Nušalimai

[drapox]

Tai ka, reik daryt išvadas;

1. sunkios sėjamosios

2. prasti skutikliai

3. pakeistas sėklu genofondas ar genotipas

4. sėklininkystės institutai pjauna gryba

Kiek suprantu tai čia pagrindinės priežastys, a... tiesa dar veislės žiemkentiškumas ir kaip sakė Vilius CHRIENOVI orai turi nedidele itaka žiemojimui.

Ar manai, kad tos priežastys taip ir išsirikiavę svarbumo tvarka? Bet vienaip ar kitaip baigiam prieiti prie tos minties, kad tai nėra vien dėl orų, o susiklosčiusi priežasčių visuma.

Gal kas yra pastebėję kokius iššalimo skirtumus gretimuose laukuose tos pačios veislės dėl dirbimo būdo, technikos ir pan.? Šiaip tai tuo klausimu gal greitai pamatysim atsakyma LA bandymų laukuose prie Viabaltik, nes mačiau lyg ant stendo buvo rašyta arimas-skutimas. Tik kad tai vis tik ne vienų metų reikalas, o per keletą metų prie to matyt prieinama.

P.S. Ir kadangi velykos artėja, tai ir aš pabūsiu nuolaidus kaip ir kolega. Atsiprašau Algi už pasikarščiavimą. Jau pasitaisiau.

[justis]

pres keleta metu, kai visi rapsai issalo, tiesiai i kvieciu raziena seti rapsai isgyveno ir nebloga derliu dar dave. sekla ta pati. tas laukas nebuvo artas 3 metus. Turejo buti zeme kieta, ir minimaliai dirbta. Tad lengva technika ir puri zeme taip pat nevisada duoda rezultata. Razienos galbut apsaugojo rapsa, nedave susti po sniegu. Beje, sie rapsai buvo paskutiniai seti. Manau, kad anksti setos kulturos yra atsparios salciams, kai sniego nera daug. Veliau setos kulturos salciui su mazai sniiego nera tiek atsparios, taciau labiau pernesa sutima pavasari, kuomet laukuose dar nemazas sniego sluoksnis ir lauko temepratura aukstesne, nei kad anksti seti.

[edviuks]

o ir seip, Kvietrugiai, kad ir koke sekla naudojam niekam neissala. nei kaimynui nei mums. Mistika kažkokia. Kvieciai iššala, kvietrugiai neikarto. Kvieciu siandien apvaziavau ir radau jau reikes atseti 15ha lauka..

O kvietrugiai gražut gražutėliai.

Rapsa ir ruoskis aliaska atset jei jau kvieciai deja i aki... beja kokia kvieciu veisle?

Drapox dar galime prideti seklininkystes institutai pjauna gryba.. pavyzdziui lyginant senaja zenta ir naujaja zenta... pakeistas genotipas del kurio naujoji zenta nebeziemoja.. Su ada ir itariu kazkas netaip.. del kitu negaliu atsakyt... plius ir veisles stengiames set vis derlingesnes trumpasiaudes del kuriu ziemojimo balas taip pat mazeja ir aisku klimatas hrienovas.....

Rapsas dar gyvuoja pakolkas. Tikekimes geriausio .

Kvieciai berods Agil veisles.

Del tu kvieciu ir seip is rudenio prastokai atrode. Po rapsu vasariniu apariau, nuvalkiavau kadangi po valkiavimo savaite uzpyle lietaus ir nebuvo imanoma ivaziuoti , po keletos dienu pralekiau su germinatoriumi ir pasejom. Tiesa is rudens trasu nedeta buvo .

kur buvo is po pernai metu meslo uzvesta rubezius toks , ten is rudens gražiai atrode ir dabar gerai atrodo bet ten tik tarpelis toks.. o kur nebuvo visi atrode jog nespejo daaug iki reikiamo lygio ziemojimui.

[viktorass]

Na man tai tenka susidurt kai tam pačiam ir taip pat idyrbtam lauke bet skirtingos veislės, vienos iššala kitos ne.

Dar mano supratimu didelia reikšme turi sėjos gylis.

Dar sėkla reik pirkti iš rimto tiekėjo (jeigu imanoma dauginta kilmės šalyje)

Iš padargu tai svarbiausias skaityčiau sėjamoji o plugas ar skutikas ne taip svarbu (dėl išalimo)

Tie bandymai kur Drapox minėju tai čia kur nuo Lančiunavos link Panevežio važiuojant po dešine puse?

