Nepriklausomo Agronomo konsultacijos

[AG Paulius]

Jei sėta beicuota sėkla, pilnai užtenką ir dviejų purškimų pasėlių apsaugai iki derliaus nuėmimo. Pirmas purškimas krumyjimosi pabaigoje apsauga nuo miltligės septoriozės, dryžligės. antras purškimas priklausomai nuo pirmo kaip suveikė ir ką naudojote. Galimas ant vėliavinio arba prieš plaukiojimą, naudojant stipresnį fungicidą kuris apsaugos varpą ir nuo fuzariozės, septoriozės. 

[Virgis.]

Na su antru purškimu sudėtinga, nes norisi apsaugoti ir vėliavini ir varpa. Pernai buvo geri metai, pavyko ištemti iki žydėjimo ir nusipurkšti ekonominį variantą. Tarp pirmo ir antro purškimo buvo lygiai mėnesis.

[Virgis.]

Jei sėta beicuota sėkla, pilnai užtenką ir dviejų purškimų pasėlių apsaugai iki derliaus nuėmimo. Pirmas purškimas krumyjimosi pabaigoje apsauga nuo miltligės septoriozės, dryžligės. antras purškimas priklausomai nuo pirmo kaip suveikė ir ką naudojote. Galimas ant vėliavinio arba prieš plaukiojimą, naudojant stipresnį fungicidą kuris apsaugos varpą ir nuo fuzariozės, septoriozės. 

gal galima pavardinti fungicidus, kuriuos naudotume krumijimosi pabaigoje , ka veliaviniui ir varpai? Ir tarkim kas geriau varpai Juventus ar orius (90 g/l Metkonazolas ar 250 g/l tebukonazolas). Abu skirtingi abu nuo fuzarioze, vieni sako kad vienas geriau kiti kitas, veikliu medziagu ir kainu skirtumas nemazas.

[sole]

Jūsų pasirinkta sėjomaina tinka Agrotechniškai tuo atvėju jei laukuose vyrauja daugiametės žiemojančios, ir  žieminės piktžolės agronomiškai tainėra teisingas pasirinkimas. Po žieminių kviečių, atiduoti galvijų mėšlą teisingas sprendimas, tačiau jį reikia iškreikti pavasarį prieš v. kv. sėją. Vienintelė blogybė, kad su galvijų mėšlu į lauką inešite nemažą kiekį piktžolių sėklų, kurios sudygs kartu su vasarinias kviečias. Miežiams antrais metais  turėtų pakakti  maisto medžiagų. Tačiau sėti trečius metus grūdines kultūras tame pačiame lauke per didelė rizika, ir dar žinant, kad tai miežiai Ekologijoje. Ant sėklos ir lauke esančios dryžligės, ir kūlių sporos gali sunaikinti praktiškai visą planuojamą derlių. Miežiai žemaūgiai augalai jie sunkiai stelbia piktžoles todėl po jų lauke bus didelis sėklų bankas. Kuris pradės dygti jūsų ateinančių metų žirnių pasėlyje.

 

Ka patartumet seti po v.kvieciu? Jei seciau zirnius, o kitais metais z.kviecius?

[AG Paulius]

gal galima pavardinti fungicidus, kuriuos naudotume krumijimosi pabaigoje , ka veliaviniui ir varpai? Ir tarkim kas geriau varpai Juventus ar orius (90 g/l Metkonazolas ar 250 g/l tebukonazolas). Abu skirtingi abu nuo fuzarioze, vieni sako kad vienas geriau kiti kitas, veikliu medziagu ir kainu skirtumas nemazas.

jei buvo atliekamas vienas purškimas arba du silpnesni iki varpos išplaukiojimi ir derlius prognozuojamas didesnis nei 6 t. Lyginant oriusa su Juventus, rekomenduotina purkšti oriusą kadangi jis saugo nuo dvigubai daugiau grybinių ligų nei Juventus.

[Virgis.]

kuris stipriau nuo fuzariozes? Prie juventus galima kazka dar dadeti veliavai.

[Algis...]

Sveiki Amonio sulfatas sąlyginai lėčiau tirpsta, lyginant su amonio nitratu, Priklausomai nuo kultūros, ir pasėlio būklės sulfatą rekomenduotina berti antro tręšimo metų. Siera augaluose dalyvauja fotosintezės, kvėpavimo, azoto ir anglies apykaitos procesuose, pagerėja azoto įsisavinimo efektyvumas.

