Jump to content

Grūdų džiovinimas aktyvia ventiliacija


ukis

Recommended Posts

Neturim dziovyklos. Butinai reikia kazka galvot, ypac, kai jau keli metai is eiles orai nera toki dekingi... Dziovinom su tais breneriais... per storai supilta, apie 800 tonu su duju balionais lakstyt... Patys suprantat :D

Jei prikuli 800 ton .tai manau ir nėra tikslo žaisti nusipirk džiovykla kad ir naudotą .

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

:D kiek žinau, gan paprasta konstrukcija, tiesioginis džiovinimas (džiovinama degimo dujomis). Pakalbesiu prie progos :icon-wink:

Bet kad tom degimo dujom.. Net nezinau. Lygtais, kad negali patekt y grudus degimo produktai. Dar netiria punktuos ar nera tu degimo produktu, bet ka zinau - taigi Lietuvai produkcija auginam :D Nebereikalo kainas pakele iki 800 uz tona :D [salietra taip pat :D ]

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Neturim dziovyklos. Butinai reikia kazka galvot, ypac, kai jau keli metai is eiles orai nera toki dekingi... Dziovinom su tais breneriais... per storai supilta, apie 800 tonu su duju balionais lakstyt... Patys suprantat :D

Jei prikuli 800 ton .tai manau ir nėra tikslo žaisti nusipirk džiovykla kad ir naudotą .

Kur cia tokiu ieskot? Uzsieny? Ka jus naudojat? As vis tik manyciau, kad su siaudais butu gan ekonomiskas variantas. Vienas zinau su karklais kuria, bet vel islaidos.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

norint, kad nepatektu degimo produktai truputi sudėtingiau, ypač norint kontroliuoti procesa (padodamo oro temperatūrą) paprasčiausias varijantas kiek pamenu vamzdis vamzdyje išoriniu didesnio diametro vamzdžiu tiekiamas oras vidiniame mažesnio diametro karštos degimo dujos. rimčiau sudėtingiau. ašku būna ir gatavų pirkti, bet kainų tai neįsivaizduoju

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

  • po 5 mėnesių...

kad nepatektu degimo dujos buna dyzeliniai sildytuvai su nuvedimu.

Simet beda prispaude - bandziau su dyzeline raketa dziovint.

Naudojau 28kw, paduodamo oro temperatura pakelia 10C. Grudu storis 1.5m. Temperaturos pasiskirstymas gana idomus - pirmame pusmetryje nuo grindu temperatura sumazeja nuo 32 iki 22, toliau lieka pastovi. Pora dienu dziovinimo apciuopiamu rezultatu nedave.

Kas zinote, kodel raso jog negalima temperaturos kelt daugiau nei 5 laipsniais?

Bandziau skaiciuot kuro sanaudas grudu dziovinimui ir dziovinimo sparta. Gavau, jog 1% nuo tonos nudziovint reikia 2.5l dyzelio. Skaciavau taip, jog norint 1% sumazint dregme reikia isgarint 10l vandens. Pagal specifine vandens garavimo siluma susiradau reikalinga silumos kieki, o pagal tai reikalinga sudegint kuro kieki.

Pasidare idomu kaip dziovyklose pakanka 1l dyzelio procentui?

Ir dar idomus pastebejimas:

sildant dyzelinu 10kW silumos saltiniui reikia 1l dyzelino, tad valandos darbas kainuoja nuo 2.6 iki 3.1 lito, priklausomai nuo to uz kokia kaina pirkti deglai

sildant elektra 10kW silumos saltiniui reikia 3.1 lito (31ct/kWh tarifas)

Tai manau elektra paprasciau ir patogiau sildyt :)

Kiek naudinga dziovint deginant propana tiksliai neaisku, bet panasu kad beveik tas pat, nes 30kg kainuoja 71lt, o reikia jo daugiau nei dyzelio.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

man atrodo tie ventiliatoriai propeleriniai budavo. Jie slegio nesukelia. O be slegio oro pro grudus neprapusi....

