vaismedziai ir vaiskrumiai musu sode

[vygantas1974]

Prieš 2 valandų, vk_ pranešimas:

Oo, įdomius dažus gumos pagrindu panaudojai. Pagal aprašymą jie viskam tinka, atsparūs viskam, įskaitant ultravioletą, ir dar laidūs orui ir vandens garams. Jei pasiteisins, tai gali būti labai geru pasirinkimu ateičiai.

Beje, dažei neskiesdamas ar kažkiek skiedei vandeniu?

ant sitos bankes +- 0.5l vandens,dengia labai gerai,pirkau lygagroj,na o rezultatus parodis ateitis.

[Majus]

On 2018-05-15 at 12:27, vk_ pranešimas:

Vertas dėmesio augaliukas – Kero vyšnia: 

 

Pasodinau du sprindžio aukščio sodinukus, pirmais metais užaugo maždaug iki metro, antrais metais buvo keli žiedukai, net užmezgė, bet vėliau nukrito užuomazga. Trečiais metais (pernai) jau gausiai žydėjo ir derėjo. Šiemet vėl normaliai žydi. Visas šias kelias permainingas žiemas mano Kero vyšnios peržiemojo puikiai, realiai nepašalo nė viena šakutė, netgi visi pumpurėliai išsprogsta. Tad jos tikrai labai atsparios.

Aprašyme teigiama, kad jos sukaupia dvigubai daugiau cukraus nei įprastinės mūsų vyšnios. Pernai (pirmas jų derlius) pas mane jos buvo tokios palyginti mėsingos, bet gana rūgščios, gal dėl šaltos ir lietingos vasaros. Žiūrėsiu, koks šiemet bus jų skonis.

Auginu dvi Kero vyšnias skirtingose vietose, vieną iš jų pernai dengiau tinklu, kitos – ne, bet paukščiai jų uogų nekapojo, galima buvo nedengti. Jos savašaknės ir turi kažkiek duoti atžalų, bet pas mane jos iki šiol atžalų nedavė.

Kero vyšnios aprašymas:

KERO VYŠNIA

Palyginti nauja veislė (1999 m.) išvesta Kanadoje, Saskačevano universitete, kryžminant sibirines mongolines vyšnias su paprastosiomis,  (Prunus fruticosa x Prunis cerrasus) x Prunus cerrasus. Kryžminimą pradėjo dar apie 1940-1950 metus dr. Lesas Keras (Les Kerr), ir tai šiandien keturių universiteto mokslininkų kartų darbo rezultatas, paremtas tūkstančiais bandymų.

Žemaūgis krūmas, apie 2m skersmens, lengva uždengti nuo paukščių.

Genetiškai savašaknė (neskiepyta) ir tai garantuoja jos išskirtinį atsparumą. Mažai plinta šaknų atžalomis.

Vaisiai labai panašūs į mums įprastas vyšnias, tamsiai raudoni, normalaus vidutinio dydžio, apie 4 gramus (= ne per dideli, tinkami iškaulinti mechanizuotai). Tačiau jie išskirtiniai.

Net ir vėsesniame nei Lietuvos klimate sukaupia beveik dukart daugiau cukraus nei paprastos vyšnios. Ir jos nevandeningos, jus nustebins itin sodrus vyšnių skonis. Prinokusio minkštimo spalva tokia tamsi, kad atskiedus vandeniu 1:20, sulčių spalva bus sodresnė nei grynų spanguolių sulčių. Turi daugiau antocianinų nei tradicinės vyšnios. Sunoksta palyginti anksti, Lietuvoje - jau liepos mėnesį.

Labai tinkamos ne tik pyragams, bet ir želėms ir džemams. Savidulkė. Blizgūs gražūs lapai.

Ir straipsnis vietinėje spaudoje:

Kero vyšnia – nauja vyšnių karalienė

 

Abejoju ar ji savasakne  bent jau vitafloroj  pardavime yra su kvapniosios vyšnios ir su paukštines trešnes poskiepiais. 

[vk_]

Ji savasakne ir pirkta Vitafloroje. Pirmais metais pardavinėjo tik savasaknes, o vėliau pradėjo pardavinėti skiepytas. 

Pardavėjai nelabai mėgsta pardavinėti savasaknius savaime besidauginančius augalus. 

Tiesa, kero vyšnios nėra labai saldžios kaip tikėjausi, panašiai rūgščios kaip įprastinės vyšnios.

