Jump to content
Ekologinis131

Šilauogės

Recommended Posts

On 22/01/2016 at 21:20, voras said:

Ketinu sodinti pora ha, kazkaip sentimentai nuo serbentyno laiku, transejom isigyjau melioratoriu pluga, aria max apie 80 cm, tai atversiu vagas i jas substrato su pjuvenom ir manau bus ok, nezinau tik dar kokias veisles pasirinkti

Labas noriu pasiklausti kokioj žemėje geriausia sodinti silauoges?

Share this post


Link to post
Share on other sites

Oi ne manes reikia klausti. Turiu tik 8 krumus kolkas, kiek domejausi zeme turi buti rugzti ir neturi stovet vanduo, kadangi visvien reikia ruosti transejas sodinimui tai manau dzin kokia ta zeme, svarbu, kad ne uzmirkstanti pelke ir tiek

Share this post


Link to post
Share on other sites

nesvarbu kokia žemė nes vistiek reikės kasti griovius ir pilti rūgščią rudą DURPĘ.

Šiuo metu noriuuogu.lt rengia mokymus pelningam šilauogių auginimui, pateikia visas būtinas sąlygas, auginimo technologiją, investavimo ir atsipirkimo skaičius, taip pat 2 metus konsultuoja jei pradedate auginti

Share this post


Link to post
Share on other sites
On 2018-01-07 at 14:14, ekologas pranešimas:

mokymai tik pinigams siurbti ,o konsultacija uz kiek ,sodink pats ,turiu 4 kelmus tik du duoda derliu o du tik krumai

Tai va kai žmonės nieko nenusimanantys galvoje, kad pasodins ir augs krūmas taip ir turi kaip gerbiamas ekologas. Augint reikia augalus, tinkamai pasodint, o ne tik prisimint juos, kai ateina uogų metas. 

Tam ir skirti mokymai ar konsultacijos

Share this post


Link to post
Share on other sites

Youtubėje yra daug videofilmukų apie šilauogių sodinimą. Lietuviški filmukai, sakyčiau, nepilni, bet yra daug gerų filmukų rusiškai apie šilauogių auginimą Baltarusijoje, Ukrainoje ir kitur.

Norėčiau pasakyti vieną momentą, kurio lietuviškuose patarimuose nelabai mačiau arba jis aiškiai nepasakomas. Taigi, šilauogės gerai augs, jei substrate susidarys mikorizė, tai yra šilauogės šaknų simbiozė su grybais. Rūgšti terpė reikalinga būtent mikorizei, tai yra grybienai augti. Kaip sako rusiškuose video, su šilauogės sodinuku mes gauname šeimą, sudarytą iš šilauogės ir grybienos, ir reikia tinkamai rūpintis, kad klestėtų visa šeima, o ne tik šilauogė. Pavyzdžiui, grybienai kenkia didesni trąšų kiekiai, visokios cheminės priemonės ir todėl gali gautis, kad bandai augalu labai rūpintis, viskuo jį tręši, o jis neauga ir skursta.

Kalbant apie rūgščias durpes pasodinant reikėtų pridėti, kad neužtenka pasodinti į idealiai rūgštų substratą, bet ir toliau reikia palaikyti tą rūgštumą. Net rūgščios durpės, pasodinus netinkamai ir nesirūpinant, po kurio laiko taps neberūgščiomis. Rūgštumo palaikymui verta atskirti substratą nuo kitos dirvos iš šonų ir yra daug būdų substrato parūgštinimui. Man iš jų labiausiai patinka natūralūs - rūgštinimas spygliuočių [juvenomis, spygliais bei rūgštinimas įterpiant sieros granulių. Sieros granulės iškart nerūgština, jos pradeda rūgštinti, kai ją perdirba mikroorganizmai, todėl toks būdas veikia ilgai.

