Šilauogės

[vk_]

On 2018-04-17 at 15:47, vk_ pranešimas:

Tiesa, vakar sodindamas (kaip ir žadėjau anksčiau) panaudojau specialų grybų užkratą, skirtą erikiniams augalams (šilauogėms). Pakelyje radau du maišelius - viename smulkūs milteliai, panašūs į durpes, o kitame skaidrus skystis. Supyliau juos į 1.5 l vandens, išmaišiau. Iš pradžių buvo visiškai skysta, kaip vanduo, bet vėliau sutirštėjo maždaug kaip kisielius. Tai prieš sodindamas įmerkdavau sodinuko šaknis į šį tirpalą, jos aplipdavo kaip kisieliumi ir tada sodindavau. Žiūrėsiu, kas gausis, kažkokio ypatingo efekto nesitikiu.

O va ir eksperimento rezultatas: 

[vk_]

On 2018-08-03 at 23:19, vk_ pranešimas:

Azotinėmis trąšomis šilauogių tręšti nebegalima nuo liepos pradžios,  o kitų trąšų, remiantis čia pateiktu video, joms nė nereikia. Todėl aš jų po birželio mėnesio niekuo netręšiu.

Tiesa, prieš kelias dienas kalio sulfatu patręšiau tik šiemet pasodintas šilauoges, bet tai tik bandymas patikrinti versiją dėl paruduojančių viršūnėlių, o seniau pasodintų šilauogių niekuo netręšiau ir neplanuoju tręšti, nematau tam jokio poreikio.

Norint kažką gero šilauogėms padaryti galima būtų joms papildomai mulčio uždėti, o trąšų nereikia. 

Minėjau, kad eksperimentui patręšiau kalio sulfatu rugpjūčio pradžioje. Tai sakyčiau, kad iki šiandienos nepastebėjau jokio efekto, niekas nepasikeitė.

Maximoje nustebino, kad prikrauta lietuviškų Agrochemos trąšų šilauogėms - 1kg 2.99 euro. Pagooglinęs radau, kad Senukuose tokių trąšų 1kg kainuoja net 3.59 euro, o 4 kg - tik 4.89 euro. 

Džiugu, kad ir lietuviai pradėjo gaminti tokias trąšas, bet man ir toliau užteks tik saikingai naudojamo amonio sulfato.

[Majus]

On 2018-09-14 at 19:03, vk_ pranešimas:

O va ir eksperimento rezultatas: 

Kad grybas yra tai matyti ,o kaip pats krūmas auga?

[vk_]

prieš 54 minutes , Majus pranešimas:

Kad grybas yra tai matyti ,o kaip pats krūmas auga?

Pagal naujų stiebų gausą matosi, kad gerai auga kaip tik šiemet pasodintas. Plius jis dar truputį derėjo, įdėsiu ne visai gerą nuotrauką, čia atsitiktinai pateko uogą skinantis sūnus: 

[lunacy]

Prieš 17 valandų, vk_ pranešimas:

Minėjau, kad eksperimentui patręšiau kalio sulfatu rugpjūčio pradžioje. Tai sakyčiau, kad iki šiandienos nepastebėjau jokio efekto, niekas nepasikeitė.

Maximoje nustebino, kad prikrauta lietuviškų Agrochemos trąšų šilauogėms - 1kg 2.99 euro. Pagooglinęs radau, kad Senukuose tokių trąšų 1kg kainuoja net 3.59 euro, o 4 kg - tik 4.89 euro. 

Džiugu, kad ir lietuviai pradėjo gaminti tokias trąšas, bet man ir toliau užteks tik saikingai naudojamo amonio sulfato.

Aš tai manau, kad rudenį to efekto ir nebepamatysi rugpjūčio vidurį ir pas mane pradėjo raudonuoti pirma mintis, kad pastoviai lyja ir smarkiai atvėso orai (kas irgi gali įtakoti raudonavimą) antra mintis kalio sulfato trūkumas. Ieškodamas žalioje stotelėje, konsultantas "agronomas" patarė, kad jau tokiu metu net nebeverta bandyti duoti kalio sulfato, nes jau, kaip ir laikas pradėti šilauogėms raudonuoti tai patarė tik "rudeninių trąšų" agrochemos be azoto, bet kažkaip manau, kad nereikalingas rudeninis tręšimas kai jau ir taip pasodinęs daviau biopan specialių trąšų šilauogėms. Su kalio sulfatu bandymus manau reikėtų daryti kai būna birželi, liepą šilauogės su raudonais lapais.