[Majus]

Prieš 11 valandų, vk_ pranešimas:

Ji savasakne ir pirkta Vitafloroje. Pirmais metais pardavinėjo tik savasaknes, o vėliau pradėjo pardavinėti skiepytas. 

Pardavėjai nelabai mėgsta pardavinėti savasaknius savaime besidauginančius augalus. 

Tiesa, kero vyšnios nėra labai saldžios kaip tikėjausi, panašiai rūgščios kaip įprastinės vyšnios.

O kokią geriau imti ar vazone bet mažą, ar plikom šaknim bet didesnę?

[vk_]

Manau, kad abu variantai geri, jei pasodinti anksti pavasarį. Didesnę pasodinus galbūt greičiau galima tikėtis derliaus. Aš pasodinau mažas ir man jos puikiai prigijo bei daug ūgtelėjo pirmais metais.

Beje, dabar Vitafloroje nematau to aiškiai parašyta, bet anksčiau, kiek pamenu, rašė, kad su kvapniosios vyšnios poskiepiu medelis augs iki 3 metrų aukščio, o su paukštinės trešnės poskiepiu - iki 4 metrų. O mano savašakniai krūmai turbūt tik iki 2,5 metro aukščio. Aukštesni medeliai turi tokį trūkumą, kad nuo jų sunkiau uogas nuskinti ir sunkiau jas uždengti nuo paukščių. Nors, reikia pripažinti, prie mano Kero vyšnių paukščiai nelindo, galima jų nedengti, bet kitoje vietoje gali būti kitaip.

Beje, ši Kero vyšnia teoriškai turėtų leisti truputį atžalų, bet pas mane iki šiol dar neišaugo nė viena atžala. Gal tas atžalas ims leisti brandesnio amžiaus krūmai, nežinau.

[vk_]

On 2018-06-08 at 09:43, vk_ pranešimas:

Medlieva alksnialapė "Northline" (lot. Amelanchier alnifolia "Northline"):

Bus pirmas derlius, įdomu ar bus geriau už senas vietines veisles.

"Northline" aprašymas:

Uogų dydis: iki 16 mm diametro.
Užauga: iki 4 m aukščio.
Atsparumas: visiškai atspari šalčiui, nereikli.
Sodinimo vieta: saulėta, dalinis pavėsis.
Dirva: nereikli, geriausiai tinka priemolio, humusinga.

Vaisiai iki 16mm skersmens, saldūs,aromatingi. Šios veislės medlievos uogos labai saldžios ir kvapnios! Uogos pasižymi sodriu, ryškiu skoniu, kuris labai primena šilauoges. Tačiau skirtingai nei šilauogėms, medlieva yra nereikli dirvai!

Dar straipsnis apie medlievas: Šilauogėms atsirado konkurentė: prie skonio reikia priprasti

Redaguota Gruodžio 31, 2018 vk_
Pataisiau straipsnio nuorodą.

[vk_]

Ech, reiks dar medlievu pasisodinti: 

 

[vk_]

Tik reikia sodinti tokias neaukštas veisles: 

 

[vk_]

Medlievos - dekoratyvūs, vaisiniai, vitaminingi, įvairiapusiškai naudingi žmogui augalai. Lietuvoje medlieva žinoma nuo seno, tai nepelnytai primirštas stambus uogakrūmis ar medis, žemaičių ir latvių po šiai dienai vadinamas "karintu" . Jos ypač papiltę ir vertinamos Kanadoje, ir yra labai perspektyvios auginti Lietuvoje. 

Medlievos nereiklios, gali augti ir smėliuose ir sunkiuose moliuose, rūgščiose/ neutraliose ir silpnai kalkintose dirvose, saulėtoje ar dalinai pavėsingoje vietoje. Mėgsta neutralią dirvą, drėgnesnį dirvožemį, todėl atvirose vietose pamulčiuokite šaknis smulkinta pušų žieve ar pjuvenomis, o per sausras palaistykite. Mėgsta organines trąšas ir atsidėkoja stambesniais geresnio skonio vaisais.

Genimos paprastai - trumpinant šakas, išgenint silpnas. Reikalinga gera oro apytaka, kad nesirgtų grybinėmis ligomis.

