Jump to content

Kaip tręšti žieminius kviečius


Svečias

Recommended Posts

Seniai norėjau sukurti tokią temą, nes nelabai supratau ž.kviečių sistemos: kaimo "šviesuliai" pila po 250 kg / ha amonio salietros ir visos žinios tuom baigiasi. Literatūroje skaičiau, kad reikia pilti trąšų tiek, kiek tuo momentu augalas pasisavina. Tik va, visur rašoma , pvz azoto kg/ha tiek ir tiek. O kiek reikia pilti kg salietros (n-34 lytais markė) ? Pasidalinkit savo patirtim, gal tada susidarys aiškesnis tręšimo planas :)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Seniai norėjau sukurti tokią temą, nes nelabai supratau ž.kviečių sistemos: kaimo "šviesuliai" pila po 250 kg / ha amonio salietros ir visos žinios tuom baigiasi. Literatūroje skaičiau, kad reikia pilti trąšų tiek, kiek tuo momentu augalas pasisavina. Tik va, visur rašoma , pvz azoto kg/ha tiek ir tiek. O kiek reikia pilti kg salietros (n-34 lytais markė) ? Pasidalinkit savo patirtim, gal tada susidarys aiškesnis tręšimo planas :)

cia savaime aisku kad 100 kg salietros fizinio svorio yra 34 kg azoto veiklios medziagos pagal tai ir skaicioji na literatura dazniausiai raso kad pirmam tresimui atsinaujinus vegetacijai reikia isberti 60-90 azoto veiklios medz

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

cia savaime aisku kad 100 kg salietros fizinio svorio yra 34 kg azoto veiklios medziagos pagal tai ir skaicioji na literatura dazniausiai raso kad pirmam tresimui atsinaujinus vegetacijai reikia isberti 60-90 azoto veiklios medz

Tai tie 250 kg gaunasi 85 kg azoto (jeigu N34) :icon-rolleyes: Tai "šviesuliai" kaip ir nenuvažiavę į toli į lankas. O sekantys tręšimai kada ir kaip ?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

cia savaime aisku kad 100 kg salietros fizinio svorio yra 34 kg azoto veiklios medziagos pagal tai ir skaicioji na literatura dazniausiai raso kad pirmam tresimui atsinaujinus vegetacijai reikia isberti 60-90 azoto veiklios medz

Tai tie 250 kg gaunasi 85 kg azoto (jeigu N34) :icon-rolleyes: Tai "šviesuliai" kaip ir nenuvažiavę į toli į lankas. O sekantys tręšimai kada ir kaip ?

Na o likusi azota reikia atiduoti iki krumijimosi pabaigos jokiu butu ne bamblejimo metu nes tokiu atveju turesi tik siaudu o ne grudu nes iki bamblejimo pradzios varputeja susidaro grudu skaicius kurio jau padauginti negalesi na o del kokybes plaukejimo metu iki zydejimo galima paberti koki 120 kg salietros jei dirva dregna ir nera auksta temperatura,cia elementarios zinios kurias turi zinoti koznas gaspadorius

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Na o likusi azota reikia atiduoti iki krumijimosi pabaigos jokiu butu ne bamblejimo metu nes tokiu atveju turesi tik siaudu o ne grudu nes iki bamblejimo pradzios varputeja susidaro grudu skaicius kurio jau padauginti negalesi na o del kokybes plaukejimo metu iki zydejimo galima paberti koki 120 kg salietros jei dirva dregna ir nera auksta temperatura,cia elementarios zinios kurias turi zinoti koznas gaspadorius

Aiškumas :) Dariau "kaip visi", bet va sugalvojau paklausti - o jeigu netyčia pas mus "visi" daro neteisingai ? :D

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

paskaiciuokit ivesticijas lt npk/ha o tada kgVM/ha, gali literatura patart kiek nori, bet visu pirma pagalvokim kaip racionaliai panaudot turimus resursus ir kaip minimalizuot nuostolius del agrocheminiu klaidu naudojant brangias trasas. Dabar intensyvus ukiu seimininkai papjaus be peilio, bet "pavogsiu" Betygalos minti jog "sutaupyti pinigai yra uzdirbti pinigai", gal geriau mazesnis derlius su mazesnem investicijom ir mazesne rizika prarast savo idetus pinigus.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

manau kad azota reik duot kol pasale rytais,o ne kai galesi ivaziuoti i lauka pavasary.sekt oru prognozes,paskaiciuot,kad jau geriau N isiplaus minimaliai,bet augalas jo gaus tada,kai jo jam(augalui)labiausiai reikia.aisku su protu-nelekim jau rytoj pilt salietros :eusa-naughty: cia mano nuomone.as taip siemet darysiu-pilsiu kai dar nebus pilnai prasidejus vegetacija.aisku ir nuo oro dar priklausys...

