Jump to content

Šilauogės


Ekologinis131

Recommended Posts

Čia sodinam grynai sau suvalgymui. Sau - tai mano šeima, uošvių šeima, žmonos brolio šeima, mama, sesuo ir taip toliau ir taip panašiai... :) Su giminaičiais pasidaliname tuo, ką turime, o sodininkystės hobio kiti giminaičiai neturi. Blogiausiu atveju,  jei kažkada kils problemų suvalgant, reiks didesnius šaldiklius įsigyti. :) 

Dar vienas klausimas - daug kur ruošiant substratą šilauogėms rekomenduoja iki 1/3 dėti smėlio. Tai va galvoju, kokia nauda iš to smėlio ir ar tikrai jis reikalingas? Kažin, ar pačiame gryname smėlyje yra maisto medžiagų šilauogėms. Va jei koks negrynas smėlis, tada kokių nors įsisavinamų mineralinių medžiagų turėtų būti. Dar sako, kad smėlis substratą padaro puresniu. Na, lyginant su kokiu moliu, tai padarytų puresniu, bet jei lyginti su rudomis durpėmis, tai kažin, kokia nauda iš to smėlio. Dabar galvoju, ar verta pavasarį sodinant šilauoges į durpes primaišyti žemių ir jei verta, tai kokią dalį primaišyti. Ką manote, ką patartumėte?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 19 valandų, vk_ pranešimas:

Čia sodinam grynai sau suvalgymui. Sau - tai mano šeima, uošvių šeima, žmonos brolio šeima, mama, sesuo ir taip toliau ir taip panašiai... :) Su giminaičiais pasidaliname tuo, ką turime, o sodininkystės hobio kiti giminaičiai neturi. Blogiausiu atveju,  jei kažkada kils problemų suvalgant, reiks didesnius šaldiklius įsigyti. :) 

Dar vienas klausimas - daug kur ruošiant substratą šilauogėms rekomenduoja iki 1/3 dėti smėlio. Tai va galvoju, kokia nauda iš to smėlio ir ar tikrai jis reikalingas? Kažin, ar pačiame gryname smėlyje yra maisto medžiagų šilauogėms. Va jei koks negrynas smėlis, tada kokių nors įsisavinamų mineralinių medžiagų turėtų būti. Dar sako, kad smėlis substratą padaro puresniu. Na, lyginant su kokiu moliu, tai padarytų puresniu, bet jei lyginti su rudomis durpėmis, tai kažin, kokia nauda iš to smėlio. Dabar galvoju, ar verta pavasarį sodinant šilauoges į durpes primaišyti žemių ir jei verta, tai kokią dalį primaišyti. Ką manote, ką patartumėte?

Labai gerai butu i tos duobes dugna priversti konkoreziu sluoksni,labai geras drenazas.As dejau gailiuossi kag per mazai

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 12 valandų, vigintas pranešimas:

Labai gerai butu i tos duobes dugna priversti konkoreziu sluoksni,labai geras drenazas.As dejau gailiuossi kag per mazai

Mano planas toks (pavasarį darydamas nufotografuosiu ir įdėsiu fotkes):

Iškastą tranšėją jau matėt, toliau palyginsiu jų kraštus ir visus šonus uždengsiu stora polietilenine plėvele. Tada ant tranšėjos dugno dėsiu spygliuočių šakų, toliau dėsiu rudas durpes, kurias maišysiu su iš eglyno atsineštais konkorėžiais, spygliais, smulkiomis šakelėmis (na visokiais krituoliais) ir kažkiek į šitą substratą dėsiu žemių bei pjuvenų. Konkorėžius su spygliais man gaila giliai užkasti, kur jų nepasieks šilauogių šaknys (duobės gylis 50 cm, o šilauogių beveik visos šaknys gylyje iki 30 cm), todėl juos daugiau dėsiu viršutinėje substrato pusėje. Tikiuosi, kad tokie papuvę spygliai su konkorėžiais padės greit išplisti grybienai ir sutvirtėti mikorizei. Dar į substratą įdėsiu granuliuotos sieros, kad mikroorganizmams ją perdirbant rūgštintųsi substratas. Baigdamas užpildyti tranšėją palei šonus sudėsiu 25 cm aukščio plastmasinius vejos bortelius, kuriuos virš žemės galvoju iškišti kokius 5-7 cm. Kad patikimai ilgam atskirti nuo kitos dirvos, kad būtų patogiau prižiūrėti, kad į tranšėją neliptų žolės ir iš tranšėjos į lauką nebyrėtų mulčias. Planuoju, kad kasmet pamulčiuojant apie krūmus susidarys šioks toks kaupelis.