Klausia per kiek laiko bus pasisavinama siera ?, kad sulfatas tirpsta leciau tai del to , kad azoto forma yra visai kita nei nitrato tad azoto padavimas jau neaktualus (cia kaip kas nusprende ji atiduoti). Aktualu sieros isisavinimo trukme. 

Del fungicidu , labai abejociau ar uzteks dvieju purskimu , jau geriau sumazintos normos ir daryti tris purskimus. Varpu fuzarioze pernai nebuvo taip isplitusi kaip pries pora trejeta metu ir paskutinis trecias purskimas butent orientuotas i ja ir ypac kada dregna ir silta, nors pagauti fuzarioze labai sunku. Taip , kad vienas oriusas ar juventus gali ir negelbeti. Reikalingi misiniai . Sakysi brangu , bet jei ras nors 2% fuzariozes is extros gali ir i pasariaka nebeit. Kita vertus grudai uzkresti fuzarioze labai gerai dega... Sutinku , kad pinigu savaistyti neapsimoka kol nera ligu , bet jos ateina staiga ir musu neispeje.

Ka manai apie bakteriju naudojima?

[Mindaugass]

Jei sėta beicuota sėkla, pilnai užtenką ir dviejų purškimų pasėlių apsaugai iki derliaus nuėmimo. Pirmas purškimas krumyjimosi pabaigoje apsauga nuo miltligės septoriozės, dryžligės. antras purškimas priklausomai nuo pirmo kaip suveikė ir ką naudojote. Galimas ant vėliavinio arba prieš plaukiojimą, naudojant stipresnį fungicidą kuris apsaugos varpą ir nuo fuzariozės, septoriozės. 

kazin ar bus taip anksti septorioze.

Jei naudojamas KAS, miltligė pristabdoma, sulfatai irgi stabdo kazkiek. Manau BBCH 32 fungicida susiderint galima su reguliatorium. Nebent super tankumo paselis su super silpnu beicu ir tropiniu pavasariu.

[AG Paulius]

Ka patartumet seti po v.kvieciu? Jei seciau zirnius, o kitais metais z.kviecius?

Iš principo su trėjomis ar kėturiomis sėjomaininėmis kultūromis Jūs geros sėjomainnos neturėsite. Sudarinėjant sėjomainą reikia tasižvelgti į jūsų, laukuose esančių maisto medžiagų kiekį, kaip iki šiol ūkininkavote, kokie vyrauja dirvožemiai, kokios galimybės į rotaciją įsitraukti kuo daugiau skirtingų kultūriniių augalų. Nežinant nieko apie Jūsų ūkį galima tik rekomendacinio pabudžio teigti informacija kuri ne visais atvėjais Jums gali tikti.  Mano nuomonė: 

žieminiai  

ankštiniai + sideratas 

vasarojus + daugiametės žolės.

daugiametės žolės (pašarams - sėklai) 

 

žieminiai  

ankštiniai +sideratas 

vasarojus

ankštiniai 

(žieminiai/pūdymas)

[AG Paulius]

kuris stipriau nuo fuzariozes? Prie juventus galima kazka dar dadeti veliavai.

Beveik daugumą chemijos galima maišyti tarpusavyje tačiau reikia suprasti tai, ko męs tikimės iš tos chemijos ir kokio rezultato norime. oriusas ir juventusas yra triazolių grupės fungicidai. Tik pagal veikliasias medžiagas oriusas yra pranašenis. Maišyti galima viską klausimas tik maišydami nuo ko apsisaugoti norime. Logiškiausia pirkti fungicidą tokį kokio jums reikia pagal auginimo sąlygas jūsų pasėlyje. Tačiau jei turitę likučius ir norite išpurkšti tuomet galima galvoti apie įvairius varijantus. Mano siūlymas būtų naudoti fungicidą kuris gali apsaugotų varpą, bet ir dalinai suteiktų žalinimo efektą. Jei pasėlis prastesnės būklės, ir vyrauja sauseni orai.

Chemija galima lyginti kaip ir automobilius. Tarkime Perkame Golf, audi ir MB. visi jie važiuoja iš taško A į tašką B. Norime nusipirkę Golfą daugiau komforto, dedame naujus ratus, keičiame variklį audi, tiuninguojame. tačiau golfas ir lieka golfu lyginant su MB. 

Su chemija ir tas pats. Chemijos pramonė kuria augalų veisles ir pagal jas modėliuoja chemija. Bet betkokiu atvėju jie uždirba daugiau nei ūkininkas nes Jūs esate vis labiau priklausomi nuo jų. Pagal tai ūkininkai ir perka Didėjančia tvarka metkonozolas, tebukonazolas, ir epoksikonozolas. 