[vk_]

Aš kalio sulfatą bandžiau ne dėl kokių nors raudonuojančių lapų, o dėl džiūstančių ūglių viršūnėlių. Bet efekto nebuvo, tad kaliu tręšti prasmės nėra.

Mini "rudenines trąšas", tai galima pastebėti, kad jos nuo kalio trąšų skiriasi tik tuo, kad jose be kalio dar yra fosforo. Trys pagrindiniai trąšų komponentai NPK - azotas, fosforas ir kalis. Pavasarinėse daugiau azoto, rudeninėse jo mažiau.

Redaguota Rugsėjo 18, 2018 vk_

[vk_]

Žiediniai pumpurai - šitie rausvi (ir žali) pumpuriukai nuotraukose.

Kiekvienas pumpuras reiškia žiedyną, iš kurio gali išaugti nuo kelių iki net ir 20 uogų. Kaip atpažinti žiedinį pumpurą nuo paprasto nežiedinio pumpuro? Ogi paprasčiau nei paprasta - dabar visi matomi pumpurai yra žiediniai, o paprasti lapiniai pumpuriukai yra nematomai maži.

Šiose nuotraukose yra Reka šilauogės. Ant kitų veislių mano šilauogių taip pat yra žiedinių pumpurų, bet kur kas mažiau ir jie ne taip matomi. Žiedinių pumpurų buvimas liudija gerą derlių ateinančiais metais, tačiau jų nebuvimas dar nereiškia, kad nederės. Dalis žiedų pasimato tik pavasarį. Tad neskubėkite nuliūsti, jei nepamatysite panašių pumpurų ant savo šilauogių, o radę - jau galite pasidžiaugti. 

[vk_]

Apie galimas problemas perdžiūvus sodinukams: 

 

[vk_]

Berods dar šios O.Vagino šilauogių rūšių apžvalgos nebuvau įdėjęs, gera proga prisiminti praėjusią vasarą: 

 

[vk_]

Šilauogėms tinkamos durpės gera kaina:

NATŪRALIOS DURPĖS SULIFLOR, 225 L 5.99 €/vnt.

DURPIŲ SUBSTRATAS ŠILAUOGĖMS SULIFLOR PREMIUM, 80 L 2.79 €/vnt.

Ir dabar galima durpėmis pamulčiuoti, o jei substratas sukrito, tai tada papildyti netgi reikia.

[vk_]

On 2018-07-11 at 14:22, vk_ pranešimas:

Reiktų ir man surašyti pastebėjimus apie savo šiemet pasodintų šilauogių augimą.

Pasodinau 23 šilauoges: 6 Patriot, 6 Reka, 4 Toro, 2 Bluecrop, 2 Draper, po vieną Chandler, Sierra ir Bonus, visos prigijo gerai. Šilauoges pasodinau labai sumaišęs rūšis, jos auga skirtingose tranšėjose, bet lyginant tos pačios veislės sodinukų augimą rezultatai praktiškai vienodi ir nepriklauso nuo pasodinimo vietos. Tad skirtumai nulemti sodinukų įgimtų savybių (veislių ypatybių), o ne pasodinimo vietos įtakoje.

Patriot keturmetės aukštos, auga gerai, žydėjo, užmezgė gana nemažai uogų, leidžia stiebinius ūglius iš krūmo apačios, viskas gerai, šiemet liko įdomumas, kiek stiebiniai ūgliai užaugs per šią vasarą.

