vaismedziai ir vaiskrumiai musu sode

[vk_]

Šiemet atlikau eksperimentą, kuris, atrodo, pasiteisino. Realiai mano sode medžiams didžiausią žalą yra padariusi saulė, tai yra pavasariniai žievės pažeidimai, kai dieną šildo saulė, o naktį šalnos spaudžia. Balindavau medžius įprastai balinimo mišiniais. Bet jie gana greitai nusiplauna. Labiausiai nusivyliau užpraeitą žiemą, kai nubalinau medžius, o po to lietus viską nuplovė vos ne per porą savaičių. Pasižiūrėjau į nusipirktą sausą balinimo mišinį – seniai pagamintas, bet parašyta, kad galioja neribotai. Tada ėmiau ieškoti ilgiau laikančių priemonių. Radau informacijos, kad garsusis Amšiejus į balinimo mišinį deda ¼ dalį normalių baltų dažų medienai, daugiau nieko gero neradau. Paskaitinėjęs apie dažus, nutariau pamėginti medžius nubaltinti dažais medienai, kurie skirti išorės darbams, yra vandens dispersiniai ir kurie išdžiūvę sudaro plėvelę, kuri yra laidi vandens garams. Tai yra, per dažus medis gali „kvėpuoti“ (garai praeina), o skystas vanduo nepraeina. Išsirinkau tokius dažus – Liuks-M. Medžius šią žiemą baltinau vien jais, bet kadangi jie buvo gana tiršti, tai iš akies praskiedžiau juos vandeniu, gal maždaug santykiu 1:1. Rezultatas nudažius toks, kad medžiai kur kas baltesni, nei nutepus standartiniu balinimo mišiniu ir dažų sluoksnis plonesnis. Medžiai atrodo gražiau. Buvo rizika, ar tai nepakenks medžiams, bet jau nemažai laiko, kai jie atgiję, ir kol kas nemačiau nė vieno blogo požymio – pumpurai išsprogo, lapai auga, žiedai žydi ir mezga vaisius. Tad viskas puiku. O puikiausia dalis yra ta, kad toks nubalinimas turėtų atlaikyti kelis metus, tad dabar nebereiks kasmet balinti ir nebereiks taikyti tinkamo oro balinimui prieš pavasarį, kad dar liktų baltumo pavasariui, kad nenuplautų lietūs. Taip kad inovacija pasiteisino. 

[vk_]

Gražu. 

[vk_]

Vertas dėmesio augaliukas – Kero vyšnia: 

 

Pasodinau du sprindžio aukščio sodinukus, pirmais metais užaugo maždaug iki metro, antrais metais buvo keli žiedukai, net užmezgė, bet vėliau nukrito užuomazga. Trečiais metais (pernai) jau gausiai žydėjo ir derėjo. Šiemet vėl normaliai žydi. Visas šias kelias permainingas žiemas mano Kero vyšnios peržiemojo puikiai, realiai nepašalo nė viena šakutė, netgi visi pumpurėliai išsprogsta. Tad jos tikrai labai atsparios.

Aprašyme teigiama, kad jos sukaupia dvigubai daugiau cukraus nei įprastinės mūsų vyšnios. Pernai (pirmas jų derlius) pas mane jos buvo tokios palyginti mėsingos, bet gana rūgščios, gal dėl šaltos ir lietingos vasaros. Žiūrėsiu, koks šiemet bus jų skonis.

Auginu dvi Kero vyšnias skirtingose vietose, vieną iš jų pernai dengiau tinklu, kitos – ne, bet paukščiai jų uogų nekapojo, galima buvo nedengti. Jos savašaknės ir turi kažkiek duoti atžalų, bet pas mane jos iki šiol atžalų nedavė.

Kero vyšnios aprašymas:

KERO VYŠNIA

Palyginti nauja veislė (1999 m.) išvesta Kanadoje, Saskačevano universitete, kryžminant sibirines mongolines vyšnias su paprastosiomis,  (Prunus fruticosa x Prunis cerrasus) x Prunus cerrasus. Kryžminimą pradėjo dar apie 1940-1950 metus dr. Lesas Keras (Les Kerr), ir tai šiandien keturių universiteto mokslininkų kartų darbo rezultatas, paremtas tūkstančiais bandymų.

