Jump to content

Kaip tręšti žieminius kviečius


Svečias

Recommended Posts

Prieš 10 valandų, gbandinis pranešimas:

As ir del npk berimo paklaust noreciau. Siaip beriu pries antra kultivavima. Bet buna atrodo, kad jas per gyliai palaidoju. Tad kazi uztektu po kultivacijos isbert ir set su inkarine sejalka. Uztektu kiek sejalka su aketelem iterptu tas trasas? Gal butu daugiau naudos is trašu?

Nemanau kad per giliai jas palaidoji, trasa ir turi buti giliau uz gruda, jei gruda seji 4-5cm tai trasos 7-8cm gyly nieko blogo, o giliau turbut ju ir nepalaidoji

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

On ‎2018‎-‎08‎-‎28 at 20:57, nebetkoks2013 pranešimas:

Tai kas pasidalins praktika kaip.geriau trašas paduod į dirva? Su sejamaja ar barstituvu?

Geriausiai abu variantai. Nerasit niekur normalių mokslo žmonių rekomendacijų lokaliai tręšti 200, 300 ar dar daugiau. Augalui startui reikia 70 - 150 kg NPK. Aišku kad tokį kiekį paduoti lokaliai yra geriau nei pakrikai. Bet visa kita geriau pakrikai. Augalo šaknys ieško maistinių medžiagų ir į jas stiebiasi, todėl susiras tas trąšas. Kai trąšos paskleistos ir šaknys auga į visas puses, jei viskas lokaliai manau gali būti net gi žalinga, nes šaknys koncentruosis vienoj vietoj. Kai drėgmės trūkumas vienoj vietoj trąšos gali prasčiau tirpti nei pasiskleidusios didesniam plote. Kitaip tariant augalui geriausiai manau abu varijantai, o ūkininkai darom taip kaip kiekvienam patogiau, kas lokaliai, kas abu variantus, kas pakrikai.  

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 21 valandų, min-de pranešimas:

Susidaro ispudis, kad Lietuvos zeme tuscia kaip sacharos smelis, jokio maisto medziagu fono, o grudas su isleistom saknim be lokalaus tresimo susikis jas atgal i...

Kam ta ironija. Kam ne kam bet kad tau turėsiu tai rašyti nesitikėjau. Pats supranti, kad evoliucijos eigoj išsilaiko -iausi, stipriausi, greičiausi, protingiausi ir tt. Su augalais tas pats. Evoliucija ir natūrali atranka privedė prie to, kad augalai turi tropizmo savybes. Tai fototropizmas, hidrotropizmas, chemotropizmas ir aibė kitų. Tie augalai kurie leido šaknis tiesiog kur pakliuvo tiesiog išnyko užleisdami vietą tiems kurie leido šaknis ten kur daugiau vandens, trąšų, vietos ir kt., leido šakas ten kur daugiau šviesos, erdvės, nuo kliūčių ir tt. Tik mums atrodo kad augalai yra ,,kvaili'' kaip akmenys. 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 1 valandą, drapox pranešimas:

Kam ta ironija. Kam ne kam bet kad tau turėsiu tai rašyti nesitikėjau. Pats supranti, kad evoliucijos eigoj išsilaiko -iausi, stipriausi, greičiausi, protingiausi ir tt. Su augalais tas pats. Evoliucija ir natūrali atranka privedė prie to, kad augalai turi tropizmo savybes. Tai fototropizmas, hidrotropizmas, chemotropizmas ir aibė kitų. Tie augalai kurie leido šaknis tiesiog kur pakliuvo tiesiog išnyko užleisdami vietą tiems kurie leido šaknis ten kur daugiau vandens, trąšų, vietos ir kt., leido šakas ten kur daugiau šviesos, erdvės, nuo kliūčių ir tt. Tik mums atrodo kad augalai yra ,,kvaili'' kaip akmenys. 

