Jump to content
ricardaas

Veja sodyboje

Recommended Posts

atradom dar viena nesamone,purkstukai su ismeigiamu koteliu kainuoja brangiau negu su padekliuku tokiu,tai pirkom su padekliukais.Juos nusukam,ir prisukam toki antgali kuris tinka uzsukti ant to trisakio(tie antgaliai metaliniai,nuo profesionalaus darzoviu laistymo irenginio,bet galima juk bet kokius pritaikyti) :):icon-wink:

tai ateini su purkstuku prie to sulinelio,nusuki zagluske,uzsuki purkstuka ir eini siurblio ijungt. :):icon-wink:

Dangtelius galvojom ir mes padaryt,bet kad suzele veja ir nesimato ju.

Tu vadinamu trisakiu,ir alkuniu rasi santechnikos parduotuvese,panevezyje yra "jaukurai" ir "santrika"atrodo,nepirk vamzdzio,jei nezinai ar bus tokiam vamdziui trisakiu ir alkuniu,mes vos radom,reikejo savaite laukt kol uzsake ir atsiveze.:):icon-wink:

beja,pasikloti vamzdius nebuvo taip jau ir sunku,per pusdieni suklojom(dirbom tryse) :)

sekmes darbe :icon-wink:

Share this post


Link to post
Share on other sites

Kiek žinau,rudenį veją galima tręšti tik trąšomis,turinčiomis P(Fosforo)ir K(Kalio).Jei yra N(Azoto)-netinka.Vasarą tręšiau kompleksinėmis NPK.Dabar ieškojau pirkti rudeninių-radau "Agrochemoje" pavadinimu "Ruduo",ten PK trąšos viskam tinka...bet paskaičiau kad vejoms ir gazonams įterpti prieš sėją ,o pas mane jau pasėta :D . Tai ir susilaikiau...manau geriau netręšti,nei patręšti blogai...Kaip kiti mano :icon-question:

Share this post


Link to post
Share on other sites
MX1    8

Automatinių vejos laistymo ir augalų drėkinimo sistemomis užsiimu 7 metai. Pradiniai ir esminiai dalykai prieš planuojant įsirengti požeminę laistymo sistemą yra: vandens šaltinis (miesto vanduo, šulinys, upė, prūdas, surenkamas lietaus vanduo, grežinys). Jei turit grežinį tai atitinkamai turit ~ 3,5 atmosferos slėgį. Dar trumpai paaiškinsiu kokie purkštuvai yprastai naudojami:

1. Statiniai (purškia iškart užduotu kampu vienu metu, atstumas +- 1-5 metrai, minimalus darbinis slėgis 1-1.5 atmosferos)

2. Rotoriniai (sukasi į priekį ir atgal užduotu kampu, naudojami ne pramoninėse zonose ir pasižymi tyliu darbu, atstumas ~3-25m., minimalus slėgis 3 atmosferos)

3. Plaktukiniai (sukasi į priekį ir atgal užduotu kampu, naudojami pramoninėse zonose, parkuose, daržuose ir panašiai, kur nesvarbus skleidžiamas "plaktukinis" garsas, atstumas ~ 5-25 m., minimalus slėgis 3 atmosferos)

p.s. išpurškiamas atstumas priklauso nuo slėgio ir nuo purkštuve stovinčios galvutės t.y. purkštuvo debeto...

Kiek purkštuvų galima pastatyti ant vienos sekcijos, kad visi iškiltu ir purkštu tiek kiek reikia? Aš tam naudoju laistymo projektavimo programą. Kažkada apskaičiuodavom suminius debetus purkštuvų ir ant lapelio ... svarbu žinot ką skaičiuot...slėgio praradimai ir panašiai...Kiek purktuvų galima pastatyti ant vienos sekcijos galima atsakyti, kai yra žinomas įvado slėgis, debetas, atstumai tarp artimiausio ir tolimiausio sekcijos purkštuvo ir purktuvų galvučių ( koki galvučių debetai)

Kitas svarbus dalykas, kuris dažnai pasitaiko įrengiant laistymo sistemas...statiniai ir rotoriniai purkštuvai pastatomi ant vienos sekcijos... Kodėl blogai? todėl, kad statiniai purkštuvų debetas keletą kartu didesnis nei rotorinių purkštuvų, ko pasekoje per sekcijos veikimo laiką vienoje vietoje pasidaro balos, kitoje nepakankamai palaistoma. Dar viena klaida, tai įrengiant purkštuvus nepakankamai tankiai pastatomi purkštuvai (blogas persidengimas) ko pasekoje atsiranda "geltoni", nepalieti plotai ... nes visam šiam reikale dalyvauja ir vėjas, to dažnai neįvertina žmonės kurie įsirenginėja sistemas prieš tai nepasikonsultavę.

