Jump to content

darius5

Nariai
  • Pranešimai

    261
  • Prisijungė

  • Lankėsi

  • Laimėta kartų

    1

darius5 paskutinį kartą gavo apdovanojimą Sausio 2

darius5 paskelbtas turinys buvo labiausiai mėgstamas

Apie darius5

  • Rangas
    Dažnas dalyvis
  • Gimtadienis 1976.04.26

Vartotojo informacija

  • Lytis
    Not Telling

Miestas

  • miestas
    raseiniai
  1. Dirvų kalkinimas !

    Lankytojų vertinimai 0.0 / Iš viso 0.0 Dirvožemis - tai daugybės gamtinių procesų dėka susiformavęs viršutinis purusis žemės plutos sluoksnis, kuris susidarė iš vadinamosios dirvodarinės uolienos, veikiamos dirvodaros procesų, bei teikiantis palankias sąlygas augalams augti. Dirvožemis laikomas pagrindine žemės ūkio gamybos priemone, tačiau jo dosnumas, derlingumas ir kokybė yra labai nevieno­da. Vienas iš svarbiausių dirvožemio kokybės kriterijų yra dirvožemio rūgštingumas. Ilgametė žemdirbystės praktika ir moksliniai tyrimai parodė, kad skirtingų rūšių augalai mėgsta nevienodo rūgštingumo dirvožemį. Dirvožemio rūgštingumas, arba dirvožemio reakcija, - tai viena iš dirvožemio savybių, nuo kurios priklauso daugelis dirvožemyje vykstančių cheminių procesų. Rūgštingumą dirvai suteikia dirvožemyje esantys tirpalai ir koloidai. Dirvožemio rūgštingumas išreiškiamas vandenilio jonų koncentracija tirpale ir žymimas simboliu pH. Dirvožemiai gali būti rūgštūs, šarminiai arba neutralūs. Neutrali reakcija nustatoma tada, kai dirvožemio tirpale santykis tarp OH- ir H+ jonų koncentracijos yra lygus. Šarminė reakcija yra, kai OH- jonų koncentracija didesnė nei H+ jonų koncentracija. Rūgšti reakcija susidaro tuomet, kai dirvožemio tirpale ar komplekse vyraus H+ jonai. Informacija, kaip dirvožemiai yra grupuojami pagal rūgštingumą (pH dydį) pateikta 1 lentelėje. Dirvožemio grupavimas pagal pH dydį 1 lentelė Eil. Nr. Dirvožemio rūgštumo grupės pH 1. Labai rūgštūs 4,5 ir mažiau 2. Vidutiniškai rūgštūs 4,6-5,0 3. Mažai rūgštūs 5,1-5,5 4. Rūgštoki 5,6-6,0 5. Neutraloki, artimi neutraliems 6,1 ir daugiau Ilgamečių mokslininkų tyrimų duomenimis dėl pakitusio dirvos rūgštingumo (pH) keičiasi cheminė dirvožemio sudėtis (t. y. cheminių elementų santykinis kiekis dirvožemio masės vienete), o tai turi didelę reikšmę dirvožemio derlingumui. Labai aktuali problema šiuo metu yra dirvožemio rūgštėjimas ir jo poveikis augalams. Nors dirvožemio rūgštėjimas yra natūralus dirvožemio formavimosi procesas, dirvožemiai gana intensyviai rūgštėja dėl cheminių priemonių naudojimo, tręšimo rūgštinančiomis trąšomis (pvz., azoto trąšomis) ar dėl rūgščiųjų lietų (juose yra sieros, druskos ir azoto rūgščių) poveikio. Lietaus vanduo nėra neutralus, jo pH 5,6, o rūgščiojo lietaus pH < 5,0. Patekę į dirvožemį teršalai taip pat padidina jo rūgštingumą, skatina augalams būtinų maisto medžiagų išplovimą ir kt. Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas Norint, kad augalai tinkamai augtų, būtina sąlyga - tinkamas dirvožemio pH. Mikroorganizmai, skaidantys organines medžiagas į paprastesnes, kurios yra pasisavinamos augalų, geriausiai jaučiasi ties pH 6,3-6,8. Grybai ir anaerobinės bakterijos, kurios fiksuoja azotą iš oro, klesti labiau šarminiame dirvožemyje. Jei pH tampa stipriai rūgštinis, bakterijos nebegali aprūpinti augalo paprastesnėmis medžiagomis (azoto junginiais). Tuo tarpu kai pH tampa stipriai šarminis, augalai sunkiai pasisavina geležį ir manganą, todėl tampa mažiau atsparūs įvairioms ligoms. Apie dirvos rūgštingumą galima spręsti ir iš natūraliai joje augančių augalų: rūgščioje gerai auga samanos, viržiai, gailiai, spanguolės, smulkiosios rūgštynės, našlaitės, svėrės. Šarminę dirvą mėgsta apyninė liucerna, dirvinė čiužutė. Neutralioje auga ankstyvieji šalpusniai, paprastosios jonažolės. Augalai gali pasisavinti tik vandenyje ištirpusias medžiagas, o šių medžiagų tirpumas priklauso nuo dirvožemio rūgštingumo (pH) vertės. Kiekvienai augalų rūšiai reikia skirtingų elementų kiekių. Siekiant geriausio augalų augimo rezultatų, reikia sureguliuoti dirvos rūgštingumą ir medžiagų prieinamumą, todėl dirvožemio pH nustatymas gali žymiai prisidėti prie augalų tinkamo išauginimo. Dirvožemio rūgštingumo (pH) matavimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti labai sudėtinga procedūra, tačiau šiuo metu agroprekyba besiverčiančios įmonės Lietuvos žemdirbiams siūlo eilę tiesioginiu ir netiesioginiu principu veikiančių dirvožemio pH matavimo prietaisų - matuoklių. Tiesioginiu principu veikiantys pH matuokliai dirvos rūgštingumą matuoja pačioje dirvoje. Matavimo metu yra nukasama 5 cm paviršinės dirvos, po to naudojant su prietaisu pateiktą smaigą, padaroma 10 cm gylio duobutė, į kurią įpilama distiliuoto vandens. Kontakto užtikrinimui į duobutę su vandeniu švelniai įstatomas matavimo prietaiso zondas. Palaukus, kol matavimo rezultatai stabilizuosis, galima užfiksuoti pH reikšmę. Tikslesni rezultatai gaunami, atliekant netiesioginį dirvos rūgštingumo nustatymą. Matavimo metu yra naudojamas tirpalas ir pH matuoklis arba indikatorinio popieriaus lapelis. Dirvožemio rūgštingumui (pH) nustatyti reikia iš kelių centimetrų gylio dirvos pasemti 10-20 g dirvožemio ir suberti į 100-200 ml talpos indą bei pripilti vandens. Indą sandariai uždaryti ir gerai suplakti. Po 5 min, mėginiui nusistovėjus, įmerkti vieną indikatorinio popieriaus juostelę į paviršiuje nusistovėjusį tirpalą. Tada ištraukti juostelę ir palyginti jos spalvą su pridėta skale. Skalėje esanti spalva rodys jūsų dirvos pH. Tačiau jeigu naudojate pH matuoklį, jį reikia naudoti įmerkiant į indą su tirpalu ir palaukti, kol matavimo rezultatai stabilizuosis. Tik tada galima užfiksuoti pH vertę. Priemonės dirvos rūgštingumui keisti Šiuo metu apie 18,7 % Lietuvos žemės ūkio naudmenų yra rūgščios, o beveik 1 mln. ha - linkusios rūgštėti. Labai rūgščioje dirvoje susikaupia per daug mangano, geležies, aliuminio, kurie stabdo augalų augimą. Be to, rūgščioje dirvoje sunkiai pasisavinami magnis ir kalcis, o dėl pastarojo trūkumo prastai vystosi augalų šaknys. Rūgščioje žemėje susilpnėja dirvos bakterijų veikla, negyvena sliekai. Rūgščioje terpėje blogėja dirvos struktūra, laidumas vandeniui ir orui. Norint išauginti vertingiausių augalų rentabilų derlių, rūgščius dirvožemius būtina kalkinti klintmilčiais, dolomitinėmis kalkėmis, kreida, gesintomis kalkėmis. Kultūriniams augalams auginti skirtas labai ir vidutiniškai rūgščias (pH iki 5,0) dirvas reikėtų kalkinti, o plotuose, kur bus auginami žieminiai kviečiai, pašariniai runkeliai, ankštiniai javai, dobilai bei kiti rūgštingumui jautrūs augalai, reikėtų kalkinti ir mažai rūgščias (pH 5,1-5,5) dirvas. Norint apskaičiuoti kalkinių trąšų normas reikalingam pH lygiui pasiekti, Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale buvo susisteminti visų respublikos kalkinimo bandymų duomenys. Pagal sudarytą lentelę (2 lentetė) galima apskaičiuoti kalkinių trąšų normas ne tik įvairios granuliometrinės sudėties, bet ir skirtingo rūgštumo (pH) dirvožemiams. Neutralizuojant rūgštumą lengvuose dirvožemiuose reikia mažiau kalkinių trąšų nei sunkiuose dirvožemiuose, o labai humusiniuose - daugiau trąšų, negu mažai humusiniuose. Rekomenduojama kalkinių trąšų norma (CaCO3 t/ha) dirvožemių rūgštumui sumažinti pH 0,1 2 lentelė Dirvožemiai Dirvožemių pH <4,5 4,6-5,0 5,1-5,5 5,6-6,0 6,1-6,5 6,6-7,0 Smėliai 0,58 0,54 0,84 1,29 1,42 2,01 Priesmėliai 0,55 0,62 0,79 1,20 1,80 2,62 Lengvi priemoliai 0,69 0,73 0,92 1,33 2,60 7,01 Vidutinio sunkumo priemoliai 0,71 0,76 1,00 1,61 2,67 7,60 Sunkūs priemoliai 0,73 0,80 1,05 1,80 2,90 9,20 Moliai 0,73 0,80 1,40 1,80 2,91 12,50 Remiantis 2 lentelės duomenimis ir atsižvelgiant į dirvožemių savybes, apskaičiuojama kalkinių trąšų norma įvairiems augalams arba visai sėjomainai. Todėl reikia žinoti optimalią pH reikšmę ir dirvožemio pradinę pH reikšmę. Gautas pH reikšmių skirtumas dauginamas iš kalkinių trąšų normos, reikalingos padidinti pH 0,1. Randama kalkinių trąšų norma neutralizuoti dirvožemio rūgštumą iki optimalaus pH. Pavyzdžiui, dirvožemio rūgštumui jautrių augalų sėjomainos priemolio pH turi būti vidutiniškai 5,8 (pH 5,6-6,0), o buvo pH 5,4. Šiuo atveju dirvožemio rūgštumą reikia sumažinti pH 0,4. Lentelėje randame: kai dirvožemio pH 5,0-5,5, tai padidinti pH 0,1 reikia 1 t/ha CaCO3, o kai pH 5,6-6,0 - 1,6 t. Visa CaCO3 norma bus 5,8 t/ha (1´1 t/ha +3´1,6 t/ha). Šiuo būdu galima apskaičiuoti kalkinių trąšų normą bet kokiai norimai auginti kultūrai įvairaus rūgštumo dirvožemiuose. Taip apskaičiuojama kalkinių trąšų norma ne tik dirvožemio rūgštumui sureguliuoti, bet ir jį vidutiniškai 5 metus išlaikyti normalų, atsižvelgiant į kalcio išplovimą bei dirvožemio parūgštėjimą. Jeigu kalkinių trąšų norma rūgštumui palaikyti numatoma vieneriems metams, tada ją reikia sumažinti trečdaliu.
  2. Grūdu kainos?

