Jump to content
grazbek

AZOFIT - KAS TAI

Recommended Posts

teko girdėti kad baisiai pamačlyvas tai ir klausiu ji bandžiusiu.Gal netgi taip testo budu :

1. panaudojau patiko ir toliau naudosiu

2.panaudojau patiko naudok ir tu o aš ieškosiu alternatyviu produktu

3. panaudojau patiko bet naudotinas tam tikromis salygomis

4. panaudojau nepatiko bet nežinau kodėl nepatiko

5.panaudojau nepatiko žinau kodėl nepatiko

6. nenaudojau bet žinau kodėl nepatinka šis produktas.

prašau jūsų kiek tai įmanoma konkrečiau parašyti savo nuomone apie ši produkta .dar karta pasikartosiu labiausiai domina tu kurie ji naudojo.ačiū. :icon-confused:

Share this post


Link to post
Share on other sites

as nenaudojau, ir parasysiu kodel, todel, kad bakteriju esanciu siame preparate 'kamienas' ne tas. pupos, zirniai, dobilai, soja - su visais geriausiu rezultatu pasiekiama, jeigu tinkamai parenkama bakterija (o ji tap siu kulturu skiriasi).. siuo atveju bakterija zirniams, pupoms nera tinkama, del sojos reiktu man pasitikslinti. azofit naudoti javu paseliuose nematau prasmes. va tiek.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Nenaudojau, bet buvau rimtai susidomejas.Taciau laukiu galbut bus sertifikuotas ekoagros tada manau kad naudosiu.Esme jo yra azobacter bakteriju kurios gyvena laisvai dirvoziamije ir fiksuoja azota ju aktyviausias metas yra birzelio ir liepos menuo ir sis priepareatas kaip tik labiau tinkamas varpiniams o ankstiniems kaip ir nereikalingas.Dalyka kuris nelabai ramina sitos bakterijos yra reiklios dirvoziamiui ir gana aktyviai reaguoja i ph kuris rekomenduojamas 5,6-6 be to kad butu naudingas tresimas bakteriju turetum iterpti 100mln/ha o pardavejai neplatina kiek ju yra litre.

Mane siaip labiau domintu Clostridium bakterijos jos aktyvesnes rudeni ir maziau reiklios dirvoziamiui bet kolkas lietuvoje neradau prieparato kuremia jo butu.Tai tiek is mano puses :)

Share this post


Link to post
Share on other sites

cia su tom bakterijom seip yra idomu cia ziurinejau kaip rusu ukininkai giria LOBOS EM bakterijas tipo nebreik trest dirvozemis tampa derlingesnis paskui dar Amalgerol domejaus bet vel 400 lt/ha kainuoja tai kokio jos veiksmingumo turi buti kad uz tokia suma gauciau derliaus prieda vietoj uz tiek nupirkes trasu. bet ekspirementuot noreciau tik tiek kad jie po 20 l pardavineja biski perdaug kaip eksperimentams

Share this post


Link to post
Share on other sites

del bakteriju.. mano supratimu, azota fiksuojancios bakterijos dirvozemyje padaro koki nors didesni efekta tik tada, kai auginamos su ankstiniais augalais, su kuriais eina i simbiotinio typo rysi, formuoja gumbelius ant saknu ir t.t.

Siaip ziurint i sudeti, tai sudetyje parasyta bakterija, kuri apskritai nera ta, kuri jie raso kad ta daro. toliau yra ne vienas mokslinis darbas apie bakteriju nesugebejima isgyventi ilga laika ne dirvozemyje :) na yra siek tiek mokslo, kad galbut galima bakterija dziovinti, ir jos atsigauna gave dregmes, bet yra dar daugiau mokslo kuris rodo, kad tos bakterijos nepasiduoda dziovinamos neisleisdamos kvapo.. itariu kad tas vandenelis pardavinejamis yra net ne sventas vandenelis, bet tiksliau masines kapines :)

bet yra kiti preparatai, kurie tikrai veikia :D

Share this post


Link to post
Share on other sites
cia su tom bakterijom seip yra idomu cia ziurinejau kaip rusu ukininkai giria LOBOS EM bakterijas tipo nebreik trest dirvozemis tampa derlingesnis paskui dar Amalgerol domejaus bet vel 400 lt/ha kainuoja tai kokio jos veiksmingumo turi buti kad uz tokia suma gauciau derliaus prieda vietoj uz tiek nupirkes trasu. bet ekspirementuot noreciau tik tiek kad jie po 20 l pardavineja biski perdaug kaip eksperimentams

Tuos EM aš bandžiau ir normalia rekomenduotina norma ir netgi dviguba. Jokio efekto tais metais vasariniuose rapsuose, jokio po to sėtuose vasariniuose kviečiuose. Jei pagal bukletus, tai ta purškimo juosta turėtų išsiskirti jau geroku derliumi.

Mano nuomonė apie tuos visus EM, Azofitus ir panašiai yra vienareikšmiška. Juos platina laikinos firmos. Apsiskelbia turinčios "stebūklingo amžino gyvenimo eleksyro", pripilsto kokio vandens nuo siloso tranšėjos, dar užklijuoja nago dydžio neperskaitomą etiketę atspaustą ant tualetinio popieriaus, atsispausdina lankstinukus apie stebūklingą poveikį ir paplitimą po visą pasaulį, parduoda aukso kaina ir kai visi pamato, kad tai apgaulė, po metų pasiplauna. Tada galvoja kitą pavadinimą stebūklingam eleksyrui. Aš galiu drąsiai tą sakyti nes aš tai išbandžiau, į balą išmečiau kelis šimtus litų ir tiek. apart neigiamo poveikio piniginei ir sugaišto laiko daugiau nieko.

Share this post


Link to post
Share on other sites
del bakteriju.. mano supratimu, azota fiksuojancios bakterijos dirvozemyje padaro koki nors didesni efekta tik tada, kai auginamos su ankstiniais augalais, su kuriais eina i simbiotinio typo rysi, formuoja gumbelius ant saknu ir t.t.

http://www.lzuu.lt/nm/l-projektas/augalu-mityba/77.htm

Permesk si straipsni ir atkreipk demesi kad dirvozemyje gyvena ir azota fiksuoja ne tik gumbelines bakterijos yra ir laisvai gyvenanciu azota fiksuojanciu bakteriju kurios taip pat padaro ne menka darba.

Ir cia

http://www.manoukis.lt/print_forms/prin ... =1794&z=82

Share this post


Link to post
Share on other sites

kestokks pats esi pakankamai gudras, tai tuose straipsniuose paziurek, apie kokias bakterijas kalba.. taip sutinku, yra kazkiek efekto is 'laisvu bakteriju' yra, bet tai yra tiesiog zemes 'fonas', nes jei tu bakteriju nebutu per 500 metu vienokio ar kitokia zemes ukio, musu zeme turetu buti kaip ir visiskai nuvaryta... BET, pasirodo per tuo daug daug metu kuriuos dirbo musu seneliai ir proseniai, pvisgi ta musu zeme sugeba uzaugint kazka..

azofit, kalba apie bakterijas, duosiu tau mastymo algoritma:

1. paziurek azofit sudeties bakterijas;

2. paziurek ka jos galbut daro, ir paziurek kokios yra efektyviausios;

3. paziurek KIEK laiko skystyje gali isgyventi bakterijos, ir kaip jas reikia iterpti;

tada padaryk bandyma savo zemese ir matysi..

as ta jau padariau, zinau ka ir kaip 'mazdaug' reikia naudoti. bet mes konkurentai - ar ne taip?

Share this post


Link to post
Share on other sites

Teorija yra vienokia praktikoje gaunasi kitaip, vieneim vienas produktas geras kitiem kitas.Iš esmės musu žemės šiuolaikiniu intensyviu dirbimu yra kaskiek nualintos, ka dirbo musu proseneiai tai buvo daug mazesnio intensyvumo žemės ūkis.Mikroorganizmu dirvožemyje yra, bet norint geresnio efekto reiktu ju kieki išlaikyti didesni.Azofito tikslios sudeties neskaičiau ir jos neturiu, abejoju ar vadybininkai turi bet esme tokia jeigu ten yra butent ta bakterija as parasiau kaip su ja elgtis.Todel ir man paciam ydomu ar tame 1 litre yra 100mln bakteriju, o kas del galiojimo tai visi zinom kad biologiniu prieparatu galiojimo laikas turi būti trumpas.Ka ant pakuotes paraso tai jau sazines reikalas nežinau kas situ prieparatu rinka reguliuoja ir kaip viskas vyksta bet musu valia meginti sekme naudojant ar ne.

O kas del konkurentu tai nelabai supratau.Lyg ir nieko nepardavineju, ar cia apie visus ukininkus kaip apie konkurentus vienas kitam?

Ka mescioni bandei ar ne bioplant flora?

Share this post


Link to post
Share on other sites

kad kažko gyvo azofite yra tai tikrai. Pernai bandžiau tai ant v. rapso kažkiek skirtumas matėsi bet nelabai žymus, ant v. miežių tai skirtumo visai nepastebėjau, tačiau kur buvom panaudoje azofit dabar šiaudai gerokai trapesni nei laukuose kur nenaudojom, (skutimo gylis buvo toks pat). Galvoju pavasari vėl panaudot. :eusa-think:

Share this post


Link to post
Share on other sites

Bandžiau pats kad bandymas pavyktu bandžiau tik gražom nes per skubėjima užsitrypė gražos tai naudojau azofit litra ir amalgerol tris litrus po maždaug keturiu savaičiu iki žydėjimo pradžios pasėlis susilygino gal netgi gražos truputi aukštesnės atrodo rapso kotai storesni ankštaru vienodai tiek gražose tiek pačiam rapse gal tik ankštaros trumpesnės gražose.Tai lyg ir veikia tik klausimas kas amalgerolis ar azofitas ar kartu sudėjus.Jei kartu sudėjus tai turėtu veikti nes kaina o-jo- joi kaip plonina pinigine.