Sakyčiau, kad durpės šilauogėms gal net labiau reikalingos ne dėl rūgštumo, o dėl to, kad jos suteikia substratui purumą, oro laidumą ir sugeba savyje sukaupti labai daug vandens.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Dar įdedu nuorodas apie šilauogių genėjimą, sakyčiau jose viskas pateikta labai išsamiai ir aiškiai, retai taip būna:

Pagarba šių video autoriui. 

Share this post


Link to post
Share on other sites

grybiena kurią pasodiname kartu su sodinuku laikui bėgant auga taip pat kaip ir šilauogės šaknys. Grybienos augimo pagreitinimui ir durpių rūgštinimui naudojama pjuvenos ir žievės nes jose labai greitai auga grybai. 

Share this post


Link to post
Share on other sites
Prieš 14 valandų, Kaimietuke pranešimas:

Tai va kai žmonės nieko nenusimanantys galvoje, kad pasodins ir augs krūmas taip ir turi kaip gerbiamas ekologas. Augint reikia augalus, tinkamai pasodint, o ne tik prisimint juos, kai ateina uogų metas. 

Tam ir skirti mokymai ar konsultacijos

paaskutinis sakinys tik pinigams lupti is tokiu kaip jus,dabar dauguma konsultuoja,moko o patys uz tuos pinigus perka is kitu

Share this post


Link to post
Share on other sites
prieš valandą, ekologas pranešimas:

paaskutinis sakinys tik pinigams lupti is tokiu kaip jus,dabar dauguma konsultuoja,moko o patys uz tuos pinigus perka is kitu

Nesuprantu, kuo, Ekologai, esi toks nepatenkintas. Argi čia blogai, jei kažkas apsiima pakonsultuoti ir pamokyti? Tu viską žinai ir tau nereikia tokių paslaugų? Tai ir nesinaudok, negi tave kas verčia. O gal tu sugebi geriau? Tada imkis pats konsultuoti ir mokyti. Mums, kaip vartotojams yra tuo geriau, kuo daugiau yra siūloma visokių paslaugų, tada mes galime rinktis geriausias paslaugas. Blogai, kai niekas nenori pakonsultuoti, o ne tada, kai kažkas imasi pakonsultuoti. 

Ta proga pakartosiu dvi įsiminusias mintis iš filmukų apie šilauoges:

1. Kolumbas braškes į Europa atvežė 16 amžiuje ir prireikė kelių šimtų metų, kol jos išplito. Panašiai ir šilauogėms prireiks daug laiko, kol jas ims auginti beveik visi. Tuo labiau, kad jų auginimas skiriasi nuo įprastinių sodo-daržo augalų auginimo.

2. 20 amžiaus augalais buvo serbentai, o 21 amžiuje juos didele dalimi pakeis šilauogės ir sausmedžiai.

Bet kokiu atveju mums visiems verta dalintis savo patirtimi ir mokytis auginti šilauoges, o ne dėl kažko pyktis. Šilauogės labai įdomūs augalai ir dėl jų dar daug yra kur eksperimentuoti bei mokytis. Šiemet užsisakiau grybienos erikiniams (http://www.mkds.lt/hifas-erikiniams-augalams-100g-mikoriziniai-grybai) ir bandysiu keletą šilauogių pasodinti panaudodamas šį preparatą. Gal kas jau bandėte ir turite patirties?

Share this post


Link to post
Share on other sites

Dėkui už atsakymą, Kaimietuke.

Manau, kad palaikant tinkamas sąlygas grybienos ir taip savaime užsiveis pakankamai. Vienintelis skirtumas, kad panaudojus minėtą preparatą  gal užsiveis daugiau grybų rūšių ir bus kažkoks efektas. Pabandysiu su keliais augalais ir po trijų metų pasakysiu, ar pastebėjau kokį nors skirtumą. :)

Beje, kokių grybų grybieną bandėte? Nes mikorizė gaunasi tik su būtent tiems augalams tinkamais grybais, bet kokie grybai netiks.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Mulcui naudoju viska ,kas lieka po malku tvarkymo kieme tiesiog verciu salia augalu kokiu 5cm sluoksniu.Pries kelis nmetus pradejau naudoti papildomam rugstinimui citrinos rugsti,rezultatai nustebino,augalai tiesiog suvesejo.Jokiu budu nenaudokit rugstinimui obuoliu ir NEPERTRESKITIMG_1851.thumb.JPG.2ff0ba1aa23ae7c18661fdae6a3d770a.JPG