Žemaūgis krūmas, apie 2m skersmens, lengva uždengti nuo paukščių.

Genetiškai savašaknė (neskiepyta) ir tai garantuoja jos išskirtinį atsparumą. Mažai plinta šaknų atžalomis.

Vaisiai labai panašūs į mums įprastas vyšnias, tamsiai raudoni, normalaus vidutinio dydžio, apie 4 gramus (= ne per dideli, tinkami iškaulinti mechanizuotai). Tačiau jie išskirtiniai.

Net ir vėsesniame nei Lietuvos klimate sukaupia beveik dukart daugiau cukraus nei paprastos vyšnios. Ir jos nevandeningos, jus nustebins itin sodrus vyšnių skonis. Prinokusio minkštimo spalva tokia tamsi, kad atskiedus vandeniu 1:20, sulčių spalva bus sodresnė nei grynų spanguolių sulčių. Turi daugiau antocianinų nei tradicinės vyšnios. Sunoksta palyginti anksti, Lietuvoje - jau liepos mėnesį.

Labai tinkamos ne tik pyragams, bet ir želėms ir džemams. Savidulkė. Blizgūs gražūs lapai.

Ir straipsnis vietinėje spaudoje:

Kero vyšnia – nauja vyšnių karalienė

 

[vk_]

Kas dar verti dėmesio mūsų soduose? Ogi abrikosai! 

Prieš kelis metus prisiskaičiau, kaip lengva auginti abrikosus ir kaip jie pas mus be reikalo neauginami:

„Abrikosai - vieni vertingiausių (o gal ir patys vertingiausi) ir universaliausių kaulavaisių, kaip ir vieni lengviausiai auginamų.

Kilo iš Šiaurės Kinijos ir Mongolijos, auginami visame pasaulyje, ir yra kur kas ištvermingesni šalčiui, nei šiltesnių kraštų kaulavaisiai (trešnės,persikai).

Dauguma abrikosų savidulkiai, gerai deri ir augdami po vieną.

Jie pakenčia prastesnes dirvas, gerai auga palyginti nederlinguose priesmėlio dirvožemiuose, jiems tinka neutrali ar net silpnai rūgšti dirva.

Reikalauja mažai priežiūros, mažai genimi. Abrikosai, kaip ir slyvos bei trešnės dera tiek ant pernykščių ūglių, tiek ir ant senesnių.

Abrikosų kamienų negalima žiemai aprišinėti, nes jie jautroki žievės ligoms, iššutimui.

Šis ne tik vertingas, bet ir labai gražus medis vertas atsirasti jūsų sode.“

Ir nutariau pasisodinti abrikosą. Maniau, kad svarbiausia jo atsparumas šalčiui, tai išsirinkau „Šiaurės triumfą“, kuris atlaiko šalčius gal iki -40 laipsnių. Pirmas dvi žiemas jis pas mane peržiemojo gana normaliai, net spėjau vieną abrikosiuką suvalgyti. O po to pasityaikė permainingos žiemos ir išaiškėjo, kad Šiaurės triumfas nebijo didelių šalčių, bet neatlaiko permainingų žiemų. Po pirmos tokios 2016 m. žiemos nušalo pusė medžio, nebežydėjo, pavėluotai išsprogo iš atsarginių pumpurų ir daugmaž ataugo šakos, nes jie greitai auga. Bet sekančią 2017 m. žiemą vėl apšalo ir dar stipriau, tad tapo aišku, kad iš jo nieko nebus. Tuo pačiu metu dar bandžiau sodinti kitas veisles. 2016 m. pasodinau du abrikosus Mordeno ankstyvasis. Deja, matyt abu sodinukai buvo blogi, nes jie abu man neprigijo nepaisant nuolatinio laistymo - išsprogo pumpuriukai, bet šakelės neaugo ir šaknų neužaugino, o buvo pasodinti plikomis šaknimis. Tada nutariau, kad darau paskutinį bandymą ir jei nepasiteisins, tai daugiau su abrikosais neeksperimentuosiu, ir 2017 m. pasodinau, galima sakyti, vietines veisles – abrikosus „Kaunas“ ir latvišką „Dzintars“. „Dzintars“ pasodinau iš vazono, todėl iškart ėmė greitai augti, „Kauną“ pasodinau plikomis šaknimis, tad pusę vasaros prigijinėjo, o po to greitai išaugino didelius ūglius. Šiemet žiema buvo permaininga, bet rezultatas labai geras – abu abrikosai visiškai neapšalę, puikiai išsprogo ir labai greitai auga. Maža to, jie abu jau žydėjo ir užmezgė abrikosiukus. Dar ankstoka daryti išvadas, bet yra daug vilčių, kad šie abrikosai pilnai pasiteisins.