 Lamarko (kanadinė, amerikinė) medlieva - Amelanchier lamarckii (botryapum, grandiflora)

Atspari iki -40C. Kilusi iš Rytų Kanados, o Europoje paplito nuo 17 a.. Šios medlievos vaisiai visų gardžiausi - jų išties galima suvalgyti labai daug. Savidulkė kaip ir dauguma kitų (todėl galite pasodinti ir mažesniame sklype), apdulkinama bičių, deri vidurvasarį. Vaisiai stambūs, apie 10mm skersmens, valgomi švieži ir perdirbti, saldūs, primena obuolius. Vaisiai turtingi geležies ir vario.

Tai stambus krūmas (iki 6 x 4 m) arba atviro vainiko medelis bronziškais jaunais lapais pavasarį, kurie vasarą žali, o rudenį pavirsta oranžiniais ar raudonais. Išties įspūdingas didelis besikeičiančių spalvų kamuolys jūsų sklype.

Žydi baltais stambiais žiedais. Auginama drėgnoje, neutralioje dirvoje atviroje saulėtoje vietoje. 

 Varpinė (varpotoji) medlieva - Amelanchier spicata (ovalis)

Atspari iki -35C. Pakenčia sausesnes vietas nei kitos medlievos. Savidulkė, vaisiai saldūs, sultingi, gausūs mikroelementų, turi vitamino C, B2, karotino, smulkesni, iki 8mm skersmens.

Kaip ir kitų medlievų, šių vaisiai taip pat mėgstami ir lankomi paukščių. Ši rūšis labiau plinta šaknų atžalomis, todėl dažniausiai naudojama gyvatvorėse.

Krūmas žemaūgis, tik apie 2 m, todėl patogu rinkti uogas ir lengviau apsaugosite nuo paukščių.

Aukštoji medlieva - Amelanchier arborea

Atspari iki -30-35C. Dažniau auga kaip medis, o ne krūmas, geromis sąlygomis gali siekti 10 m ir didesnį aukštį ir plotį, kamienas užauga iki 30cm skersmens . Šios medlievos uogos apie 10mm, purpurinės, mažiau sultingos nei kitų, skanios kai pilnai sunoksta. O sunoksta jos netolygiai, 2-3 savaičių bėgyje, todėl jei negenėsite, neformuosite - dideliame medyje atneš daugiausia naudos paukščiams.

Aukštoji medlieva - ypač dekoratyvus, tankus, rutuliškas medis, žydi kvapiais baltais dideliais (3cm) žiedais gegužės mėnesį, prieš sulapojant, o rudenį lapai nusidažo ryškiai geltona ir raudona spalvomis, ir net iš toli atrodo įspūdingai.

Dėl gilių ir stiprių šaknų gali būti naudojama šlaitams sutvirtinti. Jos mediena viena sunkiausių ir tvirčiausių, todėl labai tinkama įrankiams gaminti.

Aukštąją medlievą augindami prastoje rūgšioje smėlio dirvoje užauginsite žemaūgį, 2-3 kartus mažesnį medį.

 Alksnialapė medlieva - Amelanchier alnifolia

Dažniausiai auginama komercinėse uogų plantacijose.

http://www.vitaflora.lt/sodinimo-vieta/sauleta/lamarko-medlieva-1-detail

[Abhidheja]

Tai kaip su tom alksnialapem medliavom ar skonis is tikro geras,turiu omeny komercines veisles.Auginu viena krumeli neaisku koks bet per 5 metus tik iki metro uzaugo kaip krumas uogu daug bet skonis toks medinis.

[vk_]

Man ir mano šeimai, įskaitant vaikus, alksnialapių medlievų (Northline) skonis patinka. Manau, kad jos skanios, labai sveikos, vertingos ir nesunkiai auginamos. Pavyzdžiui, Kanadoje jos yra trečias sodo augalas pagal populiarumą (po obelų ir slyvų). Manau, kad jos tikrai vertos, kad būtų daug plačiau pas mus auginamos ir su laiku populiarės. O dabar mažai populiarios tik todėl, kad mažai žmonės apie jas žino, o ir ką žino, tai pagrinde apie senas mažiau vertingas veisles. Pavyzdžiui, šilauogių populiarėjimą stabdo tai, kad jas reikia auginti specialiame substrate ir daug kas ten ne taip paprasta. O medlievas auginti paprasta - pasodini paprastoje žemėje ir jos pačios auga, nei labai rūpintis reikia, nei serga, nei kenkėjai puola, nebent paukščiai. Todėl šiemet ketinu praplėsti savo auginamas medlievas - nuo senesnio krūmelio išsikasiu atžalų ir pasodinsiu naujoje vietoje.