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sodinės šilauogės genimos žiemos pabaigoje, sako Kauno botaniko sodo specialistė Laima Česonienė:

 

 

Du klausimai dėl genėjimo:

1) ar genėdami paliekate centimetro nukerpamos šakelės galiuką? Taip, kaip paliekama genint vyšnias, o ne nukerpama iki galo kaip genint obelis?

2) Ar genėdami senas šakas pilnai kerpate prie žemės, ar paliekate dalį senos šakos su nauju stipresniu ūgliu? Yra idėja, kad nauji ūgliai iš žemės yra stipresni nei ūgliai, kurie išauga iš seno kamieno. Bet šitame filmuke žiūriu, kad L.Česonienė palieka dalį senų kamienų su naujais ūgliais.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Dešimt pradedančiųjų šilauogių augintojų klaidų

Pastaraisiais metais ypač išpopuliarėjo sodinės šilauogės. Gal ir ne be reikalo. Jų uogos išties skanios, o mokslininkų teigimu ir labai naudingos sveikatai dėl savo unikalios sudėties. Tačiau pasisodinę vieną ar kelis šilauogių krūmus augintojai dažnai nusivilia: derlius nedidelis, uogų kekės ne tokios įspūdingos kaip rodoma kataloguose. Kodėl taip atsitinka? Priežasčių gali būti įvairių:

1. Nerūpestingai parinkta vieta. Sodinės šilauogės nelepios, bet joms reikia purios, laidžios žemės. Visiškai netinka sunki žemė, pavyzdžiui moliai. Žinotina, kad šilauogės toje pačioje vietoje gali augti 20-30 metų. Todėl parinkti tinkamą vietą labai svarbu, nes padarytų klaidų, įveisę šilauoges, jau negalėsime pataisyti. Šilauogės - šviesomėgiai augalai, todėl pasodintos sode, kur joms šviesą užstoja dideli medžiai ar vaismedžiai, derės prastai. Parinkite saulėtą vietą. Sodo sklype šilauoges galima auginti bet kokioje žemėje, žinoma, jeigu kiekvienam augalui kasamos duobės ir pripildomos jam tinkamo substrato.

2. Netinkamas dirvožemio rūgštingumas, t. y. pH Sodinės šilauogės yra specifiniai augalai, nes joms augti būtinas rūgštus dirvožemis, kurio pH 3,5-4,8. Net ir nedidelis pH nuokrypis į vieną ar kitą pusę mažina krūmo gyvybingumą ir produktyvumą. Augalai skurs ir menkai derės. Todėl prieš sodinant šilauoges būtina gerai ištirti dirvožemį: gerai būtų nustatyti ne tik pH, bet ir humuso, fosforo, kalio kiekius. Dirvožemio pH patartina stebėti nuolat, ypač jei šis rodiklis yra arti šilauogėms tinkamos ribos. Šilauogėms gerai tiktų substratas sumaišytas iš 1 dalies durpių ir 2 dalių pjuvenų. Jeigu dedama toks kiekis pjuvenų, būtina įberti šiek tiek azoto trąšų, reikalingų medieną skaidančių bakterijų veiklai.

3. Prasta sodinamoji medžiaga. Nors šilauogės laikomos nelepiais augalais, vienas jų „minusų“ – sergamumas įvairiomis grybinėmis ligomis. Plečiantis pramoniniams šilauogynams, deja, gausėja ir ligų. Grybinių ligų sukėlėjai gali pažeisti įvairias augalų dalis: stiebus, jaunus ūglius, lapus, žiedus. Todėl auginant šilauoges labai svarbu sveika sodinamoji medžiaga. Prieš įsigydami įsitikinkime, kad sodinukai sveiki, neužsikrėtę. Gerai išsivystę augalai turi turėti 2-3 ūglius, jų aukštis 40-50 cm. Pasirinkdami sodinamąją medžiagą taip pat apžiūrėkime ar nėra apšalusių ūglių, ar gerai išsivysčiusios šaknys. Pasodinus ligotą sodinuką, tikėtis gausaus derliaus neverta. Versliniuose šilauogynuose augintojai per vegetaciją krūmus ne vieną kartą purškia fungicidais.