Gal kas zino oro srauto kreives rusiskiem ventiliatoriam?

Mes turim 2ju tipu: 7.5kW stambia sparnuote ir 10kW smlkia sparnuote.

beje, geras straipsnelis apie grudu dziovinima

http://www.ag.ndsu.nodak.edu/abeng/pdffiles/eb35.pdf

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Kas zinote, kodel raso jog negalima temperaturos kelt daugiau nei 5 laipsniais?

Pasidare idomu kaip dziovyklose pakanka 1l dyzelio procentui?

Ir dar idomus pastebejimas:

Kas taip rašo :icon-question: Džiovyklos pečius pvz kviečiams duoda pakaitinta oro srautą 95-105 laipsnių plius grūdai visada juda ir oras pro juos eina loveliais, tarp kurių yra gan mažas tarpas, todėl grūdų sluoksnis salyginai gaunasi tik keliolika centimetrų, o ne 1,5 m kaip bandant džiovinti aruode su aktyvia ventiliacija :icon-wink: Realiai pas mane porcijiniė džiovykla 1 % nudžiovina idealiomis salygomis su 1 l, bet kartais vos 1,5 l pakanka.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

ar niekas nebande dziovinti stipriu oro srautu? Anksciau keliolika metu turejau staliu gaminiu cecha ir buvo tokia praktika mediena dziovinti labai galingais ventiliatoriais , beje senais laikais ukyje taip visiskai zalia siena isdziovindavo.

buvo bandanciu ir disertacijas rasanciu tai vadinama "verdanciu sluoksniu" nepasiteisino. Tam kad visa sluoksni grudu oras pakeltu i virsu ir jie pradetu "virti" reikia arba plono sluoksniu arba labai galingo ventiliatoriaus. Jei sluoksnis ne "verda" netolygiai dziuva lieka oro nepipuciamu vietu. Ta dalyka praktikoje rapsam kiek zinau naudojo, gal dar ir naudoja. Kitas varijantas perpuciant grudus is boksto i boksta su norija panasus efektas gaunamas

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Kas zinote, kodel raso jog negalima temperaturos kelt daugiau nei 5 laipsniais?

Pasidare idomu kaip dziovyklose pakanka 1l dyzelio procentui?

Ir dar idomus pastebejimas:

Kas taip rašo :icon-question: Džiovyklos pečius pvz kviečiams duoda pakaitinta oro srautą 95-105 laipsnių plius grūdai visada juda ir oras pro juos eina loveliais, tarp kurių yra gan mažas tarpas, todėl grūdų sluoksnis salyginai gaunasi tik keliolika centimetrų, o ne 1,5 m kaip bandant džiovinti aruode su aktyvia ventiliacija :icon-wink: Realiai pas mane porcijiniė džiovykla 1 % nudžiovina idealiomis salygomis su 1 l, bet kartais vos 1,5 l pakanka.

matai yra skirtumas keli cm ar 1,5m jei storam sluoksnyje perdaug uzkaitinsi gausis dideli temperaturu skirtumai tarp virsaus ir apacios tai reiskia kondensacija sluoksnio viduje ir neperpuciamo sluoksnio susidarymo tikimybe

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Siemet pirma karta grudus laikau bokste Supiliau 15-17 dregnumo Yra temperaturos davykliai sudeliuoti kas metra Pagal juos sprendziu kas vyksta boste Temperatura viduitniskai 20-25 laipsniaiTen kur dregnesnis sluosnis buna kad pradeda kaisti ir pasiekia 30laipsniu Tada jungiu ventiliaturiu ir ta silma ispuciu laukan Silma kila i virsu po viena metra per valanda Taip atvesinu ir vel savaite ramu Pastebejau kad grudu dregnumas islieka tokspat kokius supiliau Nieko tas ventiliavimas neisdziovina Gal ir klaidingos info prisigaudziau tacia yra sakoma kad jei laikai boskte negalma padavineti pasildyto oro Visas tikslas ausinti grudus o jei jau negali atausinti tada tik i dziovykla arba pardavimui