Mano "Kaunas":

"Kaunu" pavadinta veislė, kuri yra nežinomos kilmės, tiesiog kažkur Kaune jau daug metų auga, nieko neapšąla ir sėkmingai dera abrikosas, tai vėliau jo šakeles ėmė skiepyti ir dauginti profesionalūs sodininkai bei pavadino šią veislę "Kaunu".

[Donatas]

Medžio kamieno balinimas yra ne dėl grožio... Balinimas kalkėmis atlieka žievės dezinfekcijos funkcija, t.y. naikina grybeli, samanas ir kerpes, bei atbaido parazitus, bei graužikus, stirnas ir t.t.. Kaip žinoma kalkės šia funkcija atlieka, o vat ar atlieka medžio dažai?  Manau balinimo funkcija ne dėl ilgaamžiškumo, o tiesiog dėl profilaktikos. Daug metų mes visai nebalindavom kamienų ypač jauniems medeliams. Kodėl ? O todėl kad tik kai pradedi balinti kamienus, kamienai pradeda žievėti, daug greičiau pasidaro kaip pas senas obelis ir pan... O kol nebalini kamienų jie išsilaiko daugiau metų lygus, gražus be suskylinėjimų ir t.t.

[vk_]

Aš balinu vieninteliu tikslu - tam, kad išvengti žievės pažeidimų pavasarį, kai dienomis įkaitina saulė, o naktimis būna šalnos. Jau esu minėjęs, kad būtent tokie pavasariniai žievės nudegimai yra didžiausi mano sodo pažeidimai. Todėl mano tikslui medžio dažai tinka idealiai. 

[Donatas]

Beje dėl Kero vyšnios tai šią veislę aptikau irgi prieš keletą dienų ir galvojau, o kokia faina vyšnia neaukšta, uogų nemažai ir t.t. O uogos jos tvirtos ? t.y. tinkamos transportavimui?

[vk_]

Normalios tos Kero vyšnios, tvirtumu panašios į įprastas vyšnias, gal kiek "mėsingesnės", ką laikau privalumu. Galėsiu šiemet tau jų uogų Zarasuose paragavimui užvešti, tik primink, kai jos prinoks. 

[Donatas]

Aplamai butu faina kada susitikti ir pamatyti savo sodus, butu idomu palyginti kaip auga pas tave ir mane naturoj ypac kai sodinta +- tais paciais metais.

[vk_]

Gerai, tik įdomiau bus vasarą, kai jau vaisiai kabės.

[Donatas]

prieš valandą, vk_ pranešimas:

Gerai, tik įdomiau bus vasarą, kai jau vaisiai kabės.

ok.

[vygantas1974]

Reiks tau panervuoti vasarą nufotografuoti agrastų krūmą su idealiomis uogomis, kuris išvisniekada niekuo nepurkštas. 

Nebevark jau viskas nuspresta,katras bus sveikas ta paliksiu kitus rudeni lauk,o viena jau dabar isroviau nes matau kad is jo naudos 0.

Apie kova su amarais ir skruzdem,kolkas tfu-tfu 2-0 mano naudai.

1.Nupurksta laiku insekcidu(proteus)

2.Medziai apvynioti spec. lipnia juosta.

Taigi kas buvo medije zuvo,kas liko ant zemes nebegali pasiekti zalumos(stebiu kasdien)pernai tokiu laiku buvo kosmaras,uzmeksti vaisiai tai nelabai norejus purksti o sodas nyko akise.