[Vilius]

Tai ka, reik daryt išvadas;

1. sunkios sėjamosios

2. prasti skutikliai

3. pakeistas sėklu genofondas ar genotipas

4. sėklininkystės institutai pjauna gryba

Kiek suprantu tai čia pagrindinės priežastys, a... tiesa dar veislės žiemkentiškumas ir kaip sakė Vilius CHRIENOVI orai turi nedidele itaka žiemojimui.

Ar manai, kad tos priežastys taip ir išsirikiavę svarbumo tvarka? Bet vienaip ar kitaip baigiam prieiti prie tos minties, kad tai nėra vien dėl orų, o susiklosčiusi priežasčių visuma.

Gal kas yra pastebėję kokius iššalimo skirtumus gretimuose laukuose tos pačios veislės dėl dirbimo būdo, technikos ir pan.? Šiaip tai tuo klausimu gal greitai pamatysim atsakyma LA bandymų laukuose prie Viabaltik, nes mačiau lyg ant stendo buvo rašyta arimas-skutimas. Tik kad tai vis tik ne vienų metų reikalas, o per keletą metų prie to matyt prieinama.

P.S. Ir kadangi velykos artėja, tai ir aš pabūsiu nuolaidus kaip ir kolega. Atsiprašau Algi už pasikarščiavimą. Jau pasitaisiau.

Atsimenat kolegos uzpernai metus kai atsejinejom berods rapsai.lt straipsniukas is lino agro agronomu, dali kaltes suverte ukininka, del veisliu nustume i gala kaip salutinius http://www.rapsai.lt/agrotechnologiju_naujienos/veiksniai_nuleme_2010_m_ziemkenciu_neperziemojimo_arba_dalinio_neperziemojimo_priezastis_lietuvoje/

Veiksniai, nulėmę 2010 m. žiemkenčių neperžiemojimo arba dalinio neperžiemojimo priežastis Lietuvoje:

PAGRINDINIAI:

1. Žema (-16-26 0C) temperatūra krūmijimosi mazgo ir viršūninio pumpuro zonoje;

2. Pasėliai nepadengti sniegu;

3. Gilus (70-130 cm) įšalas;

4. Drėgnas ruduo ir gruodžio 26-27 d. lietus-lijundra (dėl šios priežasties pasėliai buvo apsemti daugiau nei 40 parų).

ŠALUTINIAI (sustiprinę pagrindinių veiksnių poveikį):

1. Rudeninės sėjos vėlavimas (rekomenduojama rapsų sėjos pabaiga iki rugpjūčio 15 d., kviečių - iki rugsėjo 20 d.);

2. Sumažintos trąšų normos;

3. Nekokybiškos sėklos, silpna dygimo energija (sėklų drėgmė daugiau kaip 15%, kai turėtų būti iki 13 %);

4. Neteisingai pasirinktas 2-3 cm sėjos gylis (turi būti-4-5 cm, krūmijimosi mazgas turi formuotis 3 cm gylyje, o ne dirvos paviršiuje);

5. Miško žvėrių žiemą padaryta žala;

6. Nepanaudoti rudeniniai herbicidai (piktžolės rudeninės vegetacijos metu atima maisto medžiagas, stelbia, neleidžia rapso augale vykti fotosintezei, kaupti sausas maisto medžiagas, didinančias žiemkentiškumą);

7. Naujų, neatsparių žiemos šalčiams, žemaūgių kviečių, rapsų veislių auginimas (daugiausiai prancūziškos kilmės);

8. Nelegaliai į Lietuva įvežtų pesticidų, sėklų naudojimas;

9. Netinkamai parinkti laukai žiemkenčiams (su aukštai esančiais gruntiniais vandenimis);

10. Atsėliavimas.

[Miescionis]

idomi tema. tikrai.

mano asfaltiniu supratimu, kuo veisle "derlingesne" tuo didesne tikimybe visokiu bedu, kurias ne visada galima laiku pagaut.

is labai nedideles patirties galiu pasakyti, pati pavojingiausia zieminiui zeme kokia gali rast ant sio svieto, tai ta kuri yra dirbta "intensyvaus ukio".. siaip nasi veisle+geras perziemojimas+didelis derlius nera tvarus dalykas. tik ne ant lietuvos zemes. paprastai tai yra lygu vieniems metams pernelyg didelio optimizmo, vieniems metams zaizdu laizymo, ir velgi pagaliau bole mene geru metu. cia yra tikra lietuvos ukininku "sejomaina".