Iš ko susideda automatinė laistymo sistema:

1. Kolektorinė dėžė

2. Elektromagnetiniai vožtuvai (kiek sekcijų tiek vožtuvų, kartais statomas papildomas ant įvado priklausomai nuo komplektacijos)

3. Lietaus daviklis (būna, su laidu, belaidžiai, su šalnų funkcija ar be jos), lijant lietui nepaleidžiamas laistymas.

4. Dirvožemio drėgmės daviklis, kaip papildoma opcija (naudojama, kur reikalinga laistymo precizika ir vienodas gruntas, laistant vejo jo tikrai nereikia)

5. Hidrantai (tai tie vadinami papildomi greito vendens pajungimo taškai, prisipilti vandens į kibirą ar nusiplauti mašiną ir panašiai...)

6. Vamzdžiai (LDPE), įvadui naudojame (HDPE), kapilairinė žarna su su ar be slėgio kompensacijos ir su individualiu atstumu tarp lašintuvu ar standartiniu.

7. Drenažiniai vožtuvai jei tokie įrengiami.

8. Programatorius ( būna 2,4,6,9,12,16... sekcijų), tai valdymo įrenginys kuris valdo elektromagnetinius vožtuvus, t.y. kiek kada ir kokiai zonai galima laistyti. Priklausomai nuo programatorių modelių ir gamintojų būna iki 10 atskirų startų per parą galimybė užduodant kiek laiko ir kuriai zonai nepriklausomai vienai nuo kitos reikai laistyti. Tarkim šiaurinėje namo pusėje laistymo trukme bus trumpesnė nei pietinėje + dar reikia atsižvelgti į gruntą.

9. Sujungimai, alkūnė, trišakiai.

10. Purkštuvai.

Padrika informacija iš galvos, bet labai sunku trumpai paaiškinti subtilybes, bet gal kam padės mano informacija prieš pradedant darbus susimąstyti, o po to juos pradėti, nes perdarymas yra brangesnis dalykas nei įrengimas :icon-exclaim:

Jei domina medžiagų kainos, galit užmesti akį mano puslapyje: www.mtsistemos.lt

Taippat galit pamatyti ir keletą mano atliktų darbų foto.

Sėkmės, kad viskas Jūms žaliuotu :)

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sveiki,

Kadangi labai daug nenusimanau vejos sodinime tai paklausiu jusu keleta klausimeliu. Nesenai pasejau veja, taciau uzsejus ir suvolavus man liko tokios kaip ir bangeles, nelygumai ar jie tures itakos vejos pjovimui, ar jausis vaiksciojant? ar man geriau uzberti koki 1 cm zemiu ir bandyti uzlyginti, o gal suvesejus vejai tai net nesijaus? Ir dar, pasejus ir grebliuku iterpus bei uzvolavus veja, pavirsiuje man vistiek matosi daug seklyciu- ar jos sudygs ar žus?

Ačiū

Share this post


Link to post
Share on other sites
MX1    8
Sveiki,

Kadangi labai daug nenusimanau vejos sodinime tai paklausiu jusu keleta klausimeliu. Nesenai pasejau veja, taciau uzsejus ir suvolavus man liko tokios kaip ir bangeles, nelygumai ar jie tures itakos vejos pjovimui, ar jausis vaiksciojant? ar man geriau uzberti koki 1 cm zemiu ir bandyti uzlyginti, o gal suvesejus vejai tai net nesijaus? Ir dar, pasejus ir grebliuku iterpus bei uzvolavus veja, pavirsiuje man vistiek matosi daug seklyciu- ar jos sudygs ar žus?