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

bet koks temperatūros pakeitimas = drėgnumo pakeitimas. grūdas (kaip ir bet koks gyvas organizmas) savo temperatūra reguliuoja išgarindamas drėgmę

Dėl ori šildymo bokšte logikos yra. Kuo šiltesnis oras tuo daugiau drėgmės paims, o tai reiškia, kad daugiau ir atiduos patekęs į vėsesnius sluoksnius

"vėdinimas" nuo "džiovinimo" skiriasi tik paduodamo oro kiekiu

Dar viena korekcija :lol: dar nerašiau. Pagal skaičiavimus ir bandymus 1m3 "lietuviško" oro ( apie 70% drėgnumo) gali išsinešti 2g vandens taigi matematika paprasta 1000kg grūdų 17% grėgnumo reikia išdžiovinti iki 14%. Ty reikia pašalinti 3% drėgmės 1000*0,03=30kg=30000g.

30000/2=15000m3 oro vienai tonai išdžiovinti. kažin ar niekur nesuklydau :icon-rolleyes:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Siemet pirma karta grudus laikau bokste Supiliau 15-17 dregnumo Yra temperaturos davykliai sudeliuoti kas metra Pagal juos sprendziu kas vyksta boste Temperatura viduitniskai 20-25 laipsniaiTen kur dregnesnis sluosnis buna kad pradeda kaisti ir pasiekia 30laipsniu Tada jungiu ventiliaturiu ir ta silma ispuciu laukan Silma kila i virsu po viena metra per valanda Taip atvesinu ir vel savaite ramu Pastebejau kad grudu dregnumas islieka tokspat kokius supiliau Nieko tas ventiliavimas neisdziovina Gal ir klaidingos info prisigaudziau tacia yra sakoma kad jei laikai boskte negalma padavineti pasildyto oro Visas tikslas ausinti grudus o jei jau negali atausinti tada tik i dziovykla arba pardavimui

prisiminus rusu laikus, ir tu laiku sandelius, niekur nemaciau ventiliatoriaus, be kaloriferio...

siaip, puciant oro srauta i boksta, gali juos ne tik atvesint, bet ir inest papildoma dregme. viskas priklauso nuo oro temperaturos ir dregmes.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

bet koks temperatūros pakeitimas = drėgnumo pakeitimas. grūdas (kaip ir bet koks gyvas organizmas) savo temperatūra reguliuoja išgarindamas drėgmę

Dėl ori šildymo bokšte logikos yra. Kuo šiltesnis oras tuo daugiau drėgmės paims, o tai reiškia, kad daugiau ir atiduos patekęs į vėsesnius sluoksnius

"vėdinimas" nuo "džiovinimo" skiriasi tik paduodamo oro kiekiu

Dar viena korekcija :lol: dar nerašiau. Pagal skaičiavimus ir bandymus 1m3 "lietuviško" oro ( apie 70% drėgnumo) gali išsinešti 2g vandens taigi matematika paprasta 1000kg grūdų 17% grėgnumo reikia išdžiovinti iki 14%. Ty reikia pašalinti 3% drėgmės 1000*0,03=30kg=30000g.

30000/2=15000m3 oro vienai tonai išdžiovinti. kažin ar niekur nesuklydau :icon-rolleyes:

man rodos kad rusiskas 7,5kw ventiliatorius duoda kazka vir 10000m3 valandai. taigi iseina kad per 1,5val. isdziovinsim 3proc. dregmes ir sunaudosim apie 10kw energijos taigi 1 proc tik 3kw, kazkaip cia negerai gaunasi :icon-confused: kazkur isivele klaida :icon-redface:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

na man atrodo oro putimas i aruoda ir oro putimas i bokstus du vsiskai skirtingi ir pasakyciau priesingi procesai