[drapox]

Manau, kad pats laikas vėl grįžti prie šios temos, nes jau iššalimai kartojasi vos ne kas metai. Ir ko gero reiktų pasikapstyti giliau į priežastis ir aplamai padiskutuoti ką daryt, vat toks Hamletiškas klausimas jau kyla.

Atsėjamų laukų matematika visai ne kaip atrodo su pelnais. Kiek tada sėti žieminių kultūrų, kad nepatirti didelių nuostolių? Visai nesėjant daugėja pavasario darbų ir sunkiau spėti į terminus, neišvengiami šiokie tokie praradimai. Sėjant daug žieminių rizikuojam tokiais metais kaip šie gauti pajamas mažesnes už tas kurios reikalingos ūkiui egzistuoti.

Pasėta buvo 3 veislių kviečių, 2 veislių žieminių rapsų, kvietrugiai - viskas amen. Ir pas visus taip, tik rugiai šiaip ne taip laikosi. Tai vat tas ir įdomiausia, kodėl rugiai išgyveno? Ar nėra kviečių tokio pat žiemkentiškumo kaip rugiai? Na kad ir nebūtų tokie derlingi, bet jei stabiliai peržiemotų vis viena labiau apsimokėtų nei tie kurie kas antri metai nušąla.

Veislės nepadėjo, dirbimo technologijos nepadėjo, sėjos terminai nepadėjo, sėjomainos nepadėjo, žeminimai ir kt iš rudens nepadėjo, kas dar, ką dar įmanoma padaryti, kad sumažint iššalimų riziką?

Negi gaunasi pagal tą patarlę: bijai vilko - neik į mišką. Bijai nušalimų - nesėk. Ar tik toks belieka sprendimas?

[Vilius]

Kaip pats pastebejai nuo gamtos kaprizu viskas issala o gamta toks faktorius, kad nepakoreguosi. Pastebejimas kad velyvos sejo spalio menesio pradzioj atrodo geriau Tiesa mazesne norma seti ir geriau atrod6. Kaip sejom taip sejom zieminius

[justis]

rugiai siemet gerai atrodo, bet prie 3 metus rugiai buvo issute po sniegu, o kvietrugiai kuo puikiausiai perziemojo

[gž]

Manau, kad pats laikas vėl grįžti prie šios temos, nes jau iššalimai kartojasi vos ne kas metai. Ir ko gero reiktų pasikapstyti giliau į priežastis ir aplamai padiskutuoti ką daryt, vat toks Hamletiškas klausimas jau kyla.

Atsėjamų laukų matematika visai ne kaip atrodo su pelnais. Kiek tada sėti žieminių kultūrų, kad nepatirti didelių nuostolių? Visai nesėjant daugėja pavasario darbų ir sunkiau spėti į terminus, neišvengiami šiokie tokie praradimai. Sėjant daug žieminių rizikuojam tokiais metais kaip šie gauti pajamas mažesnes už tas kurios reikalingos ūkiui egzistuoti.

Pasėta buvo 3 veislių kviečių, 2 veislių žieminių rapsų, kvietrugiai - viskas amen. Ir pas visus taip, tik rugiai šiaip ne taip laikosi. Tai vat tas ir įdomiausia, kodėl rugiai išgyveno? Ar nėra kviečių tokio pat žiemkentiškumo kaip rugiai? Na kad ir nebūtų tokie derlingi, bet jei stabiliai peržiemotų vis viena labiau apsimokėtų nei tie kurie kas antri metai nušąla.

Veislės nepadėjo, dirbimo technologijos nepadėjo, sėjos terminai nepadėjo, sėjomainos nepadėjo, žeminimai ir kt iš rudens nepadėjo, kas dar, ką dar įmanoma padaryti, kad sumažint iššalimų riziką?

Negi gaunasi pagal tą patarlę: bijai vilko - neik į mišką. Bijai nušalimų - nesėk. Ar tik toks belieka sprendimas?

Todėl kad dabar veislės ne rajonuojamos, bet daroma viskas, kad reiktų kuo daugiau chemijos ir daugiau sėklų ir chemijos pirktumėte. Niekam nerūpi jūsų rentabilumas, o rūpi kaip iš jūsų kuo daugiau litų išgauti.

