GMO (genetiškai modifikuotų organizmų) padidintos rizikos produktų grupei
priskiriami: rapsai, cukriniai runkeliai, kukurūzai, spirito, alaus, cukraus gamybos
atliekos, koncentruotieji pašarai.
Genetiškai modifikuoti organizmai – grėsmė tausojamajai plėtrai. Didžiausią grėsmę
kelia patentuotos gyvybės formos ir GMO įdiegimas žemės ūkyje. Biotechnologija ir
genetikos revoliucija per labai trumpą laiką pasiekė didelių laimėjimų. Genų inžinerija –
tai vieno ar kelių genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą. Dažniausiai jie ir vadinami
genetiškai modifikuotais organizmais. Perkeltas genas ir toliau veikia taip, tarsi jis
būtų toje pačioje ląstelėje, iš kurios buvo paimtas. Dėl to augalai, mikroorganizmai
ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios iki tol jiems buvo nebūdingos. Genų inžinerija
leidžia peržengti rūšių ribas ir perkelti genus į negiminingus ir evoliuciškai nutolusius
organizmus. Į genetiškai modifikuotus gali būti perkelti tiek virusų ir bakterijų, tiek
gyvūnų genai. To nebuvo per milijonus gyvybės evoliucijos žemėje metų, todėl pasekmės
yra sunkiai prognozuojamos.
Kodėl genetiškai modifikuoti (GM) maisto produktai gali būti pavojingi?
Pirma, intervencijos proceso metu gali mutuoti net tik įterpti genai, bet ir visas
augalo genomas.
Antra, GM augaluose gali atsirasti nežinomų toksinių baltymų, todėl GM maistas
gali sukelti toksikozę arba alergiją. Fantastiniai pasakojimai apie tai, kaip po genetinių
manipuliacijų atsiradę augalai žmonėms atima regėjimą, gali virsti realybe jau šiandien.
Trečia, metodai, kuriais įterpiami svetimi genai, yra neištobulinti ir negarantuoja
transgeninių augalų saugumo.
Egzistuoja du plačiausiai naudojami metodai:
1) ląstelių apšaudymas volframo arba aukso dulkėmis, su kuriais susiejami transgenai.
Šiuo atveju nežinoma, kiek naujų genų ir kuriose genomo vietose įsitvirtina.
2) genų įterpimas plazmidėmis, paimtomis iš vienos dirvožemio bakterijos. Šis
metodas dažniau naudojamas, bet yra pavojingesnis.
Vokiečių mokslininkai įrodė, kad įvairius gyvūnus šeriant GM maistu, šios
plazmidės patenka į įvairių vidaus organų ląsteles: kraują, skrandį, spermą ir t. t., sukelia
fiziologinius pokyčius, mutacijas ir reprodukcinės funkcijos pažeidimus.
Nepaisant to, galingos tarptautinės kompanijos išvystė ir plečia savo veiklą
įvairiausiose srityse. Nors kyla prieštaravimų, tačiau GMO ypač sparčiai plinta žemės
ūkio gamyboje. Pirmieji transgeniniai augalai pasirodė 1982 m., o per paskutinį
penkerių metų laikotarpį pasauliniai genetikų augalų plotai padidėjo daugiau nei 30
kartų. Keturios šalys – Jungtinės Amerikos Valstijos, Argentina, Kanada, Kinija – augina
daugiausia GM augalų.
Šiandien mes turime per mažai informacijos bei patikimų mokslinių įrodymų,
kurie leistų teigti, kad GMO ir iš jų gaminamas maistas yra visiškai nepavojingas nei
aplinkai, nei žmonėms. Nėra žinoma, kokių pasekmių GMO turės netolimoje ateityje,
ir tuo labiau neįmanoma nuspėti, kokia ateitis laukia žmonijos. Ilgalaikio GM maisto
vartojimo pasekmės yra sunkiai prognozuojamos, nes reikia įvertinti daug riziką
68
keliančių veiksnių, tam reikia daug laiko, milžiniškų lėšų ir kt. Vartojant GM produktus,
gali išsivystyti patogeninių mikroorganizmų atsparumas antibiotikams; GM maiste gali
atsirasti naujų toksinų bei alergenų.
Šiuo metu plačiausiai pasaulyje auginami herbicidams ir kenkėjams atsparūs augalai –
naudingi gamintojams, bet ne vartotojams. Iš vis dabar auginamų GM augalų 70 %
sudaro atsparūs herbicidams, o 20 % – kenkėjams. Plačiausiai auginamos GM sojos,
atsparios herbicidui glifosatui. Tai didžiulis palengvinimas žemdirbiams, tačiau jau yra
ir pavojaus signalų: Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai parodė, kad net 50 % padaugėjo
žmonių, alergiškų sojoms. Naujausiais pranešimais iš Šveicarijos ir Prancūzijos, bitės,
aplankiusios GM rapsų žiedus, neberanda kelio į savo avilius ir žūsta.
Daug diskutuojama apie GM gyvūnų ir augalų, patekusių į natūralią gamtą, galimą
žalą bioįvairovei. Iki šiol žinomas ne vienas pavyzdys, kai introdukuotas augalas bei
gyvūnas neplanuotai ėmė plisti gamtoje ir sukėlė daug problemų. GM augalų žiedadulkės
gali patekti ir apdulkinti giminingus laukinius augalus, augalai ir vabzdžiai gali įgyti
imunitetą pesticidams. GM mikroorganizmai dar pavojingesni nei augalai ir gyvūnai,
nes jie daug sparčiau dauginasi ir mutageniškai kinta.
Ekologiniame ūkyje GMO (genetiškai modifikuotų produktų)
NEGALIMA naudoti.
Jei ūkininkas naudoja prieš tai minėtus pašarus, tada jis turi turėti iš tiekėjo pažymą,
kad pirkti produktai nėra genetiškai modifikuoti arba nenaudoti jų ž. ū. paskirties
gyvūnams šerti.