    aš išvežiau šiom dienom ariogalos grūdam 140t, iš aplinkinių mokėjo geriausiai, tai manau vistiek atsiskaitys agrosfera pervedė paskutinius eurus prieš gerą savaitę , čia likutis buvo nuo rugpjūčio mėn, bet nespaudžiau jų, nes didžiają dalį buvo sumokėję
  3. MTZ variklio remontas

    o kodėl jį reikia šlifuot? kokios bėdos su juo?
  4. Trašų kainos

    Litagra lietuviška salietra siūlo 242eur/t, čia su atidėjimu, plius atvežimas 3eur/t
  5. melioracijos darbai

    žiotys yra kur išteka vanduo. Tau padėtų savivaldybės specialistas melioracijos klausimais, čia gan ilga trasa, kurios didžioji dalis priklauso valstybei, gal jie sutvarkytų
  6. melioracijos darbai

    pas tave nuolydis į priešingą, nei pažymėjai didele rodykle pusei.Taip kad iš šulinio vamzdis turi jungtis į drenažo rinktuvą, kad atsiradus daugiau vandens, spėtų sugerti. Gali būti, kad rinktuvas sulaužytas kasant prūdą, vanduo parbėga iš aukščiau, bet nenubėga.Iškart už prūdo reiktų paieškot rinktuvo, tada būtų galima mastyt apie nuleidimą vandens. Nors pradžiai gali susirast 10 cm rinktuvo žiotis, gal jos užsikišusios, išvalius, gal ir visas prūdas dingtų
  7. melioracijos darbai

    tai kaip supratau, iš šulinio vamzdis(rinktuvas) išeina į priešingą pusę prūdui,? sutvarkai rinktuvą, paskui kad ir visa prūdą gali išleist kada panorėjęs
  8. Pliurpalas

    taip, transporto tech apžiūros be konkurencijos, visada maniau, kad tai valstybinio kapitalo įmonės, bet pasirodo privačios, įstatymai taip buvo sutvarkyti, kad į šį sektorių niekas neįeitų, tiesiog jokios konkurencijos nebūtų
  9. Vasariniu kvieciu auginimas

    šiandien pasėjau 16 ha žieminių kviečių, matysim kas bus, turiu tokį nemenką kalną, vasarojus ten beveik visada uždžiovinamas
  10. žiemkenčių buklė

    geoportal.lt
  11. Skystos trasos KAS-32, ir t.t.

    kažin KASui metalinė talpa tinka? kažkaip bijau prarūdijimo
  12. Dirvų kalkinimas !

    patarčiau pasidomėt savo laukų ph, ir kiek kalcio veiklios medžiagos reik įnešt į dirvą, norint bent viena dalim pakelt ph
  13. Dirvų kalkinimas !

    tu pasižiūrėk tiesiai iš gamintojo
  14. Žalos.

    dar asiūklis mėgsta rūgščią dirvą, nebūtinai ant drenažo gali augti
  15. Žalos.

    na čia asiūkliai, ožkabarzdžiai dažniausiai auga pamiškiais ir žydi anksti pavasarį tai asiūklį tik ir naikina chemija su amino druska. Pas mane rekordas buvo 9 metrai, 7,5cm diametro ištisai užkimšto vamzdžio, bet taip užkimšto, kad nėjo ištraukt tol, kol kiekvieno vamzdžio neišėmėm ir neišvalėm
×