2016 metais dariau dalinai panašiai (tik blogiau) ir su juodomis durpėmis:

5a63a4c14d008_2016-04-1820_14_41.thumb.jpg.aed84b2ab40b567ffabc61e3302e1fd4.jpg

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Šioje temoje minėjau mikorizę. Bet esu tikras, kad daugelis gerai neįsivaizduoja, kas ta mikorizė yra. Tad šiandien plačiau apie mikorizę. :)

Šilauogių suaugusio krūmo šaknų sistema – kelios pieštuko storio inkarinės šaknys (siekia 60-80 cm ilgį) ir plonos siūliškos siurbiančios šaknys, išsidėsčiusios viršutiniame 10-20 cm dirvos sluoksnyje. Šilauogių šaknys neturi šakniaplaukių, jų vaidmenį atlieka augalo epidermio ląstelės ir grybo micelis (pav.).

mik6.thumb.jpg.218230d667bf9fd01147e21e6525ac1c.jpg

Pav.: Sodinės šilauogės šakninės sistemos dalis

Grybiena hifų pavidalu įsiskverbia į šilauogių šaknis, tokiu būdu padidindama šaknų siurbiamąjį paviršių. Aprūpindamas augalą vandeniu, azotu ir kitomis mineralinėmis medžiagomis, grybas gauna augalo ląstelėse susintetintų angliavandenių. Tokiu būdu šilauogės geriau auga buvusio miško žemėje negu dirbamuose laukuose. Esant išvystytai mikorizei, augalai geriau ir greičiau auga, tačiau sumažėja antžeminės (ūglių) ir požeminės (šaknų) sistemų santykis. Simbiozėje dalyvauja grybai Phoma radices-vaccinii, Rhizoctomia rūšys.

Sėkmingai mikorizei plisti reikalingos optimalios sąlygos. Ji sutrinka, jei:

    netinkama dirvos drėgmė,

    dirvoje daug azoto, fosforo junginių,

    dirva labai derlinga,

    naudojama daug pesticidų.

Mikorizė padidina augalo šaknų paviršinį imlumą, todėl augalas gauna daugiau vandens ir mineralinių medžiagų. Kaip fizinis barjeras ji apsaugo augalą nuo kenkėjų, padeda išgyventi sausrą, nes grybo hifai įsiskverbia į siauriausias dirvožemio poras. Augalo naudingumas grybui pasireiškia tuo, kad grybas gauna daugiau fotosintezės produktų (redukuotos anglies junginių), kurie reikalingi jo struktūrai vystyti.

Taigi, augindami erikinius augalus, atkreipkime dėmesį ne tik į dirvožemio rūgštingumą, drėgnumą, augalui būtiną šviesą ar nedidelį pavėsį, trąšas, bet ir į sąlygas mikorizei susiformuoti – pagerės augalo augimas ir derėjimas, prigijimas po persodinimo.

Skaitykite daugiau: http://www.botanikos-sodas.vu.lt/puslapiai/straipsniai/mikorizės-formavimasis-erikinių-mikorizė

 

Mikorizė - efektyvus biologinis mechanizmas, didinantis augalų produktyvumą ir sumažinantis stresą nepalankiomis aplinkos sąlygomis. Botaniškai mikorizė yra mutualistinė (ne patogeninė) simbiozė tarp dirvožemio grybų ir augalų šaknų. Mikorize išvertus iš graikų kalbos, reiškia „grybų šaknys". Grybų sporos sudygsta ir pradeda augti susitikusios su augalo šeimininko šaknimis. Jei atitinkamų rūšių grybai netinka augalui šeimininkui, šaknų išskyros slopina sporų dygimą. Grybų hifai apraizgo augalų šaknis, į jas įsiskverbia ir praplečia augalo šeimininko šaknų sistemą - rizosferą. Rizosfera nuo simbiozės su grybu gali padidėti nuo kelių iki kelių šimtų kartų, dėl to augalas turi kur kas geresnes sąlygas pasiimti iš dirvožemio vandenį, ypač sausros metu. Išskirdamas rūgštis bei fermentus, grybas skaido dirvožemio organinius junginius ir padaro juos prieinamus augalui, pagerina mineralinių medžiagų, ypač fosforo, prieinamumą, kaip fizinis barjeras apsaugo augalą šeimininką nuo patogenų ir kenkėjų. Augalas aprūpina grybą fotosintezės produktais, angliavandeniais (cukrumi, redukuotais anglies junginiais), kurių grybas, neturėdamas chlorofilo, negali pasigaminti. Dar viena svarbi šių grybų savybė - dirvos struktūros palaikymas. Grybų hifai ir grybienos gaminamas glikoproteinas glomulinas sujungia dirvožemio daleles į agregatus. Glomulinas atrastas tik prieš 20 metų. Tai viena iš pagrindinių organinių medžiagų, kuri neleidžia dirvai suslūgti, sukristi, sumažina erozijos žalą ir didina dirvožemio anglies atsargas.