[AG Paulius]

Klausia per kiek laiko bus pasisavinama siera ?, kad sulfatas tirpsta leciau tai del to , kad azoto forma yra visai kita nei nitrato tad azoto padavimas jau neaktualus (cia kaip kas nusprende ji atiduoti). Aktualu sieros isisavinimo trukme. 

Del fungicidu , labai abejociau ar uzteks dvieju purskimu , jau geriau sumazintos normos ir daryti tris purskimus. Varpu fuzarioze pernai nebuvo taip isplitusi kaip pries pora trejeta metu ir paskutinis trecias purskimas butent orientuotas i ja ir ypac kada dregna ir silta, nors pagauti fuzarioze labai sunku. Taip , kad vienas oriusas ar juventus gali ir negelbeti. Reikalingi misiniai . Sakysi brangu , bet jei ras nors 2% fuzariozes is extros gali ir i pasariaka nebeit. Kita vertus grudai uzkresti fuzarioze labai gerai dega... Sutinku , kad pinigu savaistyti neapsimoka kol nera ligu , bet jos ateina staiga ir musu neispeje.

Ka manai apie bakteriju naudojima?

Amonio sulfatas tirpsta 3 - 4 keturis kartus ilgiau nei amonio nitratas. Sulfatas tirpdamas palaipsniui atpalaiduoja amoniakini azotą kuris susijungia su dirvožemyje esančias neigiamais jonais, dispersijos budų pasiskirto dirvožemio paviršiuje ir stabiliai maitina augalus. Sieros pasisavinimas augaluose priklausomas nuo dirvožemio reakcijos, kuo dirvožemis šarmingesnis tuo reakcija vyksta greičiau ir dirvožemyje atsiranda laisvai prieinami sieros elementai kuriuos gali pasisavinti augalai. siera dalyvauja augaluose esančio azoto apykaitoje, fotosintezės procesuose. Todėl ją būtina atiduoti pavasrį po pirmo tręšimo. Padidėja augalų efektyvumas isisavinant azotą. Jei kalbame apie tuos laukus kuriose sėjama ž.kv. rapsas, ž. kviečiai  tuomet taip tikrai reikės jums maksimalios apsaugos. tačiau jei laikotės agrotechninių reikalavimų su fito sanitarinėmis pertraukomis purškimų pilnai pakanka 1 - 2 kartų. 

Dėl bakterijų apie kokias konkrečiai kalbame ? 

[AG Paulius]

kazin ar bus taip anksti septorioze.

Jei naudojamas KAS, miltligė pristabdoma, sulfatai irgi stabdo kazkiek. Manau BBCH 32 fungicida susiderint galima su reguliatorium. Nebent super tankumo paselis su super silpnu beicu ir tropiniu pavasariu.

Niekada negalime žinoti koks bus pavasaris, ir kaip intensyviai pradės plisti ligos. Galime realiu laiku prognozuoti pagal esamas oro drėgmės temperatūros, ir saulėtų dienų, trukme prognozuoti, kada kas prasidės. Aišku aš visuomet laikausi tokios nuomones, kad gydyti reikia tuomet kol dar nesimato simptomų. Nes jau kai pamatai, kad dalis lauko susirgo per vėlu reaguoti ir tikėtis, kad nepatirsi nuostoliu naudodamas kad ir geriausia chemiją tos ligos atžvilgiu. Pirmas fungicidas logiškai ir turėtų purkštis su augimo reguliatoriu. Tuo metu mažinant augimo reguliatoriaus normą kadangi fungicidas jo poveikį sustiprina - (streso hormonais). 

Tiek KAS tie amonio nitratas skatina intensyviai augti naujus augalo lapus bei stiebus kurie būną sultingi ir labai jautrūs. Tikėtis, kad esant palankiomis sąlygomis miltligė neplis nes prieš 4 dienas panaudojote KAS naivu. Labai priklauso nuo veislės atsparumo. Nes miltligės sporų ore būna visada. 

[Algis...]

Dėl bakterijų apie kokias konkrečiai kalbame ?

Apie visas tas kur skaido celiulioze , maista joms (vandeneliai). 