Renkantis medlievas labai svarbu pasodinti ne bet ką, nes yra daug jų skirtingų veislių, o gerą veislę. Manau, kad vertingiausios yra nedidelio aukščio (bus patogu skinti, apdengti tinklu nuo paukščių, užims nedaug vietos) kultūrinės alksnialapių medlievų veislės su stambiais vaisiais ir dideliu derlingumu. Pas mus sode auga ir kažkokios senoviškos lietuviškos medlievos, ir minėta kultūrinė veislė Northline. Tai Northline uogos didesnės, skanesnės. Aukščiau temoje yra įdėta medlievų veislių lentelė, galite pažiūrėti skirtumus.

Kad medlievos pradžioje greičiau ūgteltų reikia jas sodinant įdėti kokio nors komposto ar kažkiek patręšti, drėgmės išsaugojimui būtinai mulčiuoti, kol jos dar mažos per didesnes sausras vertėtų palaistyti. O vėliau suaugusios jos daug metų puikiai derės ir nekels jokių rūpesčių.

Manau, kad medlievų vaisiai yra sveikesni/vertingesni už daugumą įprastų lietuviškų uogų ir vaisių, pavyzdžiui, vertingesni už serbentus, agrastus, vyšnias, trešnes, braškes, slyvas. Aišku, geriausia daug ko turėti po truputį, bet nedidelės stambiavaisės medlievos krūmelį laikau tiesiog privalomu šiuolaikiniame sode. Ypač dėl to, kad jį galima lengvai ekologiškai auginti ir nenaudoti jokių nei insekticidų, nei fungicidų.

Jei nepasodinsite šio augalo dabar - tai pasodinsite jį po 5 metų nusižiūrėję nuo savo kaimyno, nes čia tik laiko klausimas, kada visi praktiškai pamatys jo privalumus. 

[Abhidheja]

Namaste,dekui uz padrasinima reikes pasisodinti visokiu veisliu ir taikyti prie savo skonio receptoriu.Tik keista kad jusu ykeltam aprasyme prie alksnialapiu neraso atsparumo salcui,ar nenusals?

[vk_]

On 2019-03-07 at 09:54, Abhidheja pranešimas:

Namaste,dekui uz padrasinima reikes pasisodinti visokiu veisliu ir taikyti prie savo skonio receptoriu.Tik keista kad jusu ykeltam aprasyme prie alksnialapiu neraso atsparumo salcui,ar nenusals?

Neseniai mačiau video, kuriame pasakojo, kad medlievos puikiai auga ir neapšąla net labai šaltame klimate, kur daugelis mums įprastų sodo augalų net neauginami. Daugelis tokių kultūrinių medlievų kilusios iš Kanados, kurioje  klimatas taip pat šaltas. Tad atsparumas šalčiui yra stiprioji, o ne silpnoji medlievų vieta. Geriau paieškojus yra nurodoma, kokius šalčius atlaiko medlievų veislės, kokiose klimato zonose jos skirtos auginti, tik čia jau reikia ieškoti pagal konkrečią dominančią veislę.

Citata iš straipsnio:

"Populiariausia yra alsnialapė medlieva su nemažai veislių. Tai labai neišrankus augalas dirvožemiui, labai ištverminga šalčiui, atspari ligoms, derlinga. Yra dvi pagrindinės šios kultūros ydos: labai uogas mėgsta paukščiai ir ne visiems patinka jų skonis. Bet savo vertingomis savybėmis ir nelepiu auginimo sąlygoms, su šilauogėmis  turi daug pranašumų. Viena savybe lenkia šilauogės – jas mėgsta bemaž visi, o prie medlievų skonio reikia priprasti. Taigi ši kultūra verta, kad atsidurtų mūsų soduose ir sklypuose.".

Va dar medelynas Lietuvoje su gera medlievų pasiūla: http://rsmedelynas.lt/medlievos/

Dėl daug veislių sodinimo ir taikymo savo skonio receptoriams - manau, kad jų visų skonis kažkiek panašus, tik vienos kultūrinės stambesnės saldesnės sultingesnės, o kitos - kaip pusiau laukinės. Tai yra, labai didelių skonio variacijų nebus ir todėl sakyčiau, kad užtektų paragauti vienos geros kultūrinės veislės uogų, kad būtų galima nuspręsti, ar verta sau auginti, ar ne.

Ir dar vertėtų atsiminti, kad kai kurios medlievų veislės išauga aukštos ir plačios, gali užimti daug daugiau vietos sode, nei planavote, todėl verta aiškiai žinoti, ką perkate, o ne maždaug nueiti turgun ir nusipirkti kokią nors medlievą su mintimi, kad visos jos panašios.