Share this post


Link to post
Share on other sites
Bandžiau pats kad bandymas pavyktu bandžiau tik gražom nes per skubėjima užsitrypė gražos tai naudojau azofit litra ir amalgerol tris litrus po maždaug keturiu savaičiu iki žydėjimo pradžios pasėlis susilygino gal netgi gražos truputi aukštesnės atrodo rapso kotai storesni ankštaru vienodai tiek gražose tiek pačiam rapse gal tik ankštaros trumpesnės gražose.Tai lyg ir veikia tik klausimas kas amalgerolis ar azofitas ar kartu sudėjus.Jei kartu sudėjus tai turėtu veikti nes kaina o-jo- joi kaip plonina pinigine.

naudojau tik azofit kvieciuose, tai siek tiek patamsejo kur maziau tresta. Kur viskas atlikta normaliai tai manau ju naudoti neverta.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Mano nuomone ,reikia turėti agregatą kuris paruoštu tinkamą sėjos guolį , sėjamają kuri tolygiai reikiamu gyliu pasėtu,tręštuvą vienodai skledžianti trąšas ,purkštuvą atitinkanti visus pestcidų paskleidimo reikalavimus, kombainą kuris surinktu visą užaugintą derlių ir jeigu visa tai yra ,galima ekspermentuoti su daugybe prieparatų peršamu įvairaus plauko pardavėjų.Priešingu atvieju pinigų pylimas į kiaurą kišenę.

Share this post


Link to post
Share on other sites
Mano nuomone ,reikia turėti agregatą kuris paruoštu tinkamą sėjos guolį , sėjamają kuri tolygiai reikiamu gyliu pasėtu,tręštuvą vienodai skledžianti trąšas ,purkštuvą atitinkanti visus pestcidų paskleidimo reikalavimus, kombainą kuris surinktu visą užaugintą derlių ir jeigu visa tai yra ,galima ekspermentuoti su daugybe prieparatų peršamu įvairaus plauko pardavėjų.Priešingu atvieju pinigų pylimas į kiaurą kišenę.

parodyk vidutini 200 - 500ha uki kur visa isvardinta technika dirba idealiomis salygomis su minimaliais nuostoliais ir zinoma laiku.

Share this post


Link to post
Share on other sites
Mano nuomone ,reikia turėti agregatą kuris paruoštu tinkamą sėjos guolį , sėjamają kuri tolygiai reikiamu gyliu pasėtu,tręštuvą vienodai skledžianti trąšas ,purkštuvą atitinkanti visus pestcidų paskleidimo reikalavimus, kombainą kuris surinktu visą užaugintą derlių ir jeigu visa tai yra ,galima ekspermentuoti su daugybe prieparatų peršamu įvairaus plauko pardavėjų.Priešingu atvieju pinigų pylimas į kiaurą kišenę.

parodyk vidutini 200 - 500ha uki kur visa isvardinta technika dirba idealiomis salygomis su minimaliais nuostoliais ir zinoma laiku.

Norėdami įsigyti geidžiamą daiktą vieni perka loterijos bilėtus , kiti perka taupydami.Aš už pastarajį būdą.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Truputi ne i tema apie azofit , bet panasiai amalgerol - kas tai? . Uzkliuvo vokieciu bandimas jog 5l/ha padidino kvieciu derliu 90kg/ha , amalgerol litro kaina apie 20lt/l + pvm , va ir skaiciuokit ar apsimoka siulomi ...tik 2l/ha , net 5l nepadengia islaidu... :eusa-doh::eusa-think:

Share this post


Link to post
Share on other sites

ka seminare rodo, dali esu mates tikrovej, tenka pasivazinet, sudalyvaut lauko dienose ir pan :)

kas del derliaus, po ranka skaiciu neturiu, bet esminis sio produkto "darbas" yra padeti paversti sunkias nestrukturingas, problemines dirvas ( suspaustos, uzmirkstancios, grumstetos) i strukturingas, augalams optimalias.

Share this post


Link to post
Share on other sites
ka seminare rodo, dali esu mates tikrovej, tenka pasivazinet, sudalyvaut lauko dienose ir pan :)

kas del derliaus, po ranka skaiciu neturiu, bet esminis sio produkto "darbas" yra padeti paversti sunkias nestrukturingas, problemines dirvas ( suspaustos, uzmirkstancios, grumstetos) i strukturingas, augalams optimalias.

tai pakeicia zemes struktura tas daiktas ar ne, esi mates?

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×