Gurmanas

Sveiki labai reikia patarimo kaip pagauti pabėgusį triušį?

ne turi ka valgyt ir be triušių

o ūkio gyventojai tik šie nuotraukose įamžinti

Štai ir as prie savo triušių namelio

Sveiki, aš ir prisijungčiau bet tai labai priklauso nuo vietos ir konkrečios datos.

GMO (genetiškai modifikuotų organizmų) padidintos rizikos produktų grupei priskiriami: rapsai, cukriniai runkeliai, kukurūzai, spirito, alaus, cukraus gamybos atliekos, koncentruotieji pašarai. Genetiškai modifikuoti organizmai – grėsmė tausojamajai plėtrai. Didžiausią grėsmę kelia patentuotos gyvybės formos ir GMO įdiegimas žemės ūkyje. Biotechnologija ir genetikos revoliucija per labai trumpą laiką pasiekė didelių laimėjimų. Genų inžinerija – tai vieno ar kelių genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą. Dažniausiai jie ir vadinami genetiškai modifikuotais organizmais. Perkeltas genas ir toliau veikia taip, tarsi jis būtų toje pačioje ląstelėje, iš kurios buvo paimtas. Dėl to augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios iki tol jiems buvo nebūdingos. Genų inžinerija leidžia peržengti rūšių ribas ir perkelti genus į negiminingus ir evoliuciškai nutolusius organizmus. Į genetiškai modifikuotus gali būti perkelti tiek virusų ir bakterijų, tiek gyvūnų genai. To nebuvo per milijonus gyvybės evoliucijos žemėje metų, todėl pasekmės yra sunkiai prognozuojamos. Kodėl genetiškai modifikuoti (GM) maisto produktai gali būti pavojingi? Pirma, intervencijos proceso metu gali mutuoti net tik įterpti genai, bet ir visas augalo genomas. Antra, GM augaluose gali atsirasti nežinomų toksinių baltymų, todėl GM maistas gali sukelti toksikozę arba alergiją. Fantastiniai pasakojimai apie tai, kaip po genetinių manipuliacijų atsiradę augalai žmonėms atima regėjimą, gali virsti realybe jau šiandien. Trečia, metodai, kuriais įterpiami svetimi genai, yra neištobulinti ir negarantuoja transgeninių augalų saugumo. Egzistuoja du plačiausiai naudojami metodai: 1) ląstelių apšaudymas volframo arba aukso dulkėmis, su kuriais susiejami transgenai. Šiuo atveju nežinoma, kiek naujų genų ir kuriose genomo vietose įsitvirtina. 2) genų įterpimas plazmidėmis, paimtomis iš vienos dirvožemio bakterijos. Šis metodas dažniau naudojamas, bet yra pavojingesnis. Vokiečių mokslininkai įrodė, kad įvairius gyvūnus šeriant GM maistu, šios plazmidės patenka į įvairių vidaus organų ląsteles: kraują, skrandį, spermą ir t. t., sukelia fiziologinius pokyčius, mutacijas ir reprodukcinės funkcijos pažeidimus. Nepaisant to, galingos tarptautinės kompanijos išvystė ir plečia savo veiklą įvairiausiose srityse. Nors kyla prieštaravimų, tačiau GMO ypač sparčiai plinta žemės ūkio gamyboje. Pirmieji transgeniniai augalai pasirodė 1982 m., o per paskutinį penkerių metų laikotarpį pasauliniai genetikų augalų plotai padidėjo daugiau nei 30 kartų. Keturios šalys – Jungtinės Amerikos Valstijos, Argentina, Kanada, Kinija – augina daugiausia GM augalų. Šiandien mes turime per mažai informacijos bei patikimų mokslinių įrodymų, kurie leistų teigti, kad GMO ir iš jų gaminamas maistas yra visiškai nepavojingas nei aplinkai, nei žmonėms. Nėra žinoma, kokių pasekmių GMO turės netolimoje ateityje, ir tuo labiau neįmanoma nuspėti, kokia ateitis laukia žmonijos. Ilgalaikio GM maisto vartojimo pasekmės yra sunkiai prognozuojamos, nes reikia įvertinti daug riziką 68 keliančių veiksnių, tam reikia daug laiko, milžiniškų lėšų ir kt. Vartojant GM produktus, gali išsivystyti patogeninių mikroorganizmų atsparumas antibiotikams; GM maiste gali atsirasti naujų toksinų bei alergenų. Šiuo metu plačiausiai pasaulyje auginami herbicidams ir kenkėjams atsparūs augalai – naudingi gamintojams, bet ne vartotojams. Iš vis dabar auginamų GM augalų 70 % sudaro atsparūs herbicidams, o 20 % – kenkėjams. Plačiausiai auginamos GM sojos, atsparios herbicidui glifosatui. Tai didžiulis palengvinimas žemdirbiams, tačiau jau yra ir pavojaus signalų: Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai parodė, kad net 50 % padaugėjo žmonių, alergiškų sojoms. Naujausiais pranešimais iš Šveicarijos ir Prancūzijos, bitės, aplankiusios GM rapsų žiedus, neberanda kelio į savo avilius ir žūsta. Daug diskutuojama apie GM gyvūnų ir augalų, patekusių į natūralią gamtą, galimą žalą bioįvairovei. Iki šiol žinomas ne vienas pavyzdys, kai introdukuotas augalas bei gyvūnas neplanuotai ėmė plisti gamtoje ir sukėlė daug problemų. GM augalų žiedadulkės gali patekti ir apdulkinti giminingus laukinius augalus, augalai ir vabzdžiai gali įgyti imunitetą pesticidams. GM mikroorganizmai dar pavojingesni nei augalai ir gyvūnai, nes jie daug sparčiau dauginasi ir mutageniškai kinta. Ekologiniame ūkyje GMO (genetiškai modifikuotų produktų) NEGALIMA naudoti. Jei ūkininkas naudoja prieš tai minėtus pašarus, tada jis turi turėti iš tiekėjo pažymą, kad pirkti produktai nėra genetiškai modifikuoti arba nenaudoti jų ž. ū. paskirties gyvūnams šerti.

matau =asis laikot aptvare? koky plota skiriat? kuom seriat? r pasiteisintu zasu laikymas ne palaidai o apverus ar ukiniam pastate?

o su lupyna verdi ar ne?

vyručiai pataupykit tuoj reiks galvas šviestis

Na dėl tu gmo tai jau mokykloje per biologija mokoma kad genai per maistą nėra perduodami, čia jau daugiau tam tikrų rūšių išlikimo klausimas. Tai galit drąsiai kapot genetinę triušieną. kiti reikalai dėl antibiotikų ir kitų chemikalų patekimo i mėsą. O rekomenduojamos išlaukos nereiškia kad ten jau nieko nelieka. Išlauka turėtų garantuoti, kad mėsoje antibiotikų kiekis nebus didesnis nei leidžiamas maksimalus pagal galiojančias taisykles.

sveikas. skiriasi sudetim. baltymu kilme ar pan. cia alvydas turetu tau tuoj paaiskint mano asmenine nuomone tai paprasciausi vie6ieji ryšiai.

šiek tiek apie vmi veiklos pradžioje http://nauja.vmi.lt/cms/deklaracija-del ... erslo-metu

kergiamos jau kelios dienos po apsitriušiavimo, tada drasiai gali kergt ir maitins ji juos be problemų, tik šėrimas atitinkamas turi būt.

pas mus ir 3,5 šiauliuose čia kaina itartina

turbūt labai neturėjo ką veikt tuo metu