Jump to content
AG Paulius

Nepriklausomo Agronomo konsultacijos

Recommended Posts

Klausimas kaip ūkininkgas galvoja apie ukio pelną, kiek procentų nuo apyvartos realu uždirbti ūkyje. kokios patirtys ? jei sakote kad trūksta pinigų tai tokio ūkininkavimo procentas nuo apyvartos minusinis arba labai labai mažas. Realiai ką investuojate į hą, neatsijimate ir dar minusą tenka padengti išmokomis. ?

Share this post


Link to post
Share on other sites

Ukis 200 ha. Jam reikia visu padargu kaip ir 1000 ha ukiui. Jei nuo ha lieka 100 Eur, vadinasi man lieka 20000 Eur, o tam kazkam 100000 Eur. O poreikia tai panasus. Siaip is kitos puses deliojant ukis 5 kartus mazensis, atrodytu, jog ir padargai 5 kartus mazesni turetu buti arba ju 5 kartus maziau. Bet deja taip nera. Va cia ir beda, kad norai ir poreikiai yra, o galimybes labai ribotos. Ir kaip is to uzburto rato istrukti?

Share this post


Link to post
Share on other sites

esminis skirtumas kaip tu išnaudosi tuos pačius padargus, tarkim perka abu ūkiai skutiką, vienu atvėju ūkis 200 ha skus plotą  100 ha kitas ūkis skus 500 ha. padargas ir technika bus maksimaliau įdarbinta dideliame ūkyje jos ir atsipirkimas ir investicija išdalinta per ha. bus daug mažesnė. Tarkime turite pasirinkimą už tą patį darbą sumokėti 30 arba 60 eurų. kurį varijantą rinktumėtės ? aiškų pigesnį. Taip pat ir su investicijomis, jei perkate traktorių, kad prieš kaimyną pasipuikuoti tuomet užburtas ratas garantuotas.

Share this post


Link to post
Share on other sites

bet kokiu atvėju Jūs pirkdami Našesnį padargą sumokate brangiau, tačiau dėl didesnio pločio ar skirtingos specifikos pasidarote darbą greičiau, kaip pvz :  galbūt vietoj 7 darbo dienų, Jūs darbą atliekate per 5 darbo dienas reiškias, sutaupote 2 dienas, už kurias nenorite mokėti x darbuotojui atlyginimo. ir visą likusį laiką jūsų brangus pirkinys stovi patvoryje ir laukia kada vėl galės padirbėti. Nusidėvėjis kapsi, per pridetines išlaidas, kai ateis momentas jį tvarkyti vėl jo remontas bus brangesnis. Esmė tai kad perkant pirkinį reikai skaičiuoti pagal ūkio dydi ir turimą traktorių. ko jums reikia. Ne darbuotojo atlyginimas sudaro didžiuosius kąštus. Jūs turite maximaliai įdarbinti savo darbuotoją. Kas efektyvumas ūkio padidėtų perkant tokį agregatą kuris atitiktų ūkio dydį. O ne investuoti į metalą kosminius pinigus ir džiaugtis, kad per vieną dieną viską pasidarai. O banke skola kapsi :)

Share this post


Link to post
Share on other sites

Atsiperkamumas, padidėja tik tuo atvėju kai technika dirba, paskaičiuokite kiek valandų jūsų technika dirba per sezona ir kokia jos amortizacija.

Tai as Tau ir aiskinu, kad logiskai mastant man reiktu ne 5 korpusu vartomo plugo o 1 korpuso. Bet tada atsiras kita beda - esi agronomas ir sakysi neatlikai visu darbu laiku, todel ir derliaus neturi. Siaip tai jei esi specas agronomijoj, specas ekonomikoj negali buti. Jei esi specas ir ten, tada su technika turetu sunku buti. O jei specas visu - tada realiai niekur!:)

Share this post


Link to post
Share on other sites

Tai as Tau ir aiskinu, kad logiskai mastant man reiktu ne 5 korpusu vartomo plugo o 1 korpuso. Bet tada atsiras kita beda - esi agronomas ir sakysi neatlikai visu darbu laiku, todel ir derliaus neturi. Siaip tai jei esi specas agronomijoj, specas ekonomikoj negali buti. Jei esi specas ir ten, tada su technika turetu sunku buti. O jei specas visu - tada realiai niekur! :)