Skaitykite daugiau: http://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/augalininkyste/3416-mikorize-vertinga-augalu-sajungininke

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Apie tręšimą ir rūgštinimą

Dar viena šilauogių ypatybė yra jų tręšimas. Galima rasti įvairios informacijos dėl jų tręšimo, siūlomos įvairios trąšos – kompleksinės, amonio sulfatas, kalio sulfatas, fosforo trąšos, specialios trąšos šilauogėms ir t.t. Galima rasti aprašymų, kokių reikia mikroelementų ir kaip augalai atrodo, kai jų trūksta. Dar kai kur sakoma, kad šilauogėms netinka organinės trąšos ir reikia naudoti tik mineralines trąšas. Atrodo gana painu. Dar painiau ima atrodyti, kai skirtingai nei kitiems augalams dėl šilauogių nuolat perspėjama, kad jas tręšti reikia labai mažai, nes kitaip galima pakenkti. Tai kaip jas patręšti viskuo, kuo reikia, ir tuo pačiu jų nepertręšti? Va šitame filmuke yra įdomi mintis:

 

Amerikonas sako, kad tyrė daug šilauogių įvairiais jų augimo momentais, buvo tiriamas visų pagrindinių medžiagų trūkumas augale ir tyrimai parodė, kad medžiagų trūko tik tam tikrais atvejais ir visada buvo tik vienos medžiagos – azoto – trūkumas. Todėl amerikonas teigia, kad daroma klaida šilauoges tręšiant kompleksinėmis trąšomis, išties užtektų jas tręšti tik azoto, tai yra amonio sulfato trąšomis.

Antras įdomus dalykas yra tai, kad mikorizės dėka per grybieną augalas gali gauti daug daugiau medžiagų iš substrato nei galėtų įsisavinti pats. Pavyzdžiui, grybiena sugeba chemiškai paveikti substratą ir iš jo paimti, berods, fosforo junginius, kurie šiaip yra netirpūs ir augalas negalėtų pats jų įsisavinti. Sakoma, kad išsiplėtus grybienai nebūna jokių kalio, fosforo trūkumo problemų.

Trečia idėja dėl pertręšimo žalos. Kodėl šilauogėms kitaip nei daugeliui kitų augalų pavojingas pertręšimas? Todėl, kad šilauogės stipriau nei kiti augalai priklauso nuo mikorizės, o trąšų (ir kitų cheminių medžiagų) perteklius pirmiausia žudo grybieną, o ne pačią šilauogę. O pažeidus grybieną ima blogiau augti ir pati šilauogė.

Ketvirta idėja, kodėl kartais sakoma, kad šilauogėms netinka organinės trąšos ir reikia naudoti tik mineralines? Todėl, kad šilauogėms netinka klasikinės organinės trąšos – mėšlas, kompostas, žolė, juodžemis. Ir kartais žmonėms lengviau nurodyti mineralines trąšas, kurios tinka šilauogėms (daugelis mineralinių trąšų taip pat netinka šilauogėms), nei išaiškinti, kokios organinės trąšos tinka šilauogėms. Iš tiesų šilauogėms puikiai tinka visos organinės trąšos, kurios rūgština substratą – spygliuočių pjuvenos, nukritę spygliai, kankorėžiai, šakelės, žievės. Todėl ir rekomenduojama jas kasmet mulčiuoti tokiomis medžiagomis, kurios po truputį pūdamos nuolat patręšia šilauoges. Pradžioje minėtos klasikinės organinės trąšos netinka, nes jos šarmina substratą, lygiai dėl tos pačios priežasties netinka ir pelenų naudojimas šilauogėms.