Reka pernai įsigyti sodinukai buvo panašūs kaip šiemet Patriotų, tai yra aukšti. Ir šiemet tikėjausi kažko panašaus, bet pardavėjas nieko neįspėjęs atsiuntė visai kitokius sodinukus – žemus, su mažai šakelių, su pusiau prasiskleidusiais žiedynais. Paklausus, iš kur toks skirtumas, atsakė, kad šie sodinukai atvežti iš Vokietijos (ten šilčiau, todėl jie jau buvo prasiskleidę) ir yra dauginti laboratoriniu būdu. Kaip suprantu, tai dar taip vadinamas „in vitro“ dauginimas, kai laboratorinėmis sąlygomis specialiose terpėse augalas padauginamas iš mažučių motininio augalo dalelių. Nors atrodo nenatūraliai, bet iš esmės tai yra visiškai natūralus vegetatyvinis dauginimas augalo dalimis. Šio padauginimo pliusas, kad padauginti augaliukai būna neužkrėsti, neturi savo viduje jokių virusų ir todėl jie kelis pirmus metus būna stipresni, gyvybingesni ir geriau auga. Taigi, pasodinau šiuos sodinukus ir, nors iš pradžių ketinau apkarpyti dalį žiedų, bet vėliau palikau juos visus. Sodinant nustebino, kad tokie maži sodinukai turėjo labai geras šaknis – šaknys buvo pilnai užėmusios 2 litrų vazonėlį, kai, pavyzdžiui, dideli Patriot taip pat buvo 2 litrų vazonėliuose ir jų šaknys gal net buvo mažesnės. Pasodinti sodinukai ilgai žydėjo ir buvo beveik be lapų. Dabar laikau, kad buvo klaida palikti tiek daug žiedų, per tai iššvaisčiau dalį augalo jėgų ir lapų augimui praradau minimum mėnesį. Jei būčiau nukarpęs žiedus, tai iškart būtų pradėję augti lapai, o dabar augalas augino žiedus ir uogas. Kai galų gale baigėsi žydėjimas, tada pradėjo augti lapai. Nepaisant išsekimo per ilgą žydėjimą be lapų, toliau Rekos auga, sakyčiau, stipriai. Turbūt tai „in vitro“ padauginimo ir stiprių šaknų įtaka. Ir natūraliai kyla sekanti problema – kai augimas stiprus, o aiškesnės viršūnės nėra, tai augant gaunasi „eglutė“ arba „šluota“, tankus mažų šakelių pluoštas. Tai ne visai gerai, bet kol kas nežinau, kaip tai sutvarkyti genėjimu. Gal tai išsispręs savaime šiemet toliau augant sodinukams. O jei šiemet viršūnės neišsiskirs, tai kitą pavasarį genėjimu tai išspręsiu. Bendrai dabar situacija gera (atrodė negera žydėjimo pabaigoje, kai augalai buvo išvargę nuo žydėjimo, sausros ir karščių bei turėjo labai mažai lapų). Šiemet liko įdomumas, kiek dar jos užaugs per šią vasarą, neatmetu versijos, kad augimas dar gali labai nustebinti.

Toro labai teisingai apibūdino Vaterlo pavadindama jas „beviršūnėmis“. Pas mane pasodinti keturi Toro sodinukai, dvimečiai iš mažų 0,7 litro vazonėlių. Trys iš jų auga be viršūnėlių, su gana nemažomis šakelėmis į šonus. Matosi, kad auga gerai, ta prasme šakelės gana didelės, dideliais lapais, nori augti toliau, bet nėra nei viršūnėlės ir augimo į viršų, nei naujų ūglių iš apačios augančių į viršų ir formuojančių naujus stiebus. Vietoj to auga naujos horizontalios šoninės šakelės į šonus, kurios yra nereikalingos. Ir tik viename Toro tartum yra viršūnė, tiksliau ten tokia pati šoninė šakelė, tik išaugusi vertikaliai, bet nuo tikros viršūnės skiriasi tuo, kad viršūnės greit auga, o ji yra tokio pat dydžio, kaip gretimos šoninės šakos ir toliau nelabai auga. Bei iš šio krūmelio apačios auga naujas stiprus vertikalus ūglys, tikiuosi, kad jis greit peraugs esamą krūmą ir bus nauju stiebu. Šiemet liko įdomumas, ar kiti krūmeliai išleis kokių nors stiebinių ūglių. Matosi, kad augalai turi jėgų, tik kol kas naudoja jas ne tam, kam aš norėčiau.