[vygantas1974]

Sodas bunda,balinimas is rudens su vandeniniais dazais  kaip ir pasiteisino,pavasari jokio rupescio,tik  su karbamido tirpalu nupurksiu ir vel apviniosiu lipnia juosta  kamienus nuo skruzdziu,sitas variantas  man pasiteisino 100%

 

[vk_]

prieš 38 minutes , vygantas1974 pranešimas:

Sodas bunda,balinimas is rudens su vandeniniais dazais  kaip ir pasiteisino,pavasari jokio rupescio, 

Čia tu jau naujai batutą surinkai, ar žiemai nebuvai jo išardęs? Aš pabijojau, kad šalčiai gali pakenkti ir žiemai batutą išrinkau, surinksiu turbūt balandį, kai jau bus šilčiau ir sausiau.

Pas mane irgi balinimas jau metus laikosi ir viskas gerai. Šiemet tik kelis medelius antrą kartą nudažiau, kurie buvo ploni, pernai ūgtelėjo į storį ir gavosi, kad kamienai išsiplėtę, todėl dažai sutrūkinėję ir dengia tik dalį kamieno. Antrą kartą dažydamas labiausiai pasistengiau dėl dviejų abrikosų, nes šiaip abrikosai šalčiams atsparūs, bet pavasarinių temperatūros svyravimų kamienai gali neatlaikyti. Turiu vilčių šiemet sulaukti gero abrikosų derliaus. 

[vygantas1974]

Sakiau zmonai kad reike ziemai isardyti o ji sako  kas jam atsitiks,taip ir liko  ziemoti,lygtais nieko.

[lunacy]

Gal žinot, kaip lietuviškai vadinamas augalas "Sambucus" arba, kitas pavadinimas "elderberry"? Nerandu niekaip normalaus vertimo, o ir išvaizda nepadeda  Labai primena serbentus, bet krūmai kitokie..

[vk_]

prieš 39 minutes , lunacy pranešimas:

Gal žinot, kaip lietuviškai vadinamas augalas "Sambucus" arba, kitas pavadinimas "elderberry"? Nerandu niekaip normalaus vertimo, o ir išvaizda nepadeda  Labai primena serbentus, bet krūmai kitokie..

Juodauogis šeivamedis: 

https://lt.wikipedia.org/wiki/Juoduogis_šeivamedis

https://www.botanikos-sodas.vu.lt/puslapiai/augalų-gentys/šeivamedis

http://priekavos.lt/viskas-apie-seivamedzio-uogas/

[vk_]

Iškasiau prieš 2 metus pasodintus 2 Goji krūmelius iš Vitafloros, nes ilgai žydėdavo, bet uogų beveik neužmegzdavo, o ir tos išaugdavo tik degtuko galvutės dydžio. Ir pasodinau 2 tokius (rudens foto): 

O buvo tokie: 

[vk_]

Pasodinau šios veislės:

[vk_]

Siandien pasodinau medlieva Mandan. Turetu uzaugti tik iki 2 metru ir nokinti dideles saldzias uogas. Po savaites dar pasodinsiu medlieva Martin. Ir dar i nauja vieta pasodinsiu atzala is savo auginamos medlievos Northline krumo.

Video apie panasias medlievas: 

 

[vk_]

Abrikosai:

Sausmedis Nimfa:

[vk_]

Alksnialapė medlieva „SLEYT“

Žydėjimas: balandžio pabaigoje - gegužės mėn. baltų žiedų puošniomis kekėmis. Žydintys krūmai labai dekoratyvūs, noriai lankomi bičių.

Krūmai: užauga iki 2-2,5 metrų aukščio ir panašaus pločio, stačiomis šakomis. Ankstyvą pavasarį lapai būna vario spalvos, vėliau įgauną sodrią žalią spalvą, o rudenį vėl nusidažo raudono atspalvio spalvomis. Tai suteikia dar daugiau dekoratyvumo. Tinka gyvatvorėms sodinti.

Vaisiai: šiek tiek pailgi, kurių skersmuo siekis 10-12 mm, skanūs, saldūs, sultingi. Iš pradžių jie būna žaliai raudonos spalvos, vėliau, nokdami įgauna mėlynai juodą spalvą su vaškine danga. Vaisiai vartojami švieži ar perdirbami – tinka uogienėms, kepinių įdarams ir pan.