[vygantas1974]

On 2018-05-16 at 11:17, vk_ pranešimas:

Aš balinu vieninteliu tikslu - tam, kad išvengti žievės pažeidimų pavasarį, kai dienomis įkaitina saulė, o naktimis būna šalnos. Jau esu minėjęs, kad būtent tokie pavasariniai žievės nudegimai yra didžiausi mano sodo pažeidimai. Todėl mano tikslui medžio dažai tinka idealiai. 

mano toks pat tikslas ir sita apie dazus esu girdejas,reiks velyva rudeni ir man nubalinti nes tos kalkes iki pirmo lietaus.

[vk_]

Pas mane su agrastais dabar tokia situacija - keli krūmai idealūs, viename dalį lapų nugraužė vikšrai - panašu į kopūstinius vikšrus, kuriuos drugeliai užveisia. Ir šiandien pakėliau pažiūrėti agrasto Achiles šakas - tai viskas būtų gerai, jei ne visiškai nuo valkties baltos uogos. Kitą kartą nufotkinsiu tas baltas uogas ir išmesiu krūmą. Bus gera proga vietoj jo pasisodinti norėtą Hinnomaki Gelb agrastą. 

[vk_]

Agrastas Achiles:

Uogos baltos dėl to, kad pilnai aptrauktos valktimi, nors orai buvo šilti ir sausi. Tad išvada - valkčiai neatsparus, auginti neverta, išmesiu jį.

[Donatas]

Norejau paklausti valktis tai ta pati miltlige ar cia skirtingi dalykai? Nes daznai prie veisliu aprasymu raso kad atspari miltligei o apie valkti nieko nemini

[vk_]

Prieš 7 valandų, Donatas pranešimas:

Norejau paklausti valktis tai ta pati miltlige ar cia skirtingi dalykai? Nes daznai prie veisliu aprasymu raso kad atspari miltligei o apie valkti nieko nemini

Tai tas pats, tik vieni įpratę naudoti vieną pavadinimą, o kiti - kitą:

"SERBENTŲ MILTLIGĖ ir AGRASTŲ VALKTIS -ligą sukelia grybas Sphaerotheca morsuvae (agrastinis valkčiagrybis). Ji paplitusi visur, kur auginami agrastai ir serbentai. Ligos požymiai pasirodo pavasarį po žydėjimo ant lapų, ūglių, kotelių, uogų. Agrastų daugiausia pažeidžiamos uogos, o juodųjų serbentų-ūgliai, vaiskočiai. Pažeistos augalo dalys pasidengia baltu puriu grybo apnašu, po to, susidarius grybo sporoms, patamsėja. Dar vėliau grybiena sutankėja ir tampa panaši į rudą veltinį, kuriame matyti nedideli juodi spuogeliai-grybo vaisiakūniai. Susiformavęs ant lapų apnašas trukdo augalui augti. Pažeisti augalai išsikraipo, lapai tampa gofruoti, smulkūs, trapūs, uogos sutrūkinėja ir kartu su stambesniais sergančiais lapais nukrenta. Agrastų uogas aptraukia grybo valktis. Miltligė pažeidžia jaunus, stipriai į augančius lapus ir ūglius, o sumedėję ūgliai jai atsparūs.
Per vasarą grybas produkuoja 10-11 sporų generacijų, kuriomis užkrečia vis naujus ūglius ar uogas. Esant drėgnam šiltam orui, ant agrastų grybas auga per visą vasarą, o juoduosius serbentus daugiausia pažeidžia liepos-rugpjūčio mėnesiais. Pastaraisiais metais ši liga daugiau žalos padaro juodiesiems serbentams negu agrastams. Stipriai ligos pažeistų agrastų netenkame iki 50 proc. uogų. Be to, stipriai pažeisti krūmai per 2-3 metus gali žūti nuo iššalimo.
Žiemoja grybas nukritusiuose lapuose, uogose ir ant pažeistų ūglių. Pavasarį jis užkrečia jaunus ūglius ir besiskleidžiančius lapelius. Visiškai atsparių juodųjų serbentų veislių nėra."

Čia rašo, kad ir serbentams kenkia, bet bent jau pas mane nėra tokių problemų su serbentais. Kaip ir nėra jokių problemų su valkčiai atspariomis agrastų veislėmis.

[Donatas]

Na pas mane su juodaisiais serbentais irgi tokiu problemu nera, uogos visad serbentu buna svarios, nors veisle kurios nezinau, pas mus auga jau apie 20 metu.