Bluecrop pasodinau du aukštus keturmečius krūmus. Auga gana gerai, žydėjo, užmezgė po kelias uogytes. Vienas iš jų išleido ir augina net berods 8 stiprius stiebinius ūglius (dėjau jo nuotrauką, tik suklydęs vadinau Patriotu), tai daugiausia iš visų mano šilauogių, o kitas iš krūmo apačios išleido kelis ūglius, bet visi jie ploni, nėra nė vieno tikrai gero ūglio. 8 stiebiniai ūgliai yra net per daug, suaugęs krūmas turėtų kasmet auginti po 3-5 stiebinius ūglius. Galvojau, gal vertėtų kelis jų nukirpti. Bet eksperimentui palikau visus. Gal čia krūmas staigiai išaugins daug gerų stiebinių ūglių ir greit susiformuos didelis suaugęs krūmas, o jau vėliau po tiek daug nebeleis. Beje, veisles galima atskirti ir pagal ūglius – Patrioto stiebinių ūglių koteliai apačioje raudoni, o Bluecrop – žali. Šiemet liko įdomumas, kiek išaugs tie stiprieji stiebiniai ūgliai ir ar kitame krūme išaugs nors vienas stiprus stiebinis ūglys.

Draper pasodinau du sodinukus, jie auga silpniausiai iš visų, yra gana maži, dalį laiko augimas beveik išvis sustojęs. Bet vienas sodinukas išleido ūglį iš žemės. Tas ūglys irgi auga lėtai, silpnai, yra plonas ir kažkoks raudonas, bet juokinga, kad iš tokio mažo ūgliuko apačios jau auga dar dvi šoninės šakutės. Vienas sodinukas augina dvi uogytes. Nieko ypatingo iš šių sodinukų šiemet nebesitikiu, nenustebčiau, jei šaltesnę žiemą jie apšaltų ar išvis nušaltų.

Chandler pasodinau berods trimetį. Gražiai žydėjo ir augina gražią kekę didelių uogų. Krūmas nemažai ūgtelėjo, bet daugiau ne į aukštį, o į plotį. Dabar auga stiebinis ūglys, tai gal iki vasaros pabaigos spės ūgtelti ir į aukštį. Bendras įspūdis geras, vieną kitą šios veislės sodinuką verta pasisodinti, bet didelio kiekio nesodinčiau, nes teoriškai jų derlingumas mažesnis ir atsparumas šalčiams ne pats didžiausias. O pliusas didelės uogos ir ilgas nokimo laikotarpis.

Sierra pasodinau gana didelį krūmą ir jis dar paaugo. Bet pagrinde jį sudaro gana plonos šakos, naujų stiebinių ūglių dar neišaugo. Žiūrėsim, kas toliau bus, kaip derės, kol kas jokių išvadų nedarau.

Bonus pasodinau gana didelį krūmą, gana stipriai paaugo pernykščiai šoniniai stiebiniai ūgliai ir paskutiniu metu jis pradėjo leisti naujus stiebinius ūglius. Žiūrėsim, kas toliau bus, kaip derės, kol kas jokių išvadų nedarau.

Vasara baigėsi, įdedu kiek senesnes rugsėjo 3 d. fotkes.

Iš kairės: Bluecrop, Patriot, Reka. Bluecrop ir patriot ūgtelėjo gana neblogai, Reka pradėjo augti vėliau, augo iš mažo sodinuko,  bet santykinai ūgtelėjo dar geriau.

 

Šitų šilauogių fotkių berods nedėjau, čia šiemet vėliausiai pasodintos iš kairės Bonus, Sierra ir Toro. Bonus labai išaugo ir išsišakojo, Sierra paaugo posilpniai, Toro augo "beviršūniškai", todėl ilgai nelabai augo, rezultatas vidutinis.

 

Iš kairės: Patriot, Reka, Draper (rezultate menkiausiai paaugo iš visų šiemet pasodintų), Chandler, Patriot, Toro, dar Toro, Reka, Patriot (iš šio krūmo augo labai aukštas ūglys iš senos šakos, aš jį vasarą nugnybau, kad krūmas tolygiau augtų, bet gale vasaros jis dar ūgtelėjo ir pasiekė maždaug 165 cm aukštį), Reka (ši davė aukščiausią iš Rekų ūglį nuo žemės). Ant Patriotų dar matosi uogų.

 

Iš kairės: Bluecrop (davė daugiausiai galingų ūglių iš žemės), Toro, Reka, Patriot, Draper (truputį geriau paaugo nei pirma Draper, ant šakelių matosi žiedinių pumpurų), Reka, Patriot.

 

Žiūrint nuotraukas po vieną sodinuką sunku suprasti mastelį ir juos palyginti. O matant tokias bendras nuotraukas iškart tampa aišku, kad maži pasodinti sodinukai ir toliau labai atsilieka nuo pasodintų didelių sodinukų. Jei didelis pasodintas sodinukas paaugo dvigubai, o mažas - trigubai, tai tarp jų skirtumas beveik nesumažėjo. Todėl akivaizdi išvada, kad verta sodinti kuo didesnius sodinukus, kol dar jų kaina protinga ir nėra perdaug užkelta.