Apibendrindamas manau, kad pasodinus šilauoges į tinkamą substratą dar reiks kažkiek laiko, kol plačiai išaugs grybiena. O po to, kai grybiena jau išplitusi, šilauogėms turi užtekti visų medžiagų, tręšti beveik nereikia, nebent labai mažai azotu ir tai turbūt būtų geriausia, jei azotą gautų per pūvantį organinį mulčią, o ne kaip mineralinių trąšų tirpalą.

Čia dar turbūt verta pastebėti, kad tikriausiai visokias šilauogių augimo problemas sukelia ne medžiagų trūkumas substrate, o netinkamas rūgštingumas. Medžiagų įsisavinimas labai susijęs su rūgštingumu. Taip pat su rūgštingumu susijęs grybienos gyvybingumas. Todėl daugelį tokių problemų būtų galima išspręsti ne papildomu tręšimu, o reikalingo rūgštingumo atstatymu parūgštinant substratą.

Dar verta paminėti, kad tręšimai mineralinėmis trąšomis ir rūgštinimai turi šalutinį poveikį, kad jų pasekmėje substrate lieka netirpių druskų. Sakoma, kad mineralinėse trąšose būna iki 30% netirpių druskų. Taip pat sakoma, kad rūgštinant kai kuriomis rūgštimis substrate susidaro ir lieka netirpios druskos. Kol tokių druskų nedaug – tol lyg ir viskas gerai. Bet susikaupus didesniam jų kiekiui dirva ima prarasti gyvybingumą. Yra buvę atvejų, kai po kelių tokios priežiūros metų augalai ėmė blogai augti ir degraduoti nepaisant visapusiško jų tręšimo. Išvada – siekiant išvengti tokio neigiamo poveikio negalima be saiko tręšti mineralinėmis trąšomis ir rūgštinti rūgštimis, o tam mineralines trąšas gali ir turi pakeisti išvystyta grybiena, o papildomų rūgštinimų poreikį galima ir reikia sumažinti pasodinant į tinkamą substratą, tą substratą atribojant nuo kitos dirvos bei naudojant natūralius rūgštinimo būdus kaip, pavyzdžiui, mulčiavimą pjuvenomis.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Alternatyvi nuomonė apie laistymą (ir orą dirvoje)

Dėl šilauogių nuolat teigiama, kad jas reikia gausiai laistyti. Taip pat teigiama, kad jos nepakenčia užmirkimo, stovinčio vandens. Todėl substratas būtinai turi gerai drenuotis. Visi taip kalba vienu choru. Galima pagalvoti, kad kuo daugiau laistai – tuo geriau. Kodėl šilauogėms reikia tiek daug vandens ir ar visada gausus laistymas gerai, kai vandens perteklius nuteka nesikaupdamas?

Pažiūrėkime šį filmuką maždaug nuo 2:30 iki 5:00:

Akivaizdžiai matome, kad geriau auga šilauogės, kurios gauna mažiau vandens ir bent tarpais dirva pradžiūsta, o tada į dirvą patenka daugiau oro.

Toliau pažiūrim šį filmuką (pirmą pusę):

Vėlgi teigiama, kad daug vandens nėra gerai.

Bandom pagalvoti, kam gali reikėti daug vandens? Dirvoje ištirpusių medžiagų įsisavinimui užtenka drėgnos dirvos, nereikia vandens pertekliaus. Vandens perteklius, kuris nuteka, gali išplauti ir nunešti naudingas medžiagas, o nieko naudingo jis tikriausiai negali duoti. Nebent kartu išplauti ir kažkokias blogas medžiagas, bet normaliai auginant dirvoje neturėtų būti jokių blogų medžiagų. Kam dar gali reikėti daug vandens? Grybienai? Manau, kad ir grybienai pilnai užtenka normaliai drėgnos dirvos. Vienintelis girdėtas dalykas, kuris galėtų paaiškinti didesnį šilauogių vandens poreikį yra tai, kad jų lapai, kitaip nei kitų augalų, per didesnius karščius išgarina daug vandens, nes nepriveria porų (naudotas kažkoks kitoks terminas, tiksliai nepamenu). Gaunasi, kad kiti augalai moka pasireguliuoti ir pataupyti vandenį priverdami poras ir sumažindami išgarinimą, o šilauogės to nemoka. Bet šis skirtumas realiai turi pasijausti tik esant didesnei temperatūrai ir mažesnei santykinei oro drėgmei (kai išgarinama daug vandens). O normaliomis Lietuvos sąlygomis didžiąją metų dalį nėra karšta ir oras gana drėgnas, tad lyg ir neturėtų būti didelio vandens poreikio. Tuo labiau, kad šilauogės krūmas nėra didelis medis sus didele lapija, kuris išgarintų labai daug vandens. Gali būti, kad iš tikrųjų laistoma truputį per daug. Jei šilauogė augtų smėlyje, tada taip, smėlis gali labai greitai išdžiūti. O auginant durpėse durpės pačios turi sugerti labai daug vandens ir dėl to ilgiau aprūpinti augalus.

