Jump to content
Ekologinis131

Šilauogės

Recommended Posts

Čia sodinam grynai sau suvalgymui. Sau - tai mano šeima, uošvių šeima, žmonos brolio šeima, mama, sesuo ir taip toliau ir taip panašiai... :) Su giminaičiais pasidaliname tuo, ką turime, o sodininkystės hobio kiti giminaičiai neturi. Blogiausiu atveju,  jei kažkada kils problemų suvalgant, reiks didesnius šaldiklius įsigyti. :) 

Dar vienas klausimas - daug kur ruošiant substratą šilauogėms rekomenduoja iki 1/3 dėti smėlio. Tai va galvoju, kokia nauda iš to smėlio ir ar tikrai jis reikalingas? Kažin, ar pačiame gryname smėlyje yra maisto medžiagų šilauogėms. Va jei koks negrynas smėlis, tada kokių nors įsisavinamų mineralinių medžiagų turėtų būti. Dar sako, kad smėlis substratą padaro puresniu. Na, lyginant su kokiu moliu, tai padarytų puresniu, bet jei lyginti su rudomis durpėmis, tai kažin, kokia nauda iš to smėlio. Dabar galvoju, ar verta pavasarį sodinant šilauoges į durpes primaišyti žemių ir jei verta, tai kokią dalį primaišyti. Ką manote, ką patartumėte?

Share this post


Link to post
Share on other sites
Prieš 19 valandų, vk_ pranešimas:

Čia sodinam grynai sau suvalgymui. Sau - tai mano šeima, uošvių šeima, žmonos brolio šeima, mama, sesuo ir taip toliau ir taip panašiai... :) Su giminaičiais pasidaliname tuo, ką turime, o sodininkystės hobio kiti giminaičiai neturi. Blogiausiu atveju,  jei kažkada kils problemų suvalgant, reiks didesnius šaldiklius įsigyti. :) 

Dar vienas klausimas - daug kur ruošiant substratą šilauogėms rekomenduoja iki 1/3 dėti smėlio. Tai va galvoju, kokia nauda iš to smėlio ir ar tikrai jis reikalingas? Kažin, ar pačiame gryname smėlyje yra maisto medžiagų šilauogėms. Va jei koks negrynas smėlis, tada kokių nors įsisavinamų mineralinių medžiagų turėtų būti. Dar sako, kad smėlis substratą padaro puresniu. Na, lyginant su kokiu moliu, tai padarytų puresniu, bet jei lyginti su rudomis durpėmis, tai kažin, kokia nauda iš to smėlio. Dabar galvoju, ar verta pavasarį sodinant šilauoges į durpes primaišyti žemių ir jei verta, tai kokią dalį primaišyti. Ką manote, ką patartumėte?

Labai gerai butu i tos duobes dugna priversti konkoreziu sluoksni,labai geras drenazas.As dejau gailiuossi kag per mazai

Share this post


Link to post
Share on other sites
Prieš 12 valandų, vigintas pranešimas:

Labai gerai butu i tos duobes dugna priversti konkoreziu sluoksni,labai geras drenazas.As dejau gailiuossi kag per mazai

Mano planas toks (pavasarį darydamas nufotografuosiu ir įdėsiu fotkes):

Iškastą tranšėją jau matėt, toliau palyginsiu jų kraštus ir visus šonus uždengsiu stora polietilenine plėvele. Tada ant tranšėjos dugno dėsiu spygliuočių šakų, toliau dėsiu rudas durpes, kurias maišysiu su iš eglyno atsineštais konkorėžiais, spygliais, smulkiomis šakelėmis (na visokiais krituoliais) ir kažkiek į šitą substratą dėsiu žemių bei pjuvenų. Konkorėžius su spygliais man gaila giliai užkasti, kur jų nepasieks šilauogių šaknys (duobės gylis 50 cm, o šilauogių beveik visos šaknys gylyje iki 30 cm), todėl juos daugiau dėsiu viršutinėje substrato pusėje. Tikiuosi, kad tokie papuvę spygliai su konkorėžiais padės greit išplisti grybienai ir sutvirtėti mikorizei. Dar į substratą įdėsiu granuliuotos sieros, kad mikroorganizmams ją perdirbant rūgštintųsi substratas. Baigdamas užpildyti tranšėją palei šonus sudėsiu 25 cm aukščio plastmasinius vejos bortelius, kuriuos virš žemės galvoju iškišti kokius 5-7 cm. Kad patikimai ilgam atskirti nuo kitos dirvos, kad būtų patogiau prižiūrėti, kad į tranšėją neliptų žolės ir iš tranšėjos į lauką nebyrėtų mulčias. Planuoju, kad kasmet pamulčiuojant apie krūmus susidarys šioks toks kaupelis.