Po paskutinės apžvalgos, darytos vasarą, ir kurią cituoju čia viršuje, netikėtų pokyčių neįvyko. Visi sodinukai paaugo, o Rekos, kaip ir tikėjausi, augo greičiau ir aplenkė Draper bei maždaug susilygino (ar net aplenkė) su Toro. Ant Rekų matau žiedinių pumpurų. Tikiuosi, kad sekančią vasarą derės beveik visos šios šilauogės.

Pas mane pernai ir šiemet šilauogių derlius maždaug padvigubėdavo, tokio paties padvigubėjimo tikiuosi ir 2019 metais. 2019 metais pramečiuos didelė dalis sodo (nes šiemet buvo rekordinis obuolių, kriaušių, slyvų, vyšnių, tręšnių derlius), tad labai gausus šilauogių derlius bus kaip tik laiku ir vietoje. 

[vk_]

Sode (nuo šilauogių nuotraukose į kalniuką į dešinę) stipriai apskynėme obuolius. Paprastai rudenį atskrisdavo varnų būriai ir pakapodavo gražesnius raudonesnius obuolius. O šiemet gražiausius obuolius jau nuskynėme, tai varnos atkeršijo - išvartė beveik visas žieves, kuriomis šilauogės apmulčiuotos.  Vasarą daug kartų mačiau, kad aplink šilauoges vaikštinėja kelios varnos, pavarto žieves, kažko ieško, bet uogų visai neliečia. O šiandien radau masiškai išvartytas žieves ir ištampytus kankorėžius, turbūt didelis varnų būrys padirbėjo.  Tiek to, kol uogų neliečia.

Vienas senesnis Patriotukas jau kuris laikas rudeniškai paraudęs: 

[vk_]

Beje, gal kam bus naudinga - galiu parekomenduoti mano nuotraukose matomus žalius atraminius pagaliukus.

Tie pagaliukai gražūs ir ilgaamžiai, jiems su laiku nieko nesidaro, jei jų nesulaužyti. Jie metaliniai, padengti plastiku, lenkiški. Juos perku iš čia: https://pigu.lt/lt/search?q=Plieninė+augalo+atrama

Tik verta palaukti geresnės akcijos, aš pirkau po 63 centus už 1,25 m pagaliuką ir po 77 ct už 1,50 m pagaliuką. Tų pagaliukų dar storis/tvirtumas skiriasi priklausomai nuo ilgio. Dar pirkau 1,00 m ilgio - tai tie gana ploni/silpni, nelabai verta juos pirkti. O 1,25, 1,50 ir 1,75 m visi maždaug vienodo storio, tokioms aukštoms šilauogėms verta imti 1,50 m, nes dar įbedi žemėn ir virš žemės lieka mažiau. Šiemet dar juos panaudojom šiltnamyje pomidorams ir lauke žirniams - visur gerai tiko.

[Vilmukė]

Kokie pigūs pagaliukai!  Aš lygiai tokius pat 1,50 m pirkau Žalioje stotelėje po 3,99 eur už 3 vnt.  Pirkau ir ilgesnių (1,80 m) už brangiau  

https://zaliastotele.lt/kitos-sodo-ir-darzo-prekes/augalu-atramos-lazdos/metaline-lazda-3vnt-150cm-194467

Labai ačiū už pasidalinimą šia info, nes man jų reikės daugiau ir dabar jau žinau, kur jie gerokai pigesni  Aš juos naudojau šiltnamyje pirmą kartą šiais metais ir patiko. Tvirti tokie.

[Vilmukė]

VK  šilauogės labai gražiai, tiesiog pavyzdingai pasodintos  Gražu žiūrėti  

[vk_]

Prieš 2 valandų, Vilmukė pranešimas:

Aš lygiai tokius pat 1,50 m pirkau Žalioje stotelėje po 3,99 eur už 3 vnt.     Tvirti tokie.