Pucent ora i aruodus jis labai greitai praeina per visus sluoksnius ir pasisalina lauk isnesdamas dregme Jei nori kad dregme greitai pasisalintu pradedi pusti siltesni ora ora ir tada jis greiciua pasalina dregme is grudo jei praderi pusti ora i aruoda pradeda drekti virsutinis sluosnis kuo oras siltesnis tuo greiciau pradeda drekti virsus Yra pastebeta kad pucent salta ora sandely nesijaucia dregmes Pradejus pusti silta ora sandelys sudreksta ty dregme nespeje pasisalinti is sandelio ir kondensuojasi ant sienu Tai ventiluojent aruoda dregme palaipsniui keliama aukstin ir galutinai ismetama dar nespejus sugesti virsutiniui sluoksniui Aisku aruodas turi buti ne aukstesnis kaipp 2.5 metro

Dabar kas vyksta bokste Jei puciamas saltas oras jis grudus tik ausina kadangi oras nesugeba su savimi isnesti dregmes todel kaddregme neiseina per 15 metru grudu sluoksni ir plius ura labai mazas oro isejimo plotas (bokste 500 tonu 70 kvadratu aruode desim kartu didesnis) Jei sugalvotum pusti i boksta pasildyta ora jis pasiemes dregme bandytu je kelti i virsu apatinia grudai dziutu virsutinia drektu Kol sita banga butu isstumta is boksto praeitu apie trys savaites (aruode max savaite)per ta laika virsutinis sluoksnis pasiektu ziauria dregme ir sugestu taip kad i boksta negalma pustisilto oro bet negalma pusti ir persalto kad grudai nepasiimtu dregmes is oro Boksto instrukcijoje aprasyta kad norint saugoti grudus turi pusti vesu ora ir stebeti temperatura o ypac virsutineme sluoksnyje Yra net duoti spec termometrai kurie ismeigiami virsutineme sluoksnyje kuri ypac reikia stebeti

Gal kas mano kitaip gal as netaip ka mastau

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Man atrodo netaip lengva apskaičiuot kiek tas ar kitas ventiliatorius paduoda.Esant skirtingam grūdų sluoksnio storiui,grindų plotui,tie skaičiai turėtų žymiai keistis.Pvz.ventiliatorius per 1 m grūdų prapūs vieną kiekį oro,per 2m jau kitą,bent mano durna galva taip atrodo.

bokstuose yra itaisyti plasmasinia permatomi vamzdeliai I juos ipilus spalvoto skyscio matosi koks ukuriamas oro slegis ir pagal tai paskaicuojames ipuciamo oro kiekis

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Man atrodo netaip lengva apskaičiuot kiek tas ar kitas ventiliatorius paduoda.Esant skirtingam grūdų sluoksnio storiui,grindų plotui,tie skaičiai turėtų žymiai keistis.Pvz.ventiliatorius per 1 m grūdų prapūs vieną kiekį oro,per 2m jau kitą,bent mano durna galva taip atrodo.

taip teisingai paskaičiuoji ortakių pasipriešinimus plius sluoksnio pasipriešinima tada turi spaudimą ir oro kieki su tais duomenimis imi kataloga ir iš grafikų išsirenki artimiausia ventiliatorių

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

na man atrodo oro putimas i aruoda ir oro putimas i bokstus du vsiskai skirtingi ir pasakyciau priesingi procesai

Pucent ora i aruodus jis labai greitai praeina per visus sluoksnius ir pasisalina lauk isnesdamas dregme Jei nori kad dregme greitai pasisalintu pradedi pusti siltesni ora ora ir tada jis greiciua pasalina dregme is grudo jei praderi pusti ora i aruoda pradeda drekti virsutinis sluosnis kuo oras siltesnis tuo greiciau pradeda drekti virsus Yra pastebeta kad pucent salta ora sandely nesijaucia dregmes Pradejus pusti silta ora sandelys sudreksta ty dregme nespeje pasisalinti is sandelio ir kondensuojasi ant sienu Tai ventiluojent aruoda dregme palaipsniui keliama aukstin ir galutinai ismetama dar nespejus sugesti virsutiniui sluoksniui Aisku aruodas turi buti ne aukstesnis kaipp 2.5 metro