2016 metais dariau dalinai panašiai (tik blogiau) ir su juodomis durpėmis:

5a63a4c14d008_2016-04-1820_14_41.thumb.jpg.aed84b2ab40b567ffabc61e3302e1fd4.jpg

Share this post


Link to post
Share on other sites

Šioje temoje minėjau mikorizę. Bet esu tikras, kad daugelis gerai neįsivaizduoja, kas ta mikorizė yra. Tad šiandien plačiau apie mikorizę. :)

Šilauogių suaugusio krūmo šaknų sistema – kelios pieštuko storio inkarinės šaknys (siekia 60-80 cm ilgį) ir plonos siūliškos siurbiančios šaknys, išsidėsčiusios viršutiniame 10-20 cm dirvos sluoksnyje. Šilauogių šaknys neturi šakniaplaukių, jų vaidmenį atlieka augalo epidermio ląstelės ir grybo micelis (pav.).

mik6.thumb.jpg.218230d667bf9fd01147e21e6525ac1c.jpg

Pav.: Sodinės šilauogės šakninės sistemos dalis

Grybiena hifų pavidalu įsiskverbia į šilauogių šaknis, tokiu būdu padidindama šaknų siurbiamąjį paviršių. Aprūpindamas augalą vandeniu, azotu ir kitomis mineralinėmis medžiagomis, grybas gauna augalo ląstelėse susintetintų angliavandenių. Tokiu būdu šilauogės geriau auga buvusio miško žemėje negu dirbamuose laukuose. Esant išvystytai mikorizei, augalai geriau ir greičiau auga, tačiau sumažėja antžeminės (ūglių) ir požeminės (šaknų) sistemų santykis. Simbiozėje dalyvauja grybai Phoma radices-vaccinii, Rhizoctomia rūšys.

Sėkmingai mikorizei plisti reikalingos optimalios sąlygos. Ji sutrinka, jei:

    netinkama dirvos drėgmė,

    dirvoje daug azoto, fosforo junginių,

    dirva labai derlinga,

    naudojama daug pesticidų.

Mikorizė padidina augalo šaknų paviršinį imlumą, todėl augalas gauna daugiau vandens ir mineralinių medžiagų. Kaip fizinis barjeras ji apsaugo augalą nuo kenkėjų, padeda išgyventi sausrą, nes grybo hifai įsiskverbia į siauriausias dirvožemio poras. Augalo naudingumas grybui pasireiškia tuo, kad grybas gauna daugiau fotosintezės produktų (redukuotos anglies junginių), kurie reikalingi jo struktūrai vystyti.

Taigi, augindami erikinius augalus, atkreipkime dėmesį ne tik į dirvožemio rūgštingumą, drėgnumą, augalui būtiną šviesą ar nedidelį pavėsį, trąšas, bet ir į sąlygas mikorizei susiformuoti – pagerės augalo augimas ir derėjimas, prigijimas po persodinimo.

Skaitykite daugiau: http://www.botanikos-sodas.vu.lt/puslapiai/straipsniai/mikorizės-formavimasis-erikinių-mikorizė

 

Mikorizė - efektyvus biologinis mechanizmas, didinantis augalų produktyvumą ir sumažinantis stresą nepalankiomis aplinkos sąlygomis. Botaniškai mikorizė yra mutualistinė (ne patogeninė) simbiozė tarp dirvožemio grybų ir augalų šaknų. Mikorize išvertus iš graikų kalbos, reiškia „grybų šaknys". Grybų sporos sudygsta ir pradeda augti susitikusios su augalo šeimininko šaknimis. Jei atitinkamų rūšių grybai netinka augalui šeimininkui, šaknų išskyros slopina sporų dygimą. Grybų hifai apraizgo augalų šaknis, į jas įsiskverbia ir praplečia augalo šeimininko šaknų sistemą - rizosferą. Rizosfera nuo simbiozės su grybu gali padidėti nuo kelių iki kelių šimtų kartų, dėl to augalas turi kur kas geresnes sąlygas pasiimti iš dirvožemio vandenį, ypač sausros metu. Išskirdamas rūgštis bei fermentus, grybas skaido dirvožemio organinius junginius ir padaro juos prieinamus augalui, pagerina mineralinių medžiagų, ypač fosforo, prieinamumą, kaip fizinis barjeras apsaugo augalą šeimininką nuo patogenų ir kenkėjų. Augalas aprūpina grybą fotosintezės produktais, angliavandeniais (cukrumi, redukuotais anglies junginiais), kurių grybas, neturėdamas chlorofilo, negali pasigaminti. Dar viena svarbi šių grybų savybė - dirvos struktūros palaikymas. Grybų hifai ir grybienos gaminamas glikoproteinas glomulinas sujungia dirvožemio daleles į agregatus. Glomulinas atrastas tik prieš 20 metų. Tai viena iš pagrindinių organinių medžiagų, kuri neleidžia dirvai suslūgti, sukristi, sumažina erozijos žalą ir didina dirvožemio anglies atsargas.

Skaitykite daugiau: http://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/augalininkyste/3416-mikorize-vertinga-augalu-sajungininke

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti




×