tinkamai neisdirbus , papildomas isejimas ar bandymas visai atnaujinti pieva su siomis akeciomis neimanomas

Share this post


Link to post
Share on other sites

Molis ir drėgmė, vienas be kito sunkiai, bus išmirkimų.

Niekaip neišmokstu grynos žolės sėti, nu ne tie derliai nors tu ką ir dar tas lyčnas pjovimas piktožolių.... Geriausiai gaunasi, pasėjus vikių avižų mišinį, po ne pilnos savaites pasėjus žoles, taip du derlius be vargo nuimam.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Per kelis metus pasimokiau, kad vien žole sėjant normalu pirma derliu tik rugpjūčio viduryje pasiimi, dar be to piktžolių pjovimas apie liepos men. Pavasarį sesiu kokį nors mišinį, pirmais metais jau 3 pjovimus padaryti išeis, jei ilgas ruduo ir 4.. 

Share this post


Link to post
Share on other sites

seju avizu-vikiu misini apie 220kg/ha ir  sejau dobilo 10-12kg/ha. ir misini sudejau i silosa ir dobilas neblogas buvo. pirkau is ukininko po 2.1E/kg, tai zole 2 metams isisejau(misinys + viena zole siemet, o kitamet 1 zole ir eis rapsas arba kvieciai) uz 21-25E/ha. pigiau nesugalvosi + kaitalioju visalaik laukus kur dobila seju tai is geros sejomainos gaunasi liuks sejomaina :D 

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×