Dabar kas vyksta bokste Jei puciamas saltas oras jis grudus tik ausina kadangi oras nesugeba su savimi isnesti dregmes todel kaddregme neiseina per 15 metru grudu sluoksni ir plius ura labai mazas oro isejimo plotas (bokste 500 tonu 70 kvadratu aruode desim kartu didesnis) Jei sugalvotum pusti i boksta pasildyta ora jis pasiemes dregme bandytu je kelti i virsu apatinia grudai dziutu virsutinia drektu Kol sita banga butu isstumta is boksto praeitu apie trys savaites (aruode max savaite)per ta laika virsutinis sluoksnis pasiektu ziauria dregme ir sugestu taip kad i boksta negalma pustisilto oro bet negalma pusti ir persalto kad grudai nepasiimtu dregmes is oro Boksto instrukcijoje aprasyta kad norint saugoti grudus turi pusti vesu ora ir stebeti temperatura o ypac virsutineme sluoksnyje Yra net duoti spec termometrai kurie ismeigiami virsutineme sluoksnyje kuri ypac reikia stebeti

Gal kas mano kitaip gal as netaip ka mastau

paprastai ukiškai pasakiai tai ką aš bandžiau moksliškai :lol: taip viskas ir vyksta panašiai. tik tiek, kad net ir vėsus oras dalį drėgmės išneša gal nykstamai mažą bet išneša, nes grūdas pats nešąla (šilumos neatiduoda) jis atiduoda drėgme o su ja ir šilumos pertekliu

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

bet panasu kieki ir vel inesa Va cia ir balansuoji su ta pacia dregme tik lieka vesesni grudai ir jie negenda nors ir budami dregni

na čia jau prasideda aukštoji matematika :lol: santykinis drėgnis absoliutus drėgnis ir tt ir pan žodžiu grynoji termodinamika su visom Id diagramom ir rasos taškais. Nesigilinant į visa tai kalbant apie grūdų džiovinima aktyvia ventiliacija šilumos mainai = drėgmės mainai. Netgi naudojant pašildytą orą oras naudojamas kaip šilumos agentas, kuris sušildo grūduose esantį vandenį, tam, kad jis greičiau išgaruotu. Šaltas (vėsus oras) fiziškai negali paimti kai kurios drėgmės (pvz plėvelinės ty dalis vandens molekulių yra prikibe ptie grūdo luobelės ir sudaro savotišką plėvelę) cheminę drėgmę (vandenį esantį ląstelėse, įeinanti į grūdi cheminę sudėtį) įmanoma pašalinti nebent tiktai jį sudeginus. ir tt ir pan žodžiu ilga pasaka gaunasi :lol:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

as velpabandisiu ukiskai gal ir apie ta pati

jei nori pasalinti dregme is grudo pavirsiaus ir letai puti vesu ora jei nori pasakinti is gilesnio sluoksnio ir greitai puti silta ora kad vandeni esanti grude paverstum garu Bet jei taippasielgtum su bokste esanciais grudais puse boksto ismestum zverelems ir paukstelems Aruodose iki 2.5 metro oro pasildimas galimas ir netgi pageidautinas

Turiu pavizdi su z mieziais Supiliau 18 17dregmes puse boksto

puciau issijuoses kai pradejo kaisti Oro srautoas buvo toks kad net grudai i virsukilo kiloPuciau trys dienas ir galiausei pamates kad nepadeda putimas isveziau parduoti Tai va tas triju dienu putimas nesumazino bendros dregmes nei procentu tik apacioje liko sauseni o virsuje slapesni ir pradejo sparciai kaisti

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...