As ne tai turejau galvoje, puikiai suprantu, kad augalai jaucia kur leist saknis. Bet yra dirvos fonas, is kurio augalai maitinasi. Pagal paplitusias tresimo pk normas (nekalbu apie joniskietiskas :D), augalai is iterptu trasu gauna salyginai maza kieki, o ir trasu efektyvumas priklauso nuo dirvos gyvybingumo. Norejau pasakyti, kad perdaug sureiksminame tresimo forma, svarbiausia palaikyti elementu fona ir svarbiausia, dirvos gyvybinguma. Degraduojancioj zemej ir trasu efektyvumas krenta. Tiek pakrikas, tiek lokalus tresimas turi savu niuansu. Bet rezultate viskas remiasi i dirvos fona.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 1 valandą, min-de pranešimas:

As ne tai turejau galvoje, puikiai suprantu, kad augalai jaucia kur leist saknis. Bet yra dirvos fonas, is kurio augalai maitinasi. Pagal paplitusias tresimo pk normas (nekalbu apie joniskietiskas :D), augalai is iterptu trasu gauna salyginai maza kieki, o ir trasu efektyvumas priklauso nuo dirvos gyvybingumo. Norejau pasakyti, kad perdaug sureiksminame tresimo forma, svarbiausia palaikyti elementu fona ir svarbiausia, dirvos gyvybinguma. Degraduojancioj zemej ir trasu efektyvumas krenta. Tiek pakrikas, tiek lokalus tresimas turi savu niuansu. Bet rezultate viskas remiasi i dirvos fona.

Taip, su tuo sutinku. Todėl mano žemėse nebuvo nei vienų metų be NPK. Vienais metais daugiau, kitais mažiau, bet visada gauna, kad palaikyti žemės įtręšimo lygį. Tame lauke kur dirbu jau skaityk 30 metų, net gi nemažai pakilo BB.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

  • po 4 savaičių...

Gal kas "draugaujate" su Timac trąšomis?

Vadybininkai jas pristatinėja kaip panacėją, tačiau mūsų kraštuose neužmatau kad jas kas naudotu. Dabar, pavasariniam tręšimui labai siūlo "Sulfammo" - tipo ypač tinkamas antram tręšimui (stebuklus daro :) ). Prieš sėją lakstė su "Physio - Mescal" (Pagrinde fosforas). Dar būtu įdomu išgirsti nuomonę apie jų skystas mikroelementines trąšas, ypač "Tonik".

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Prieš 1 valandą, Bulvinykas pranešimas:

Visą bačką tonico reikia išlaistyt. Šiemet birios trąšos jų labai pabrango, tai turbūt padarysim pertrauką, o skystas naudojam senokai jau.

Tai va, va, pardavėjai įrodinėja, kad vienam ha jų trąšos už salietrą brangiesnės, gerai nepamenu, bet apie 20 €, tačiau, kai aš skaičiuoju tai man pvz. gaunasi apie 350 kg/ha amonio salietros vietoj jų rekomenduojamų 150 kg/ha Sulfammo.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 37 minutes , Vilius pranešimas:

Nestebsi kiek ju yra. Yra kas šimtais tonu perka..... teko pabuvot ju renginy su nakvyne kaune kosmosas kokius trašu kiekius perka ūkininkai 

Mano senelis sakydavo " yra durniu - bus ir litu". Zinau ukininku, kurie dare bandymus su ju trasom ir snypstas, jokios pridetines vertes. Zieminiams rapsams bande: 50 kg amofoso; agrochemos stratines ir Timac agro startines. Geriausiai atrode su amofosu rapsai. Kitas bandymas siemet vasariniuose rapsuose, puse lauko purske ukininkas pagal save, kita dalis su Timac produktu. Rezultate - 120 kg/ha maziau kur Timac agro... 

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš valandą, Remse pranešimas:

Kokiu kvailiu reikia buti, kad prasideti su Timacu...

O kiekkvailiu yra kurie laisto skista mesla kuriame viename litre yra 2450mg azoto,400mg fosforo ir apie1800mg.kalio.pasiverskite i tonas kiek reikia kubu nuvesti uz kuba skaiciuokite 3,5 euro plius pvm ir suprasite kad tos timaco ne tokios jau ir brangios.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

prieš 14 minutes , grazbek pranešimas:

O kiekkvailiu yra kurie laisto skista mesla kuriame viename litre yra 2450mg azoto,400mg fosforo ir apie1800mg.kalio.pasiverskite i tonas kiek reikia kubu nuvesti uz kuba skaiciuokite 3,5 euro plius pvm ir suprasite kad tos timaco ne tokios jau ir brangios.

Nežinau apie kokį skystą mėšlą eina kalba, tačiau jei tas skystas mėšlas yra srutos, jų vienoje tonoje turėtu būti N-P-K 5-2,5-6 kg. Laistant, sakykim, po 3 t/ha už 10,5 € gautusi 15-7,5-18

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...