4. Netinkamai paruoštos šaknys prieš sodinimą Prieš sodinimą augalus reikia gerai palaistyti. Sodinant iškastus augalus, šaknis tvarkingai paskirstykime ant duobės paviršiaus. O augintų konteineriuose sodinukų šaknų gumulą atsargiai praardykime, kad prigijusios šaknys galėtų laisvai skleistis. Pasitaiko atvejų kai sodinukas auginamas per mažame konteineryje, jo šaknys tankiai susipina. Nieko gero nebus, jeigu tokį augalą tiesiog iškelsime ir įstatę į duobę užpilsime žemėmis. Konteineryje suspaustas sodinukas net ir laisvėje nebepajėgia kaip reikiant išskleisti šaknų į šonus ir įsitvirtinti.

5. Per giliai pasodinti sodinukai. Krūmeliams reikia iškasti tinkamo gylio (iki 0,5 m) ir pločio (1m) duobes, o jų dugne būtina įrengti drenažą (įpilti sluoksnį žvyro), ypač jei sodo dirvožemis sunkus, nelaidus. Geriausia kai duobės paruošiamos rudenį, pripildomos substrato, o sodinama pavasarį, kai jis susiguli. Jeigu krūmus mulčiuosime, sodinukus sodinkime tokiu gyliu, kokiame jis augo iki tol. Jeigu nemulčiuosime, į nuolatinę vietą sodinkime 2-3cm giliau. Patariama mulčiuoti, nes po mulčo sluoksniu geriau pasiskirsto drėgmė, augalų šaknys geriau apsaugomos nuo išdžiuvimo. Be to, mulčiuotoje dirvoje mažiau svyruoja temperatūra.

6. Nekontroliuojamos piktžolės, nerūpestingas herbicidų naudojimas Prieš sodinant šilauoges būtina išnaikinti daugiametės piktžoles. Jei vėliau leisime šilauogėms varžytis su jomis, be abejo, nugalės piktžolės. Reikia nepamiršti, kad pagrindinė šilauogių šaknų sistemos dalis yra iki 30 cm gylyje. Naujos šaknelės auga arti žemės paviršiaus. Todėl jei naudosime herbicidus piktžolėms naikinti, jie gali pažeisti ir šilauogių šakneles. Dažnai krūmams padaroma daug žalos nemokšiškai naudojant raundap. Todėl jį purkšti reikia taip, kad chemikalo nepatektų ne tik ant šilauogių, bet ir ant substrato virš jų šaknų.

7. Netinkamas krūmų genėjimas. Norint, kad šilauoges gerai derėtų, būtina kiekvienais metais formuoti ir genėti krūmus. Genėjimo tikslai yra keli: išlaikyti uogų stambumą ir išvengti pernelyg stipraus derėjimo; optimizuoti vainiko tankumą; pašalinti sergančias ir pažeistas šakas; pagerinti kritulių drėgmės ir išpurškiamų trąšų patekimą prie šaknų; pagerinti viso vainiko apšvietimą ir ventiliaciją. Tinkamai genint išlaikomos krūmo biologinės savybės, produktyvumas, apsaugoma nuo ligų plitimo, uogos būna kokybiškesnės. Tinkamiausias laikas genėti – ankstyvas pavasaris. Pirmiausia išpjaunami seni, apšalę ir ligų pažeisti stiebai, taip pat vienas kitą liečiantys. Bendra taisyklė tokia – krūme neturi būti senesnių kaip 4 metų amžiaus stiebų. Ypač daug ūglių išaugina jauni krūmai. Jeigu visi paliekami, sulėtėja augalo augimas, mažėja derlingumas, nes per daug sutankėję krūmai prasčiau apšviečiami ir žiediniai pumpurai formuojasi tik išorėje.