 

Beje gal kam bus idomu paskaityti

http://www.agb.lt/leidiniai/senosios vaismedziu veisles/senosios lietuviskos vaismedziu veisles.pdf

Jaučiu reiks eiti į vienos senos sodybos buvusį sodą, ten kiek pamenu auga "Vietinė geltonoji" slyvą ir prisikasti mažu medelių ir prisisodinti vietoj neprigijusiu lazdynų  Kiek pamenu visai skanios slyvos buvo, tik saviškes teko paaukoti kai pruda kasem  . Į daly jų pavasari reiks susiskiepyti greitutes, o likusias paliksiu.

[vk_]

Nerekomenduočiau daug vienodos veislės slyvų prisodinti ir tos "vietinės geltonosios"  (manau, kad pas mane jos irgi auga, nes yra pora kažkokių tokių senų slyvų, kurių veislių nežinom) daugiau nei 2 medelių nesodinčiau. Geriau rinktis taip, kad prinoktų skirtingu laiku. Pas mane va tokios auga (tik ne visos dar derėjo):

Slyvų prinokimo orientacinis laikas 

Veislė	Prinoksta
Ijulskaja roza	net liepos viduryje, apie 10 dienų prieš Kometa veislės slyvas
Kometa	liepos mėn.,10-12 d. anksčiau už „Greitutę“ (Skoroplodnąją)
Herman	liepos pabaigoje
Violeta	rugpjūčio pirmoje pusėje
Ontario	rugpjūčio viduryje, prinoksta vienu laiku
Uleno renklodė	rugpjūčio pabaigoje
Jubileum	rugpjūčio pabaigoje, sunoksta maždaug savaitė prieš Viktoriją, kuri prinoksta rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje
Empres	rugsėjo pabaigoje
Tolar	rugsėjo trečiasis dešimtadienis
Ana Špėt	rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje, nuskinti išsilaiko apie 14 dienų

Ką galiu parekomenduoti iš jų? Kaip idealiausia aprašoma Jubileum, kaip ankstyvos ir geros - Ijulskaja roza, Kometa ir Herman, kaip didelėmis slyvomis - Empres, kaip vėlyvos - Ana Špėt (vieną rudenį dar lapkričio 1-ą dieną skynėm).

[Donatas]

Šiandien pagavau  tai štai kaip gyvai atrodo, o tai tik iš fotkių buvau matęs.

 

 

[vk_]

Palyginimui sveiki niekuo nepurkšti agrastai:

pernai pasodintas Hinnonmaki Red

ir Invicta

[lunacy]

Gal turite minciu kas galejo nutikti tresnei? Veisles nepamenu sodinau viena jurgita ir kita anta. Visais metais tik lapai budavo be ziedu. Siemet ganetinai gausiai zydejo, bet po nuzydejimo toks vaizdas, kad be gyvybes zenklu. Gal jau laikas iskasti ir nesikankinti?

[vk_]

O žievę ant kamieno iki žemės apžiūrėjai - pažeidimų nėra? Jei nėra, tada galimas apšalimas, nuo kurio numirė ne iškart.

Manau, kad šitos šakos jau žuvusios, bet medelis gali ataugti iš kur nors arti žemės.

[Graikiniai riešutmedžiai]

On 2018-05-23 at 22:46, Donatas pranešimas:

Šiandien pagavau  tai štai kaip gyvai atrodo, o tai tik iš fotkių buvau matęs.

 

 

Į rankas geriau neimti.  Purkšteli tokio "mišinuko", kad net nosį riečia ir dar nelabai iškart muilu atsiplausi  Be to gali ir neblogai krimstelėti.

[vygantas1974]

On 2018-05-24 at 23:45, vk_ pranešimas:

Palyginimui sveiki niekuo nepurkšti agrastai:

pernai pasodintas Hinnonmaki Red

ir Invicta

pamenu kad sita kai pirkau ligtais sake kad atsparus ligom,todel ir nenorejau visu iskarto rauti lauk(tik kaskaip tada nesidomejau pavadinimais todel ir nezinau)dar vienas 2017m pirktas(2 foto,toks visai maziukas buvo)taip pat teikia vilciu.