Nereikia iškar taip kritiškai imti ir vertinti viską gerai neapgalvojus. Viskas prasideda nuo technologijos, kokia yra tinkamiausia ūkiui pagal plotą, turimą techniką, ir planuojamus nudirbti darbus. Agronomiškai yra terminai per kuriuos reikia viską laku atlikti, norint nepatirti nuostolių. Tada ir prasideda skaičiavimai kiek ko ir kada reikia. norin pasiekti geriausių rezultatų ūkyje tiek agronominiu atžvilgiu tiek ekonominiu. Aišku jei planuoji pirkti agregatą žiūri koki turi traktorių, Jie traktorių nusipirkęs esi ne pagal poreikį tuomet ir visi padargai eis pagal traktorių. prie 300 ag traktoriaus nebepirksi 4 metrų skutiko arba sėjamosios.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Jei jau taoks ismincius ko savo ukio nepleti , negi manai , kad dauguma cia sedintis nezino kokio nasuma technika jiems tinka , kada seti , ka seti , kuom serti , kada pjauti , kam parduoti ir uz kiek. Negi manai , kad rimtesnis ukininkas neturi agro-ekonominiu ziniu . Is salies patarti lengviausia ir uz nieka nereikia atsakyti . Per savo givenimeli maciau  tiek nepriklausomu agronomu , kad nuo ju patarimu vemt vercia . Liaudies ismintis sako , kad reikia galvot savo protu , jei jo nera jokie nepriklausomi jo neides... 

 Filosofuot zinoma gali , reiskis kiek patinka tik , kad visi tavo tra-lia- lia jau sitoj erdvej senai isdiskutuoti ...

Share this post


Link to post
Share on other sites

žinios - žinioms nėra lygios. Aš bendrauju su ūkininkais kurie mato, kad Jų žinios nėra tokios puikios kaip Jūsų gerbiamasis. Užtenka ir bendro išprūsimo ūkininkavimo pradžiai, tačiau jei ūkininkavimą skaitome verslo šaka, su savo filosofijom ir senomis kolūkių tiesomis, nebūsi lyderis rinkoje. Greičiausiai tokie ūkininkai tampa piniginias donorais aplipusias visokiausiomis siurbelėmis. Jaučiasi ūkininkų arogancija kurie turėjo gerą nuojautą iš senų laikų sugebėjo žemes privatizuoti. Tačiau šiandien besikuriantys ūkiai tokių galimybių nebeturi ir jiems reikia, kitos pagalbos norint būti konkurencingais rinkoje. Bet kurios šakos versle yra specialistai kurie specializuojasi toje srityje ir konsultuoja verslą. žemės ūkis nėra išimtis. Aš nebijau bendrauti ir rašyti forume žinučių nes esu užtikrintas dėl to ką rašau. Ir neabėjojų, kad yra žemės ūkio lyderių kurie, viską presciziškai skaičiuoja, ir jiems šie forumai yra nebeaktualūs.   

Share this post


Link to post
Share on other sites

Pauliau, Tu nesupyk, bet savo samoningais, tačiau vaikiškais paaiškinimais gadini bent jau mano, supratimą apie Tave! Aš maniau, jog Tu esi agronomas profesionalas. O dabar atrodo kad dirbi LŽŪKT ir šneki tai kas aišku ir trečiokui! Tu neblevyzgok tų nesamonių apie ekonomiškumą, apie padargo panaudojimą, apie tinkamą padargą pagal traktorių ir t.t. Čia visiems viskas aišku. Netgi ant smėlio žaidžiantys vaikai nekabina prie traktoriaus 6 priekabų, nes tai nelogiška. Tai ir Tu dėstyk tai ką geriausiai išmanai, o ne taip kaip LŽŪKT konsultantai per mokymus:) Vat man pavyzdžiui įdomu kuo man eko ūkyje gaivinti, maitinti žieminius javus pavasarį, kaip man gauti derliaus priedą eko ūkyje ne vien lankantis pas kleboną ir užperkant mišias, kad Dievas pamylėtų, bet dar ir žemiškais darbais. Geriausia būtų viską patvirtinti skaičiais, bandymais, o praktikos rezultatai būtų išvis idealu!