Arba reikėtų išsirinkus kažkokia veislę jos ir laikytis , kad iprastų prie esamų salygų, ta prasme prabustų reikalingi genai tai vietai kurioja ji auga, arba bandyti gauti sėklų iš dotnuvos berods ūkio mūsų salygom pritaikytų ir rajonuotų iš šaldytuvo , kad duotų , bet tik kad ten nelabai nori dalinti. O pačiam rajonuotis daug metų užims. Geriausia būtų kas nori rimčiau apie tai užsiimti , susirasti profesorių svirskį , jis ten daug toj srityje išmano ir gali paaiškinti ka reiktų daryti , norint turėti pastovų rentabiluma, o dabar nusiperkate sėklų kokioj olandijoj augintų ir norite kad čia gerai augtų.

[Bulvinykas]

Nėr čia ką galvot, kaip sėjom žiemkenčius, taip sėsim.

[ssenelis]

Nėr čia ką galvot, kaip sėjom žiemkenčius, taip sėsim.

Perskaičiau visą temą , visus siūlymus , bet nerandu nei vieno 100%-nio .Žiemojimo sąlygos labai s8kirtingos . Mūsų zonoje nebuvo nei vienų metų , kad atsparios žiemojimui veislės , būtų pilnai žuvusios

Šiaurės Lietuvoje dirbantiems reikėtu ieškoti Švedijos , Suomijos , ar Rusijos sibirietiškų veislių . Nes iš visų priemonių veislė lemia labiausiai .

[drapox]

Nėr čia ką galvot, kaip sėjom žiemkenčius, taip sėsim.

Perskaičiau visą temą , visus siūlymus , bet nerandu nei vieno 100%-nio .Žiemojimo sąlygos labai s8kirtingos . Mūsų zonoje nebuvo nei vienų metų , kad atsparios žiemojimui veislės , būtų pilnai žuvusios

Šiaurės Lietuvoje dirbantiems reikėtu ieškoti Švedijos , Suomijos , ar Rusijos sibirietiškų veislių . Nes iš visų priemonių veislė lemia labiausiai .

Na atsparesnės veislės ir pas mus ko gero pirmą kart pilnai nušalo, bet stiprių apšalimų, kai nei atsėt nei palikt buvo ir anksčiau. Šiaip pritariu pačiam, kad veislė didelis veiksnys. Bet dar reiktų manau pakalbėti apie atsėlį. Prastėjant atsėliui kaip ir turėtų būti prarandamos sėklos savybės, tai jei gero žemkentiškumo veislė irgi ko gero tą savybę ilgainiui praranda, nu gal ne praranda, bet mažėti turėtų žiemkentiškumas. Prieš kokia 15 metų galima buvo gauti elitinių sėklų, o C1 buvo dauguma platinamų sėklų. Dabar jau C2 tapo norma. Kaip kaži su tuo atsėliu, kiek jis lemia? Kaip ir visas nelaimes ir katastrofas visokias dažniausiai lemia aplinkybių visuma, kuo aš labiausiai linkęs tikėti. Ir norėtusi bandyti išsiaiškint kaip kas mano, kokios dar aplinkybės gali pagerinti peržiemojimą?

[Zvanas]

Agroplevele

[drapox]

Agroplevele

Reiks pasiskaičiuoti kiek kainuotų ha.

[hobis]

Nėr čia ką galvot, kaip sėjom žiemkenčius, taip sėsim.

Perskaičiau visą temą , visus siūlymus , bet nerandu nei vieno 100%-nio .Žiemojimo sąlygos labai s8kirtingos . Mūsų zonoje nebuvo nei vienų metų , kad atsparios žiemojimui veislės , būtų pilnai žuvusios

Šiaurės Lietuvoje dirbantiems reikėtu ieškoti Švedijos , Suomijos , ar Rusijos sibirietiškų veislių . Nes iš visų priemonių veislė lemia labiausiai .

Galima ir Švedisku , Suomisku prisiseti bet mano ziniom is ju daugiau 6t neprikulsi tai irgi ...

