Jump to content

Valakinis

Nariai
  • Pranešimai

    493
  • Prisijungė

  • Lankėsi

  • Laimėta kartų

    8

Valakinis paskutinį kartą gavo apdovanojimą Rugsėjo 12

Valakinis paskelbtas turinys buvo labiausiai mėgstamas

Apie Valakinis

  • Rangas
    Dažnas dalyvis

Vartotojo informacija

  • Lytis
    Not Telling

Miestas

  • miestas
    Zarasai

Paskutiniai lankytojai

731 profilio peržiūros
  1. Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

    Oho, verktiniai kokie. Jei nebūčiau ūkininkas tai tomis katino ašaromis patikėčiau. Tokias pajamas gauname, tokias dotacijas, kurių negauna kiti verslai ir kaip tada lengva ir palanku pašūkauti, kad negalima ūkininkavimo lyginti su verslu - gi daug nuostolių patiriame, daug kainuoja investicijos. Oi, kaip išpaiko kai kurie ūkininkai... Ne, nesidalins su valstybe savo turtais. Nebent sukandę dantis tik centus numes. Valstybė pagaliau ir šitoje srityje pajudėjo link protingų sprendimų.
  2. Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

    Ne visi ūkininkai, o stambūs ūkininkai, kurie nemoka mokesčių. Juk gal teko matyti, kad mokesčiai yra visai nemokami tų Seime. Pasirodo norėjo jie dar geresnių sąlygų, gerai, kad turime opoziciją. Pilnai palaikau didesnius mokesčius, nes kiti verslininkai yra diskriminuojami kai mes, tokie patys verslininkai, gauname visas tas lengvatas.
  3. Už kiek perkate žemę?

    Ne, tam ir citavau - tikrino tik kartą dėl pranešimo. Vat blogai kai visi žiūri tik savo rūpestį. Juk jei leisite girtam vairuoti - galite patys pakliūti po girtuoklio ratais, jei leisite valdžiai būti korumpuotai, vogti - patys kentėsite dėl neveikiančių institucijų, kitų garantijų. Baimė rūpintis valstybės valdymų ir bendruomenės gerove bei lygiomis galimybėmis ir yra sovietinis palikimas.
  4. Už kiek perkate žemę?

    Šokam pagal dūdelę? Tik tas tipinis kaimietis, kuriam visur viskas negerai gali taip kalbėti. Pirma, gauname pinigus, kurių neturėtumėm gauti, todėl privalome priimti sąlygas, o jos patikros, įsipareigojimai. Antra, patarimas visiems, kurie skundžiasi geru gyvenimu, nes padarysite paslauga kitiems ūkininkams, kurie nesiskundžia, deklaruokite ir neprašykite išmokų, tada nebus patikrų ir nereiks šokti pagal dūdelę, kaip jūs sakote.
  5. Už kiek perkate žemę?

    Nereikia nusišnekėti. Per pavydą ir neapykantą jie buvo įsodinami į traukinius. Dabar, dėka šio pilietiškumo apraiškų visi esame priversti dirbti pagal įstatymus, legaliai bei vykdyti įsipareigojimus. Kokia betvarkė būtų, jei, kad ir ūkininkui, leistų kaimynai ar kiti pilietiški žmonės elgtis ūkyje kaip jam šauna į galvą.
  6. Už kiek perkate žemę?

    Praeitų metų paraiškoje buvo 5 patikros pas mane. Šių metų, turėjau pateikti visus žemės dokumentus, buvo dėl gyvulių patikra ir dar buvo pranešimas iš kaimynų, tai dar kartą atvyko tikrinti viso ūkio.
  7. Už kiek perkate žemę?