Ačiū

Nieko nedaryk, viskas bus gerai.

Jau turbūt ir yra gerai :)

Share this post


Link to post
Share on other sites
Kas šiemet sėjot veją. Kokią sėklą pirkot, kur, kaip sudygo, kaip atrodo? Ir maždaug kiek kainuoja arui?

Pasėjau pirktą iš Muneros Kaune.

sudėtis - eraičinas dviejų rūšių

60 proc. festuca rubra commutata

20 proc. festuca rubra trichoptyllle

ir 20 proc. pievinė miglė poa pratensis

Sėkla lenkiška,kaina apie 12 Lt/kg,3 kg/arui.Tik vakar pasėjau,tai dar negaliu vertinti

Share this post


Link to post
Share on other sites

Laisvai galima apsieiti ir su 200 kg/ha. Priklausomai koks misinys.

Didzioji dauguma prekybos centruose parduodamu misiniu niekam tike. Juose akivaizdziai per daug svidres (lolium perrene).

Mano rekomendacijomis svidres neturetu buti daugiau nei 15 proc.

Seklos kiekis itakojamas velesnes prieziuros subtilybemis.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Vejos sekla parenkama pagal jos paskirtį, konkečią vietą, dirvožemį ir kitus dalykus. vejos sudėtį reikėtų rinktis atsižvelgiant į būsimą vejos paskirtį. ir kiekis ne mažesnis kaip 2.7 kg vienam arui, bettai rpiklauso nuo konkrečios vejos rūšies. taip pat kiekvienos rūšies veja reikalauja atitinkamos priežiūros. ir nereikia maišyti vejos su pievom.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sveiki, arba neradau diskusijos, arba nieks nediskutavo ta tema. Noreciau paklausti, kaip isgyvendinti samanas is vejos. Parduotuveje dave milteliu, gelezies sulfato, jei neklystu. Nupurskiau, kai kur net susidvigubino purskimas, nes norejau visa tirpala ispurkst, samanos labai greit sureagavo ( patamsejo), bet taip pat greit ir vel suzaliavo. Rekomendavo patamsejusias, isgrebt, bet kaip tai padaryt, gi visa veja issidarkys. Gal dar kokiu priemoniu yra? Busiu dekingas uz patarimus...

Share this post


Link to post
Share on other sites
Sveiki, arba neradau diskusijos, arba nieks nediskutavo ta tema. Noreciau paklausti, kaip isgyvendinti samanas is vejos. Parduotuveje dave milteliu, gelezies sulfato, jei neklystu. Nupurskiau, kai kur net susidvigubino purskimas, nes norejau visa tirpala ispurkst, samanos labai greit sureagavo ( patamsejo), bet taip pat greit ir vel suzaliavo. Rekomendavo patamsejusias, isgrebt, bet kaip tai padaryt, gi visa veja issidarkys. Gal dar kokiu priemoniu yra? Busiu dekingas uz patarimus...

Na geležies sulfatas tik laikinas sprendimas, net ir išgrebus atsiras greit ju vel. Samanos atsiranda užmirkusioje,rūgščioje dirvoje. norint išnaikint samanas reikia pašalint jų atsiradimo priežastį. Kad patarti konkrečius veiksmus reiktų išsamiau susipažint su vieta kurioje auga, salygom. o bendri kompleksiniai veiksmai turėtų būti. Aeracija, dirvos kalkinimas. esamas samanas pasalinti butina ir nereikia baimintis kad isidraskys velena galima paberti truputi seklos ir ji greitai vel sutankes. tačiau netinkamai priziurint po kurio laiko jos vel atsiras

Share this post


Link to post
Share on other sites

Dabar labai populiaru vejos laistymo sistemos, kurios veikia automatiniu būdu, laisto tik tada kai labiausiai to reikia vejai (vėlai vakare ir anksti ryte) . Pats įsigijau šią sistemą, iš pradžių galvojau, kad be reikalo pinigus išleidau, bet dabar labai džiaugiuosi ir kasdien lieku nustebintas. Beje labai daug brangaus laiko sutaupo kai nereikia lakstyti su 50 m žarna ar laistytuvais. :) Rekomenduoju.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti


×