8. Vandens režimo nepaisymas. Šilauogės gana jautrios vandens trūkumai ar jo pertekliui. Ypač negerai, jeigu drėgmės trūksta pirmaisiais dviem mėnesiais po pasodinimo, taip pat augalams žydint, formuojantis užuomazgom, augant uogom. Jei sausra nokimo metu tęsiasi ilgai, sutrinka ūglių augimas ir kitų metų žiedinių pumpurų formavimasis. O tai mažina būsimą derlių. Sausrų metu nelaistomos šilauogės sunokina mažytes ir neskanias uogas. Negerai ir vandens perteklius. Jeigu šilauogių šaknys bus ilgiau kaip parą vandenyje, krūmas žus. Šilauogės laistomos tiek, kad dirva būtų drėgna, bet neįmirkusi.

9. Pertręšimas. Tai viena dažniausiai pasitaikančių augintojų klaidų. Šilauogėms šiek tiek trąšų reikia, bet jų negalima berti per daug. Negalima tręšti neprigijusių augalų. Pirmaisiais metais tręšiama taip pat labai atsargiai. Netręškime sausu ir vėjuotu oru.

10. Derėjimo pradžia. Šilauogės gali derėti jau pirmaisiais metais po pasodinimo. Tačiau to neleiskime. Paaukoję pirmąjį derlių, turėsime stipresnius ir gyvybingesnius augalus ateityje. Pirmaisiais metais reikia išskabyti žiedinius pumpurus, nes brandindami derlių dar nespėję sustiprėti augalai daug maisto medžiagų skirs uogoms ir ateityje bus gerokai skurdesni. Pirmaisiais metais būtina leisti augalams galutinai prigyti ir išauginti tvirtus ūglius. Tuomet jie augintojams už rūpestį gausiau derės kitais metais ir ateityje. Normalų derlingumą šilauoges pasiekia būdamos šešerių metų.

Šaltinis: http://www.silauoges.lt/

Share this post


Link to post
Share on other sites

Daugelyje filmukų primygtinai rekomenduoja iš vazono išėmus sodinuką išpurenti ir į šonus nukreipti jo šaknis. Pavyzdžiui, ypač išsamiai tai rodoma šiame filmuke nuo 27 minutės:

Kaip manote, ar tai būtina daryti? Kaip jūs sodinate?

 

Share this post


Link to post
Share on other sites
On 1/14/2018 at 18:51, vigintas pranešimas:

Mulcui naudoju viska ,kas lieka po malku tvarkymo kieme tiesiog verciu salia augalu kokiu 5cm sluoksniu.Pries kelis nmetus pradejau naudoti papildomam rugstinimui citrinos rugsti,rezultatai nustebino,augalai tiesiog suvesejo.Jokiu budu nenaudokit rugstinimui obuoliu ir NEPERTRESKIT

Kiek rūgšties dedi į vandenį rūgštindamas, Vigintai?

Sakai, kad pradėjus rūgštinti ėmė gerai augti, o kiek laiko nuo pasodinimo nerūgštinai ir į ką sodinai?

Ar pjuvenas šalia augalų verti nuo pat jų pasodinimo?

Share this post


Link to post
Share on other sites
On 2018-01-17 at 20:36, vk_ pranešimas:

Daugelyje filmukų primygtinai rekomenduoja iš vazono išėmus sodinuką išpurenti ir į šonus nukreipti jo šaknis. Pavyzdžiui, ypač išsamiai tai rodoma šiame filmuke nuo 27 minutės:

Kaip manote, ar tai būtina daryti? Kaip jūs sodinate?

 

labai stipriai šaknų geriau neplėšyti, bet šlapias paminkyti, kad prarastų vazono formą gerai, nes jei šaknys labai susispaudę ilgai truks kol jos pradės šaknytis į pasodintą vietą.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti




×