[Vilius]

Drapox zinau viena veisle kuri sejama eile metu nes tokios nebeplatina kogero bus jau koks C15 bet vis dar atrodo geriausiai.... Taip kuo ankstyvesne veisle tuo derlingumas mazesnis nes vegetacijos periodas trumpesnis... Bet siai dienai lyginant Skagen priekaistu neturiu vaizdelis prastas bet bent jau yra i ka ziuret

[drapox]

Drapox zinau viena veisle kuri sejama eile metu nes tokios nebeplatina kogero bus jau koks C15 bet vis dar atrodo geriausiai.... Taip kuo ankstyvesne veisle tuo derlingumas mazesnis nes vegetacijos periodas trumpesnis... Bet siai dienai lyginant Skagen priekaistu neturiu vaizdelis prastas bet bent jau yra i ka ziuret

Atskleisk paslaptį iki galo. Apie Urho kalbi?

[tadasg]

Leifer, c2, beicas - Kinto 2l/t, 40 ha ragai..

[Vilius]

ada julius kogero ragai

[tadasg]

Aš anuo postu norėjau atsakyti į mintį jog sėklos atsėlis įtakoja žiemkentiškumą. Mano manymu, nėra esminio skirtumo, sėkla c1 ar c2 ar c5, jei ji prie kiek šiauresnių sąlygų nežiemoja, tai nežiemoja. Dar keletą nedidelių laukų užsėjau Magnifik c4, apačia žalia, atrodo gyvi. Kaip ir Zenta c2, gyva kaip reikalas. Jų balai žiemojimo didesni, tai ir laikosi gerai prie šiauresnių sąlygų.

[Išradėjas]

Sunku prie visko prisitaikyt ir viska nuspeti.Birzai ,kupiskis siemet nukentejo smarkiai (uzuojauta),bet kokie trys metai atgal su pavydu ziurejau i tuos rajonus kai pas juos sniego koks 30cm o pas mus jau buvo nutirpes ir saltis spaude.Viskas gamtos valioj,bet manau geriausias apsidraudimas tureti savos seklos.Draudimas gelbsti tik viena karta nes jei issala ir gauni ismoka ,reiskia kitais metais imoka padideja labai smarkiai ir jau kazin ar apsimoka draustis.

[ceck]

Sunku prie visko prisitaikyt ir viska nuspeti.Birzai ,kupiskis siemet nukentejo smarkiai (uzuojauta),bet kokie trys metai atgal su pavydu ziurejau i tuos rajonus kai pas juos sniego koks 30cm o pas mus jau buvo nutirpes ir saltis spaude.Viskas gamtos valioj,bet manau geriausias apsidraudimas tureti savos seklos.Draudimas gelbsti tik viena karta nes jei issala ir gauni ismoka ,reiskia kitais metais imoka padideja labai smarkiai ir jau kazin ar apsimoka draustis.

pritariu del paskutinio sakinio

[drapox]

Aš anuo postu norėjau atsakyti į mintį jog sėklos atsėlis įtakoja žiemkentiškumą. Mano manymu, nėra esminio skirtumo, sėkla c1 ar c2 ar c5, jei ji prie kiek šiauresnių sąlygų nežiemoja, tai nežiemoja. Dar keletą nedidelių laukų užsėjau Magnifik c4, apačia žalia, atrodo gyvi. Kaip ir Zenta c2, gyva kaip reikalas. Jų balai žiemojimo didesni, tai ir laikosi gerai prie šiauresnių sąlygų.

Nu aš irgi ne koks genetikas kad gerai žinočiau tas visas subtilybes, bet visai nepritariu paties nuomonei. jei visai nebūtų genetinių savybių išlaikymo, tai aplamai nereiktų atnaujinti sėklos ir sėtumėm be vargo šimtus metų, bet yra viskas kitaip. Vyksta susikryžminimas, susidulkinimas ir tt ko aš per daug neišmanau ir nesigilinsiu, ko pasekoje prarandamos genetinės savybės, manau savybės žiemkentiškumo taip pat. Tad manyti kad sena sėkla išlaikiusi savybes dešimtis metų tikrai manau neverta.

[gž]

Šiaip tai kaiptik turėtų prisitaikyti prie aplinkos ir gerėti savybės, bent genetiškai taip yra juk ir kuo daugiau kartų pasidarysi savo sėkla , tuo turėtų būti geresni rezultatai. Dėl tų kryžminimusi gal ir pamažės derlius , nors nevien nuo to priklauso , bet išalt vis mažiau turėtų, ar realiai kitaip yra ?

Nes dabar perkate turbūt kur šilčiau yra auginta sėkla, nes kažkaip bent daržovių sėklas tai išvis šiltuose kraštuose augina.