[AG Paulius]

Dirvožemyje pagrinde visa organika, yra skaidoma grybų pagalba, grybai skaido celiuloze, ligniną, riebalus ir baltymus iki fermentų kurias maitinasi bakterijos ir kiti mikroorganizmai. Visas užburtas ratas prasideda nuo to, kada grybai nebeskaido organikos tai yra šiaudų todėl kad jie yra apdoroti stiprias fungicidais, fungicido veikliosios medžiagos arba jų jungianiai pasilieka išdžiūvusio stiebo lastelėse ir tada bet kurios rušies grybų micelio augimas ant šiaudo yra stabdomas. grybai neskaido organikos, neatpalaiduoja fermetų mikroorganizmas jie taip pat nustoja daugintis ( mielių dauginimosi efektas ir kritinės masės riba). Visi Fungicidai ir insekticidai sterilizuoja Jūsų dirvožemį ir laikui bėgant palaipsniui krentą jo derlingumas, tręšimas padidintomis azoto normomis norint stabilizuoti krentati derlių, dirvoje sukelia dar didesnį mikrofloros disbalansą. Ir Chemizuoti ūkiai tampa greičiau hidroponikos principu besilaikantys ūkininkai kada, visus nukrypimus nori kompensuoti mikroelementais per lapus.

 

Konkrečiau apie kokius vandenėliu norite padiskutuoti ?

[Pienmėgys]

No no, kolega..... prilaikykit ratus... turiu įsikišti ne į savo daržą.. dėl tamstos frazės "grybai skaido celiuloze, ligniną, riebalus ir baltymus iki fermentų kurias maitinasi bakterijos ir kiti mikroorganizmai". Taip, grybai skaido celiuliozę, ligniną, riebalus ir baltymus.. Ir jie skaido šiuos junginius SAVO IŠSKIRIAMAIS FERMENTAIS, kurie iš esmės yra tik nepaprastai efektyvūs baltyminiai katalizatoriai, pagreitinantys reakcijas daug kartų. O maitinasi grybai (ir bakterijos), suskaidę celiuliozę (gliukozės polisacharidą) ta pačia gliukoze ir iš simbiotinių augalų pasisavintais fotosintezės rezultatais iš baltymų pasiima azotą, iš riebalų - tą pačią anglį, kaip iš gliukozės..

Ir visiška tiesa, kad fungicidai nužudo grybus, o grybai nebeišskiria fermentų, kurie suskaidytų šiaudų (o ir bet kokią kitą pakeliui pasitaikiusią) celiuliozę..

[AG Paulius]

Pagrinde visas gyvybinis potencialas yra dirvožemio pairšiuje iki 10 cm armens sluoksnio. Jie dirvožemis gyvibingas kaip po daugiamečių pievų kuriose augalų šaknys atlieka kapiliarų funcija gyvibingumas nusileidžia iki 15- 20 cm. Giliau gali veikti tik anaerobinės bakterijos. tačiau, kad jos veiktų turi būti tam tikros sąlygos ko įprastai dirvoje joms trūksta.

Jei nėra dirvoje deguonies organika užsikoncervuoja aplink ja kaupiasi metanas, kuris veikia augalus kaip intoksikantas ir stabdo jų augimą.

[AG Paulius]

No no, kolega..... prilaikykit ratus... turiu įsikišti ne į savo daržą.. dėl tamstos frazės "grybai skaido celiuloze, ligniną, riebalus ir baltymus iki fermentų kurias maitinasi bakterijos ir kiti mikroorganizmai". Taip, grybai skaido celiuliozę, ligniną, riebalus ir baltymus.. Ir jie skaido šiuos junginius SAVO IŠSKIRIAMAIS FERMENTAIS, kurie iš esmės yra tik nepaprastai efektyvūs baltyminiai katalizatoriai, pagreitinantys reakcijas daug kartų. O maitinasi grybai (ir bakterijos), suskaidę celiuliozę (gliukozės polisacharidą) ta pačia gliukoze ir iš simbiotinių augalų pasisavintais fotosintezės rezultatais iš baltymų pasiima azotą, iš riebalų - tą pačią anglį, kaip iš gliukozės..

Ir visiška tiesa, kad fungicidai nužudo grybus, o grybai nebeišskiria fermentų, kurie suskaidytų šiaudų (o ir bet kokią kitą pakeliui pasitaikiusią) celiuliozę..

labai malonu, kad mūsų tarpe yra ir ekspertų. Tiesiog neužtenka laiko į viską taip smulkmeniškai atrašinėti. Tačiau Jūsų pastebėjimas yra puikus ačiū.

[Pienmėgys]

Ekspertas - tik šėrime, ir pagrinde atrajotojų. Tuo tarpu šiuolaikinėje agronomijoje - visiškas profanas, ir kartais  (ypač žolinių pašarų klausimais) nevengiantis pasiklausti geriau žinančių agronomų.