Aš beveik garantuotas, kad kalbame apie skirtingus, o ne vienodus pagaliukus. Manau, kad tavo nurodyti yra stipresni ir gal kažkiek grubesni. Pigu.lt, atrodo, irgi būna tavo minėtų pagaliukų. Mano minėti netiks pririšti didesniems augalams kaip kokios obelaitės ar pan., nes per silpni.

[vk_]

Prieš 2 valandų, Vilmukė pranešimas:

VK  šilauogės labai gražiai, tiesiog pavyzdingai pasodintos  Gražu žiūrėti  

Dėkui. Turiu pripažinti, kad iki šių metų net 4 kartus šilauoges pasodinau su klaidomis. Tik šiemet, tikiuosi, pirmą sykį pasodinau jas teisingai. Todėl ir sakau, kad per brangu mokytis iš savo klaidų, geriau mokykitės iš mano klaidų. 

[vk_]

Šiandien vėl radau gražią grybų krūvelę: 

Bet, deja, jie auga už tranšėjos ribų, tad tikriausiai jie auga atsitiktinai, o ne dėl mikorizės su šilauogėmis:

[Vilmukė]

Vietoj šitų grybų galėtų augti baravykai, tai nors kokia nauda būtų    

[Vilmukė]

On 2018-10-02 at 21:59, vk_ pranešimas:

Dėkui. Turiu pripažinti, kad iki šių metų net 4 kartus šilauoges pasodinau su klaidomis. Tik šiemet, tikiuosi, pirmą sykį pasodinau jas teisingai. Todėl ir sakau, kad per brangu mokytis iš savo klaidų, geriau mokykitės iš mano klaidų. 

O kokie šiemetinio šilauogių pasodinimo ypatumai?  

[vk_]

Prieš 13 valandų, Vilmukė pranešimas:

O kokie šiemetinio šilauogių pasodinimo ypatumai?  

Jei trumpai, tai viskas labai paprasta: 

1)      Pasodinta į rūgščių durpių substratą;

2)      Substratas atskirtas nuo paprastos žemės,

3)      Apmulčiuota.

Visa tai nuo pavasario detaliai aprašyta temoje ir nuotraukos sudėtos.

Kokias klaidas dariau iki šių metų?

1)      Gal prieš 10 metų žmona nusipirko šilauogę ir paprastai pasodino paprastoje žemėje. Nieko ji neaugo, kokią pasodino, tokia maždaug ir buvo. Kitais metais ar dar vėliau aš kartą jos vos neišroviau kaip piktžolės, bet prisiminiau, kad lygtai kažką sodino. Paklausiu žmonos, ar ten jos kažkas pasodinta, ji ilgai galvojo, po to sako „šilagėlė, oi ne šilauogė“. Vėliau ją persodinau į kitą vietą, internete paskaitęs persodinau į spygliuočių krituolius sumaišytus su žeme ir dar tręšiau specialiomis trąšomis. Pirmais metais išaugo gal 6 naujos šakos, bet jau sekančiais metais turbūt perpuvo tie spygliai, žemė gavosi kieta sunki ir šilauogė vėl nustojo augti. Vėliau nusipirkau dar vieną šilauogę, ją pasodinau šalia, abiem joms pribėriau rudų durpių. Kažkiek augo, bet gana silpnai. 2016 metais dar internete prisiskaitęs apmulčiavau šias šilauoges pušų žievėmis ir parūgštinau specialia MKDS priemone dirvos rūgštinimui, tuo pačiu jos ir pasitręšė. Dar vasarą per sausras kelis kartus palaisčiau, ko anksčiau niekada nedarydavau. Ir staiga šilauogės ėmė gerai augti. Rudenį nukrito lapai ir liko dideli pumpurai. Galvoju, kas čia? Gal erkiniai pumpurai kaip būna juoduosiuose serbentuose, gal reikia juos nuskinti. O ten, pasirodo, buvo žiediniai pumpurai, gerai, kad jų nenuskyniau. Dabar tos šilauogės gana gerai dera kasmet nuo 2017 m. Klaidos: nebuvo normalios duobės, pradžioje sodinta be durpių, nemulčiuota, šonai neatskirti, pasodinta per arti vyšnios ir trešnės, tai joms užaugus atsirado šešėlis.

2)      2016 m. pasodinau 8 šilauoges. Iškasiau duobę 2x8 m, šonus atskyriau, pripyliau juodų durpių, kurių pigiai gavau iš kasančių tvenkinius, pasodinau aplink pačias šilauoges įberdamas nedaug rudų durpių. Ne iškart, o vasaros viduryje apmulčiavau žievėmis. Didžiausia klaida – juodos durpės, jos puikios daržui, o šilauogėms į substratą galima dėti jų kokių 20%, bet ne jas grynas pilti.

