Jump to content
drapox

Klimato kaita, orų permainos-iššūkis augalininkystei

Recommended Posts

prieš 27 minutes , Uk. Jomantas pranešimas:

Man atrodo dienos anekdotas. Ekologas plius no tillas, gal kokiem 5 metam pries tai isvalius dirva nuo daugiameciu

Piktzoliu seku dirvoj keliem simtam metu yra, tai kaip ja isvalyt nelabai isivaizduoju.

Share this post


Link to post
Share on other sites
Prieš 2 valandų, edviuks pranešimas:

Varputi kuo puikiausiai isnaikina dobilai. Siemet pabandziau ir su garstyciom. ispjove, tiesa tik koki 80 - 90proc. Simto procentu efektyvumo tikrai nera. 

Nebent pavienius varpucio uglius, kur labiau varputis isisaknyjes jis kuo puikiausiai suvalgo viska ka iseji. Dobilai tikriausiai ji isnaikina kai juos sienauji ir verti atzelti varputi is saknu, taip ji nualindamas. 

Share this post


Link to post
Share on other sites
prieš valandą, min-de pranešimas:

Piktzoliu seku dirvoj keliem simtam metu yra, tai kaip ja isvalyt nelabai isivaizduoju.

Nekalbant apie ekologija, o šiaip apie dirbimo būda tai ardamas arba skusdamas tikrai jų neišnaikinsi ir nesusimažinsi. No till visai kitas reikalas. Piktžolių bankas visame armenyje yra. Kuo daugiau žemę dirbi tuo daugiau jų tiek atari tiek užari. Atartos sudygsta, užartos išlys kitais metais. No till žemė nejudinama reiškia piktžolės dygsta tik tos kurios yra apie 5 cm nuo paviršiaus. Ilga laiką nemaišant žemės būtent šitame mažame sluoksnyje piktžolių sėklų gali mažėti "resūrsas" jei technologiškai  viskas bus atliekama teisingai. Apie naujas sėklas atnešamas nekalbu, nes jos tiek vienoj tiek kitoj technologijoj egzistuoja. Bulgarijoj ūkininkai su no till pastebimai susimažino jų skaičių. Tik reikia suvokt viena dalyka, kad nėra nei sėjamųjų stebūklingų nei aketėlių, nei plūgų nei skutikų. Yra pilna technologija auginimo, žemės dirbimo, sėjomainos. O kai priversim žemę gerėt, o ne prastėt kaip dabar pas beveik kiekvieną ūkininką, ji mums atsilygins.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Nepasakyčiau, kad daly lauku ariant daly skutant žemė blogėtų. Vien su no till kažin ar išsiversi. Vis tiek turės būti koks diskinis ir noraginis skutikas prie ūkio taip kad vien su 5cm dirbimu neišsiversi, reiks kutent ir giliau ypac kai laukai būna išmauroti kombainais šlapiais metais

Share this post


Link to post
Share on other sites

Arimas jau atgyvenes mano nuomone, nors pats ariu, nes papraščiausiai ūkis per mažas ir neišeina taip  greitai pasikeist kaip norėtusi. Žinai Viliau labai retas pripažysta ir pasako, kad aš klydau arba nebuvau visai teisus ir t.t Žmonės taškosi nesveikom N normom. Kad užaugint 7-8 t/ha kviečių po 250 vm N duoda. Jau šiaip daugelis aria prastai, ne išimtis ir aš "tikrai norėčiau geriau, bent tai padaryt, bet nesugebu", o jau paie šįmet metus net nėra ką kalbėt... Pilnas internetas nuotraukų kai aria pelkęs ir dar kai pasakai, kad vyrai blogai darot vos ne gauni pizdy iš penkiolikinių kur tėvas art davė. Rėkia pilna burna kad jei turi 10 ha tai gali laukt, o kai reikia 200 ha ale suart nėr kada bovytis. Nu su tokiu mastymu tai nelabai ką ir galiu pasakyt... Kai tėvas mano nusipeža taip tai dar galiu suprast visokių ššš jie savo laikais matę, bet iš  jaunų (norisi galvot) perspektyvių žmonių kai tokius briedus girdi tai supranti, kad niekur nieks netobulėja, o atvirkšiai dar iš per gero gyvenimo ir bukėja :)  Kita vertus gerai, kai tokie atlaparankiai bankrutuos gal žemelės atsiras. Tik kažin ar ją bus dar galima vadint žeme... Sorry už pesimizmą tokį, nenoriu nieko blogo nusakyt, noriu tik, kad tobulėtume visi kartu :)

Share this post


Link to post
Share on other sites

Nieko nebūna per dieną,mes planuojam,o gamtos sąlygos padaro savaip,sejau šiemet no till ir matau tame ateitį,bet iki to laiko,dar daug ką reikia atlikti,o tam reikia patirties, žinių,nes viskas nuo gamtos priklauso,viena sėti į sausą raziena, visiškai kita į vandenį.