[AG Paulius]

Ka labiausiai rekomenduotumei Gyvulininkams. auginti pašarams ? Kas tavo manymu duoda geriausia ekonominį efektą ?

[Pienmėgys]

Ka labiausiai rekomenduotumei Gyvulininkams. auginti pašarams ? Kas tavo manymu duoda geriausia ekonominį efektą ?

Turite omenyje apėmingus pašarus? Be konkurencijos - kukurūzai.. Didelis kiekis ląstelienos, daug gero, tolygiai skylančio krakmolo, kažkiek cukraus. Dideli derliai.

Iš baltyminių žolių, esant tinkamoms dirvoms (va čia kaip reikia agronomo, kad net verkti norisi) liucerna, iš varpinių svidrė (vėl agronomo)..

Na ir grūdinių... miežiai, jei kukurūzų nekuliam, vėlgi dėl teisingo krakmolo... Gaila, dar nėra tinkamos sojos... tos kur yra, negarantuotos..

Viskas, ką pasakiau, liečia melžiamas... kažkiek mėsinius, jiems mažesni ribojimai.. Ai, tiesa, rapsai.. išspaudoms..

[tadasg]

O apsimoka miksuoti svidrę su liucerna tikintis geresnės kokybės pašaro?

[AG Paulius]

Turite omenyje apėmingus pašarus? Be konkurencijos - kukurūzai.. Didelis kiekis ląstelienos, daug gero, tolygiai skylančio krakmolo, kažkiek cukraus. Dideli derliai.

Iš baltyminių žolių, esant tinkamoms dirvoms (va čia kaip reikia agronomo, kad net verkti norisi) liucerna, iš varpinių svidrė (vėl agronomo)..

Na ir grūdinių... miežiai, jei kukurūzų nekuliam, vėlgi dėl teisingo krakmolo... Gaila, dar nėra tinkamos sojos... tos kur yra, negarantuotos..

Viskas, ką pasakiau, liečia melžiamas... kažkiek mėsinius, jiems mažesni ribojimai.. Ai, tiesa, rapsai.. išspaudoms..

Hmm kukurūzas kaip energijos šaltinis gal ir geras pasirinkimas. Tačiau kas man nėra logiška per didelis kiekis lastelienos, kuri užima vieta skrandį kol suvirškinamas, daugiau mažai kas telpa. Brangus auginimas, reikalauja gero užtręšimo ir priešsėlio. Tačiau visų mėgiamas dėl užauginamos masės.

Mano supratimu visos agronomijos ir sėjomainos karalienė Liucerna. Tai stebuklingas augalas, tiek galvijams maistine prasme ir dirvožemio organizmams. Tiesa gaila, kad ne visuose mūsų dirvožemiuose tinkamai auga. norint ją sėti reikia pasianalizuoti laukus, nepatartina sėti išplautžemiuose, reikia iškoti giliai karbonatingų dirvožemių. Vietoj miežių ar ne geriau auginti kvietrugius daug paprastesnis augalas ir derlius geresnis, pigesnis auginimas. Maistine prasme jie lygūs.

[tadasjo]

Pagrinde visas gyvybinis potencialas yra dirvožemio pairšiuje iki 10 cm armens sluoksnio. Jie dirvožemis gyvibingas kaip po daugiamečių pievų kuriose augalų šaknys atlieka kapiliarų funcija gyvibingumas nusileidžia iki 15- 20 cm. Giliau gali veikti tik anaerobinės bakterijos. tačiau, kad jos veiktų turi būti tam tikros sąlygos ko įprastai dirvoje joms trūksta.

Jei nėra dirvoje deguonies organika užsikoncervuoja aplink ja kaupiasi metanas, kuris veikia augalus kaip intoksikantas ir stabdo jų augimą.

o ar ražienų skutimas iškart po komabaino pagelbėja mikroorganizmų veiklai ar ne?

[AG Paulius]

O apsimoka miksuoti svidrę su liucerna tikintis geresnės kokybės pašaro?

Manau tinkamas varijantas, liucerna pagrinde baltymas, grynos liucernos sunki fermentacija, varpinės žolės turi daug polisacharidų (cukraus) kuris labai gerai padeda fermentacijos procese. ir jei viską teisingai atlieki gauni aukštos kokybės pašarus. Dar vienas pliusas, pradėjus nykti liucernai varpinės lieka ir netaip staigiai krenta derlingumas lauko.

[JCB]

Noreciau placiau mieziai=kvietrugiams.