    Sovietmečiu tai buvo skundimas, dabar tai pilietiškumas. Tik kuo dažniau ir daugiau praneštų apie visus, reikia ar nereikia - kitokia Lietuva būtų. Tikiu, kad taip ir bus ateityje.
  8. Pliurpalas

    Ne Lietuvos valstybės draugas, jei trumpai. Senokai pradėjęs eiti prieš valstybės tikslus. Ir nesenai prisimenant - referendumą dėl žemės pardavimo.
  9. Pievų ir ganyklų tręšimas

    Dar norėjau paklausti, čia buvo nuotraukų iš skandinavijos ir komentarų ten dirbančių, tai prisiminiau istorinį faktą. Sakykit, kaip ten dirvožemis pas juos? Derlingas ar pas mus dirvos geresnės? Istorinis faktas iš vikingų - taip jiems buvo blogai su žeme, nes akmenys ir nederlinga visur, o dar ir šaltas klimatas, tai todėl ir prasidėjo jų puldinėjimai ir kelionės į vakarus ir genčių kūrimas rytuose. Dabar matau, kad ten neblogai jiems sekasi pašarų prisigaminti, gal kas jų paslaptį žinote?
  10. Pievų ir ganyklų tręšimas

    Viskas įmanoma. Reikėjo šieno, tai ir pasigaminau virš 100 rulonų birželį. Gana verkti.
  11. Pliurpalas

    Jie kovojo dėl laisvos šalies, jiems nepavyko, bet šiandien jau tuoj tris dešimtmečius esame laisvi dėka jų idėjų ir tautos, kuri nepamiršo. Dabar mes turime realių ir svarbesnių problemų šalyje, nei kažkokie kgb sąrašai. Turime spręsti tas problemas, balsuoti rinkimuose atsakingai ir raginti jaunimą eiti į politiką, jungtis prie partijų, kad nauja karta ateitų.
  12. Pliurpalas

    O gal jūsų įtikėti skaičiai yra šūdo malimas, nors aš pasakyčiau kitaip - Rusijos propagandos praplautos smegenys.
  13. Pliurpalas

    O kas dar teigia, kad reikėjo nesipriešinti okupantams, tai tik vėl kartoja istoriją, kurią kartojo Smetona sutikęs pasirašyti sovietų ultimatumą ir todėl nebuvo tauta informuota, o kariuomenė mobilizuota. Kodėl kartojo, nes tą patį padarė karalius Poniatovskis, kur nutarė nesipriešinti Rusijai ir kitoms šalims, o po to kas nutiko? Pakilo ir sukilo mūsų valstybės didvyriai- Kosčiuškos sukilimas, 1831 sukilimas su Emilija Pliateryte ir 1863 sukilimas su Zigmantu Sierakausku bei K. Kalinausku. O tada ir partizaninis karas su vanagu, žemaičiu ir kitais vadais, bet didvyriai jie visi, ir eiliniai kovotojai vedami laisvės troškimo. Gal dar poezija kiek kitaip tą juodą vaizdą nuspalvins jums. Pulkininko mirtis Girios eigulio kuklią sodybą Saugo visas kareivių būrys. Vartuos budi jų vado sargyba. Miršta vadas - narsiausias karys. Rauda čia susirinkž kaimiečiai, Koks turėjo jis būti garsus, Jeigo vado likimas paliečia Lyg baisiausia nelaimė visus. Liepia žirgą jisai pabalnoti, Kurs jam buvo kare paspirtis, Su kuriuo į žygius teko joti, Su kuriuo greit išskirs jį mirtis. Rūpi kardas, kuriuo priešui kirtį Narsiai smogė, šaulių apranga, - Nori jis kaip Čarneckis prieš mirtį Ginklą peržegnot savo ranka. Dievo tarnas aplankė trobelę, Ir sodyba paskendo skausme. Ir kareiviai stovėjo išbalę, Kaimo žmonės klūpojo kieme. Net Kosciuškos kareiviai, nemaža Jau patyrę, ir tie čia sykiu Tyliai meldės ir ašaros lašą Braukė delnu slapta iš akių. O ryte gaudė varpas koplyčioj. Ir kariai pasitraukė laiku. Nes maskoliai jau siautėjo šičia. Laisvės riterio to palaikų Pažiūrėti atėjo minia. Laiko kryžių vaškinis jo delnas. Guli šautuvas, kardas ir balnas. Žmonės mato po šia miline Moters veidą ir aukštą krūtinę. Lietuvaitė - kartoja pažinę, - Tai kariuomenę vedė į didį Sukilimą narsi Pliaterytė Vienas kraujo lašas būt tave nuplovęs, O varge jo vieno tu pasigedai, Nors stiprybę sėmėm iš didžios senovės - Liko netesėti mūsų pažadai… Vienų vienas žodis būt tave apgynęs, Bet varge jo vieno tu pasigedai, Nors visi žadėjom mirti už tėvynę - Liko netesėti mūsų pažadai…
  14. Pliurpalas

    partizaninės kovos prieš Sovietų Sąjungos valdžią Lietuvoje dalyviai 1944–1953 m. Panašūs antisovietinio pasipriešinimo judėjimai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje susidarė ir kitose sovietų okupuotose valstybėse ir teritorijose – Estijoje, Latvijoje, taip pat Lenkijoje, Rumunijoje ir Galicijoje. Skaičiuojama, kad partizaninės kovos laikotarpiu žuvo 30 000 Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų Į aktyvų ginkluotą pasipriešinimą per visą partizaninio karo laikotarpį įsitraukę apie 50 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Partizanus rėmė apie 100 tūkstančių neginkluotame pasipriešinime dalyvavusių gyventojų Už pagalbą partizanams rėmėjams grėsė mirtis, kalėjimas, tremtis. Dažnai po rėmėjų suėmimo jų šeimos patektdavo į sekančios trėmimų bangos sąrašus.[9] Iš 120–150 tūkst. ištremtųjų Lietuvos gyventojų apie 1/3 buvo partizanų ir partizanų rėmėjų šeimų nariai.[10] Už partizanų aprūpinimą medžiagomis spaudai 1946-51 m. suimti 29 valstybinių leidyklų ir spaustuvių darbuotojai, už antisovietinės spaudos platinimą vien 1947 m. suimti 640 žmonių.[11] 1944–1953 m. mirties bausme ir kitomis, daugiausia 25 m. laisvės atėmimo bausmėmis, buvo nuteisti apie 16 tūkst. partizanų rėmėjų.[12] Už pagalbą partizanams buvo teisiami ir nieko bendro su partizaniniu judėjimu neturėję asmenys, kurie buvo apkaltinti turtą pasisavinti norinčių kaimynų ar giminių, pasirodyti norinčių stribų Lietuvoje 1944–1952 m. laikotarpiu buvo suimta 18 819 pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvių, iš kurių 12 459 buvo pogrindžio kovotojų rėmėjai.[16] Per visą partizaninio karo laiką, Lietuvoje žuvo 20 101 partizanas (apie pusę 16-21 metų amžiaus). Per šį laikotarpį legalizavosi 8 493 kovotojai[17]. Istorikų duomenimis 1944 m. rudenį veikė apie 12 tūkst. Lietuvos partizanų, 1945 m. pavasarį apie 30 tūkst., 1946 m. vasarą – apie 4,5 tūkst., 1950 m. rudenį apie 1,2 tūkst. Lietuvos partizanų.[18] Partizanai kovojo su žymiai gausesnėmis sovietų pajėgomis. CŽV vertinimu, Lietuvoje 1948 m. buvo 60 000 sovietų karių, o tiesiogiai prieš partizanus kovojo 30 tūkst. MGB karių ir 30 tūkst. stribų
  15. Pliurpalas

    Kaip aš ekonomikoje nesigaudau? Trėmė inteligentiją, visus buvusius ir esamus karius, karininkus ir buožes. Ištisi kaimai buvo ištremti. Buvo kas grįžo į tuos kaimus po nepriklausomybės, kai savo turtą atgavo - nepasiliko niekas, viską pardavė ar dovanojo, gal skaudu buvo matyti tuos, kurie juos ištrėmė ir kurie žudė partizanus, o dabar yra ginami ir net susitaikymas siūlomas. Kaip vadinti, kvailas klausimas, nes visi, kurie padėjo okupantams yra valstybės išdavikai ir priešai.
×