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

paskaiciuokit ivesticijas lt npk/ha o tada kgVM/ha, gali literatura patart kiek nori, bet visu pirma pagalvokim kaip racionaliai panaudot turimus resursus ir kaip minimalizuot nuostolius del agrocheminiu klaidu naudojant brangias trasas. Dabar intensyvus ukiu seimininkai papjaus be peilio, bet "pavogsiu" Betygalos minti jog "sutaupyti pinigai yra uzdirbti pinigai", gal geriau mazesnis derlius su mazesnem investicijom ir mazesne rizika prarast savo idetus pinigus.

Mano mintis ta ir buvo, ar reikia pilti tokias normas "kaip visi pila". Jeigu naudojant pagal paskaitymus, kad ir šitam forume, tai grūdų savikaina gausis viršijanti pelną... Būtent, kaip panaudoti racionaliai, o ne kaip naudoja intensyvioje žemdirbystėje. Milijoninių derlių niekas nesitiki, bet kaip išgauti maks. naudą su min. sąnaudom ir nenualinant dirvožemio. Dėl to pačio buvo labai įdomi žalia trąša.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

sviesaus atminimo tevukas,pamenu-pasedavo,sudygus salietros uzdedavo "is akies". Nuo zoliu viena karta ir rudeni kuldavo.uzaugdavo kiek pamenu,nesiskusdavo.o daba-ISSITIRK ZEMES :!:NUSISTATYK PLANUOJAMA DERLIU :icon-exclaim: SUKISK MILIJONA I ZEME IR lauk grudu kainu suolio rudeny :lol: ATGAL

Dabar kiti laikai,kitos kuro,trasu,seklos kainos,bet manau imanoma dar gaut tuos kelis litus pelno,neidejus MILIJONU...

p.s.OPTIMIZMO :icon-exclaim:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

.o daba-ISSITIRK ZEMES :!:NUSISTATYK PLANUOJAMA DERLIU :icon-exclaim: SUKISK MILIJONA I ZEME IR lauk grudu kainu suolio rudeny :lol: ATGAL

O :icon-exclaim:

oj speciai susirinke visi, tirkit zemes, tirkit. Jei jau siulai tirt, tai pasakyk ir kaina, + laiko sanaudos...ir galu gale jei dirva nualinta pagal skaiciukus pasirodys, tai taip iseina , kad reikia pilt toki kieki trasu, kad gautum derliu, pelna ir dar zeme pasitaisytu. Mes kiekvienas savo galvoje turim tuos skaicius, ypac nuostoliu skaicius. Pabandykit organineje zemdirbysteje viska pasiekt, kas buvo pamineta.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

paskaiciuokit ivesticijas lt npk/ha o tada kgVM/ha, gali literatura patart kiek nori, bet visu pirma pagalvokim kaip racionaliai panaudot turimus resursus ir kaip minimalizuot nuostolius del agrocheminiu klaidu naudojant brangias trasas. Dabar intensyvus ukiu seimininkai papjaus be peilio, bet "pavogsiu" Betygalos minti jog "sutaupyti pinigai yra uzdirbti pinigai", gal geriau mazesnis derlius su mazesnem investicijom ir mazesne rizika prarast savo idetus pinigus.