Share this post


Link to post
Share on other sites

Pauliau, Tu nesupyk, bet savo samoningais, tačiau vaikiškais paaiškinimais gadini bent jau mano, supratimą apie Tave! Aš maniau, jog Tu esi agronomas profesionalas. O dabar atrodo kad dirbi LŽŪKT ir šneki tai kas aišku ir trečiokui! Tu neblevyzgok tų nesamonių apie ekonomiškumą, apie padargo panaudojimą, apie tinkamą padargą pagal traktorių ir t.t. Čia visiems viskas aišku. Netgi ant smėlio žaidžiantys vaikai nekabina prie traktoriaus 6 priekabų, nes tai nelogiška. Tai ir Tu dėstyk tai ką geriausiai išmanai, o ne taip kaip LŽŪKT konsultantai per mokymus:) Vat man pavyzdžiui įdomu kuo man eko ūkyje gaivinti, maitinti žieminius javus pavasarį, kaip man gauti derliaus priedą eko ūkyje ne vien lankantis pas kleboną ir užperkant mišias, kad Dievas pamylėtų, bet dar ir žemiškais darbais. Geriausia būtų viską patvirtinti skaičiais, bandymais, o praktikos rezultatai būtų išvis idealu!

Kadangi gerbiamasis esi ekologas, tavo situacija yra šiek tiek kitokia nei chemizuotų ūkių kurių pasirinkimo galimybės yra plačios. Jūsų pasirinktas ūkininkavimo būdas turi būti paremtas tvarios žemdirbstės principu. Tvari ekologinė žemdirbystė prasideda nuo tinkamos sėjomainos pasirinkimo kurioje neišvengiamai turi būti  bent 2 metai daugiametės žolės. Priklausomai po ko  sėjomainoje sėjasi jūsų žieminės kultūros, ir prasideda derliaus formavimas. Tarkime jūsų sėjomaina puiki ir žieminių kviečių pasėlis, pavasarį puikus. Aišku rinkoje yra įvairiausių preparatų kuriuos pavasarį galima naudoti per lapus, ir  kuriuos dažniausiai rekomenduoja rinka bei leidžia Eko agros pirkimai

http://www.vatzum.lt/lt/veikla/veiklos-sritys/agrochemija/trasos-ir-dirvozemio-gerinimo-priemones/

Kaip matome pasirinkimas, net akys raibsta, bet esmė labai paprasta, reikia žinoti ko jums reikia. Kadangi ūkininkas - Agronomas, labai lengvai išsirenka produkta, pasitaręs su tos firmos vadybininku pasiima x kiekį pabandymui.

Paprastai pavadinimų begalė o skystimas tas pats( vermi komposto ištraukos, Jūros dumlių ekstraktai, raugintų durpių raugai, ir separuotos srutos ir visų šitų gerybių mišiniai ir sriubos.) visi šie preparatai greičiau veikia kaip augalo imuninės sistemos stiprintojai, bet ne kaip tiesioginės tąšos.

Imuninę sistemą sustiprinome, reikia kad augalai būtų patęšti. Ekologiškai ūkininkaujant esminis limituojantis derliaus faktorius yra drėgmė, jei nieko ir netręštume galime turėti plius minus 3 t. nuo dirvožemio priklausomą derlingumą. Jei kviečiai sėjami po daugemečių žolių ir drėgmės pakanka 4 - 4,5 t. delingumą.

o jei sėjomainos nėra, aišku reikia trąšų, pagal eko agros taisykles galima pirkti mėšlą ir srutas iš ūkių kurių dydis neviršyja 300 SGV. Srutų tonoje vidutiniškai  2 - 3 kg/N 1 - 2 kg/P ir 3- 4 kg/K mėšle vidutiniškai 8- 10 Kg/N 4-6 kg/P  9-12 kg/K

pirktą perpūdytą mėšlą galime naudoti vasarinių kultūrų tręšimui prieš sėją. žieminių kultūrų tręšimui patogiau naudoti pirktas srutas. Arba pirkti lietuvišką paukščių mėšlą iš paukštynų ir jį kratyti ant lauko ir po kratymo lauką gerai nuakėti ekologinėmis akėčiomis taip jį paskleidžias tolygiai ir šiek tiek iterpiant. Paukščių mėšle esantis azotas absorbuosis į dirvožemį ir sudarys maisto medžiagų foną jūsų auginamai kultūrai. Beto paukščių mėšle daugiau azoto nei galvijų, todėl jo teriekia 3-5 t/hą mėšle azoto nuo 10 iki 15 kg.  yra dar ir daugiau, tręšimo varijantų. trumpai tariant manau atsakiau į Jūsų klausimą. Geriau mėšlą kontraktuoti nei pas kleboną mišias užpirkinėti :)

Share this post


Link to post
Share on other sites

Nenoriu žolių. Kuo jas keičiam? Kokia įtaka žeiminių javų derliui po priešsėlio kai buvo nuimtas žirnių grūdų derlius ir nupjautų žirnių žaliam pašarui vaškinėje brandoje? Kuriuo atveju galiu tikėtis didesnio derliaus ar čia jokio skirtumo? Dėl vištų mėšlo, greičiausiai jis man bus neprieinamas dėl per didelio SG skaičiaus "vištinyke":)

Share this post


Link to post
Share on other sites

Nenoriu žolių. Kuo jas keičiam? Kokia įtaka žeiminių javų derliui po priešsėlio kai buvo nuimtas žirnių grūdų derlius ir nupjautų žirnių žaliam pašarui vaškinėje brandoje? Kuriuo atveju galiu tikėtis didesnio derliaus ar čia jokio skirtumo? Dėl vištų mėšlo, greičiausiai jis man bus neprieinamas dėl per didelio SG skaičiaus "vištinyke":)

 

Didesnio derliaus galima tikėtis tame lauke kur žirniai, buvo nuimti grūdams. Priklausomai ir nuo buvusio žirnių derliaus. Parašykite savo sėjomainos rotaciją jie tai nėra paslaptis ?

Share this post


Link to post
Share on other sites

Su žirniais dar tik pradžia. 2015 ėmiau žieminių derlių po žirnių nuimtų žaliai masei, nes užpuolė tuščia aviža, todėl neliko nieko kito. Mano tikslas yra grūdai. Derlius perkopė 4 t/ha. Man eko ūkiui buvo fantastika. 2016 imsiu derlių po žirnių grūdų. Šiandien laukai atrodo puikiai. Daugiametės žolės neaktualios dėl neturėjimo kur jas dėti. Išmesti metus be derliaus šiai dienai man brangu. Sėjomainą bandau dėlioti taip - žirniai, ž kviečiai, belukštės avižos, ž kvietrugiai. Kai kur vietoj avižų būna v kviečiai.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Su žirniais dar tik pradžia. 2015 ėmiau žieminių derlių po žirnių nuimtų žaliai masei, nes užpuolė tuščia aviža, todėl neliko nieko kito. Mano tikslas yra grūdai. Derlius perkopė 4 t/ha. Man eko ūkiui buvo fantastika. 2016 imsiu derlių po žirnių grūdų. Šiandien laukai atrodo puikiai. Daugiametės žolės neaktualios dėl neturėjimo kur jas dėti. Išmesti metus be derliaus šiai dienai man brangu. Sėjomainą bandau dėlioti taip - žirniai, ž kviečiai, belukštės avižos, ž kvietrugiai. Kai kur vietoj avižų būna v kviečiai.

Mano manymu teisingi sprendimai yra tik du: sėti žirnius ir lauke palikti azoto, po to jį surinkti su žieminias kviečiais, gaunant didesnį žieminių kviečių derlių. Tačiau po to einančios kultūros tik alina dirvožemį ir joms maisto nebepakanta to pasekoje augalai skursta ir sunkiau kovoti su piktžolėmis. Jūsų sėjomainoje turėtų būti labai sunku sukovoti su piktžolėmis. ?  Kaip kovojate su daugiametėmis piktžolėmis?

Share this post


Link to post
Share on other sites

Čyzeliu kovoju prieš daugiametes piktžoles. Bet man kažkaip nenuoseklu čia gaunasi - didesnis derlius po žirnių grūdams. O vėliau jau ne ką prastesnis nei po žirnių žaliai masei. Nesusiveda galai. Neaišku vis dėl to kaip tuos žirnius auginti. Ir noriu pasiūlymų dėl sėjomainos, kaip ją pagerinti. Du variantai su daugiametėm žolėm ir be jų.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Nelabai ką ir pagerinti, arba žolės arba trąšos, trąšų neduosi, žolės nereikia, nieko ir nepakeisi, dažniau ankštinių augint negali, tik kas 4 metai. Tiketis kad visada bus geras derlius neverta, paskaičiuok kiek įdedi ir kiek išsineši ir bus aišku.Alinti dirvožemį gali su betkuria kultūra, jei nieko jei neduosi iš šalies.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×