Share this post


Link to post
Share on other sites
Prieš 9 valandų, waldasxl pranešimas:

va musu akmenuotoi dirvoi tai tikrai pasiteisintu

Šiaip gal ir neblogai gaunasi, visas varputis paviršiuj. Bet labai jau menkas darbo našumas gaunasi. Ir kitas dalykas, tai sąlygos reikalingos išskirtinės. Turi būti labai sausa, kitaip gausis ne varpučio naikinimas, bet dauginimas ir sodinimas, kad ir tokiais metais kaip šie. Supratinga moteriškė neina daržų ravėti prieš lietų, tai čia panaši situacija irgi yra. Jei palytų visas darbas perniek.

O šiaip yra vienas geras bet neprotingas būdas varpučiui naikinti. Palieki pūdymą ir zulini su kultivatorium 10 - 12 kartų per vasarą. :icon-wink: Aš gal ir nebandęs, bet mano tėvas taip varputį naikindavo daug metų ir laukai buvo švarūs. Yra tik dvi problemos, tai finansinė ir laiko.

Share this post


Link to post
Share on other sites
prieš 30 minutes , drapox pranešimas:

Šiaip gal ir neblogai gaunasi, visas varputis paviršiuj. Bet labai jau menkas darbo našumas gaunasi. Ir kitas dalykas, tai sąlygos reikalingos išskirtinės. Turi būti labai sausa, kitaip gausis ne varpučio naikinimas, bet dauginimas ir sodinimas, kad ir tokiais metais kaip šie. Supratinga moteriškė neina daržų ravėti prieš lietų, tai čia panaši situacija irgi yra. Jei palytų visas darbas perniek.

O šiaip yra vienas geras bet neprotingas būdas varpučiui naikinti. Palieki pūdymą ir zulini su kultivatorium 10 - 12 kartų per vasarą. :icon-wink: Aš gal ir nebandęs, bet mano tėvas taip varputį naikindavo daug metų ir laukai buvo švarūs. Yra tik dvi problemos, tai finansinė ir laiko.

Jo, kai mokinomės, tai sakė, kad norint išnaikinti varputį reikia per vasarą iki 4 kartų suarti, nes šaknys išdžiūna ir sunyksta.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Visu pirma garantuoju ne pas viena nera tokio varpucio kiekio kaip siame video. Del akmenu problemos yra tik su dideliais, nes skutiko darbas max 10-15cm rotorius dirba 5-7cm. Kas del darbo nasumo tai yra ir 6m plocio. Su juo pravaziavai 1-2kartus ir turi ta pati ka su kultivatorius tuos 10-12 kartu drostum ir tai dar didelis klausimas.

Share this post


Link to post
Share on other sites

pagrindine problema yra laikas. siaip ir su diskiniu kokius 4is kartus kas savaite sudirbus ir pasejus didese norma zieminiu rugiu turetu jo stipriai sumazet, bet per javapjute didele prabanga tiek kartu zeme raizyt. o dar ir salygas pataikyk

Share this post


Link to post
Share on other sites

Čia visi kalba apie žemes gerinima ir t.t su no till zeme pageres, atsiras daug mikroorganizmu, jie prades dirbti, maziau reikes herbicidu ir fungicidu sutinku, skamba graziai. Bet kaip pvz išariu 30 metu nejudinta pieva, kurioje gausu mikroorganizmu, nes jos niekas nedirbo ir netrukdė mikroorganizmams, tai nepamačiau jokiu stebuklu, reikia ir to herbicido ir fungicido ir ne mažiau :D 

Share this post


Link to post
Share on other sites
prieš 20 minutes , caper pranešimas:

Čia visi kalba apie žemes gerinima ir t.t su no till zeme pageres, atsiras daug mikroorganizmu, jie prades dirbti, maziau reikes herbicidu ir fungicidu sutinku, skamba graziai. Bet kaip pvz išariu 30 metu nejudinta pieva, kurioje gausu mikroorganizmu, nes jos niekas nedirbo ir netrukdė mikroorganizmams, tai nepamačiau jokiu stebuklu, reikia ir to herbicido ir fungicido ir ne mažiau :D 

reikia ir dar daugiau,nežinau visa tai skamba kaip sapnas tas no till ;)

Share this post


Link to post
Share on other sites
prieš 2 minutes , ceck pranešimas:

reikia ir dar daugiau,nežinau visa tai skamba kaip sapnas tas no till ;)

Nes taip ir yra. No till atkeliavo is sauso klimato zonos, kur zemes dirbimas ekonomiskai nenaudingas del dregmes nuostoliu. Ten ir humuso storis virs 50 cm. Kazko neteko matyt toj pacioj youtubej, kad kas naudotu notill zemo humusingumo dirvose. Nes pastaroju zymiai jautresne suslegimams ir no til pagyvuotu keleta metu ir bam.. batai.. 

Share this post


Link to post
Share on other sites
prieš 8 minutes , min-de pranešimas:

Nes taip ir yra. No till atkeliavo is sauso klimato zonos, kur zemes dirbimas ekonomiskai nenaudingas del dregmes nuostoliu. Ten ir humuso storis virs 50 cm. Kazko neteko matyt toj pacioj youtubej, kad kas naudotu notill zemo humusingumo dirvose. Nes pastaroju zymiai jautresne suslegimams ir no til pagyvuotu keleta metu ir bam.. batai.. 

Mano nuomone no till labiau naudingas visiems chemijos gamintojams o ypač monsanto nei pačiam dirvožemiui. 

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti




×