Mano mintis ta ir buvo, ar reikia pilti tokias normas "kaip visi pila". Jeigu naudojant pagal paskaitymus, kad ir šitam forume, tai grūdų savikaina gausis viršijanti pelną... Būtent, kaip panaudoti racionaliai, o ne kaip naudoja intensyvioje žemdirbystėje. Milijoninių derlių niekas nesitiki, bet kaip išgauti maks. naudą su min. sąnaudom ir nenualinant dirvožemio. Dėl to pačio buvo labai įdomi žalia trąša.

tureciu valykla, tai nesukdamas galvos seciau zirnius i zieminius javus. 0.5l/ha mcpa ir karbamidas, turetu gerai gautis, jei lipiko nera plantaciju.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

pabandik toki varianta, jei is rudens nieko nedavei, pasalui isejus mestelk 300kg/ha 16 16 16, po keliu dienu salietros 250, antro bamblio pradziai 150 salietros, ta pacia ar keliu dienu tarpsni 150 sulfato. Jei dar kokibei gerint pieninei brandoi 20kg/ha karbamido duot purkstuvu

Paskaičiuojam litais trąšų kaina hektarui pagal tavo duotą planą :icon-rolleyes: Įdomu, kiek čia susidarys ?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

pabandik toki varianta, jei is rudens nieko nedavei, pasalui isejus mestelk 300kg/ha 16 16 16, po keliu dienu salietros 250, antro bamblio pradziai 150 salietros, ta pacia ar keliu dienu tarpsni 150 sulfato. Jei dar kokibei gerint pieninei brandoi 20kg/ha karbamido duot purkstuvu

Paskaičiuojam litais trąšų kaina hektarui pagal tavo duotą planą :icon-rolleyes: Įdomu, kiek čia susidarys ?

apie 1200lt/ha tik trasoms, aisku reiks herbicido, fungicido ir augimo reguliatoriaus + kuras

trasu kaina sudaro 2t kvieciu kaina, na nezinau cia pagal trasas kvepia 5-6t/ha, bet dar negarantuotai.

o dabar 1200lt atidedam i kiseniu, prikuliam 2t/ha, 1t sudarys savikaina, 1t liks vel i ta pati kiseniu. Cia labai grubus ir preliminarus skaiciavimai

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

cia savaime aisku kad 100 kg salietros fizinio svorio yra 34 kg azoto veiklios medziagos pagal tai ir skaicioji na literatura dazniausiai raso kad pirmam tresimui atsinaujinus vegetacijai reikia isberti 60-90 azoto veiklios medz

Tai tie 250 kg gaunasi 85 kg azoto (jeigu N34) :icon-rolleyes: Tai "šviesuliai" kaip ir nenuvažiavę į toli į lankas. O sekantys tręšimai kada ir kaip ?

Na o likusi azota reikia atiduoti iki krumijimosi pabaigos jokiu butu ne bamblejimo metu nes tokiu atveju turesi tik siaudu o ne grudu nes iki bamblejimo pradzios varputeja susidaro grudu skaicius kurio jau padauginti negalesi na o del kokybes plaukejimo metu iki zydejimo galima paberti koki 120 kg salietros jei dirva dregna ir nera auksta temperatura,cia elementarios zinios kurias turi zinoti koznas gaspadorius

va o del vasariniu papildomo tresimo tai ir iki bamblejimo pradzios atiduot reik?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

sieros kvieciam uzteks tiek kiek jos yra azofoskoj, be to negalima teigt kad del sieros azoto nepasisavina, juk be kalio ir fosforo taip pat azoto isisavinimas medziagu suprasteja, taip pat ir del mikriku, ir dar jei pk mazai tai ir augalas tampa labai silpnas ir labai stipriai puola grybines ligos

pofke klysti kvieciam siera labai svarbi, padaryk bandymus ir bus aisku Tau paciam.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

sieros kvieciam uzteks tiek kiek jos yra azofoskoj, be to negalima teigt kad del sieros azoto nepasisavina, juk be kalio ir fosforo taip pat azoto isisavinimas medziagu suprasteja, taip pat ir del mikriku, ir dar jei pk mazai tai ir augalas tampa labai silpnas ir labai stipriai puola grybines ligos

Taj aisku yra daug veiksniu, bet pats pamates savo laukuos skirtuma. Tam paciam lauke pritrukau sulfato per dvi technologines taj jie pradejo vos ne dziuti, o iki kur baiges sulfatas lapai platus, tamsiai zali, viskas ok. Bandziau gelbet tuos du vaziavimus purkstuvu 20kg/ha magnio sulfato plius 15 karbamido, pagerjo ju bukle bet derlius daug skires, nepasivijo tu trstu sulfatu. Man paciam gaila ked nenufotkinau, nes atvazeve agronomai, klausia ka tiem dviem vaziavimam padarei, o tik sulfatas

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...