Aš savo šilauoges auginu be pastovaus laistymo, tik per didesnes sausras palaistau. Žiūrėsiu, kas iš to gausis toliau, prisisodinus daugiau šilauogių ir didėjant jų krūmams. Nors teigiama, kad suaugę krūmai kaip tik tampa atsparesni sausroms. Ir tai turi labai aiškų paaiškinimą – augant augalui išsiplėtusi grybiena labai padidina augalo galimybes pasiekti ir pasiimti vandenį. Galite apie tai paskaityti ankstesnėse žinutėse apie mikorizę.

Dar vienas pavyzdys pamąstymui – natūraliai pas mus augančios avietės yra gana atsparios sausroms. Tačiau įrengus jų laistymą jos augina beveik tik paviršines šaknis ir tampa nebeatspariomis sausroms. Galbūt panašiai yra ir su šilauogėmis – pradėjus jas nuolatos laistyti jos prie to pripranta ir tampa priklausomomis. O jei jų taip nelaistyti, tai gal ir be to jos augs pakankamai gerai? Juk jos nėra kilusios iš tropikų, kuriuose lyja kasdien, jos kilusios iš panašaus į mūsų klimato.  :)

 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš tai buvau įdėjęs šilauogės šaknų nuotrauką, bet ten yra tik bendras jų vaizdas, o ne tai, kaip jos realiai auga. Žemiau įdėtame filmuke matosi, kaip jos auga. Pažiūrėjus tampa gana akivaizdu, kad nėra prasmės kasti labai gilių duobių, nes vistiek visos šaknys auga paviršiniame sluoksnyje:

 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 3 valandų, Kaimietuke pranešimas:

O čia mano uogos, aš ir pasigirsiu :)

Mums būtų labai gerai, kad dar čia forume pasidalintum "Svarbiausiais patarimais protingam šilauogių verslui (remiantis 17 metų patirtimi versle)". :)

Na gerai, jei ne visas, tai nors dalį savo know-how paslapčių galėtum mums atskleisti. :)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Gal kas neskaitėte - straipsniai apie Lietuvos šilauogių augintojus (spauskite ant straipsnio pavadinimo ir atsidarys straipsnis):

1) Apie Noriuuogu.lt ūkį:

Nedideliame plote – pelningas verslas

2) Apie Vlado Letuko ūkį:

Šilauogėmis nubarstytu verslo keliu

3) Apie Petro Basalyko ūkį:

Nuo ko priklauso šilauogių derlius?

Šilauogės: gausus žydėjimas pranašauja puikų derlių

Neauga šilauogės? Išnyko grybelis!

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Na tos taisykles daug maž visiem žinomos :)

Visų pirmiausia ir svarbiausia tinkamai ir ekonomiškai pasodinti šilauoges. Į tai įeina iš kur gaunamas vanduo ir kokiam šilauogių plotui jo užteks, ar vieta šilauogėms neužmirksta, tvora, gyvatvorė, šilauogių tranšėjų ir krūmų išdėstymas plote, durpės ir mulčas.

Antras svarbiausias dalykas yra veislės. Dabar žmonės perka akimis - uogos turi būti didelės, gražios, kvapnios. Pirmą kartą klientai pirkti būtent iš vieno ar kito prekeivio pasirenka dėl uogų grožio arba žemos kainos antrą kartą klientai iš to pačio prekeivio perka jei uogos skanios, jei neskanios (dažniausiai būna rūgščios arba sutrintos jei nusipirko pigias iš perpardavinėtojų) ieško kito prekeivio. Todėl labai svarbu, kad uogos būtų aukščiausios rūšies tiek išvaizda tiek skoniu. Dabar klientams svarbiau kokybė, o ne kaina.