3)      2017 m. balandį pasodinau 6 šilauoges. Iškasiau duobę 2x3 m. Pasodinau kaip ir prieš tai pagrinde į juodas durpes, apmulčiavau. Klaidos – juodos durpės ir, kaip jau ėmė aiškėti, kad paaugus šilauogėms tampa per ankšta sodinant dviem eilėmis kas metrą.

4)      2017 m. daugiau nebeplanavau sodinti šilauogių, bet gegužę supjovėm malkas ir liko daug pjuvenų. Tai iškasiau tranšėją 1x2 m, ją pagrinde užpildžiau pjuvenomis ir pasodinau dvi dideles šilauoges aplink pačias šilauoges įberdamas nedaug rudų durpių. Klaida – per mažai durpių įberta.

Tai šiemet taisydamas klaidas ratais atkasiau substratą aplink tas seniau pasodintas šilauoges ir pribėriau rūgščių durpių, pamaišydamas su pjuvenomis, granuliuota siera ir vermikompostu. O iškastą blogą substratą – juodas durpes ir pjuvenas – subėriau į naujai sodinamų šilauogių tranšėjas, nes pamaišant tai visai puikus dalykas.

Pagal dabartinį mano supratimą, į tranšėjos apačią galima pilti daug pjuvenų, net iki pusės tranšėjos, o rudas durpes galima pamaišyti pridedant juodų durpių. Bet sodinti šilauoges vien į juodas durpes ar pjuvenas nėra gerai, prie šilauogių šaknų turi būti gana nemažai rūgščių durpių substrato.

Tad šiemet sodindamas išvengiau visų šių klaidų bei pasodinau atviroje vietoje, kur niekas šilauogių neužtemdys. Linijoje tarp šilauogių 1 m atstumas gana mažas, suaugusios jos susilies šakomis, bet joms pakaks šviesos, nes tarp linijų palikau didelį atstumą. Dabartinėje vietoje gal per daug vėjuota, tenka gana daug jas pririšti prie kuoliukų. Na bet iš šiaurinės pusės ten auga eglutės, vėliau bus kiek didesnė užuovėja.

[shaulinis]

Sveiki. Ką manot jei iš rudens pabarstyčiau miltelių pH mažinti? Šeip visur rašo anksti lavasarį pakėlus mulča papilti. O jei iš rudens dar prieš mulčiavimus?

[vk_]

Prieš 5 valandų, shaulinis pranešimas:

Sveiki. Ką manot jei iš rudens pabarstyčiau miltelių pH mažinti? Šeip visur rašo anksti lavasarį pakėlus mulča papilti. O jei iš rudens dar prieš mulčiavimus?

Manau, kad šilauogei tinkamas pH reikalingas ne tik augimo metu vasarą, bet ir ramybės metu žiemą. Gerame pH turi geriau peržiemoti ir būti stipresnės tiek šilauogės, tiek grybiena. Todėl verta parūgštinti, jei manai, kad rūgštingumo trūksta.

Kitas klausimas, kuo parūgštinti? Kas yra tavo minėtų miltelių sudėtyje? Šiaip paprastas ir efektyvus būdas parūgštinimui yra 10 litrų kibire ištirpinti du arbatinius šaukštelius be kaupo citrinos rūgšties ir tuo vandeniu palaistyti šilauoges.

[vk_]

On 2018-06-25 at 10:52, vk_ pranešimas:

Praktiška apžvalga kaip galima rūgštinti:

Čia sako, kad siera gali nudeginti šaknis. Manau, kad čia jis suklydo, nes kaip rodo jo matavimai, pati siera išvis nerūgšti, o mikroorganizmams ją perdirbant rūgštis gaminsis po truputį ir taip pat negalės nudeginti.

Prikeliu video apžvalgą apie rūgštinimo būdus ir jų efektyvumą.

[shaulinis]

Laisčiau actu 9% karts nuo karto. Bet kadangi krūmus laistau šulinio vandeniu kurio pH 7,3 teks rūgštinti. Visokių tų miltelių yra vienus lyg sieros pagrindu mačiau kitų nepamenu