Derėjimo laikas: derėti pradeda antrais metais po pasodinimo, pirmieji vaisiai pradeda nokti birželio pabaigoje ir noksta per visą liepos mėnesį. Nenuskinti vaisiai ant šakų išsilaiko iki spalio mėnesio, kol juos nulesa paukščiai.

Derlingumas: savidulkė, derlinga veislė.

Atsparumas: nėra reiklūs dirvai ir vietai. Labiau mėgsta saulėtas vietas, tuomet nokina didesnius ir saldesnius vaisius. Žiemą ištvermingi (atsparūs iki -40^oC šalčiams). Veislė atspari ligoms ir kenkėjams.

 

Alksnialapė medlieva „MANDAM“

Žydėjimas: balandžio pabaigoje - gegužės mėn. baltų žiedų puošniomis kekėmis, ko pasėkoje krūmas atrodo neįtikėtinai dekoratyvus.

Krūmai: užauga iki 2-3 metrų aukščio ir panašaus pločio. Ankstyvą pavasarį lapai būna vario spalvos, vėliau įgauną sodrią žalią spalvą, o rudenį vėl nusidažo oranžinėmis spalvomis. Tai suteikia dar daugiau dekoratyvumo. Tinka gyvatvorėms sodinti.

Vaisiai: sferiniai, kurių skersmuo siekis 1,3 cm, skanūs, saldūs, sultingi. Iš pradžių jie būna žaliai raudonos spalvos, vėliau, nokdami įgauna juodai purpurinę spalvą su vaškine danga. Vaisiai vartojami švieži ar perdirbami.

Derėjimo laikas: derėti pradeda antrais metais po pasodinimo, pirmieji vaisiai pradeda nokti birželio pabaigoje ir noksta per visą liepos mėnesį. Nenuskinti vaisiai ant šakų išsilaiko iki spalio mėnesio, kol juos nulesa paukščiai.

Derlingumas: derlinga veislė.

Atsparumas: nėra reiklūs dirvai ir vietai. Labiau mėgsta saulėtas vietas, tuomet nokina didesnius ir saldesnius vaisius. Žiemą ištvermingi (atsparūs iki -40^oC šalčiams). Veislė atspari ligoms ir kenkėjams.

 

Alksnialapė medlieva „Martin“

Uogų dydis: iki 15 mm diametro.
Užauga: iki 3 m aukščio.
Atsparumas: visiškai atspari šalčiui, nereikli.
Sodinimo vieta: saulėta, dalinis pavėsis.
Dirva: nereikli, geriausiai tinka priemolio, humusinga.

Kilusi iš Šiaurės Amerikos. Nereikli, greitai auganti ir užauginanti daug skanių uogų.

Uogos saldžios, sultingos, dera kekėmis, noksta birželio pabaigoje – liepos pradžioje.

Tinka valgyti šviežios ir perdirbimui.

Medlieva turi daug gydomųjų savybių: vaisiuose yra askorbinės rūgšties, antocianų, katechinų, rauginių ir dažančiųjų medžiagų, pektinų, vitamino B2, vitamino P, organinių rūgščių.

Šiandien pasodinau "Sleyt" ir įsigijau "Martin", kurią pasodinsiu po savaitės, nes pardavėjas sakė, kad dar reikia palaukti, kol geriau vazonėlyje įsišaknys. Galvojau iš senesnio "Northline" krūmo atžalą pasodinti, bet apsigalvojau, geriau pabandysiu daugiau skirtingų veislių ir todėl vietoje trečio "Northline" krūmo pasisodinau žemaūgę medlievą "Sleyt". Pas pardavėją jau žydi parduodami Sleyt, Martin ir Northline sodinukai, tik Mandam dar nežydi. Taip kad puikūs nereiklūs augaliukai, kurie pradeda derėti arba tik pasodinti, arba sekančiais metais. 

[vk_]

Pandy – vengriška vyšnių veislė, derėti pradeda trečiais metais po pasodinimo. Vėlyva, vaisiai sunoksta liepos pabaigoje, labai stambūs – 6-7 gr., skaisčiai raudoni, sultingi, saldžiarūgščiai, labai tinka kompotams ir uogienei. Veislė dalinai savidulkė (Keleris 16, Lutovka, kai kurios tuo pačiu metu žydinčios trešnės), derlinga, atspari ligoms, pakankamai atspari šalčiui, transportabili. Medžiai vidutinio augumo.

[vk_]

Kero vyšnia po šalnos: