Jump to content
vladoukis

Skystos trasos KAS-32, ir t.t.

Recommended Posts

Perskaiciau visa tema ir supratau, kad pirmam tresimui skystomis trasomis nera butini ciurksliniai purkstukai. Kad galima purksti ir inzikleriniais. Taciau kaip su antru tresimu? Beskaitydamas tema susidariau nuomone, kad reikia tresti ciurksliniais purkstukais. Tad gal galetumete pakomentuoti placiau apie tai? Ir kiek supratau, tai purskiant ciurksliniais purkstukais galima tresti grynu KAS'u? Taciau ar nenudegs augalai nuo tokios koncentracijos tirpalo?

Laukiu konkreciu kolegu pasisakymu kurie isbande visa tai praktikoje. :)

Share this post


Link to post
Share on other sites

kas domina konkreciau? mes naudojam jau 4metus kasa tiek gryna tiek skiesta. kasas yra efektyvesnis nei salietra,bet cia trup aukstesnis pilotazas, su juom galima greit atgaivinti augalus arba greit nudeginti. viska patyres esu ant savo kailio. :eusa-doh: kvieciams pilam anksti pavasari gryna 200l/ha ir po kokiu 3savaiciu vel 200l/ha, siemet pabandziau viena maza lauka ispyliau 400l/ha ir sulfato 200kg/ha daugiau nieko nedaviau,bus matyti rezultatas rudeni,kolkas niekuom nesiskeria,gal kiek tankesnis.tiek trumpai. :)

Share this post


Link to post
Share on other sites
kas domina konkreciau? mes naudojam jau 4metus kasa tiek gryna tiek skiesta. kasas yra efektyvesnis nei salietra,bet cia trup aukstesnis pilotazas, su juom galima greit atgaivinti augalus arba greit nudeginti. viska patyres esu ant savo kailio. :eusa-doh: kvieciams pilam anksti pavasari gryna 200l/ha ir po kokiu 3savaiciu vel 200l/ha, siemet pabandziau viena maza lauka ispyliau 400l/ha ir sulfato 200kg/ha daugiau nieko nedaviau,bus matyti rezultatas rudeni,kolkas niekuom nesiskeria,gal kiek tankesnis.tiek trumpai. :)

Pirmas tresimas man viskas aisku. Taciau antras tresimas KAS'u labai miglotas. Tad dar karta pasikartosiu, ar galima antra karta tresiant KAS'u naudoti ji gryna. Kiek supratau, tai naudojant ciurkslinius purkstukus (antram purskimui) paselis bus nenudegintas, nors bus purskiamas grynas KAS'as. :)

Share this post


Link to post
Share on other sites

galima naudoti gryna kasa antram purskimui,bet turi buti tam tikros salygos: ne daugiau 20laipsniu silimos, kad nebutu vejo stipraus, geriausiai vakare arba ryte. naudoti 3-5skyliu purkstukus,arba slangutes.

Share this post


Link to post
Share on other sites
galima naudoti gryna kasa antram purskimui,bet turi buti tam tikros salygos: ne daugiau 20laipsniu silimos, kad nebutu vejo stipraus, geriausiai vakare arba ryte. naudoti 3-5skyliu purkstukus,arba slangutes.

O KAS'as greitai nukeliauja iki paseliu saknu? Norint, kad azotas susigertu reikia tik rasos ar stipresnio lietaus? :icon-rolleyes:

Share this post


Link to post
Share on other sites
20-25kg/ha 200ltr vandens daugiau nerizikuoju

dejau 30kg/ha ir 200ltr vandens, tai nepamaciau jokio efekto, kartosiu vel. Buvau palikes nepurksta gabaliuka.. o gal esat kas girdejes apie nutrivantus siulomus litagros? :)

Ką dar ten rizikuot. Dėjau 40 kg/ha su 200 l vandens, tik kad efektas nuo vieno karto būna silpnas. reikia bent kokius tris kart perpurkšt.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Ką dar ten rizikuot. Dėjau 40 kg/ha su 200 l vandens, tik kad efektas nuo vieno karto būna silpnas. reikia bent kokius tris kart perpurkšt.

tris kart po 40 karbamido arba vieną kart 160 salietros :icon-rolleyes:

Aišku neužsiimu purškinėjimais kelis kart, neturėčiau tam laiko, bet kartą kitą gera papildoma priemonė :)

Share this post


Link to post
Share on other sites

Kuo didesni paseliai tuo jautresni karbamido kiekiui, vasariniuose miežiuose 40 kilogramu neturetu nudeginti, jeigu ir nudegintu truputeli lapu viršuneles tai nieko baisaus, atsigaus, tik reik visus darbus su karbamido purškimu atlikti kuo veliau vakare nes esant labai karštai dienai purškiant karštu oru tai ir nedidelis kiekis gali nudeginti.

Share this post


Link to post
Share on other sites

karbamidas turi tokia priemaisa issikiriancia gamybos proceso eigoje, kuo jos daugiau, tuo mazesni kiekiai karbamido i ha daro didesni neigiama poveiki augalams, bet cia kai saka vien profesionalai, tai as nosies ir nekisiu

Share this post


Link to post
Share on other sites

todel kad; nebuvo tokio greito efekto kaip cia kazkas rase, tiksliau zieminiuose rugiuose(tik juose tai bandyta), tiesa pasakius nebuvo visirkai pastebimo efekto, kad jie gavo azoto, nors pirmu pavasario purskimu gavo apie 230kg, 200litr. kaso, teko berti birias bet jau buvo per velu kazka gelbeti, antra blogyve ta kad neimanoma taip anksti ivaziuoti i laukus kaip su barstytuvu, nes lendant ratams stangos stipriai siubuoja ir yra galimybe kad jas nulausi, trecia po sezono pursktuvas taip paveiktas korozijos kad graudu daros, nors pries purskiant kiekviena karta ji ismaudydavau diz kuru, kad netaip veiktu korozija, kolkas tik mynusai ,

na nuraminsiu buvo ir pliusas :D , vasariniuose, isvengiau pirmo purskimo nuo ligu, tirpalas sunaikino arba sustabde miltliges ir dreyzliges pirmus pozymius, derlius tikrai nebuvo geresnis nei panaudojus birias,o dar laiko gaisimas kada biriomis per diena isbarstau 200ha, skystomis tik 60ha, per diena manau tai labai akruolu, cia tik mano asmenine nuomone, nieko asmenisko, Beje galiu parduoti polipropilenine talpa skystom trasom :icon-cool:

Share this post


Link to post
Share on other sites

kas efektas buna ada kai duodi 400 litru su ciurksliniais arba 250 litru su rukiniais, efektas matosi po 10 valandu, o jei skiediziat ir dar su ciurksliniais po 200 litru zaidziat tai nera ne ko laiko gaisti

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×