Trečia šilauogių priežiūra ir laiku vykdomas laistymas

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 9 valandų, Kaimietuke pranešimas:

Į tai įeina iš kur gaunamas vanduo  

ir laiku vykdomas laistymas

Paprastai rekomenduoja laistyti vandeniu iš paviršinio vandens telkinio, nes iš gręžinių jis būna kietesnis, šarmingesnis. O jūs kokiu vandeniu laistote? Ar kartais rūgštinate vandenį? Ką reiškia "laiku vykdomas laistymas" - kaip nutariate, kad jau reikia laistyti? Ar daug papildomai laistėte praėjusią lietingą vasarą?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 9 valandų, Kaimietuke pranešimas:

Na tos taisykles daug maž visiem žinomos :)

Visų pirmiausia ir svarbiausia tinkamai ir ekonomiškai pasodinti šilauoges. Į tai įeina iš kur gaunamas vanduo ir kokiam šilauogių plotui jo užteks, ar vieta šilauogėms neužmirksta, tvora, gyvatvorė, šilauogių tranšėjų ir krūmų išdėstymas plote, durpės ir mulčas.

Antras svarbiausias dalykas yra veislės. Dabar žmonės perka akimis - uogos turi būti didelės, gražios, kvapnios. Pirmą kartą klientai pirkti būtent iš vieno ar kito prekeivio pasirenka dėl uogų grožio arba žemos kainos antrą kartą klientai iš to pačio prekeivio perka jei uogos skanios, jei neskanios (dažniausiai būna rūgščios arba sutrintos jei nusipirko pigias iš perpardavinėtojų) ieško kito prekeivio. Todėl labai svarbu, kad uogos būtų aukščiausios rūšies tiek išvaizda tiek skoniu. Dabar klientams svarbiau kokybė, o ne kaina.

Trečia šilauogių priežiūra ir laiku vykdomas laistymas

sveiki

kokios veislės tinkamiausios auginimui ?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Mes laistome iš upės. Vandens niekada nerūgštiname. Laistymas labai svarbu kai šilauogės nužydi ir pradeda formuotis uoga, jei krūmas negauna pakankamai vandens užuomazgos nukrenta. Taip pat svarbu pastoviai palaikyti drėgmę ir kai uogos noksta. Tikriname durpes - jei durpių paviršiuje per 2-3 cm. sausa tada laistome. Praėjusą vasarą laistėme kokius 4 kartus (mes paliekame atvirą šlangą lietis į tranšėją, kai tranįėja prisipildo vandens perkeliame į kita. Pas mus molis, tai gerai laikosi vanduo, bet aišku yra drenažas, kad vanduo nestovėtų), Marijampolėje buvo sausas pavasaris, nežinau kaip kitur, tai daug teko laistyti pavasarį.

Mūsų nuomone labiausiai apsimoka auginti pardavimui/verslui Patriot, Reka, Toro, Draper

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 2 valandų, Kaimietuke pranešimas:

Reik daryti dirvos tyrimus, jei durpė tinkamo rukštingumo galima sodinti

O jei durpė netinkamo rūgštingumo, tai yra per mažo rūgštingumo, tai vistiek turbūt galima sodinti, tik tada reikėtų ją papildomai parūgštinti.

Nelabai įsivaizduoju geresnio substrato ar bent jau substrato pagrindo šilauogėms už durpes.

Viename filmuke aiškino, kad durpyne susigulėjusiose durpėse susidarę kapiliarai, kuriais drėgmė iš gilumos pakyla į paviršių ir tokiose durpėse net per sausras išdžiūna tik jų paviršius gal iki 1 cm gylio. Bet jei jas perkasti, tai kapiliarai susiardys ir durpės džius. O nesuardytose durpėse pasodinus turbūt net nereiktų laistyti.

Baltarusijoje šilauoges durpynuose kartais sodina ir teigia, kad normaliai/gerai auga.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Turiu dar vieną keistą klausimą. Daugelyje filmukų rodo šilauogių sukrautus žiedinius pumpurus, sako, kad jos prieš metus sukrauna pumpurus. O viename filmuke autorius teigia, kad tokie matomi žiediniai pumpurai dar ne viskas, kad pavasarį susidaro dar tokių pumpurų ir žiemą pagal sukrautų pumpurų skaičių spręsti apie galimą būsimą derlių yra per anksti. Kaip manote, ar visus žiedinius pumpurus matome žiemą, ar dar kažkas gali susidaryti arba yra nematoma dabar?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...