Na juk taip elementaru... dokumentų išdavimas kontroliuoja, kad šuo atitinka veislės standartą ir yra nemaišytas su kiemo brisium. Ir net su dokumentais ne visi gali būti toliau veisiami, turi gauti bent minimalius reikalingus įvertinimus. O dažnai tie, kurie veisia bedokumenčius (bet tėvai su dokumentais!), veisimui perka pigesnius,išbrokuotus, dokumentuotam veisimui netinkančius šunis.Kas būtų, jeigu tarkim tuos vokiečių aviganius visi veistų be dokumentų - tuoj vokiečių aviganių tarpe atsirastų garbanotų, įvairiausių atspalvių ir dydžių ir taip toliau - metams bėgant, tokio vokiečio aviganio, kaip aukščiau nuotraukoj matom, paprasčiausiai neliktų. Ir tuos bedokumenčius, bet maždaug atitinkančius veislės standartą turim tik todėl, kad greta jų eina grynaveisliai, dokumentuoti ir bedokumenčio bent kažkas iš tėvų ar senelių yra kilmingi, perdavę tos veislės bruožus.
Niekas nesiginčija, kad yra tokių, kuriems dokumentinis šuo yra įvaizdžio dalis, tipo "va, 5 štukės po kiemą laksto", taip pat yra fabrikėlių, kur štampuojami su dokumentais, tačiau prastos veislinės vertės šunys. Tačiau yra entuziastų, kurie pasišventę veislės išsaugojimui ir tobulinimui, ir būtent tokių žmonių dėka veislės gyvuoja. Nedaug kas galim turėti tik originalius daiktus - žiūrim piratinius filmus, klausom piratinę muziką,perkam daiktų ir drabužių kopijas turgeliuose, todėl suprantu, kad ir šunis daug kas perka pigesnius, be dokumentų. Bet pasikartosiu - "bedokumentiniai veisliniai" yra tik todėl, kad grynaveisliai dokumentuoti išsaugo tos veislės standartus. Todėl reiktų suprast, kam iš tikro dokumentai reikalingi, ir vertint tuos žmones, kurie sąžiningai dirba veislininkystėje... Dar beje, veisiant dokumentuotus yra šiek tiek kontroliuojamos įvairios paveldimos ligos.
O mėto į griovius visokius, čia nesusiję su dokumentais.